Vilniaus apygardos teismo nutartis

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies - priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis po 160 Eur kas mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo; ieškovę paskyrė nepilnamečiam vaikui priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

4. Teismas atsižvelgė į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus bei atsakovės išdėstytas aplinkybes, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikia ir padarė išvadą, kad yra pagrindas priteisti vaikui laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis. Nustatydamas periodinių išmokų dydį teismas įvertino i nurodytus duomenis apie šalių gaunamas pajamas: ieškovė nurodė gaunanti per mėnesį 220 Eur, o atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis gauna mėnesio darbo užmokestį apie 400 Eur (neatskaičius mokesčių).

5. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šioje proceso stadijoje nėra galimybės išsamiai nustatyti reikšmingas šalių turtinę padėtį ir vaiko poreikius patvirtinančias aplinkybes, bei į tai, kad byloje nėra duomenų, jog vaikas turėtų specialiųjų poreikių, padarė išvadą, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui laikiną išlaikymą, mokamą po 160 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

8. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais: atsakovas nėra ieškovės vaiko tėvas, dėl ko prašymas dėl laikino vaiko išlaikymo neturėtų būti tenkinamas; atsakovo turtinė padėtis sunki, todėl, netenkinus pirmojo prašymo, periodinės išmokos vaikui turėtų būti mažinamos.

9. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Įstatymų leidėjas numatė galimybę taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kol bus išnagrinėta byla (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius; sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Pagal CPK 144 – 148 straipsnį teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktus įrodymus ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas, ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t. y. tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, jo gyvenamosios vietos nustatymo bei priešieškinio reikalavimai dėl atsakovo tėvystės nuginčijimo (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovas byloje yra pateikęs priešieškinį dėl jo tėvystės nuginčijimo).

10. Bylos duomenimis, vaiko gimimo liudijime tėvu yra nurodytas atsakovas, vaikas turi atsakovo pavardę. Ieškovė prašyme dėl laikino išlaikymo vaikui skyrimo tvirtina, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisideda nuo 2016 m. liepos 29 d., tokiu būdu visos vaiko išlaikymo išlaidos tenka jai. Šios aplinkybės atsakovas nepaneigė pateikdamas atskirąjį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai turi pareigą rūpintis vaikais ir juos išlaikyti, atsižvelgiant į prioritetinius vaiko interesus, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad yra pagrindas iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą. Šiuo atveju atsakovo nurodytas argumentas, kad priešieškinyje jis ginčija tėvystę, laikino išlaikymo priteisimo klausimui nėra aktualus, nes šis klausimas yra bylos nagrinėjimo dalykas.

Žemesnės instancijos teismas

12. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą, būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Minimali mėnesinė alga laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu buvo 400 Eur. Kadangi abu tėvai turi vienodą pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką ir teikti bent pusės minimalios algos dydžio išlaikymą, kas sudaro 200 Eur, todėl, atsižvelgiant į vaiko poreikiams patenkinti būtiną lėšų sumą, kartu preliminariai įvertinus šalių turtinę padėtį, priteista 160 Eur laikino išlaikymo vaikui suma, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, yra protinga ir būtina, o pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – atsakovo įpareigojimas teikti laikiną išlaikymą nepilnamečiam šalių vaikui iki ginčo išsprendimo pabaigos (teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos), buvo paskirta visiškai pagrįstai. Be to, apeliantas nepagrindė, kad pakanka mažesnės laikino išlaikymo sumos (100 Eur per mėnesį), siekiant užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius. Nors apeliantas teigia, kad jo turtinė padėtis yra sunki, tačiau pažymėtina, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, jis nenurodė ir nepateikė duomenų, kad jo galimybės dirbti būtų apribotos dėl jo sveikatos būklės.