- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-25
- Bylos Nr.
- 1-2690-311/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00017-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Kaltinamasis
- T. U.
- Nukentėjusysis
- V. U.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. U., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, registruotas (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:
1). Kauno apylinkės teismo 2013-08-01 baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu ir 66 straipsniais, paskirta 7 MGL (910 litų) bauda, kuri 2017-05-16 išieškota;
2). Kauno apylinkės teismo 2018-09-25 baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. U. 2019-01-01 apie 01.05 val., namuose, (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia delnu trenkė savo tėvui V. U. į kairę veido pusę, pataikydamas virš lūpos, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiam V. U. fizinį skausmą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis T. U. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena su mama ir tėčiu. Nepamena, dėl ko 2019-01-01 kilo konfliktas namuose. Atsimena, kad buvo puolamas-tėvai jį vijo iš namų, puolė muštis, bet jam nelabai pataikė. Tėvas jį mušė. Mama gal daugiau gesino konfliktą Besigindamas jis užtrenkė tėvui.
Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo pagarsinti kaltinamojo T. U. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad jis gyvena su tėvais L. U. ir V. U.. 2019 m. sausio 1 d., apie 00.30 val., grįžęs namo rado tėvą V. U. neblaivų. Kartu su tėvu pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu kilo žodinis konfliktas dėl asmeninių priežasčių. Konflikto metu tėvas buvo agresyvus ir pradėjo jį stumdyti. Grumtynių metu galėjo tėvui suduoti smūgius rankomis, tačiau tai įvyko dėl to, kad tėvas jį išprovokavo tiesioginiais piktybiniais savo veiksmais. Kadangi buvo stipriai apgirtęs nuo alkoholio, tikslių aplinkybių neprisimena. Gailisi dėl tokio netinkamo elgesio. Apklaustas 2019 m. sausio 2 d. papildomai parodė, kad 2019 m. sausio 1 d., apie 01.05 val., namuose, (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia tėvui V. U. sudavė dešinės rankos delnu jam į veido kairę pusę, taip sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 38–41, 44).
Motyvuojamoji dalis
Pagarsinus šiuos parodymus, kaltinamasis T. U. patvirtino, kad jie teisingi. Nurodė, kad buvo išgėrę labai nedaug alkoholio. Jis sudavė tėvui delnu, nes tai buvo savigyna. Kaltę pripažįsta dėl to, kad sudavė tėvui.
Nesutiko su teismo baudžiamuoju įsakymu, nes jam buvo paskirta arešto bausmė. Jis negalėtų ieškoti darbo, jei atlikinėtų arešto bausmę. Norėtų, kad jam būtų skiriama švelnesnė bausmė. Ankstesniu nuosprendžiu paskirto įpareigojimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose neįvykdė.
Kadangi kaltinamasis T. U. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, 291 straipsniu, sutrumpinus įrodymų tyrimą. Be visiško kaltinamojo T. U. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais teisiamajame posėdyje BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka išnagrinėtais įrodymais.
Nukentėjusysis V. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su žmona L. U. ir sūnumi T. U. gyvena (duomenys neskelbtini). 2018 m. gruodžio 31 d. Naujųjų metų proga vartojo alkoholinius gėrimus, buvo neblaivus. Nakties metu namo grįžo ir sūnus. Sūnui įpylė šampano, o pats toliau alkoholio nebevartojo. Apie 01.05 val., tarp jo ir sūnaus kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu su sūnumi susistumdė ir sūnus dešinės rankos delnu trenkė jam į veido kairę pusę, pataikė virš lūpos, pradėjo bėgti kraujas, pajautė skausmą, tokiais veiksmais jam sūnus sukėlė fizinį skausmą. Žmona, išgirdusi jų konfliktą prabudo ir, pamačiusi jo kruviną lūpą, iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė ir išsivežė sūnų. Civilinio ieškinio nereiškia, sūnui pretenzijų neturi (b. l. 10–11).
Iš 2019 m. sausio 1 d. apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (b. l. 5–7).
Iš 2019-01-01 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad policijos pareigūnus į įvykio vietą kvietė L. U.. Smurtą patyręs V. U. paaiškino, kad sūnus dešine ranka trenkė į kairės pusės veido sritį ir prakirto lūpą. Kiek kartų spardė kojomis negali pasakyti (b. l. 19–21).
Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo (Nr. 12424) matyti, jog T. U. 2019 m. sausio 1 d., 02.24 val., nustatytas 0,54 promilių girtumas (b. l. 25).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje 2011 m. gegužės 26 d. įstatymo Nr. XI-1425 (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį artima aplinka, tai aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikalstamos veikos sudėtis, esanti kaltinamojo T. U. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad T. U. 2019-01-01 apie 01.05 val., būdamas savo namuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia delnu trenkė savo tėvui V. U. į kairę veido pusę, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Kad pavartojo fizinį smurtą prieš savo tėvą, pripažino ir pats kaltinamasis, šias aplinkybes nurodė ir nukentėjusysis V. U.. Kad įvykio metu kaltinamasis T. U. buvo neblaivus, patvirtina ir pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas nustačius, jog T. U. 2019-01-01 02.24 val. nustatytas 0,54 promilių girtumas.
Kadangi kaltinamasis fizinį smurtą pavartojo prieš savo tėvą, su kuriuo jis gyvena tame pačiame bute, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamasis T. U. yra kaltas ir baustinas.
Kaltinamojo T. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką, tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis T. U., veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams, ši nusikalstama veika baigta, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybes. Vertinant T. U. asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje teistas, naują nusikalstamą veiką padarė, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas pagal BK 27 straipsnio nuostatas vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, o toks asmuo laikomas recidyvistu. Kaltinamasis tris kartus baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, (duomenys neskelbtini) gulėjo tris kartus, paskutinį kartą – nuo 2018 m. vasario 19 d. iki 2018 m. vasario 28 d. (diagnozė (duomenys neskelbtini)). Respublikiniame priklausomybės ligų centre, Kauno filiale neužregistruotas. Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2019 m. sausio 9 d. specialisto išvados Nr. 93TPK-25/2019 matyti, jog skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga, kadangi objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Teismas įvertina tai, kad kaltinamasis jau anksčiau teistas už smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį, jam teismo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė jokios teigiamos įtakos nepadarė, jis ir vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, sprendžia, kad kaltinamajam T. U. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, bausmės dydį nustatant artimą minimaliam (BK 49 straipsnis).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Kaltinamajam T. U. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė–rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus arešto vykdymą panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
T. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį 30 (trisdešimties) parų areštu.
Paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. U. galutinę 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti T. U. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. 23.40 val. iki 2018 m. rugsėjo 17 d. 15.28 val., t.y. 1 (vieną) parą ir nuo 2019 m. sausio 1 d. 02.00 val. iki 2019 m. sausio 2 d. 12.44 val., t.y. 2 (dvi) paras ir laikyti, kad neatlikta bausmės dalis yra 17 (septyniolika) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo T. U. sulaikymo dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu T. U. paskirtą kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus arešto bausmės vykdymą, panaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.