Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

nedalyvaujant pareiškėjai S. M. R., atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir trečiojo suinteresuotojo asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos S. M. R. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius), trečiajam suinteresuotajam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDF Valdyba), dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja S. M. R. patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2014 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. PE_SP4-165 „Dėl S. M. R. našlių arba našlaičių pensijos permokos nustatymo“; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2014 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. PE_SP5-114 „Dėl S. M. R. valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo“; 3) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. (6.5) I-492 „Dėl valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos“ ta apimtimi, kuria konstatuota, jog permoka atsirado dėl išmokos gavėjo kaltės ir susidariusi 10110 Lt suma laikotarpiu nuo 1997 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. išskaitytina nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. po 20 procentų per mėnesį iš pareiškėjos gaunamos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos.

S. R. patikslintame skunde bei jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 1983 m. sausio 23 d. po vyro P. R. mirties ji tapo našle. 1992 m. spalio 15 d. sudarė naują santuoką su J. S. , tačiau 1997 m. gegužės 6 d. ši santuoka buvo nutraukta. Pareiškėja 1998 m. vasario 25 d. prašymu kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių dėl valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos (toliau - ir našlių pensija) skyrimo. VSDFV Kauno skyriaus 1998 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 855 pareiškėjai buvo skirta 30,25 Lt našlių pensija nuo 1997 m. liepos 1 d. iki gyvos galvos. Skundžiamais atsakovo sprendimais jai buvo nustatyta valstybinės socialinio draudimo pensijos permoka, susidariusi per laikotarpį nuo 1997 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d., taip pat nuspręsta šią permoką išieškoti iš pareiškėjos.

Šie atsakovo sprendimai yra neteisėti, nes jos elgesyje nebuvo nesąžiningumo elementų, todėl pensijos permoka negali būti išskaičiuota. Nurodė, kad būdama senyvo amžiaus, septynių klasių išsilavinimo ir neturėdama pakankamai žinių, pareiškėja savaip suprato jai pateiktus užpildyti dokumentus („Pasižadėjimą“ ir „Prašymą Nr. 855 pensijai skirti“). Minėtus dokumentus užpildė atsakovo darbuotoja, pareiškėja juos tik pasirašė. Kadangi minėtų dokumentų pildymo dieną ji jau buvo naujai susituokusi ir išsiskyrusi, todėl manė, kad VSDFV Kauno skyriaus darbuotojams, sprendžiant klausimą dėl senatvės pensijos skyrimo, tokia aplinkybė buvo žinoma. Pareiškėjai nekilo jokių abejonių, kad ji kažką slepia, t.y. nebuvo pareiškėjo tyčios nutylėti naujos santuokos sudarymo ir nutraukimo faktą. Tvirtino, kad pensijos permoka susidarė dėl atsakovo darbuotojų neveikimo, nepatikrinant duomenų bazės, tinkamai neišsiaiškinant visų aplinkybių, kurias nustačius našlių pensija būtų neskiriama. Nurodė, kad yra pensinio amžiaus, jos finansinė padėtis labai sunki, jai reikalingas gydymas, nes dėl ligos ji fiziškai nebevaikšto, jai reikalinga nuolatinė slauga ir vaistai, jai nepakanka gaunamos pensijos su sveikata susijusiems poreikiams užtikrinti, todėl mano, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 str. 4 d. 3 p. nuostatas jos atžvilgiu atsakovas turėtų atsisakyti našlių pensijos permokos išieškojimo. Pažymėjo, kad atsakovo skundžiami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes be aukščiau nurodytų motyvų, jie dar ir neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, prieštarauja šiame įstatyme nustatytiems teisės viršenybės, objektyvumo principams, nes juose nurodytas neteisingas teisinis pagrindas, neaiškiai išdėstyti našlių pensijos permoko nustatymo ir išieškojimo motyvai.

Atsakovas VSDFV Kauno skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo VSDF Valdyba su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimuose nurodė ir atsakovo VSDFV Kauno skyriaus atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 1997 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas, Pensijų įstatymas) redakcijos 38 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, jog kreipiantis dėl pensijos, privaloma pateikti visus Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus pensijai paskirti. Pensijų įstatymo 45¹ straipsnio 6 dalis nustatė, kad našlei ar našliui, gaunančiam našlių pensiją už mirusį iki 1995 m. sausio 1 d. sutuoktinį, pensijos mokėjimas nutraukiamas, naujai susituokus. Pensijų įstatymo 44 straipsnio 2 dalis nustato pareigą pensijos gavėjui pranešti VSDFV teritoriniam skyriui, kuris moka jam pensiją, apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos dydžiui ar mokėjimui, per 10 dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Pareiškėja, pateikdama 1998 m. vasario 25 d. prašymą skirti našlių pensiją, VSDFV Kauno skyriui pateikė notariškai patvirtintą santuokos liudijimo Nr. 258188 ir P. R. mirties liudijimo Nr. 422250 nuorašus, tačiau duomenų apie naujai sudarytą santuoką nepridėjo, be to, ji pasirašė pasižadėjimą, nurodydama, kad su „mirusiu santuoka nutraukta nebuvo ir žinau, kad naujai susituokus, našlių pensijos mokėjimas nutraukiamas“, todėl vertintina, kad pareiškėja buvo nesąžininga ir nuslėpė aplinkybę apie po vyro mirties sudarytą naują santuoką. Pareiškėja apgaulės būdu siekė įgyti teisę į našlių pensiją už mirusį P. R. . Nors Pensijų įstatymo 63 str. suteikia teisę atsakovui reikalauti iš draudėjų, pavienių asmenų ir valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų dokumentus, kurių reikia pensijai skirti ir mokėti, taip pat tikrinti, ar dokumentai išduoti pagrįstai, tačiau nepaneigia Pensijų įstatymo 38 str. 4 d. nustatytos pareigos asmenims pateikti visus dokumentus, reikalingus pensijai skirti. Kadangi pareiškėja, kreipdamasi dėl našlių pensijos paskyrimo, pateikė notaro patvirtintus dokumentus, kurie sudarė pagrindą atsakovui nustatyti faktines aplinkybes, kurios neatitiko tikrovės, pareiškėjai buvo paskirta ir iki 2014-05-31, tam nesant teisinio pagrindo, išmokėta našlių pensija. Pažymėjo, jog institucija negalėjo prašymo pateikimo metu gauti informacijos apie pareiškėjos sudarytą santuoką su J. S. , nes duomenys apie šią santuoką į oficialų registrą buvo įkelti tik 2010 m. vasario 25 d. VSDFV Kauno skyriui patikrinus pareiškėjai paskirtos našlių pensijos teisėtumą, nustatyta, kad pareiškėja buvo sudariusi antrą santuoką, taip prarado našlės statusą. Našlių pensijos mokėjimas jai nutrauktas nuo 2014 m. birželio 1 d., o už laikotarpį nuo 1997 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. nustatyta 10110 Lt našlių pensijos permoka. Remiantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 (toliau – ir Nuostatai), 99 ir 100 punktais, nuspręsta nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. išskaityti 20 procentų per mėnesį iš pareiškėjos gaunamos senatvės pensijos nustatytą našlių pensijos permoką. Tvirtino, kad atsakovo kaltės dėl našlių pensijos permokos nagrinėjamu atveju nėra, todėl Pensijų įstatymo 44 str. 3 d. nuostata pareiškėjos atžvilgiu netaikytina. Pažymėjo, kad pagal Pensijų įstatymo 36 str. 4 d. 3 p. atsisakyti permokos išieškojimo atsakovas negali, nes pareiškėja ginčija teismui VSDFV Kauno skyriaus sprendimų dėl permokos nustatymo ir išieškojimo teisėtumą.

Byla dėl VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. PE_SP4-165 „Dėl S. M. R. našlių arba našlaičių pensijos permokos nustatymo“ panaikinimo nutrauktina, kita reikalavimų apimtimi skundas tenkinamas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo VSDFV Kauno skyriaus sprendimų, priimtų dėl pareiškėjai išmokėtos našlių pensijos permokos nustatymo bei susidariusios permokos išieškojimo, teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja S.M. R. 1998 m. vasario 25 d. prašymu Nr. 855 kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių dėl našlių pensijos skyrimo. VSDFV Kauno skyriaus 1998 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 855 pareiškėjai buvo skirta 30,25 Lt našlių pensija nuo 1997 m. liepos 1 d. iki gyvos galvos už mirusį iki 1995 m. sausio 1 d. jos sutuoktinį (P. R. , mirusį 1983 m. sausio 23 d.).

VSDFV Kauno skyrius 2014 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. PE-SP3-4698 nusprendė nutraukti pareiškėjai našlių pensijos mokėjimą, nutraukimo priežastimi nurodydamas pareiškėjos naujos naujos santuokos sudarymą.

VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. PE_SP4-165 „Dėl S. M. R. našlių arba našlaičių pensijos permokos nustatymo“ nustatė, kad nuo 1997 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. susidarė 10110 Lt pensijos permoka; permoka susidarė dėl išmokos gavėjos kaltės.

VSDFV Kauno skyrius 2014 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. PE_SP5-114 „Dėl S. M. R. valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo" nusprendė nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. išskaityti 20 procentų per mėnesį iš pareiškėjo gaunamos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos nustatytą 10110,00 Lt našlių pensijos permoką, susidariusią nuo 1997 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d.

Pareiškėja aukščiau nurodytus atsakovo sprendimus apskundė VSDF valdybai, kuri 2015 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. (6.5) I-492 „Dėl valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos“ jos skundų dėl minėtų sprendimo panaikinimo netenkino, tačiau įpareigojo atsakovą pakeisti skundžiamus sprendimus, nurodant tinkamą šių sprendimų priėmimo teisinį pagrindą.

VSDVF valdybos Kauno skyriaus 2015-01-27 sprendimu Nr. (10.4)10.17-3 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2014-06-10 sprendimo Nr. PE_SP4-165 „Dėl S. M. R. našlių arba našlaičių pensijos permokos nustatymo" pakeitimo" minėtas sprendimas buvo pakeistas, pakeičiant pavadinimą į „Dėl S. M. R. valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos nustatymo" ir sprendimo dalis, kurioje nurodyti permokos nustatymo teisinis pagrindas ir motyvai. Jame nustatyta, kad laikotarpiu nuo 1997-07-01 iki 2014-05-31 susidarė 10110,00 Lt našlių pensijos permoka dėl išmokos gavėjos kaltės, nes S. M. R. , kreipdamasi dėl našlių pensijos skyrimo, nuslėpė aplinkybes, turinčias įtakos teisei į šią išmoką nustatyti.

VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. PE_SP5-114 teisinis pagrindas ir motyvai buvo pakeisti VSDFV Kauno skyriaus 2015-01-28 sprendimu Nr. (10.4)10.17-4 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2014-07-31 sprendimo Nr. PE_SP5-114 „Dėl S. M. R. valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo" pakeitimo".

Pareiškėja nesutinka su skundžiamais atsakovo sprendimais, nurodydama, kad jai našlių pensija buvo skirta ne dėl jos kaltės, o dėl atsakovo neteisėto neveikimo.

Pensijų įstatymo 45¹ straipsnis (1997 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. VIII-188 redakcija, galiojusi sprendimo dėl našlių pensijos skyrimo pareiškėjui priėmimo metu) nustatė našlių pensijos už mirusius iki 1995 m. sausio 1 d. sutuoktinius skyrimo sąlygas, o 34 straipsnio 3 dalis (1998 m. spalio 22 d. įstatymo Nr. VIII-905 redakcija) nustatė, kad našlei ar našliui, taip pat faktiniam sutuoktiniui, gaunančiam našlių pensiją, pensijos mokėjimas nutraukiamas naujai susituokus. Šiuo metu galiojančios redakcijos Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 35 straipsnio (2006 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. X-979 redakcija) 4 dalyje įtvirtintos analogiškos nuostatos, taigi akivaizdu, kad nurodytas teisinis reguliavimas aiškiai numato, jog naujos santuokos sudarymas lemia teisės į valstybinio socialinio draudimo našlių pensiją neįgijimą (netekimą).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos sutuoktinis P. R. , už kurį ji prašė skirti našlių pensiją, mirė 1983 m. sausio 23 d., o 1992 m. spalio 15 d. d. pareiškėja sudarė naują santuoką su J. S. , kuri 1997 m. gegužės 6 d. buvo nutraukta. Pareiškėjos prašymas dėl našlių pensijos skyrimo VSDFFV Kauno skyriuje užregistruotas 1998 m. vasario 25 d., t. y. jau po naujos santuokos sudarymo ir nutraukimo, todėl, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog, kaip pagrįstai pripažino atsakovas, jau kreipimosi dėl minėtos pensijos skyrimo metu pareiškėja neturėjo teisės į našlių pensiją. Kaip minėta, dėl to iš esmės ginčo nekelia ir pareiškėja, neginčydama, be kita ko, atsakovo 2014 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. PE_SP3-4698, kuriuo jai nutrauktas valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos mokėjimas.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu socialinio draudimo išmokos neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Fondo lėšų; išieškomos sumos dydis per mėnesį negali viršyti 50 procentų gavėjui priklausančios socialinio draudimo išmokų sumos; jeigu asmuo jokių socialinio draudimo išmokų negauna, permoka išieškoma teismo tvarka. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 straipsnio, įtvirtinančio Fondo administravimo įstaigų teises, 6 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1844 redakcija) nurodyta, kad Fondo valdybos teritorinių skyrių direktoriai ir jų pavaduotojai turi teisę priimti sprendimus dėl socialinio draudimo išmokų gavėjų kaltės permokėtų socialinio draudimo ir kitų išmokų, kurių skyrimas ir mokėjimas pavestas šiems teritoriniams skyriams, sumų išieškojimo, neapribojant kokiu nors terminu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija (toliau – ir Išplėstinė teisėjų kolegija), vertindama Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų kompetenciją neteisėtai išmokėtų socialinio draudimo išmokų išieškojimo klausimu, 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, yra išaiškinusi, jog įgyvendindama priskirtą kompetenciją permokėtų socialinio draudimo išmokų sumų išieškojimo srityje, inter alia spręsdama klausimą dėl galimybės išieškoti socialinio draudimo išmokų permoką ne teismo tvarka, įgaliota institucija, yra saistoma Viešojo administravimo įstatyme nustatytų reikalavimų vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), taip pat šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti. Be to, šios institucijos, yra saistomos ir gero administravimo principo, LR Konstitucijoje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnyje garantuojama asmens nuosavybės teisių apsauga, todėl privalo užtikrinti, jog bus nustatytos ir tinkamai bei išsamiai ištirtos visos reikšmingos aplinkybės, taip pat pateiktas asmens, kurio teisėms ir pareigoms priimamas sprendimas turi įtakos, nurodytų gynybos argumentų motyvuotas įvertinimas, o priimti sprendimai, turintys įtakos asmenų teisėms bei pareigoms, bus motyvuoti bei pagrįsti objektyviais duomenimis.

Esant įtvirtintai būtinai sąlygai įgaliotos Fondo administravimo įstaigos teisei priimti sprendimus dėl permokėtų socialinio draudimo išmokų sumų išieškojimo iš jas gavusio asmens – nustatymas, jog šias išmokas gavęs asmuo kaltas dėl permokos susidarymo, Išplėstinė teisėjų kolegija šiame kontekste pažymėjo, jog pirmiau minėti viešojo administravimo institucijai keliami reikalavimai suponuoja, jog nurodytos sąlygos – asmens kaltės – buvimas turi būti itin atidžiai ir rūpestingai įvertintas, atsižvelgiant ne tik į objektyvias aplinkybes, dėl kurių susidarė atitinkama socialinio draudimo išmokų permoka ar asmens elgesio objektyvius požymius, tačiau ir asmens elgesio subjektyvaus pobūdžio aplinkybes, kurios, be kita ko, apsprendžiamos ir tokių asmenį individualizuojančių savybių, kaip amžius, išsilavinimas, patirtis ir pan. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog tais atvejais, kai asmens, kuriam buvo permokėtos atitinkamos išmokos, galima kaltė pasireiškia tuo, jog jis nepateikė atitinkamos informacijos ar duomenų, turi būti itin atidžiai įvertinta, ar yra pagrįstų ir pakankamų duomenų teigti, jog asmuo buvo informuotas ir / ar žinojo apie pareigą pateikti minėtus duomenis bei tai, jog šie duomenys yra esmingai reikšmingi atitinkamos socialinio draudimo išmokos paskyrimui, mokėjimui ar jos dydžiui. Nesant tokių duomenų, tai galėtų būti pakankamas pagrindas išvadai apie nesąžiningumo asmens veiksmuose nebuvimą, taigi ir išvadai, jog asmuo nėra kaltas dėl permokos susidarymo. Pastebėtina, jog nurodytos išvados negali paneigti tai, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnį (2004 m. lapkričio 4 d. įstatymo Nr. IX-2535 redakcija), apdraustieji asmenys ir socialinio draudimo išmokų gavėjai socialinį draudimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laiku pateikti fondo administravimo įstaigoms teisingą informaciją, reikalingą socialiniam draudimui vykdyti, kadangi akivaizdu, jog minėtos pareigos vykdymas, ypač tais atvejais, kai asmuo pateikia tam tikrą neteisingą informaciją, o tam tikrų duomenų iš viso nepateikia, yra saistomas asmens žinojimo ir / ar galimybės žinoti apie būtinybę tokius duomenis pateikti, jų įtaką socialinio draudimo išmokų skyrimui ir pan.

Byloje nustatyta, kad prašymo skirti našlių pensiją padavimo metu pareiškėjai buvo 67 –eri metai. Pareiškėja nurodė, jog yra menko išsilavinimo, baigusi tik septynias klases. Nors teismui nepateikta įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti, tačiau, pastebėtina, jog ši aplinkybė kitais įrodymais taip pat nėra paneigta.

Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 1998-02-25 prašymą skirti našlių pensiją Nr. 855 ir tos pačios datos Pasižadėjimą užpildė ne pareiškėja, o atsakovo darbuotoja. Šios aplinkybės atsakovas taip pat neginčija, todėl spręstina, jog dokumentus našlių pensijai skirti pildė VSDFV Kauno skyriaus darbuotoja, o ne pareiškėja. Tai patvirtina spausdintas tekstas ir rašysenos skirtumas tarp nurodytų duomenų apie pareiškėją (pavardės, gyvenamosios vietos) ir jos parašo. 1998-02-25 pasižadėjime nurodyta, jog su mirusiuoju santuoka nutraukta nebuvo ir žino, kad naujai susituokus, našlių pensijos mokėjimas bus nutrauktas, apie pasikeitusias aplinkybes Pensijų įstatymo 42 str. per 10 dienų privalo pranešti Skyriui“.

Pagal bylos duomenis matyti, jog pasižadėjimo pasirašymo metu su mirusiuoju sutuoktiniu santuoka nutraukta nebuvo ( jos sutuoktinis P. R. buvo miręs 1983m., o nauja santuoka taip buvo jau nutraukta 1997 m. (su J. S. ), taigi pagal pasižadėjime nurodytas aplinkybes pareiškėja nenurodė neteisingos informacijos. Teismo nuomone, negalėjimas savarankiškai užpildyti dokumentų gali rodyti ribotą jų turinio, o nagrinėjamu atveju, pateiktinų duomenų svarbos ir reikšmės našlių pensijos skyrimui suvokimą, todėl tikėtina pareiškėjos nurodyta aplinkybe, jog pasižadėjimo tekstą ji suprato savaip, kas turi esminės reikšmės sprendžiant pareiškėjos kaltės dėl susidariusios permokos klausimą. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad pildant aukščiau nurodytus dokumentus, pareiškėjai, kaip nors kitaip nei paduodant pasirašyti ant 1998 m. vasario 25 d. pasižadėjimo, buvo išaiškintos naujos santuokos sudarymo pasekmės našlių pensijos skyrimui, o tai nagrinėjamoje situacijoje, teismo vertinimu, nesiderina su geru viešuoju administravimu. Kolegijos nuomone, ši aplinkybė kelia abejonių pareiškėjos gebėjimais susigaudyti atitinkamoje teisinėje situacijoje, teisingai suvokti pasirašytuose dokumentuose nurodytą informaciją.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, spręstina, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėja, paduodama prašymą bei kitus dokumentus našlių pensijai skirti, žinojo apie faktinės aplinkybės dėl naujos santuokos sudarymo esminę įtaką klausimo dėl našlių pensijos skyrimo sprendimui, t.y. byloje neįrodyta, jog pareiškėja, nepateikdama duomenų apie naujai sudarytą santuoką, veikė nesąžiningai, todėl nėra pagrindo pareiškėjos kaltės dėl našlių pensijos permokos susidarymo konstatavimui. Tai lemia, jog pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 2 d., Pensijų įstatymo 44 str. 2 d. bei Nuostatų 100 punktą, pareiškėjai permokėta našlių pensijos suma iš jos negalėjo būti išieškoma, todėl skundžiamas VSDFV Kauno skyriaus 2014-07-31 sprendimas Nr. PE_SP5-114 „Dėl S. M. R. valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo" negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Nagrinėjamo klausimo kontekste Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, jog pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 straipsnio 4 dalies 3 punktą, Fondo valdybos direktorius ir jo pavaduotojai turi teisę atsisakyti socialinio draudimo išmokos permokos išieškojimo, jeigu išmokos permokos teisės aktų nustatyta tvarka nėra galimybės išieškoti arba jeigu ji yra susidariusi ne dėl išmokos gavėjo kaltės (nesąžiningumo) ir nėra galimybės teisės aktų nustatyta tvarka jos išieškoti iš kaltų asmenų (jų teisių ir pareigų perėmėjų), arba jeigu jos neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių, arba ją išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu, kai: nerasta asmens turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus); išieškojimo išlaidos didesnės už išmokos permoką; netikslinga išieškoti išmokos permoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidas), asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama. Nors galimybė atsisakyti išmokos permokos išieškojimo šioje įstatymo nuostatoje įtvirtinta kaip Fondo valdybos direktoriaus ar jo pavaduotojo teisė, tačiau atsižvelgiant į gero administravimo principą, kuriuo privalo vadovautis Fondo administravimo įstaigos, taip pat įvertinus tai, jog įstatymų leidėjas įtvirtino pakankamai detalų ir konkrečiai apibrėžtą sąrašą aplinkybių, kurioms esant minėta teisė gali būti realizuojama, tai suponuoja išvadą, jog Fondo administravimo įstaigai sprendžiant klausimą dėl permokos išieškojimo iš asmens ir turint duomenų ar esant prielaidų manyti apie nurodytų aplinkybių buvimą konkrečiu atveju, galimybė atsisakyti išmokos permokos išieškojimo privalo būti tinkamai ir išsamiai įvertinta, prieš institucijai priimant galutinį sprendimą dėl permokos išieškojimo (inter alia išskaičiavimo iš asmens gaunamų socialinio draudimo išmokų), suteikiant galimybę ir asmeniui pareikšti atitinkamus argumentus ir / ar duomenis, aktualius nurodytam klausimui spręsti. Kadangi teisė į pensiją, o būtent – jos turtiniai aspektai, sietini su asmens nuosavybės teise, o vertinant susidariusios socialinio draudimo išmokų permokos išieškojimo (išskaičiavimo) iš asmens gaunamų socialinio draudimo išmokų galimybę, pripažintina, jog sprendžiama dėl asmens teisių, kurioms pripažįstamas konstitucinės vertybės statusas. Atsižvelgdama į tai, išplėstinė teisėjų kolegija akcentavo, jog įgaliotai Fondo administravimo įstaigai sprendžiant klausimą dėl permokos išieškojimo iš asmens, būtina išsamiai, atidžiai ir rūpestingai nustatyti visas reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu priimti motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, užtikrinus, be kita ko, suinteresuoto asmens teisę būti išklausytam. Priešingu atveju atitinkamas sprendimas negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu.

Iš skundžiamo VSDFV Kauno skyriaus 2014-07-31 sprendimo Nr. PE_SP5-114 „Dėl S.M. R. valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo" turinio matyti, kad jį priimant, t.y. nusprendžiant išieškoti našlių pensijos permoką iš pareiškėjos, VSDFV Kauno skyrius neatliko Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytų aplinkybių vertinimo, t.y. nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjai buvo suteikta galimybė duoti paaiškinimus, pareikšti atitinkamus argumentus, pateikti duomenis aktualius klausimui dėl našlių pensijos permokos iš jos išieškojimo, todėl pagal aukščiau nurodytą Išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimą, VSDFV Kauno skyriui neatlikus aukščiau nurodytų veiksmų, jo 2014-07-31 sprendimas Nr. PE_SP5-114 „Dėl S. M. R. valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo", laikomas neteisėtu ir naikintinas.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, dėl kurių VSDFV Kauno skyriaus 2014-07-31 sprendimas Nr. PE_SP5-114 „Dėl S. M. R. valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo" negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, naikintinas ir VSDF Valdybos 2015 m. sausio 22 d. sprendimas Nr. (6.5) I-492 „Dėl valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos“ ta apimtimi, kuria konstatuota, jog permoka atsirado dėl išmokos gavėjo kaltės ir susidariusi 10110 Lt suma laikotarpiu nuo 1997 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. išskaitytina nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. po 20 procentų per mėnesį iš pareiškėjos gaunamos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Vadovaujantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Tokiu būdu, teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taikydamas nurodytas nuostatas, ne kartą yra išaiškinęs (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011, p. 254–264; 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011, p. 359–378 ir kt.), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra nurodęs, jog vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011, p. 359–378).

Viešojo administravimo subjekto priimto akto kvalifikavimas ir teisinis įvertinimas turi būti daromas atsižvelgiant į tokio akto turinį. Kaip matyti iš pareiškėjo skundžiamo VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. PE_SP4-165 „Dėl S. M. R. našlių arba našlaičių pensijos permokos nustatymo“ turinio, juo, vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnio 2 dalimi, Nuostatų 100 punktu, nustatyta, kad nuo 1997 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. susidarė 10110 Lt našlių arba našlaičių pensijos permoka; permoka susidarė dėl išmokos gavėjos kaltės. Taigi šiame sprendime atsakovas nustatė tam tikras aplinkybes – kad pareiškėjai neturint teisės į našlių pensiją, susidarė atitinkamo dydžio našlių pensijos permoka, taip pat kad permoka susidarė dėl pensijos gavėjos kaltės. Nors šiame sprendime ir nurodyta atsakovo pozicija, jog tam tikra našlių pensijos permoka susidarė dėl pareiškėjos kaltės, tačiau jokios pareigos, susijusios su minėtos permokos susidarymo faktu, pareiškėjai nenustatyta. Akivaizdu, kad šiame sprendime nesuformuluoti VSDFV Kauno skyriaus valdingi patvarkymai, juo nenustatytos, nepakeistos ir nepanaikintos pareiškėjos teisės ar pareigos, o tai sudaro pagrindą daryti išvadai, jog šis sprendimas savo esme yra tarpinis sprendimas, nesukeliantis pareiškėjai materialinių teisinių pasekmių. Nurodyti argumentai lemia, jog VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. birželio 10 d. sprendimas Nr. PE_SP4-165 „Dėl S. M. R. našlių arba našlaičių pensijos permokos nustatymo“ negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku, todėl administracinė byla dėl šio sprendimo panaikinimo nutrauktina (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p.).

Pareiškėja patikslintame skunde prašė teismą priteisti iš atsakovo su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. ABTĮ 44 str. 1 d. numato, kad proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Prašymai dėl proceso šalies išlaidų atlyginimo, vadovaujantis ABTĮ 45 str. 1 d., teismui pateikiami raštu su išlaidu apskaičiavimu ir pagrindimu.

Pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paliekamas nenagrinėtas, nes nepateiktas turėtų išlaidų apskaičiavimas ir pagrindimas (ABTĮ 45 str.).

Pareiškėjos atstovei išaiškintina, kad ABTĮ 45 str. 1 d. atitinkantį prašymą atlyginti teismo išlaidas ji gali raštu paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo ir toks prašymas bus teismo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka priimant nutartį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 101 straipsnio 1 punktu, 44- 45 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Bylą dėl VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. PE_SP4-165 „Dėl S. M. R. našlių arba našlaičių pensijos permokos nustatymo“ panaikinimo nutraukti.

Kita reikalavimų apimtimi pareiškėjos S. M. R. skundą tenkinti.

Panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2014-07-31 sprendimą Nr. PE_SP5-114 „Dėl S. M. R. valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo" ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. (6.5) I-492 „Dėl valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos“ ta apimtimi, kuria konstatuota, jog permoka atsirado dėl išmokos gavėjo kaltės ir susidariusi 10110 Lt suma laikotarpiu nuo 1997 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. išskaitytina nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. po 20 procentų per mėnesį iš pareiškėjos gaunamos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.