Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-492-2707-12

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-01-02
Bylos Nr.: A-492-2707-12
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02728-2011-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Dainius Raižys (pirm.), Virgilijus Valančius, Virginija Volskienė (pran.)
Pareiškėjas: Raguvėlės melioracijos statinių naudotojų asociacijos
Atsakovas: Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai
Trečiasis asmuo: Anykščių rajono savivaldybės administracija, akcinė bendrovė „Anykščių melioracija“, uždaroji akcinė bendrovė „Melinga“

Kategorijos

33.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A492-2707/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02728-2011-6Procesinio sprendimo kategorija 33.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus ir Virginijos Volskienės (pranešėjas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Gediminui Gudeliauskui,atsakovų atstovams Ievai Ščerbauskaitei ir Audriui Ilgevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Raguvėlės melioracijos statinių naudotojų asociacijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Raguvėlės melioracijos statinių naudotojų asociacijos skundą atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys Anykščių rajono savivaldybės administracija, akcinė bendrovė „Anykščių melioracija“, uždaroji akcinė bendrovė „Melinga“).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Raguvėlės melioracijos statinių naudotojų asociacija (toliau – ir Asociacija) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. BRK-(3.35)-6302 „Dėl informacijos apie priimtą sprendimą“, kuriuo pareiškėjui taikyta sankcija – neskirti paramos pagal 2011 m. sausio 31 d. prašymą Nr. 1IG-KU-09-1-002530-MP001, ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Žemės ūkio ministerija, ŽŪM) 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 3JA-123-170 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos priimto sprendimo“, ir įpareigoti Agentūrą tenkinti Asociacijos 2011 m. sausio 31 d. mokėjimo prašymą Nr. 1IG-KU-09-1-002530-MP0001.

Skunde (t. I, b. l. 1–7) pareiškėjas paaiškino, kad su Anykščių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir savivaldybė) 2009 m. lapkričio 16 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį Nr. SU-852 (toliau – ir Jungtinės veiklos sutartis), kuria susitarė bendrai įgyvendinti „Anykščių rajono Troškūnų seniūnijos Vašuokėnų kadastrinės vietovės (buvę K. Š. melioracijos projektai Nr. 14 ir 16) melioracijos statinių rekonstrukcija“ projektą, teikti paraišką ir įsisavinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones „Žemės ūkio ir miško ūkio veikla ir jos infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“ lėšas, gautas finansuoti projekto veiklą. Pagal Jungtinės veiklos sutartį partneris yra savivaldybė, o vykdantis partneris yra pareiškėjas. 2010 m. birželio 4 d. buvo paskelbtas viešas supaprastintas darbų pirkimas Nr. 90319 „Anykščių rajono Troškūnų seniūnijos Vašuokėnų kadastrinės vietovės (buvę K. Š. melioracijos projektai Nr. 14, Nr. 16) melioracijos statinių rekonstravimo darbai kartu su darbo techninio projekto parengimu, statinio projekto vykdymo priežiūra ir viešinimo paslaugomis“ (toliau – ir darbų pirkimas). Nugalėtoju buvo pripažintos pagal 2010 m. birželio 17 d. jungtinės veiklos sutartį veikiančios UAB „Melinga“ ir AB „Anykščių melioracija“. Asociacija ir UAB „Melinga“ bei AB „Anykščių melioracija“ sudarė 2010 m. birželio 29 d. statybos rangos sutartį Nr. S-1 (toliau – ir Sutartis), kuria UAB „Melinga“ ir AB „Anykščių melioracija“ įsipareigojo atlikti melioracijos statinių rekonstravimo darbus. UAB „Melinga“ ir AB „Anykščių melioracija“ per 2010 m. birželio–gruodžio mėnesius atliko dalį sutartyje numatytų darbų. Darbai atlikti pagal nustatytus reikalavimus, Asociacija priėmė darbus pagal atliktų darbų aktus. Šiam projektui yra skirta parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“. Tarp Asociacijos ir Agentūros 2010 m. balandžio 16 d. sudaryta Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ir miškų ūkio veikla ir jos infrastruktūra“ veiklos srities „Žemės ūkio vandentvarka“ paramos sutartis Nr. 1IG-KU-09-1-002530-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis). Pagal Paramos sutartį Asociacija pateikė mokėjimo prašymą Agentūrai dėl dalies UAB „Melinga“ ir AB „Anykščių melioracija“ atliktų darbų apmokėjimo. Agentūra nusprendė taikyti sankciją – neskirti paramos Asociacijai, apie tai ją informavo 2011 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. BRK-(3.35)-6302. Šis sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies nuostatų. Teigė, kad Agentūra nenurodė, kaip konkrečiai pareiškėjas pažeidė teisės aktų nuostatas, kodėl buvo pasirinkta pati griežčiausia sankcija, koks yra sankcijos skyrimo teisinis pagrindas. Pažymėjo, kad nėra nustatyta, jog Asociacija, kaip paramos gavėjas, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir Viešųjų pirkimų įstatymas, VPĮ) 3 straipsnio 1 dalį. Teigė, kad Agentūra nepagrįstai paramos gavėją sutapatino su fiziniais asmenimis. Akcentavo, kad įtarimai pareikšti fiziniams asmenims, kurie nėra paramos gavėjo darbuotojai, A. T. buvo savivaldybės deleguotas atstovas viešųjų pirkimų komisijoje, kiti įtariami asmenys su pareiškėju nėra susiję. Aiškino, kad nurodyti asmenys dar nėra nuteisti, todėl nėra pagrindo teigti, kad įtariami asmenys neteisėtai sudarė išskirtines sąlygas jungtinei grupei AB „Anykščių melioracija“ ir UAB „Melinga“ laimėti viešųjų pirkimų konkursą ir apribojo kitų subjektų teises sąžiningai konkuruoti. Pažymėjo, kad Agentūra, įvertinusi įvykdyto konkurso pirkimo dokumentus, 2010 m. rugpjūčio 23 d. pateikė išvadą Nr. BRK-(15.10)-2554, kuria konstatavo, kad esminių Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų nenustatyta ir pirkimas laikytinas atliktu tinkamai. Taip pat pareiškėjas nesutiko su ŽŪM pozicija, kad Asociacija, kaip perkančioji organizacija, sudariusi viešojo pirkimo komisiją, pagal VPĮ 16 straipsnio 1 dalį atsako už komisijos narius, tarp jų ir už A. T., kuris pirkimo komisijoje atstovavo savivaldybę kaip partnerį, todėl pareiškėjas mano, kad atsakyti turi savivaldybė, o ne pareiškėjas. Akcentavo, kad A. T. kaip komisijos narys jokio pažeidimo nepadarė, be to jis dar nėra nuteistas. Pažymėjo, kad Agentūra remiasi VPĮ 3 straipsnio 1 dalies pažeidimu, tačiau nėra įrodymų, jog pareiškėjas būtų pažeidęs įstatymą, todėl nebuvo pagrindo skirti sankciją pagal Paramos sutarties 20.1 ir 26.19 punktus. Teigė, kad Agentūra visai nemotyvavo paskirtos sankcijos, nes buvo galimybė tik sumažinti paramą. Aiškino, kad nėra nustatyta jokių realių neigiamų pasekmių, kurias galėjo sukelti A. K., B. L. ir A. T. galimai padarytos nusikalstamos veikos, nes konkursą laimėjusios bendrovės melioracijos statinių rekonstravimo darbus atliko tinkamai ir kokybiškai.

Šalies argumentai

Atsakovas Agentūra su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime (t. I, b. l. 64–67) paaiškino, 2011 m. sausio 4 d. gavo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) Panevėžio valdybos 2010 m. gruodžio 29 d. raštą Nr. 4-09-520 „Dėl pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-411-10“, informuojantį, kad STT atlieka ikiteisminį tyrimą Nr. 07-1-411-10 dėl nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bei valdymo tvarkai. Ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys, kad pareiškėjo organizuoto Viešojo pirkimo konkurso metu galėjo būti pažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyti skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai ir kiti viešąjį pirkimą ir pirkimo komisijos darbą reglamentuojantys teisės aktai. Agentūros Rizikų vertinimo ir valdymo departamentas (toliau – ir RVVD), atsižvelgdamas į gautą informaciją, 2011 m. sausio 5 d. užregistravo įtariamus pažeidimus dėl pareiškėjo įgyvendinamo Projekto ir pradėjo tyrimą. Agentūra 2011 m. sausio 18 d. raštu Nr. BR6-(14.4)-638 kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą (toliau – ir Prokuratūra), prašydama leisti Agentūros specialistams susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Agentūra 2011 m. sausio 31 d. gavo Prokuratūros 2011 m. sausio 25 d. raštą Nr. (03) S1-117 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo Prokuratūra informavo apie STT atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjo neteisėtai organizuoto viešojo pirkimo konkurso ir pateikė su ikiteisminiu tyrimu susijusių asmenų apklausų protokolų kopijas. 2011 m. sausio 31 d. buvo gautas pareiškėjo mokėjimo prašymas. Agentūroje 2011 m. liepos 8 d. įvyko Agentūros komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti posėdis, kuriame paaiškinimus davė pareiškėjo atstovai ir pareiškėjo vykdyto viešojo pirkimo konkurso viešojo pirkimo komisijos narys A. T.. Agentūra tyrimo metu nustatė, kad pareiškėjas kartu su Anykščių rajono savivaldybės administracija vykdydami viešojo pirkimo konkursą pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus. Anykščių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyresnysis specialistas ir pareiškėjo viešojo pirkimo komisijos narys A. T., veikdamas bendrininkų grupėje su AB „Anykščių melioracija“ direktoriumi ir UAB „Melinga“ techniniu direktoriumi B. L. bei su Anykščių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėju A. K., neteisėtai sudarė išskirtines sąlygas jungtinei grupei UAB „Melinga“ ir AB „Anykščių melioracija“ laimėti viešojo pirkimo konkursą ir apribojo kitų ūkio subjektų teises sąžiningai konkuruoti, diskriminavo kitus potencialius konkurso dalyvius. Tokio susitarimo buvimas ir pirkimo procedūros vykdymas reiškia esminį VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų pažeidimą. Taip pat išvardyti asmenys dar prieš viešojo pirkimo konkursą iš anksto susitarė dėl konkurso sąlygų, jas derino, o jungtinės grupės UAB „Melinga“ ir AB „Anykščių melioracija“ (pirkimą laimėjęs tiekėjas) atstovas B. L. buvo supažindintas su Viešųjų pirkimų tarnybos tinklalapyje paskelbta informacija apie ketinančias dalyvauti konkurse įmones. Agentūra, nustačiusi minėtus pažeidimus ir vadovaudamasi Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 (toliau – ir Pažeidimų administravimo taisyklės), 10 punktu, 2011 m. balandžio 14 d. raštu Nr. BRK-(14.4)-1492 pateikė informaciją ministerijai apie pareiškėjo Projekto įgyvendinimo metu padarytus pažeidimus ir pasiūlė nekompensuoti išlaidų pagal pareiškėjo pateiktą mokėjimo prašymą. Ministerija 2011 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 2D-4077 (3.19) „Dėl informacijos pateikimo“ pritarė Agentūros siūlymui nekompensuoti išlaidų pagal pareiškėjo pateiktą mokėjimo prašymą, nenutraukiant Paramos sutarties. Apie Agentūros sprendimą neskirti paramos pareiškėjas buvo informuotas skundžiamu sprendimu. Atsakovas pažymėjo, kad paramos skyrimą pareiškėjo įgyvendinamam Projektui reglamentuoja Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklės, patvirtintos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – ir Administravimo taisyklės), ir Lietuvos kaimo plėtros programos priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos srities „Žemės ūkio vandentvarka“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos žemės ūkio ministro 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 3D-478 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės). Atsakovas pažymėjo, kad vadovaujantis VPĮ 16 straipsnio 1 dalimi, už viešojo pirkimo komisijos (toliau – ir Komisija) veiksmus atsako ją sudariusi organizacija. Be to, minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Komisija veikia ją sudariusios perkančiosios organizacijos vardu, o straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kiekvienas Komisijos narys gali dalyvauti Komisijos darbe tik prieš tai pasirašęs nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo sudarytos komisijos (toliau – ir Pirkimo komisija) narys A. T. 2010 m. gegužės 22 d. pasirašė Komisijos nario nešališkumo deklaraciją bei konfidencialumo pasižadėjimą. Atsakovas vadovavosi VPĮ 85 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjo valdybos pirmininko 2010 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. Į-03 patvirtintų pareiškėjo viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 24, 32 bei 67 punkto nuostatomis. Nurodė, kad Agentūros pažeidimo tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas viešojo pirkimo konkurso vykdymo metu neužtikrino, jog būtų laikomasi VPĮ ir Taisyklių normų bei informacijos konfidencialumo reikalavimų, o tai sudarė prielaidas VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų pažeidimui. Teigė, kad Agentūra, vertindama pareiškėjo teikiamus dokumentus, nesprendė dėl asmenų administracinės ar baudžiamosios atsakomybės, o tik patikrino, ar pareiškėjas Projektą įgyvendina laikydamasis Paramos sutartyje bei paramos skyrimo tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Aiškino, kad paramos lėšos Paramos sutartyje nustatyta tvarka gali būti išmokamos tik tokiu atveju, jei paramos gavėjo investicijos (sąnaudos, išlaidos), kurios yra laikomos tinkamomis finansuoti, padarytos nepažeidžiant Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų (Paramos sutarties 4.5 p.), o prekes, paslaugas ar darbus, kuriems įsigyti suteikiama parama, paramos gavėjas įsigis laikydamasis VPĮ nuostatų (Paramos sutarties 5.4 p.). teigė, kad pareiškėjų įvykdytų pirkimų atitikimas VPĮ nuostatoms vertinamas atsižvelgiant į pareiškėjų teikiamus dokumentus bei kitą Agentūrai prieinamą informaciją. Tam, kad būtų konstatuota, jog įvykdytas pirkimas yra atliktas netinkamai, t. y. nesilaikant VPĮ reikalavimų, ir dėl to parama negali būti skiriama, Agentūrai nebūtina remtis atitinkamos institucijos įsiteisėjusiu sprendimu, kuriuo pareiškėjas būtų pripažintas pažeidęs VPĮ reikalavimus, kadangi atskirų VPĮ normų atliekant viešąjį pirkimą, pažeidimas gali ir neturėti administracinės ar baudžiamosios teisės pažeidimo, už kurį taikoma atitinkama teisinė atsakomybė, sudėties. Agentūra nėra teisės aktais įgaliota tirti ir konstatuoti pareiškėjo ar kitų asmenų galimai padarytų administracinės ar baudžiamosios teisės pažeidimų. Vertindama pirkimo dokumentus Agentūra siekia užtikrinti pareiškėjo Paramos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymą bei paramos skyrimą reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi. Atsakovas pažymėjo, kad Išvadą, kuria pareiškėjo vykdytas Viešojo pirkimo konkursas įvertintas kaip atliktas tinkamai, priėmė 2010 m. rugpjūčio 23 d., kai jam dar nebuvo žinomos faktinės aplinkybės, lėmusios VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų pažeidimo konstatavimą. Viešojo pirkimo konkurso dokumentai buvo įvertinti ir Išvada pateikta pagal tuo metu turimą informaciją apie įvykdytą pirkimą. Pažymėjo, kad Agentūra ginčijamame sprendime nurodė, jog sankcija – nekompensuoti išlaidų pagal pareiškėjo mokėjimo prašymą – skirta atsižvelgiant į išvardytus pažeidimus, t. y. į pažeidimų visumą, bei vadovaujantis Paramos sutarties 26 punkte Agentūrai suteikta teise neteikti (neskirti) paramos, esant Paramos sutarties 26.3 punkte ir 26.19 punkte nustatytoms sąlygoms. Teigė, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog jam buvo parinkta pati griežčiausia sankcija. Paaiškino, kad pačia griežčiausia sankcija laikomas Paramos sutarties nutraukimas, tuo tarpu Agentūra priėmė sprendimą neskirti paramos pagal mokėjimo prašymą, nenutraukiant Paramos sutarties. Pabrėžė, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos įstatymo imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga. Rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis (2005 m. rugsėjo 21 d. nutartimi byloje Nr. 3K-3-416/2005, 2008 m. gruodžio 23 d. nutartimi byloje Nr. 3K-3-583/2008).

Atsakovas Žemės ūkio ministerija prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Atsiliepime (t. III, b. l. 40–44) nurodė, kad pareiškėjas, kaip perkančioji organizacija, sudarė Viešojo pirkimo komisiją, į kurią įtraukė ir A. T.. Vadovavosi VPĮ 16 straipsnio 1 dalimi ir teigė pareiškėjas, kaip perkančioji organizacija, patvirtinęs A. T. Viešojo pirkimo komisijos nariu, prisiėmė ir atsakomybę už jo veiksmus, susijusius su komisijos vykdomais viešaisiais pirkimais. Aiškino, kad iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas) 6.972 ir 6.975 straipsnio bei Jungtinės veiklos sutarties 1.2.8, 1.14 ir 1.15 punkto nuostatų akivaizdu, kad pareiškėjas, veikdamas jungtinės veiklos sutarties su savivaldybe pagrindu, siekė bendro tikslo ir prisiėmė solidarią atsakomybę, kartu ir atsakomybę už savo, kaip perkančiosios organizacijos, sudarytos Viešojo pirkimo komisijos veiksmus. Todėl pareiškėjas dėl A. T., kaip Viešojo pirkimo komisijos nario, padarytų teisės aktų pažeidimų buvo pripažintas pažeidęs VPĮ nuostatas, už ką buvo pritaikyta sankcija. ŽŪM pažymėjo, kad teisės aktai įgalina Agentūrą nustatyti paramos sutarties pažeidimus administracine tvarka (nepriklausomai nuo to, ar dėl to paties pažeidimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas). Pagal Pažeidimų administravimo taisyklių 17 punktą – sprendimas dėl sankcijų siūlomas ir priimamas atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui. Įvertinant tai, kad sutartys, sudarytos nesilaikant Europos Bendrijos, Lietuvos Respublikos teisės aktų ir pačiose sutartyse nurodytų reikalavimų, laikomos netinkamomis finansuoti, pareiškėjui pritaikyta sankcija nekompensuoti išlaidų pagal Mokėjimo prašymą (nenutraukiant Paramos sutarties).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Anykščių rajono savivaldybės administracija prašė pareiškėjo skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (t. III, b. l. 66–68) nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 6 dalį, kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas šio kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Todėl nesant įsiteisėjusiam teismo apkaltinamajam nuosprendžiui A. T. atžvilgiu, nėra pagrindo teigti, kad Raguvėlės melioracijos statinių naudotojų asociacija pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalį ir neužtikrino lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų laikymosi.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Melinga“ palaikė pareiškėjo skundą.

Atsiliepimas

Atsiliepime (t. III, b. l. 57–58) pažymėjo, kad konkursą laimėjusi jungtinės veiklos grupė UAB „Melinga“ ir AB „Anykščių melioracija“ melioracijos statinių darbus atliko tinkamai ir kokybiškai. Paramos gavėjas šiuos darbus priėmė pasirašydamas atliktų darbų aktus, pagal kuriuos UAB „Melinga“ 2011 m. sausio 26 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą MEL Nr. 0004797 616 718,56 Lt sumai. Pretenzijų dėl darbų kokybės negauta.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (t. V, b. l. 175–195).

Teismas, įvertinęs atsakovų pateiktą medžiagą, padarė išvadą, kad pareiškėjui buvo žinoma pažeidimo esmė ir faktinės jo padarymo aplinkybės, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad skundžiami atsakovų sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Taip pat teigė, kad pareiškėjas nepagrįstai aiškina, jog jam visa apimtimi nežinomas priimto sprendimo teisinis pagrindimas.

Teismas nurodė, kad perkančiąja organizacija šiuo atveju buvo Asociacija, kuri paskelbė konkursą ir organizavo viešąjį pirkimą. Viešojo pirkimo komisija sudaryta Raguvėlės melioracijos statinių naudotojų asociacijos valdybos pirmininkės 2010 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. Į-03a. Visus kitus viešojo pirkimo konkurso veiksmus taip pat atliko Asociacija, t. y. tie veiksmai buvo atliekami Asociacijos vardu, o ne fizinių asmenų vardu. Todėl teismas sprendė, kad Asociacija yra atsakinga už tai, jog viešojo pirkimo konkursas vyktų nepažeidžiant VPĮ nuostatų, tai nustato Įgyvendinimo taisyklės, o tai pat VPĮ 16 straipsnio 1 dalis.

Teismas vertino, kad pareiškėjo ir Anykščių rajono savivaldybės bei rangos sutartį sudariusios bendrovės („Melinga“) paaiškinimai, jog darbai yra atlikti tinkamai, jokia žala nėra padaryta, todėl sankcija netaikytina, yra nepagrįsti, kaip ir nepagrįsti pareiškėjo paaiškinimai, kad dėl VPĮ pažeidimo nėra pareiškėjo kaltės, o yra tik fizinių asmenų kaltė. Teismas nurodė, kad atsakomybę nustato Įgyvendinimo taisyklių ir VPĮ nuostatos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas ir kitos bylos šalys daro neteisingas prielaidas, jog šiuo atveju galima vertinti žalos mastą ir pobūdį pagal atliktų darbų apimtį ir kokybę. Nurodytas VPĮ imperatyvių nuostatų pažeidimas sukėlė kitokio pobūdžio pasekmes – perkančiajai organizacijai nekompensuojamos patirtos išlaidos, atimta galimybė konkurse dalyvauti kitoms įmonėms, kurios galimai būtų pasiūliusios geresnes sąlygas, mažesnę kainą, pažeidimu daroma neigiama įtaką viešajam interesui, teisėtiems visuomenės lūkesčiams, kad imperatyvių įstatymo nuostatų yra laikomasi. Akcentuoja, kad pareiškėjas nurodo, jog dėl sankcijos taikymo gali būti nutraukta rangos sutartis, išmontuoti įrengimai ir kt., kas taip pat reiškia neigiamas pažeidimo padarymo pasekmes. Pažymėjo, kad šios pasekmės yra nustatytos ir Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. I-137-266/2010. Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas nusprendė B. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalį ir paskyrė 100 MGK (13 000 Lt) dydžio baudą. Teismo baudžiamajame įsakyme konstatuota, kad B. L. nuo 2010 m. balandžio mėnesio iki 2010 m. birželio 29 d., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – AB „Anykščių melioracija“ direktoriumi ir UAB „Melinga“ techniniu direktoriumi, veikdamas grupėje su Anykščių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyresniuoju specialistu bei Raguvėlės melioracijos statinių naudotojų asociacijos viešojo pirkimo komisijos nariu A. T., piktnaudžiavo tarnybine padėtimi neteisėtai sudarant išskirtines sąlygas jungtinei grupei UAB „Melinga“ ir AB „Anykščių melioracija“ laimėti Anykščių rajono Troškūnų seniūnijos Vašuokėnų kadastrinės vietovės (buvę K. Š. melioracijos projektai Nr. 14 ir 13) melioracijos statinių rekonstravimo darbų (kartu su techniniu projekto parengimu, statinio projekto vykdymo priežiūra ir viešinimo paslaugomis) viešojo pirkimo konkursą. Aprašant nusikalstamą veiką nurodoma, kad dėl to bendrovės, Anykščių rajono savivaldybės administracija ir valstybė patyrė didelės neturtinės žalos – buvo neteisėtai laimėtas viešasis 1 085 900 Lt vertės darbų pirkimas, paminti viešųjų pirkimų principai, apribotos kitų ūkio subjektų teisės sąžiningai konkuruoti dalyvaujant viešųjų pirkimų konkurse, sumenkintas valstybės, Anykščių rajono savivaldybės administracijos, nurodytų bendrovių prestižas, diskredituotas valstybės tarnautojo, bendrovių vadovo vardas, kuriant savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistemą. Teismas akcentavo, kad teismo baudžiamuoju įsakymu patvirtintos visos aplinkybės, kurios nurodomos A. T. ir A. K. parodymuose, todėl pareiškėjas nepagrįstai aiškina, kad šiais parodymais remtis Agentūra negalėjo. Teismas nurodė, kad priimant ginčijamus Agentūros ir ŽŪM sprendimus teismo baudžiamasis įsakymas jau buvo įsiteisėjęs.

Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentą, kad Agentūra yra pateikusi išvadą, jog viešojo pirkimo konkursas vyko teisėtai. Teismas, atsižvelgęs į tirtą medžiagą, nustatė, kad Viešojo pirkimo konkurso organizavime nebuvo formalių pažeidimų, netinkamo dokumentų įforminimo ar kitokio pobūdžio pažeidimų, kuriuos būtų įmanoma nustatyti susipažinus su viešojo pirkimo konkurso dokumentais. Todėl Agentūra teisingai teigė, kad apie galimą pažeidimą sužinojo tik gavusi pranešimus iš STT ir prokuratūros ir jų pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą.

Teismas nurodė, kad tam, jog Agentūra turėtų teisę taikyti sankciją – atsisakyti kompensuoti dalį išlaidų, padarytų pažeidžiant VPĮ nuostatas, – pakako konstatuoti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų pažeidimą. Teismas vertino, kad ginčo sprendime Agentūra tinkamai nurodė ir kitus pažeistus teisės aktus, o taip pat Paramos sutarties nuostatas. Įvertinęs Agentūros sprendime nurodytus Paramos sutarties 20.1 ir 26 punktus, ŽŪM nurodytą patikslintą Paramos sutarties 26.3 punktą, Pažeidimų administravimo taisyklių 17 punktą, teismas padarė išvadą, kad sankcijos taikymas yra motyvuotas ir pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis, todėl atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Ginčo sprendimuose sankcijos taikymas yra tinkamai grindžiamas ir sutarties sąlygomis, šios sutarties sąlygos jos šalims turi įstatymo galią, jos atitinka Įgyvendinimo taisyklių nuostatas, todėl nėra pagrindo teigti, kad sutarties sąlygos neatitinka teisės aktų reikalavimų, ar, kad sankcijos taikymas nebuvo pagrįstas teisės aktų nuostatomis. Be to, ŽŪM sprendime nurodytas ir būtent tokios sankcijos skyrimo teisinis pagrindas – Įgyvendinimo taisyklių 92 punktas, kuris neleidžia kompensuoti pareiškėjui išlaidų pagal pateiktą mokėjimo prašymą, nes visi jame nurodyti darbai atlikti pažeidžiant VPĮ 3 straipsnio 1 dalies imperatyvias nuostatas. Taigi parinkti kitą sankcijos rūšį Agentūra negalėjo.

III.

Pareiškėjas Asociacija padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas (t. VI, b. l. 1–9) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių pažeidimų, kuriuos padarė Komisija ar atskiri jos nariai, veikdami pagal patvirtintą Komisijos darbo reglamentą, vykdydami jiems pavestas perkančiosios organizacijos užduotis ir įpareigojimus.VPĮ 3 straipsnio 1 dalies pažeidimą A. T. padarė ne Komisijos posėdžio metu, o vykdydamas savivaldybėje užimamas pareigas, t. y. savo darbo savivaldybėje metu ir savivaldybės patalpose (ne Asociacijos patalpose). Nors A. T. ir naudojosi jam, kaip Komisijos nariui suteikta prieiga prie atitinkamų duomenų, jis šiuos duomenis atskleidė ne Asociacijos, kaip perkančiosios organizacijos, ir ne Komisijos pirmininko nurodymu.Ikiteisminio tyrimo metu įtarimai pareikšti dėl veikų, kurias A. T. padarė veikdamas ne kaip Komisijos narys, o kaip savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyresnysis specialistas melioracijai, vykdydamas savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo A. K. nurodymus. Asociacijai ir kitiems Komisijos nariams įtarimai nebuvo pareikšti. Teismo baudžiamasis įsakymas yra priimtas tik B. L. atžvilgiu.Agentūra, spręsdama klausimą dėl sankcijų Asociacijai, kaip paramos gavėjui, skyrimo, turi vertinti ne B. L. ir A. K., kurie nėra Komisijos nariai, veiksmus, o A. T. veiksmus, ir šiuos veiksmus turi vertinti ne baudžiamosios teisės prasme, o administracinės – kaip Paramos sutarties ir Administravimo taisyklių pažeidimus. Tačiau šiuo atveju skundžiamuose sprendimuose nenurodyta, kaip administracinės teisės prasme pasireiškė nurodyti pažeidimai, kokius konkrečius teisės aktų pažeidimus padarė A. T., ir kurie iš šių pažeidimų padaryti jam veikiant kaip Komisijos nariui.Byloje nėra surinkta duomenų, kokią darbų kainą būtų siūlę kiti tiekėjai, jeigu jie būtų dalyvavę konkurse, ir nėra įrodymų, kad ši kaina būtų buvusi mažesnė už konkursą laimėjusios jungtinės grupės UAB „Melinga“ ir AB „Anykščių melioracija“ pasiūlytą darbų kainą.Iš pradžių ŽŪM sudaryta komisija nepritarė Agentūros siūlymui netenkinti Asociacijos mokėjimo prašymo ir tai yra užfiksuota 2011 m. birželio 8 d. posėdžio protokole Nr. 8D-244(5.50). Nors vėliau jokių naujų aplinkybių nepaaiškėjo ir nebuvo nustatyta, ŽŪM sudaryta komisija, vertindama tas pačias aplinkybes, jas įvertino kitaip ir 2011 m. rugpjūčio 9 d. vienbalsiai pritarė Agentūros pasiūlymui netenkinti Asociacijos mokėjimo prašymo.Atsakovai netinkamai parinko sankciją ir nemotyvavo, kodėl būtent tokia sankcija parinkta. Agentūros ir ŽŪM sprendimai dėl sankcijos taikymo neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes yra nepagrįsti, neteisėti ir nemotyvuoti. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertintas pažeidimo sunkumas, pobūdis, aplinkybės, turėjusios įtakos pažeidimo padarymui, ir tik tada sprendžiama dėl konkrečios sankcijos skyrimo, o šiuo atveju tai nebuvo padaryta.Asociacijos įsitikinimu, netgi jeigu apeliacinės instancijos teismas ir nustatytų, kad Paramos gavėjas vis dėl to pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalį, vertinant šiuos pažeidimus pagal teisingumo ir protingumo kriterijus nėra pagrindo taikyti sankciją – neskirti paramos, nes ši sankcija yra neproporcinga (neadekvati) paramos administravimo tikslui ir dėl to neteisinga.Nėra nustatyta jokių realių neigiamų pasekmių, kurias galėjo sukelti A. K., B. L. ir A. T. galimai padarytos nusikalstamos veikos.

Atsiliepimas

Atsakovas Agentūra prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime (t. VI, b. l. 14–16) paaiškina, kad A. T. Komisijos nariu buvo paskirtas būtent dėl to, kad atstovavo savivaldybės, kaip jungtinės veiklos grupės (pagal Jungtinės veiklos sutartį) partnerio, interesus pareiškėjui atliekant viešuosius pirkimus, reikalingus jungtinės veiklos sutarties partneriams bendrai įgyvendinant projektą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, jog baudžiamuoju įsakymu patvirtinta, kad viešasis pirkimas laimėtas neteisėtai, kad paminti viešųjų pirkimų principai. Šiuo atveju pažeidimui konstatuoti nėra reikšminga, ar pirkime būtų dalyvavę daugiau tiekėjų ir ar jų pasiūlytos kainos būtų buvusios mažesnės nei laimėjusios teikėjų grupės, kadangi konkurencijos galimybė buvo neteisėtai apribota.

Atsakovas Žemės ūkio ministerija prieštarauja pareiškėjo apeliacinio skundo tenkinimui. Atsiliepime (t. VI, b. l. 18–22) iš esmės pakartoja savo atsiliepimo pirmosios instancijos teismui argumentus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Anykščių rajono savivaldybės administracija atsiliepime sutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo jį tenkinti (t. VI, b. l. 24–26).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo, kuriuo pareiškėjui neskirta parama dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų pažeidimo, teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas.

Pareiškėjas Raguvėlės melioracijos statinių naudotojų asociacija ginčija Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą, išdėstytą 2011 m. rugsėjo 22 d. rašte Nr. BRK-(3.35)-6302 „Dėl informacijos apie priimtą sprendimą“, kuriuo buvo taikyta sankcija – nuspręsta neskirti paramos pareiškėjui (2011 m. sausio 31 d. prašymo Nr. 1IG-KU-09-1-002530-MP001), ir Žemės ūkio ministerijos 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 3JA-123-170 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos priimto sprendimo“ bei prašo įpareigoti Agentūrą tenkinti Raguvėlės melioracijos statinių naudotojų asociacijos 2011 m. sausio 31 d. mokėjimo prašymą Nr. 1IG-KU-09-1-002530-MP0011.

Dėl nustatytų Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytų principų pažeidimo

Administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-411-10 duomenis, Agentūros komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti 2011 m. kovo 30 d. posėdžio protokolą Nr. 7 (t. IV, b. l. 116–120), 2011 m. liepos 8 d. posėdžio protokolą Nr. 12 (t. V, b. l. 119–128), įsiteisėjusiu Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. I-137-266/2010 konstatuotas aplinkybes, sprendė, kad Agentūra nustatė ginčijamą sprendimą pagrindžiančius faktus. Pareiškėjo, veikinačio Jungtinės veiklos sutarties pagrindu kartu su Anykščių rajono savivaldybe, 2010 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. Į-03a (t. II, b. l. 41) sudarytos viešojo pirkimo komisijos narys A. T., veikdamas kartu su AB „Anykščių melioracija“ ir UAB „Melinga“ techniniu direktoriumi B. L. ir Anykščių savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėju A. K., neteisėtai sudarė išskirtines sąlygas jungtinei grupei UAB „Melinga“ ir AB „Anykščių melioracija“ laimėti viešo pirkimo konkursą, apribojo kitų ūkio subjektų teises sąžiningai konkuruoti dalyvaujant viešojo pirkimo konkurse, diskriminavo kitus potencialius konkurso dalyvius. Baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. I-137-266/2010 nustatytas susitarimo tarp nurodytų asmenų faktas reiškia VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų (lygiateisškumo, nediskriminavimo, skaidrumo) pažeidimą. Šie asmenys dar prieš viešojo pirkimo konkursą iš anksto tarėsi dėl konkurso sąlygų, jas derino, o jungtinės grupės UAB „Melinga“ ir AB „Anykščių melioracija“ atstovas B. L. buvo supažindintas su Viešųjų pirkimų tarnybos tinklapyje paskelbta informacija apie ketinančias konkurse dalyvauti kitas įmones.

Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytais faktais, neteikia argumentų ar įrodymų, kuriais paneigtų šiuos faktus, tačiau savo dėstomais teiginiais iš esmės nesutinka su šių faktų vertinimu. Apeliantas teigia, kad A. T., atlikdamas nurodytus neteisėtus veiksmus, veikė ne kaip pareiškėjo atstovas, bet išimtinai kaip savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyresnysis specialistas melioracijai, todėl pareiškėjui negali būti taikoma atsakomybė už šio asmens veiksmus. Šiuos teiginius jau yra įvertinęs pirmosios instancijos teismas, ir teisėjų kolegija iš esmės sutinka su sprendime išdėstytais motyvais. Pareiškėjas buvo perkančioji organizacija, todėl visi veiksmai, kurie buvo neteisėtai atliekami A. T. viešojo pirkimo procese, sietini su jo, kaip šios organizacijos sudarytos komisijos nario pareigomis, ir pasekmes sukelia būtent perkančiajai organizacijai. Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija pirkimui (pirkimams) organizuoti ir atlikti privalo (mažos vertės pirkimams – gali) sudaryti Viešojo pirkimo komisiją (toliau – ir Komisija), nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti. Jeigu perkančioji organizacija pirkimams organizuoti ir jiems atlikti įgalioja kitą perkančiąją organizaciją, šiuos veiksmus atlieka įgaliotoji organizacija. Komisija dirba pagal ją sudariusios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga ir vykdo tik raštiškas jos užduotis ir įpareigojimus. Už Komisijos veiksmus atsako ją sudariusi organizacija. Tai reiškia, kad perkančiosios organizacijos atsakomybė už Komisijos veiksmus, taip pat ir už jos narių neteisėtus veiksmus viešojo pirkimo procese yra savarankiška, teisės aktuose numatomos pasekmės perkančiajai organizacijai kyla savarakiškai, nepriklausomai nuo atsakomybės ir tų teisinių pasekmių, kurios teisės aktuose gali būti numatytos tiesiogiai neteisėtus veiksmus atlikusiems fiziniams asmenims ar jiems atstovaujant kitas organizacijas ar kitus subjektus kitokiais pagrindais. Agentūra, spręsdama dėl sankcijų taikymo pareiškėjui, pagrįstai vertino ne tik A. T. veiksmus, bet ir kitų neteisėtai veikusių asmenų, B. L. ir A. K., nes pažeidimo esmę sudaro šių asmenų bendri veiksmai neteisėtai siekiant palankaus rezultato viešojo pirkimo procese. Todėl sprendžiant dėl pareiškėjo sudarytos komisijos neteisėtų veiksmų fakto, yra reikšmingos aplinkybės, nustatytos baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. I-137-266/2010, kuriuo B. L. pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas bendrovių (vėliau laimėjusių konkursą rangovų) AB „Anykščių melioracija” direktoriumi ir UAB “Melinga” techniniu direktoriumi, atliko neteisėtus veiksmus viešojo pirkimo procese. Baudžiamuoju įsakymu nustatyti šio asmens neteisėti susitarimai su pareiškėjo viešojo pirkimo komisijos nariu A. T., bei kiti neteisėti veiksmai, kuriuos jis atliko siekdamas, kad potencialūs rangovai, apie kuriuos sužinojo padedant A. T., neteiktų pasiūlymų dėl šio pirkimo.

Dėl pareiškėjo administracinės atsakomybės pagrindų

Agentūra ginčo sprendime padarė išvadą, kad pareiškėjas pažeidė toliau išvardytus teisės aktus: VPĮ 3 straipsnio 1 dalies nuostatas; Administravimo taisyklių nuostatas, t. y. 242.2, 242.3 punktus; Įgyvendinimo taisyklių XIX skyriaus „Pirkimo procedūros“ 91 punktą. Taip pat nurodoma, kad pažeistos Paramos sutarties nuostatos, t. y. 4.5, 5.4 ir 17.5 punktai, priimdama sprendimą Agentūra rėmėsi Paramos sutarties 20.1, 26.3, 26.19 punktais.

Pareiškėjas su Agentūra 2010 m. balandžio 26 d. pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ir miškų ūkio veikla ir jos infrastruktūra“ veiklos srities „Žemės ūkio vandentvarka“ paramos sutartį Nr. 1IG-KU-09-1-002530-PR001 (t. I, b. l. 69–80) (pakeista 2010 m. rugpjūčio 20 d. susitarimu Nr. 1, 2010 m. gruodžio 9 d. susitarimu Nr. 2, 2011 m. birželio 6 d. susitarimu Nr. 3 ir 2012 m. sausio 16 d. susitarimu Nr. 4), kuria įsipareigojo įgyvendinti projektą „Anykščių rajono Troškūnų seniūnijos Vašuokėnų kadastrinės vietovės (buvę K. Š. melioracijos projektai Nr. 14, Nr. 16) melioracijos statinių rekonstravimas“ Nr. 1IG-KU-09-1-002530-PR001.

Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ir miškų ūkio veikla ir jos infrastruktūra“ veiklos srities „Žemės ūkio vandentvarka“ priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimą ir finansavimą, reglamentuoja Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos srities „Žemės ūkio vandentvarka“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 3D-478, priimtos atsižvelgiant į 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (OL 2005 L 277, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 473/2009 (OL 2009 L 144, p. 3), ir 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles (OL 2006 L 368, p. 15) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. vasario 8 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 108/2010 (OL 2010 L 36, p. 4), taip pat Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153, bei Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d, įsakymu Nr. 3D-80.

Sprendžiant bylas, kuriose taikomi nacionaliniai teisės aktai, priimti vadovaujantis (remiantis) tiesiogiai taikomais ES teisės aktais – reglamentais – itin svarbu atsižvelgti į nacionalinės ir ES teisės santykį bei įvertinti, ar minėti nacionaliniai teisės aktai užtikrina veiksmingą ES teisės taikymą; reglamentai yra įpareigojantys visa savo apimtimi ir taikomi ES valstybėse narėse tiesiogiai. Tiesioginis reglamentų taikymas reiškia, jog jų galiojimas konkretiems teisiniams santykiams nepriklauso nuo to, kokių nacionalinės teisės priemonių buvo imtasi. Valstybės narės turi pareigą nekliudyti tiesioginiam reglamentų veikimui, t. y. nacionalinės teisės normos, skirtos įgyvendinti reglamentų nuostatas (nors jas priimti paprastai nėra būtina), neturi teisinės galios tokiais atvejais, jei keičia, trukdo įgyvendinti, daro neaiškiu tiesioginį reglamento taikymą ar paskirtį aspektu, nulemiančiu ES teisės pažeidimą. Nors nacionaliniais teisės aktais gali būti detalizuojamos reglamentų nuostatos, be to, jomis gali būti įtvirtinamos sankcijos, kurios nebuvo numatytos reglamente (Europos Sąjungos Teisingumo Teismas sprendimas byloje Amsterdam Bulb BV prieš Produktschap voor Siergewassen, Nr. 50/76), tačiau sprendžiant ginčus nacionalinės teisės normos, nesuderinamos su reglamentais ir kliudančios jų tiesioginiam veikimui, neturėtų būti taikomos. Taigi sprendžiant ginčus bylose dėl sankcijų skyrimo už netinkamą ES finansinės paramos lėšų panaudojimą turi būti kartu su nacionalinės teisės normomis analizuojamos ir taikomos tiesiogiai veikiančios reglamentų nuostatos, tokiu būdu užtikrinant veiksmingą ES teisės taikymą.

Sprendžiant dėl pareiškėjo teisinių administracinės atsakomybės pagrindų už nustatytus pažeidimus vykdant iš Paramos sutarties kylančius įsipareigojimus, turi būti vertinamos tiek reglamentų, tiek nacionalinių teisės aktų nuostatos. Paramos sutarties sudarymo tikslai yra neatsiejami nuo 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai su pakeitimais bei 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1974/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles su pakeitimais siekiamų tikslų.

Dėl kilusių pasekmių ir pareiškėjui taikytos atsakomybės atitikimo

Pareiškėjas Paramos sutartimi įsipareigojo įgyvendinti projektą „Anykščių rajono Troškūnų seniūnijos Vašuokėnų kadastrinės vietovės (buvę K. Š. melioracijos projektai Nr. 14, Nr. 16) melioracijos statinių rekonstravimas“.

2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai tikslu įvardijama kaimo plėtra, suteikiant daugiametę Bendrijos finansavimo garantiją ir finansavimą skiriant prioritetinėms sritims; tame tarpe numatomas priemonių skyrimas žemės ūkio ir miškininkystės infrastruktūros gerinimui ir plėtojimui. Reglamentu (EB) Nr. 1698/2005 taip pat numatyta taikant subsiadiarumą ir atsižvelgiant į išimtis nustatyti nacionalines taisykles dėl išlaidų atitikimo reikalavimams (preambulės 5, 21, 61 p.). Valstybės narės atsako už kaimo plėtros programų įgyvendinimą atitinkamu teritoriniu lygmeniu pagal jų pačių institucinę tvarką vadovaujantis šiuo reglamentu (7 str.). Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 30 straipsnis numato, kad pagal šio reglamento 1 krypties „Žemės ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“ 20 straipsnio b punkto v papunktį (žemės ūkio ir miškų ūkio plėtra, pritaikymo infrastruktūros gerinimas ir plėtojimas) parama teikiama vandentvarkai, o Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 iš dalies keičiantis 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 473/2009 vandentvarka priskiria prioritetinėms sritims (1 straipsnio b punktas). Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 71 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis EŽŪFKP finansavimui gauti pripažįstamos tik tokios išlaidos, kurios susijusios su operacijomis, kurias pagal kompetentingos įstaigos nustatytus atrankos kriterijus atrinko atitinkamos programos valdymo institucija arba kurios buvo atrinktos jos atsakomybe; 3 dalyje numatyta, kad taisyklės dėl išlaidų atitikimo reikalavimams nustatomos nacionaliniu lygmeniu, atsižvelgiant į šiuo reglamentu nustatytas specialias sąlygas tam tikroms kaimo plėtros priemonėms, bei apibrėžiamos trys reikalavimų neatitinkančių išlaidų kategorijos (PVM, skolos palūkanos ir žemės prikimo išlaidų dalis).

2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles, 43 straipsnyje pabrėžiama, kad valstybės narės, įgyvendindamos investincines priemones, užtikrina, kad parama būtų skiriama aiškiai apibrėžtiems tikslams, atspindintiems nustatytus struktūrinius ir teritorinius poreikius bei struktūrinius sunkumus.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi dėl išlaidų apmokėjimo už darbus, kurie buvo realiai atlikti vykdant Paramos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Tai patvirtina atliktų darbų aktai, pažyma, PVM sąskaita faktūra (t. 1, b. l. 185, 191–196). Atsakovai, nesutikdami skirti paramos lėšų išlaidoms apmokėti, šios aplinkybės apskritai nevertino, teismui taip pat neteikė argumentų dėl netinkamo darbų, numatytų Paramos sutartyje, atlikimo, vertino tik patį Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų pažeidimo faktą ir nenagrinėjo kitų aplinkybių – paramos sutartyje numatytų tikslų realaus įgyvendinimo, paties pažeidimo sunkumo, pažeidimo sukeltų pasekmių, rėmėsi nacionalinės teisės aktais – Administravimo taisyklių 242.2, 242.3 punktais, Įgyvendinimo taisyklių XIX skyriaus „Pirkimo procedūros“ 91 punktu. Administravimo taisyklių 242.2 punktas numato, kad pažeidimą Agentūra gali nustatyti tuomet, kai pareiškėjas ar paramos gavėjas nesilaiko su skirta parama susijusių įsipareigojimų, 242.3 punktas – kai vykdydamas projektą, pažeidė Lietuvos Respublikos ir / arba Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, kiek tai susiję su projekto įgyvendinimu. Įgyvendinimo taisyklių 91 punktas numato, kad paramos gavėjai, kurie pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą yra perkančiosios organizacijos, privalo prekių, paslaugų ar darbų pirkimą organizuoti vadovaudamiesi šio įstatymo nuostatomis, 92 punktas – kad išlaidos, kurias pareiškėjai, paramos gavėjai ir (arba) jų partneriai padarys pagal prekių, paslaugų ar darbų pirkimo sutartis, sudarytas nesilaikant šiame skyriuje nurodytų reikalavimų, bus laikomos netinkamomis finansuoti. Toks reglamentavimas yra itin griežtas, nes nenumato galimybės atsižvelgti į pažeidimo sukeltas pasekmes, jo įtaką Paramos sutartyje numatytų tikslų įgyvendinimui, yra vertinamas tik pats pažeidimo faktas.

Teisėjų kolegija aukščiau yra atkreipusi dėmesį, kad sprendžiant ginčus bylose dėl sankcijų skyrimo už netinkamą ES finansinės paramos lėšų panaudojimą turi būti kartu su nacionalinės teisės normomis analizuojamos ir taikomos tiesiogiai veikiančios reglamentų nuostatos, tokiu būdu užtikrinant veiksmingą ES teisės taikymą. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 71 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis EŽŪFKP finansavimui gauti pripažįstamos tik tokios išlaidos, kurios susijusios su operacijomis, kurias pagal kompetentingos įstaigos nustatytus atrankos kriterijus atrinko atitinkamos programos valdymo institucija arba kurios buvo atrinktos jos atsakomybe; 3 dalyje numatyta, kad taisyklės dėl išlaidų atitikimo reikalavimams nustatomos nacionaliniu lygmeniu, atsižvelgiant į šiuo reglamentu nustatytas specialias sąlygas tam tikroms kaimo plėtros priemonėms, bei apibrėžiamos trys reikalavimų neatitinkančių išlaidų kategorijos (PVM, skolos palūkanos ir žemės prikimo išlaidų dalis), t. y. reglamento, kuris taikytinas tiesiogiai, nuostatos numato išlaidų sąsajumo su atitinkama programa reikalavimą, ir nurodo kategorijas išlaidų, kurios priskirtinos absoliučiai neatitinkančių reikalavimams kategorijai. Nagrinėjamoje byloje nustatytas pažeidimas nepriskirtinas prie tokio išlaidų neatitikimo reikalavimams, kuris pagal taikytinus reglamentus būtų laikomas absoliučiu, kai vien tokio neatitikimo reikalavimams fakto nustatymas eliminuoja galimybę skirti paramos lėšas išlaidų apmokėjimui. Savo ruožtu atitinkamos Paramos sutarties sąlygos aiškintinos ir taikytinos atsižvelgiant į tų teisės aktų, kuriais remiantis buvo sudaryta sutartis, aiškinimą ir taikymą.

2011 m. sausio 27 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 65/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės, susijusios su paramos kaimo plėtrai priemonėmis, taikomas nuo 2011 m. sausio 1 d. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl projekto įgyvendinimo išlaidų, kurios buvo patirtos iki šiame reglamente numatyto taikymo momento, todėl teisėjų kolegija nenagrinėja Reglamentu (EB) Nr. 1698/2005 išlaidoms keliamų reikalavimų, kurie šiam ginčui aktualiais viešųjų pirkimų pažeidimo aspektais yra sugriežtinami, nes įsipareigojimų vykdymas ir atsakomybės taikymas galimas tik pagal teisės aktų ir sutarčių sąlygas, galiojusias veiksmų atlikimo metu.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytą reikalavimų išlaidoms neatitikimo pobūdį, kuris nepatenka į taikytiname ES reglamente numatytus atvejus besąlyginio lėšų neskyrimo, vertina, kad nacionalinės teisės normos tokiais atvejais turėtų numatyti paramos lėšų neskyrimą ar jų sumažinimą atsižvelgiant ne vien į pažeidimo faktą, bet į visumą reikšmingų kriterijų – paramos sutartyje numatytų tikslų realų įgyvendinimą, pažeidimo sunkumą, pažeidimo sukeltas pasekmes. Taikomos sankcijos turi būti atgrasančio pobūdžio, tačiau paramos neskyrimas visai už realiai atliktus darbus visa apimtimi yra akivaizdžiai neproporcinga priemonė.

Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams ir motyvams, kuriais pateikiamas pažeidimo faktinių aplinkybių ir atsakomybės teisinių pagrindų vertinimas, šia apimtimi keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą remiantis apeliacinį skundo argumentais nėra pagrindo. Tačiau negalima sutikti su išvada, kad pritaikyta sankcija yra adekvati pažeidimo sukeltoms pasekmėms. Kaip jau buvo minėta aukščiau, Paramos sutartyje numatyti darbai buvo atlikti, tai reiškia, kad paramos tikslai buvo pasiekti. Atlikus laimėto viešojo pirkimo 1 085 900 Lt darbų sąmatos patikrinimą, buvo nustatyta, kad kaina galėjo būti užaukštinta 5 184,86 Lt (t. IV, b. l. 123), t. y. labai nežymiai; nors buvo nustatyta, kad su kitais potencialiais rangovais buvo tariamasi dėl jų nedalyvavimo viešojo pirkimo konkurse, tačiau nėra duomenų, kad jo rezultatai ar sudarytos rangos sutartys būtų ginčijamos. Taigi pažeidimo sukelta reali įtaka tiek pačių darbų atlikimui, tiek jų vertei nėra reikšminga. Vertinant pareiškėjo padaryto Paramos sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, pagrįstais pripažintini atsakovų argumentai, kad VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų pažeidimas laikytinas sunkiu pažeidimu, net jei neturėjo reikšmingos įtakos Paramos sutarties tikslų realizavimui. Pažeidimo sunkumo vertinimas neatsiejamas nuo viešojo intereso apsaugos, nes viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo kontrolės ir pagrįstumo vertinimas, bet ir viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo tikslų pasiekimo garantas, ką pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, remdamasis formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika („Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga“, Teismų praktika Nr. 31, p. 277–333). Pažeidimo sunkumo konstatavimas suponuoja būtinybę taikyti pakankamai atgrasančias sankcijas. Teisėjų kolegija, viena vertus, atsižvelgdama į aplinkybę, kad pareiškėjo padaryti pažeidimai netapo kliūtimi įgyvendinti Paramos sutartyje numatytus tikslus, į tokių tikslų prioritetinę reikšmę, kita vertus, atsižvelgdama į pažeidimo sunkumą ir būtinybę taikyti tokias atvejais pakankamai atgrasančias sankcijas, sprendžia, kad padaryto pažeidimo sunkumui proporcingumo reikalavimą atitiktų paramos sumažinimas 50 procentų. Pareiškėjas pateikė 2011 m. sausio 31 d. mokėjimo prašymą Nr. 1IG-KU-09-1-002530-MP001 dėl 638 468,57 Lt sumos išmokėjimo. Teisėjų kolegija, padariusi išvadą, kad Agentūra nepagrįstai atsisakė išmokėti visą sumą, pirmosios instancijos teismo sprendimą keičia, naikina ginčijamus atsakovų sprendimus ir įpareigoja Agentūrą išmokėti pareiškėjui 50 procentų šios sumos – 319 234,29 Lt (ABTĮ 142 str. 1 p., 57 str., 143 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Raguvėlės melioracijos statinių naudotojų asociacijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą pakeisti. Panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą, išdėstytą 2011 m. rugsėjo 22 d. rašte Nr. BRK-(3.35)-6302 „Dėl informacijos apie priimtą sprendimą“, ir atsakovo Žemės ūkio ministerijos 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 3JA-123-170 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos priimto sprendimo“ bei įpareigoti atsakovą Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjo Raguvėlės melioracijos statinių naudotojų asociacijos 2011 m. sausio 31 d. mokėjimo prašymą Nr. 1IG-KU-09-1-002530-MP0011 tenkinti iš dalies, išmokėti 319 234,29 litų.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiDainius RaižysVirgilijus ValančiusVirginija Volskienė