Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirba, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 2 dalyje (3 nusikalstamos veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. D. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent:

jis, 2017-08-20, apie 14.55 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,91 promilės girtumas), asmeninio konflikto su šeimos nariu - sugyventine D. L. metu, vieną kartą sudavė jai kumščiu į nosį, po ko vieną kartą kumščiu sudavė į kairiąją akį ir viena ranka paėmęs nukentėjusiąją už kaklo, kitos rankos kumščiu vieną kartą sudavė į sprandą ir vieną smūgį kumščiu į dešiniąją galvos pusę, tokiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai D. L. fizinį skausmą. Šiais veiksmais T. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat T. D. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent:

jis, 2017-09-29, apie 00.38 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,59 promilės girtumas) asmeninio konflikto su šeimos nariu - sugyventine D. L. metu, tyčia batų šaukštu du kartus trenkė nukentėjusiajai į dešinį šoną, po ko kairės rankos delnu vieną kartą sudavė į dešinį skruostą, tokiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai D. L. fizinį skausmą. Šiais veiksmais T. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat T. D. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent:

jis, 2017-12-08 d., apie 18.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,80 promilės girtumas) asmeninio konflikto su šeimos nariu - sugyventine D. L. metu, pradėjo stumdyti nukentėjusiąją ir vieną kartą tyčia spyrė koja į dešinįjį kelią, tokiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai D. L. fizinį skausmą. Šiais veiksmais T. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. D. savo kaltę įvykdžius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamasis paaiškino, kad visas nusikalstamas veikas nukentėjusiosios atžvilgiu padarė būdamas neblaivus, iš pavydo V. B. Visus kaltinamajame akte nurodytomis dienomis suduotus smūgius jis tikrai pripažįsta, labai atsiprašo nukentėjusiosios. Prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiąja, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu prašė nutraukti.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D. L. parodė, kad kaltinamasis T. D. jos atsiprašė, pasižadėjo daugiau jos atžvilgiu nesmurtauti ir ji jam atleido. D. L. jokių pretenzijų kaltinamajam neturi ir prašo byla nutraukti kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, T. D. kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Tarnybiniu pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (t. 1, b.l. 48-49).

Įvykio vietos apžiūros protokolu (t. 1, b.l. 39-46).

Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas vaizdo įrašas (t. 1, b.l. 54).

Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas policijos pareigūnų kvietimo garso įrašas (t. 1, b.l. 66-68).

Tarnybiniu pranešimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu (t. 1, b.l. 6-10).

Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (t. 1, b.l. 103-104).

Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas policijos pareigūnų kvietimo garso įrašas (t. 1, b.l. 114-116 ).

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (t. 1, b.l. 156-157 ).

Įvykio vietos apžiūros protokolu (t. 1, b.l. 150-153).

Teisminio nagrinėjimo metu buvo pateiktas nukentėjusiosios D. L. ir kaltinamojo T. D. rašytinis prašymas nutraukti kaltinamajam baudžiamąją bylą vadovaujantis LR BK 38 straipsniu, kadangi nukentėjusioji su kaltinamuoju susitaikė, T. D. nukentėjusios atsiprašė, ji jam atleido, jokių pretenzijų neturi (t. 2, b.l. 118).

Pagal LR BK 38 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma. Be to, priimdamas tokį sprendimą teismas turi argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei nurodyti motyvus, kodėl nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Motyvuoti asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali atsižvelgdamas į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (atvyko ir prisipažino, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikaltimą ar kita), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltininko asmenybę, jo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritinis požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir panašiai) bei įvertindamas nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarinių sunkumą.

Nukentėjusioji teismo posėdžio metu pareiškė, kad kaltinamasis dėl įvykdyto nusikaltimo nuoširdžiai atsiprašė, suprato savo kaltę, įsipareigojo ateityje nenusikalsti. Esant šioms aplinkybėms, prašo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius.

Prokurorė tokiam prašymui neprieštaravo, akcentuodama, kad kaltinamasis praeityje neteistas, padarytos nusikalstamos veikos nėra sunkios, todėl yra pagrindo manyti, kad jis daugiau nenusikals ir laikysis įstatymų, todėl yra pagrindas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamąją bylą nutraukiant ir paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą LR BK 67 straipsnio 2 dalyje, dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, bei paskiriant įmoką į nukentėjusiųjų fondą (LR BK 71 str.).

Ištyrus kaltinamojo T. D. asmenybę nustatyta, kad jis anksčiau neteistas. Jis įvykdė tris nusikaltimus, kurie priskiriami prie nesunkių (LR BK 11 str. 3 d.), su nukentėjusiąja susitaikė, ji jam atleido, jokių turtinių pretenzijų jam neturi (t. 2, b.l. 118).

Tokiu būdu, nagrinėjimo teisme metu nustatyti visi LR BK 38 str. numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (LR BK 38 str. 5 d.).

Kaltinamasis prisipažino įvykdęs nusikaltimus, dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi, surašytas susitaikymo protokolas. Be to, T. D. įsipareigojo ateityje nusikalstamų veikų nedaryti, kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Esant šioms aplinkybėms, byloje yra visos sąlygos, leidžiančios kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam ir nukentėjusiajai susitaikius, todėl baudžiamoji byla nutrauktina.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 38 str., Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str.,

nusprendė:

T. D., gim. (duomenys neskelbtini) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 140 str. 2 d. (trys nusikastamos veikos) atleisti, kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-1095-486/2018 nutraukti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalimi, paskirti kaltinamajam T. D. baudžiamojo poveikio priemonę – per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vadovaujantis LR BK 71 straipsniu, paskirti kaltinamajam T. D. baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL, 500 (penikių šimtų) eurų dydžio įmoką į nukentėjusiųjų fondą.

Įmoka turi būti sumokėta per 3 (tris) mėnesius į Teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Šiuo atveju, nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti T. D. kad jeigu jis per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu ji per tą patį laikotarpį padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.