- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-09
- Bylos Nr.
- 2A-600-524/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- A. A.
- Ieškovas
- AB banko „Hansabankas“
- Kategorijos
- 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas V. Alška Procesinio sprendimo kategorija 63.3; 121.21
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
2008 m. spalio 9 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjos Rimvida Zubernienė, Danguolė Martinavičienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, viešame teismo posėdyje dalyvaujant ieškovės atstovui Vincentui Šupiniui, atsakovei A. A., jos atstovei adv. Marinai Saveljevai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės A. A. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB banko „Hansabankas“ ieškinį atsakovei A.A. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės pagal vartojimo kredito sutartį Nr.06-039264-VA 8226,28 Lt negrąžintos skolos ir 8 procentus metinių palūkanų nuo negrąžinto 8092,87 Lt kredito, skaičiuojant nuo 2007-12-11 iki viso kredito grąžinimo dienos, ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 06076611-GV priteisti 17691,19 Lt negrąžintos skolos ir 7,5 procentus metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito - 16999,38 Lt, skaičiuojant nuo 2007-12-11 iki viso kredito grąžinimo dienos, ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 388,76 Lt žyminio mokesčio.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovei iš atsakovės pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 06-039264-VA 8226,28 Lt negrąžintos skolos ir 8 procentus metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito 8092,87 Lt, skaičiuojant nuo 2007-12-11 iki viso kredito grąžinimo dienos, ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 06076611-GV priteisti 17691,19 Lt negrąžintos skolos ir 7,5 procentus metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito- 16999,38 Lt, skaičiuojant nuo 2007-12-11 iki viso kredito grąžinimo dienos, ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 388,76 Lt žyminio mokesčio. Konstatavo, jog bendra sutuoktinių atsakomybė atsiranda ir prievolė vykdoma iš bendro turto, kai sandoris, sudarytas nors ir vieno sutuoktinio, yra skirtas šeimos poreikiams tenkinti. Nurodė, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, jog paimti kreditai buvo naudojami šeimos interesams tenkinti, todėl atsakovei atsirado prievolė vykdyti sudarytas vartojimo kredito sutartis. Pažymėjo, kad atsakovė pažeidė vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tai patvirtina byloje esantys duomenys, todėl reikalavimas dėl skolos priteisimo, taip pat ir dėl vartojimo kredito sutartyje numatytų palūkanų priteisimo tenkintinas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 7 d. sprendimą – atmesti ieškovo reikalavimą pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 06076611-GV priteisti 17691,19 Lt negrąžintos skolos ir 7,5 procentus metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito -16999,38 Lt, skaičiuojant nuo 2007-12-11 iki viso kredito grąžinimo dienos ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Apeliantė pažymi, kad pagal vartojimo sutartį Nr. 06076611-GV gauta paskola nebuvo panaudota šeimos interesams tenkinti. Nurodo, kad nuo 2006-12-25 su V. A. negyveno, po jo mirties palikimo nepriėmė. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo priteisė 388,76 Lt žyminio mokesčio, nes atsakovei suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų išlaidų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB bankas „Hansabankas“ prašo apeliacinį skundą atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodo, kad vartojamojo kredito Nr.06076611-GV paskirtis buvo namo renovacija, dalis gauto kredito buvo pervesta į atsakovės sąskaitą, todėl naudodamasi juo atsakovė patvirtino kredito panaudojimą šeimos interesams. Nurodo, kad palikimo nepriėmimas neturi jokios įtakos solidariosios sutuoktinių atsakomybės taikymui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantė šioje byloje iškėlė ginčą dėl jos prievolės ieškovei, kylančios iš vartojimo sutarties Nr. 06-07661-gv, pagal kurią jos 2007-07-08 mirusiam sutuoktiniui buvo suteikta 20 000 Lt tikslinė paskola-namo renovacijai ( b. l. 14, 11-12). Dėl to, kad ši paskola buvo suteikta V. A. ir atsakovei esant santuokoje, ginčo byloje nėra. Bylos medžiaga įrodo, kad tiek pinigai -10 000 Lt- pagal pirmąją sutuoktinių bendrą paskolą, tiek 20 000 Lt pagal ginčijamą paskolą buvo pervesti į V. A. sąskaitą (b.l.17-22). V. A. sąskaitos išrašas (b.l. 19) įrodo, kad jis į atsakovės sąskaitą 2006-10-11 pervedė 3000 Lt, o 2006-10-12 - 4000 Lt, iš šios sąskaitos 2006-12-13, 2007-03-01 mokėjo už komunalines paslaugas už butą, kuriame gyvena atsakovė. Be to, šią sąskaitą 2007-01-28 papildė ir atsakovės sūnus (iš atsakovės paaiškinimo nustatyta, kad V. R. yra jos sūnus iš pirmosios santuokos), be to, pinigus į ją pervesdavo ir atsakovė. Todėl paminėti įrodymai paneigia atsakovės paaiškinimą, jog šią paskolą jos miręs sutuoktinis ėmė ir pinigus išleido tik savo asmeniniams poreikiams tenkinti, nes jie kartu negyveno, nevedė bendro ūkio, ir nepaneigia CK 3.92 str. 3 d. įtvirtintos prezumpcijos, kad sudarydamas sandorius, sutuoktinis veikia kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas kito sutuoktinio sutikimas. CK 3.92 str. 4 d. išvardyti sandoriai, kuriuos gali sudaryti tik abu sutuoktiniai,- tai visi sandoriai, susiję su nekilnojamojo turto disponavimu, dėl bendros įmonės ir vertybinių popierių perleidimo, šiuo atveju ginčo paskola nėra paminėtame sąraše, todėl preziumuojama, kad imdamas 20 000 Lt vartojimo paskolą V. A. veikė su atsakovės sutikimu. Ši nuostata yra išaiškinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje 2008-02-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008, kurioje nurodyta, kad Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendrosios, t. y. tokios, kurias įgyja abu sutuoktiniai šeimos interesais. CK 3.109 straipsnio 1 dalyje pateikiamas prievolių, kurios laikomos bendrosiomis sutuoktinių prievolėmis, sąrašas. CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrosios prievolės gali atsirasti ne tik dėl abiejų sutuoktinių veiksmų, bet ir vieno sutuoktinio iniciatyva, jei konkretų sandorį vienas sutuoktinis sudarė kito sutuoktinio sutikimu arba jį kitas sutuoktinis vėliau patvirtino, arba tokiam sandoriui kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jis sudarytas šeimos interesais. Šioje byloje teisiškai reikšminga tai, kad butas, kurio renovacijai buvo paimta paskola, buvo įsigytas šalių santuokoje (b. l. 29). Turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 straipsnio 1 dalis). Ši nuostata kyla iš bendrosios nuosavybės esmės ir sutuoktinių lygiateisiškumo principo – nesuteikti nė vienam sutuoktiniui daugiau teisių į bendrą turtą, negu jų turi kitas. Atsižvelgiant į vienodas abiejų sutuoktinių teises, susijusias su bendrąja jungtine nuosavybe, CK 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad, sudarydamas sandorius, sutuoktinis veikia kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Be to, CK 3.109, 6.6 str. nuostatos įtvirtina solidariosios sutuoktinių prievolės ieškovei prezumpciją. Byloje nėra jokių įrodymų, jog buvusių sutuoktinių solidari prievolė jų kreditoriui – ieškovei transformavosi į sutuoktinio asmeninę prievolę. Šiuo atveju notarine tvarka palikimo priėmimo faktas nėra teisiškai reikšmingas, kaip ir apeliantės argumentai dėl mirusiojo gyvenimo būdo, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas ir skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo ( CPK 326 str. 1d.1p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-330 straipsniais, teismas
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.