- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-22
- Bylos Nr.
- 1A-479-134-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronė Vidzėnienė (pirm.), Eligijus Gladutis, Evaldas Vanagas
- Nuteistasis
- A. L.
- Nukentėjusysis
- A A
- Advokatai
- Regina Butnevičienė
- Kategorijos
Teisėja Laima Šablevičienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.
2011 m. birželio 22 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti A A. Ž. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje.
Priteista iš A. L. A. Ž. 800 Lt turtinei ir 800 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. nuteistas už tai, kad 2010 m. spalio 14 d. apie 19.30 val., viešoje vietoje –11 namo kieme, tris kartus ranka sudavė A.A. Ž. į veido sritį bei vieną kartą įspyrė į pilvo-šono sritį, tuo savo smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam padarė lengvą galvos smegenų sukrėtimą, dėl ko nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. A. Ž. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. L. prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti.
Skunde teigia nepadaręs nusikaltimo, už kurį nuteistas. Nukentėjusysis teismui pateikė klaidingą informaciją, o teismas juo nepagrįstai patikėjo. Nukentėjusysis dėl smurto panaudojimo pirmiausia kreipėsi į policiją, nurodydamas, kad konfliktas įvyko 2010-10-14, apie 18 val., apie sulaužytą dantų protezą nepranešė, ant jo kūno smurto žymių nerasta. Atlikus ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo, tyrimas prokuroro 2010-11-25 nutarimu nutrauktas, nukentėjusysis šio nutarimo neskundė ir kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi nukentėjusiojo A. A. A.A. Ž., liudytojų A.A. D. ir J.M. V. parodymais, kurie prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis ir liudytojos yra pažįstami, todėl jie visi suinteresuoti bylos baigtimi. Nukentėjusysis ir liudytojos teigė buvę 25-30 metrų atstumu nuo įvykio vietos, tačiau byloje nustatyta, kad šis atstumas buvo ne mažiau kaip 60 metrų. Kiti liudytojai A.A. D. ir J.M. V. įvykio vietoje nematė, todėl tikėtina, kad šios liudytojos įvykio vietoje nebuvo. Nukentėjusysis proceso metu teigė, kad konfliktas įvyko 18 val., tačiau teisme nustatyta, kad jis įvyko 19.30 val., o tai reiškia, kad liudytojos, buvę 60-70 merų atstumu, nesant dirbtinio apšvietimo, negalėjo matyti konflikte dalyvavusių asmenų veidų. Nukentėjusysis žinojo, kad konfliktą matė ir liudytoja D. K., kuri teigė, kad apeliantas nemušė nukentėjusiojo, todėl nukentėjusysis nenorėjo, kad liudytoja būtų apklausta teisme.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, gynėja - tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teismas, teisiamajame posėdyje ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus, teisingai nustatė nusikaltimo padarymo aplinkybes ir apeliantą pagrįstai pripažino kaltu pagal 140 str. 1 d. dėl nukentėjusiojo A.A. Ž. nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo. Nuosprendyje išanalizuota ir paneigta apelianto versija, dėstoma ir apeliaciniame skunde, kad jis nukentėjusiojo nesumušė. Priešingai nei teigiama skunde, teismas išvadą apie apelianto kaltę padarė tik išsamiai aptaręs ir įvertinęs tiek apeliantą kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus. Nukentėjusiojo parodymus, kad konflikto metu apeliantas jam trenkė į veidą ir spyrė į šoną, patvirtino įvykį tiesiogiai stebėjusios liudytojos J.M. V. ir A.A. D., šiuos parodymus atitinkanti teismo medicinos specialisto išvada apie nukentėjusiojo sužalojimo lokalizaciją ir mechanizmą, taip pat nuosprendyje išnagrinėta baudžiamosios bylos Nr. 66-1-0989-10 medžiaga. Apeliacinio skundo argumentai dėl nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumo yra nepagrįsti, nes nukentėjusysis viso proceso metu apie konflikto eigą ir apelianto prieš jį atliktus smurtinius veiksmus davė nuoseklius parodymus. Tai, kad nukentėjusysis teisminio nagrinėjimo metu patikslino savo skunde nurodytą laiką iš 18 val. į 19 val., visiškai nereiškia jo parodymų nenuoseklumo. Pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiojo atstovas, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo, liudytojų ir apelianto nurodytą konflikto laiką, pateikė patikslintą kaltinimą, kuriame nurodytas konflikto laikas – 19.30 val.; su šiuo kaltinimu apeliantas turėjo galimybės susipažinti ir pasiruošti gynybai (72 b.l.). Apelianto skundo argumentas, kad nukentėjusysis bandė įtikinti teismą, jog liudytojos A.A. D. ir J.M. V. konfliktą matė iš arčiau nei buvo iš tikrųjų, t.y. iš 25-30 metrų, yra nepagrįsti. Teisminio nagrinėjimo metu iškilus atstumo klausimui, nukentėjusysis pats išmatavo atstumus ir teismui pateikė savo nubraižytą įvykio schemą, kurioje pažymėtas atstumas nuo liudytojų iki konflikto vietos yra 50 metrų (65 b.l.). Be to, teismas nuosprendyje pažymėjo, kad nesivadovauja antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytu 68,6 metrų atstumu, nes, tyrimo metu patikslinus įvykio aplinkybes, nustatyta, kad antstolis atstumą matavo ne tarp tų objektų (konteinerių), prie kurių stovėjo liudytojos.
Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kad apeliantas jam tris kartus smogė į galvą ir spyrė į šoną, patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, kuria nukentėjusiajam konstatuotas lengvas galvos smegenų sukrėtimas, padarytas kietu buku daiktu (9 b.l.). Nors teismo medicinos ekspertas ant nukentėjusiojo kūno išorinių sužalojimų nerado, tačiau tai nereiškia, kad nukentėjusiojo parodymai apie apelianto spyrį į šoną yra neobjektyvūs, nes ne kiekvienas smūgis palieka išorinius sužalojimus.
Apelianto skunde nurodomos aplinkybės dėl proceso eigos, kuriomis jis motyvuoja nukentėjusiojo pozicijos nenuoseklumą, t.y. kad prokuroras nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kurio nukentėjusysis neskundė, jokios reikšmės nukentėjusiojo parodymų patikimumui neturi. Prokuroro nutarime nepaneigtas konflikto tarp nukentėjusiojo ir apelianto faktas ir tebuvo sprendžiamas apelianto veikos kvalifikavimo klausimas. Prokurorui išaiškinus nukentėjusiajam teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, jis šia teise pasinaudojo, o tai, priešingai nei bandoma pateikti skunde, rodo jo nuoseklų siekimą patraukti baudžiamojon atsakomybėn jį sumušusį asmenį.
Vieni pagrindinių įrodymų, kuriais grindžiama apelianto kaltė, yra tiesiogiai konfliktą mačiusių liudytojų J.M. V. ir A.A. D. parodymai, kad apeliantas nukentėjusįjį pirmiausia apšaukė, po to trenkė į galvą ir įspyrė. Nors apeliantas skunde teigia, kad liudytojos iš 60-70 metrų atstumo, tamsiu paros metu, esant dirbtiniam apšvietimui negalėjo matyti konflikte dalyvavusių asmenų, tačiau jau aptarta, kad atstumas buvo mažesnis, t.y. 50 metrų, pagal liudytojų parodymus, įvykio vieta buvo apšviesta, nebuvo jokių matomumui trukdančių kliūčių, todėl abejoti nuosekliais liudytojų parodymais nėra pagrindo. Byloje nėra jokių duomenų apie liudytojų suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl šie skundo argumentai atmestini kaip deklaratyvūs.
Apeliantas skunde klaidingai teigia, kad teismas nepakankamai įsigilino į liudytojos D. K., teigusios, kad ji, stovėdama netoli konflikto šalių, nematė, kad apeliantas būtų smogęs nukentėjusiajam, nes nuosprendyje šių parodymų analizei skirtas itin didelis dėmesys. Teismas, vertindamas D. K. parodymus, atsižvelgė į tai, kad jie prieštarauja ne tik jau aptartiems bylos įrodymams, bet ir apelianto sugyventinės L. G. bei paties apelianto parodymams, be to, proceso metu buvo nenuoseklūs. Šios aplinkybės D. K. parodymus rodo esant neobjektyviais, todėl teismas šiuos parodymus pagrįstai atmetė.
Teismas, skirdamas apeliantui bausmę, t. y. parinkdamas vieną švelniausių BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytų bausmės rūšių ir nustatydamas mažesnę už vidurkį trukmę, teisingai taikė BK 54 str. 2 d. nuostatas, todėl apeliantui paskirta bausmė yra teisinga. Nuosprendyje išsamiai motyvuotas nukentėjusiajam atlygintinos turtinės ir neturtinės žalos dydis, teisingai taikant šiuos klausimus reglamentuojančias CK normas ir įvertinus bylos aplinkybes, todėl civilinis ieškinys išspręstas teisingai.
Tenkinti apelianto skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.