Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Eglė Sabaliauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal pareiškėjo D. L. pareiškimą suinteresuotiesiems asmenims valstybės įmonei „Turto bankas“, A. H. M., O. P., I. M.

Aprašomoji dalis

nustatė:

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 235 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai viena proceso šalis pareiškia prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kita šalis per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuris dalyvaujantis byloje asmuo paprašo žodinio bylos nagrinėjimo arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas. Civilinės bylos šalys savo paaiškinimus dėl bylos esmės pateikė teismui parengiamuosiuose dokumentuose, nereikalavo būti betarpiškai teismo išklausytos, byloje nėra reikalaujama išklausyti liudytojų, ekspertų, specialistų, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

6. Pareiškimas tenkinamas.

7. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina R. L., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo tėvo A. M. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti. Kitokia tvarka jis negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnis). Šis faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes, nes nuo šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jos teisę paveldėti visą po motinos mirties atsiradusi palikimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).

8. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1-2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

9. Byloje pateiktų įrodymų turiniu nustatyta, kad palikėjas A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjas turėjo tris vaikus – A. H. M., O. P., R. L. ir I. M. (VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini)). Po palikėjo A. M. mirties liko jo asmeniniai daiktai, nekilnojamas turtas - gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame palikėja gyveno iki pat mirties. Pareiškėjo teigimu, po tėvo A. M. mirties, motina R. L. perėmė tėvo turtą, gyvenamąjį namą, tėvo asmeninius daiktus, valdė juos kaip nuosavus. Byloje pateikti duomenys, patvirtinantys, jog R. L. po tėvo mirties mokėjo komunalinius mokesčius. Pareiškėjo teigimu, jo motina priėmė savo tėvo palikimą pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą. Pareiškėjo motina mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties, nepraleisdamas įstatyme nustatyto termino, pareiškėjas kreipėsi į palikimo priėmimo vietos notarą, Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) notaro biurą, užvesta paveldėjimo byla.

10. Pažymėtina, kad palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, o įpėdinis priimdamas palikimą šiuo būdu savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

11. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad palikėjui A. M. priklausė gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini). Po palikėjo mirties niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, nėra įregistruotų testamentų.

12. Teismas sprendžia, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad R. L., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo tėvo A. M. mirties faktiškai pradėjo paliktą turtą valdyti, rūpinosi juo kaip savo turtu, jį naudojo, prižiūrėjo. Duomenų apie tai, kad R. L. būtų atsisakiusi palikimo ar neįgyvendinusi savo teisės gauti palikimą, byloje nėra. Todėl minėti ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad R. L. aukščiau aptartu būdu priėmė po savo tėvo A. M. mirties atsiradusį palikimą.

13. Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, nenustato palikto turto kiekio, jo dalių, vietos, todėl nagrinėjamu atveju teismas nekonstatuoja mirusiojo A. M. palikimo sudėties.

14. Iš pareiškėjo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 259-260, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.

Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė po savo tėvo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Priteisti iš D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 31,72 Eur (trisdešimt vieno euro 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.