- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-18
- Bylos Nr.
- I-995-257/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-03233-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro
- Atsakovas
- G. G., E. G.
- Trečiasis asmuo
- D. G., G. G.
dalyvaujant pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro atstovei Almai Jankauskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovams E. G. ir G. G. bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. G. ir G. G. dėl 104,70 Eur lygiomis dalimis vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2010 m. kovo 31 d., priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau tekste – ir pareiškėjas, VšĮ ŠRATC) su prašymu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovų E. G. ir G. G. 104,70 Eur lygiomis dalimis vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo suskaičiuotos nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2010 m. kovo 31 d.
Pareiškėjas teismui pateiktame prašyme (2–4 b. l.) nurodė, kad viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras yra Šiaulių miesto, Kelmės, Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio ir Šiaulių rajonų savivaldybių įsteigta įstaiga, kuri yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas.
Šiaulių rajone iki 2007-08-31 mokestis už komunalinių atliekų tvarkymą buvo mokamas kaip sutartinė prievolė už paslaugą ir buvo mokamas po paslaugos suteikimo, o jo dydis priklausė nuo suteiktos paslaugos apimties. Nemaža dalis šių atliekų turėtojų, piktnaudžiaudami šia sistema, nesudarė sutarties dėl komunalinių atliekų išvežimo, nemokėjo už jų tvarkymą, o šias atliekas dėjo į kolektyvinio naudojimo konteinerius arba išmesdavo jas draudžiamose vietose. Nuo 2007-01-01 Šiaulių mieste pradėjo veikti iš esmės kita komunalinių atliekų sistema, kurioje minėtas mokestis nebepriklauso nuo teršėjo perduotų atliekų kiekio ir net paties perdavimo fakto, tokiu būdu atliekų turėtojui nebenaudinga slėpti savo atliekų, t.y. teršti aplinką, kuri priklauso visiems. Mokestis buvo pakeistas vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau tekste – ir rinkliava), kuri yra įskaitoma į savivaldybės biudžetą ir yra privaloma įmoka. Įvedant rinkliavą preziumuota, kad visi gyventojai ir veikiantys juridiniai asmenys turi komunalinių atliekų, kurias jie deda į vieną ar kitą konteinerį, todėl apmokestinant juos rinkliava šios aplinkybės nebenustatinėjamos, tačiau siekiama užtikrinti, kad rinkliavą mokėtų jie visi. Rinkliava turi būti mokama ne vėliau kaip iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos, o rinkliavos lėšomis tvarkomos komunalinės atliekos, kur ir kiek jų bebūtų. Rinkliavos dydis apskaičiuojamas, remiantis savivaldybės nustatytu vienos komunalinių atliekų tonos surinkimo ir sutvarkymo rinkliavos dydžiu, dauginamu iš metinės rinkliavos mokėtojui nustatytos atliekų susikaupimo normos kiekinės išraiškos, kuri nebūtinai turi atitikti konkretaus rinkliavos mokėtojo faktišką atliekų kiekį, nes ji yra vidutinė visiems atliekų turėtojams.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, o 11 straipsnio l dalies 8 punktas – kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą; 3 straipsnis – kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, o rinkliavos mokėjimo visuotinumo principo reikalavimas jiems nustatytas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje „teršėjas moka“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr. 519 patvirtinto plano 77 punkte. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį, savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, o įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog tai, kaip vykdomi savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių institucijos. Pagal Rinkliavų įstatymo bei Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas savivaldybių institucijų kompetencijai yra priskirta funkcija atitinkamos savivaldybės teritorijoje organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą bei suteikta teisė nustatyti vietinę rinkliavą už naudojimąsi šios sistemos paslaugomis (Specialiosios teisėjų kolegijos 2009-11-30 nutartis, esanti administracinėje byloje Nr. 1-78-355/2010, išnagrinėtoje Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2010-03-20).
Remdamasi tuo, Šiaulių rajono savivaldybės taryba 2007-06-13 sprendimu Nr. T-183 nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, 2007-05-08 sprendimu Nr. T-99 pavedė pareiškėjui rinkliavos administravimą ir 2006-11-16 sprendimu Nr. T-288 patvirtino Šiaulių rajono komunalinių atliekų tvarkymo taisykles (nauja redakcija patvirtinta 2009-06-25 sprendimu Nr. T-213), kurių 34.4 punktu nustatė, kad atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą ir laikytis nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų. Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2006-12-21 sprendimu Nr. T-316, o vėliau 2008-06-18 sprendimu Nr. T-163 patvirtintais Šiaulių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (nauja redakcija patvirtinta 2008-11-13 sprendimu Nr. T-310, kuri buvo pakeista Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimais: 2009-01-22 Nr. T-40, 2009-06-25 Nr. T-215, 2009-10-08 Nr. T-279, 2009-12-17 Nr. T-332, 2010-02-11 Nr. T-13, 2012-02-15 Nr. T-38; 2013-05-16 Nr. 131) (toliau tekste – ir Nuostatai). Šie sprendimai yra viešai paskelbti www.siauliai.lt ir, kaip nustatyta Specialiosios teisėjų kolegijos 2010-04-14 nutartimi, esančia administracinėje byloje Nr. I-322-621/2010, taryba priėmė šiuos sprendimus „kad rinkliava „vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, taigi vietinė rinkliava ir jos dydis nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu; rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas“.
Pagal Rinkliavų įstatymo 16 straipsnio 2 dalį ir Nuostatų 29 punktą, rinkliavos lėšos iš pareiškėjo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro, kaip rinkliavos administratoriaus, sąskaitos pervedamos į savivaldybės biudžetą.
Nuostatų 10 punktas nustato, kad pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras administruoja šią vietinę rinkliavą bei, be kitų, vykdo šias vietinės rinkliavos administravimo procedūras: apskaičiuoja vietinę rinkliavą ir siunčia pranešimą mokėtojui, kontroliuoja jos mokėjimą. Pagal Nuostatų 11 punktą, Atliekų tvarkymo įstatymo 31 straipsnio 1 dalį, Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1, 4, 18, 19, 20 dalis, 4 straipsnio 6 dalį, 5 straipsnio 1, 4 punktus, pareiškėjo veiksmai, vykdant šias funkcijas, yra „laikytini viešojo administravimo įgalinimus turinčio subjekto veiksmais viešojo administravimo srityje“ (Specialiosios teisėjų kolegijos 2010-04-14 nutartis, esanti administracinėje byloje Nr. I-322-621/2010).
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, „Viešojo administravimo subjektas – valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą. Viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras dalininkės yra Šiaulių regiono savivaldybės.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą, „Žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai) dėl: mokesčių administratorių bei jų pareigūnų kreipimųsi dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą išieškojimo, taip pat jų kreipimųsi dėl mokestinių ginčų; pareigūnų kreipimųsi dėl rinkliavų išieškojimo“, o pagal 2 dalį, „Žyminiu mokesčiu neapmokestinami ir kiti viešojo administravimo subjektų kreipimaisi į administracinį teismą, kurie tiesiogiai susiję su jų atliekamomis viešojo administravimo funkcijomis“.
Rinkliava atsakovams skaičiuojama Nuostatų 4.1, 5.1 ir 8 punktų nustatyta tvarka pagal atsakovo turimo būsto gyventojų skaičių. Tokiu būdu rinkliavos mokėjimas yra atsakovo prievolė (LR CK 6.1 str.), kuri turi būti vykdoma tinkamai (LR CK 6.38 str.) ir kurią vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (LR CK 6.59 str.).
Atsakovai E. G. ir G. G. yra skolingi viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui 104,70 Eur lygiomis dalimis vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2010 m. kovo 31 d.
Pareiškėjo atstovė Alma Jankauskienė teismo posėdžio metu prašė prašymą tenkinti. Paaiškino, kad pareiškėjas VšĮ ŠRATC teisės aktų nustatyta tvarka yra įpareigotas apskaičiuoti ir surinkti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Būste Šiaulių r. Žaliūkių k., bendraatsakovai buvo deklaravę savo gyvenamąją vietą, todėl jiems skaičiuojama vietinė rinkliava. Ginčas vyksta dėl vieno iš asmenų, už kuriuos yra skaičiuojama rinkliava – abiems atsakovams ir dviems vaikams. Už bendrą su atsakovu vaiką atsakovė pageidauja, kad būtų mokama perpus arba atsakovas tai turėtų daryti. Jei abu bendraturčiai tarpusavyje susitartų ir pateiktų jiems raštišką prašymą, skola būtų padalinta. Papildomai nori pasakyti, kad G. G. šiuo metu jau yra pilnametė. Be E. G. sutikimo skirstyti susidariusią skolą sudėtinga. Dėl G. S. – ji atskiras mokėtojas. Jei atsakovė sumokėjo už savo vaiką – tai yra visai kita byla. Nurodė, kad įspėjimų neprivalo siųsti, prievolę turi mokėti visi pilnamečiai asmenys. Prašo tenkinti pareiškėjo prašymą ir priteisti iš atsakovų prašyme nurodytą pinigų sumą.
Atsakovas E. G. ir tretieji suinteresuoti asmenys D. G. ir G. G. į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (51 b. l.) ir paskelbiant specialiame internetiniame tinklapyje „Teismų pranešimai“ (54 – 55 b. l.). Gautas D. G. atsiliepimas į pareiškėjo prašymą (56 b. l.).
Atsakovė G. G. nurodė, kad už dukrą G. S. 2015 m. lapkričio 25 d. sumokėjo 26 eurus 36 cnt. Mokėti susidariusią skolą už buvusio vyro sūnų nesiruošia. D. G. turi susimokėti skolą pats arba už jį tai turi padaryti jo tėvas E. G.. Už bendrą vaiką – G. G. turėtų mokėti perpus. G. G. gyvena su ja. Po 2010 m. kovo 1 d. jie nebegyvena name. Su skola sutinka iš dalies.
Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Ji yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą praktiką administracinėse bylose, konstatavo, kad iš Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje pateikiamo sąrašo, matyti, kad vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Įstatymų leidėjas vietinės rinkliavos dydžio nesieja su vietos savivaldos patiriamomis ekonominėmis sąnaudomis, nenustato, kam turi būti panaudojama vietinė rinkliava. Tai savo ruožtu leidžia teigti, jog vietine rinkliava nėra siekiama atlyginti vietos savivaldos institucijų patirtas išlaidas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010).
Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2005 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11–1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008, 2012 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012).
Šiaulių rajono savivaldybės taryba 2007-06-13 sprendimu Nr. T-183 nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, 2007-05-08 sprendimu Nr. T-99 pavedė pareiškėjui rinkliavos administravimą ir 2006-11-16 sprendimu Nr. T-288 patvirtino Šiaulių rajono komunalinių atliekų tvarkymo taisykles (nauja redakcija patvirtinta 2009-06-25 sprendimu Nr. T-213), kurių 34.4 punktas nustatė, kad atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą ir laikytis nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų. Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2006-12-21 sprendimu Nr. T-316, o vėliau 2008-06-18 sprendimu Nr. T-163 patvirtintais Šiaulių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (nauja redakcija patvirtinta 2008-11-13 sprendimu Nr. T-310, kuri buvo pakeista Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimais: 2009-01-22 Nr. T-40, 2009-06-25 Nr. T-215, 2009-10-08 Nr. T-279, 2009-12-17 Nr. T-332, 2010-02-11 Nr. T-13, 2012-02-15 Nr. T-38; 2013-05-16 Nr. 131).
Atsakovai E. G. ir G. G. gyveno Šiaulių rajono savivaldybės aptarnaujamoje teritorijoje, todėl buvo vietinės rinkliavos mokėtojai. Iš pažymos (5 b. l.) matyti, kad atsakovų įsiskolinimas už vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2010 m. kovo 31 d. yra 104,70 Eur. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 16 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš teisinio reglamentavimo bei suformuotos teismų praktikos, vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo rinkliavos mokestį už laikotarpį nuo 2007-11-01 iki 2010-03-31. Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tarp jų rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai), paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šį klausimą sprendžiant turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios praktikos analogiškose bylose (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1202-575/2015). Kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.).
Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Atitinkamai iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015 metais, todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovų priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015-01-01, t. y. už laikotarpį nuo 2010-01-01. Taigi vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2007-11-01 iki 2009-12-31 yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas ir prašymas priteisti rinkliavą už laikotarpį nuo 2007-11-01 iki 2009-12-31 atmestinas.
Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentavimą bei įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-03-31 susidariusį rinkliavos įsiskolinimą yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą patenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovų E. G. ir G. G. viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui po 8,68 Eur (aštuoni Eur 68 Euro ct) iš kiekvieno vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. kovo 31 d.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.