Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Sigito Kanaporio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis nakvynės namuose (duomenys neskelbtini), teistas 11 kartų:

1) 2000 m. spalio 17 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) - 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2) 2002 m. balandžio 8 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 272 straipsnio 1 dalį, 2003 m. spalio 7 d. veika perkvalifikuota į BK 180 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 1 metų 8 mėnesių 21 dienos laisvės atėmimo bausmė;

3) 2004 m. kovo 24 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

4) 2005 m. sausio 28 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį -10 metų laisvės atėmimo bausme;

5) 2005 m. balandžio 26 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnį, 302 straipsnio 1 dalį, bausmę subendrinus su Panevėžio apygardos teismo 2005 m. sausio 28 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė;

6) 2005 m. lapkričio 23 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, bausmes subendrinus su Panevėžio apygardos teismo 2005 m. sausio 28 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė;

7) 2006 m. liepos 4 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme, kurią subendrinus su 2005 m. balandžio 26 d. ir 2005 m. sausio 28 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė; 2013 m. kovo 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi paleistas iš pataisos įstaigos lygtinai;

8) 2016 m. gegužės 19 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

9) 2018 m. balandžio 20 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

10) 2022 m. rugpjūčio 24 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 60 parų arešto bausme;

11) 2025 m. kovo 13 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 40 parų arešto bausme, bausmės vykdymą atidedant 6 mėnesiams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis J. I., 2025 m. liepos 12 d. apie 19.10 val., namuose, (duomenys neskelbtini), tyčia, nemažiau kaip du kartus ranka sudavė savo šeimos narei – sugyventinei L. M. į veido sritį, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė jai minkštųjų audinių sumušimą ir poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios L. M. sveikatą.

Kaltinamasis J. I. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad apie 9 metus gyvena kartu su sugyventine L. M. jai priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini). 2025 m. liepos 12 d. namuose buvo dviese ir nuo 10 val. ryto vartojo alkoholį. Vakare, apie 19 val., tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas, kuri metu jis nesuvaldė savo emocijų ir tyčia kumščiu trenkė sugyventinei į veidą. Kiek smūgių tiksliai sudavė, nepamena, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Pamena tik, kad pataikė sugyventinei vieną smūgį kumščiu į veido kairę pusę. Po to smogių ji išbėgo į laiptinę kviestis policijos, o jis išėjo iš namų, nes nenorėjo, kad jį uždarytų į areštinę ir, kad neužfiksuotų girtumo, nes jam yra uždrausta vartoti alkoholį.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

Ikiteisminis tyrimas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate pradėtas tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2025 m. liepos 12 d. apie 19.10 val., bute, (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu kilo žodinis konfliktas tarp sugyventinių L. M., kuriai nustatytas 3,37 promilių neblaivumas, ir J. I. (girtumas nenustatytas). Konflikto metu J. I. ranka du kartus trenkė savo sugyventinei L. M. į veido sritį, taip jai sukeldamas jai fizinį skausmą. Į įvykio vieta buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, po apžiūros L. M. palikta namuose. Iš įvykio vietos J. I. pasišalino, nerastas.

Nukentėjusioji L. M. parodė, kad J. I. yra jos sugyventinis, kartu gyvena 13 metų, veda bendrą ūkį. 2025 m. liepos 12 d. namuose kartu su J. I. vartojo alkoholį. Alkoholį vartojo kelias dienas iš eilės. Gėrė 6 laipsnių stiprumo alų, išgėrė apie 10 litrų. Vakare jos ir J. I. kilo konfliktas. Konflikto metu jautėsi apsvaigusi, buvo neblaivi, tačiau gerai atsimena kaip J. I. jai tyčia kelis kartus sudavė ranka į veidą. Labai gerai pamena vieną I. I. jai suduotą smūgį, po kurio jai net akyse žvaigždutės pasirodė, jautė deginimo jausmą kairėje veido pusėje. Po kaire akimi iškarto pasidarė raudona, atsirado patinimas, jai skaudėjo, jautė fizinį skausmą. Dar ir šiandien po kaire akimi matomas sumušimas, kraujosruvos. Ji pati, kad ir buvo neblaivi, niekur nekrito ir nesusižalojo. Atsimena, kad J. I. jai tyčia du kartus sudavė ranka į veido sritį ir išėjo iš buto. Ji beldė į kaimynės buto duris, bet ten gyvenanti moteris atsisakė jai iškviesti pagalbą, nes pasak jos, ji vis tiek susitaiko su savo sugyventiniu. Tada išėjo į kiemą, ten susitiko iš matymo žinomą asmenį, kuris jai davė savo telefoną ir ji paskambino policijai. Prie namo laiptinės laukė policijos. Kai iš namo laiptinės išėjo J. I., jis užrakino buto duris ir pasiėmė buto raktą. Paskui pamena, kad namo grįžo jos sūnus, kuris ją ir policiją įleido į butą. Ji su J. I. daugiau nebegyvens, jo į savo namus neįsileis. Civilinio ieškinio neteiks.

Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad prie L. M. kairės akies matomas patinimas, daugiau akivaizdžių sužalojimų nematyti.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 1488/2025 (02) nurodyta, kad L. M. konstatuotas minkštųjų audinių sumušimas ir poodinė kraujosruva kairės akies vokuose. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo išsivystyti nuo vienintelio smūgio į šią sritį. Labiausiai tikėtina, kad sužalota smūgiuojant kumščiu. Sužalojimai galėjo išsivystyti ir greičiausiai išsivystė nuo vieno smūgio. Neatmetama galimybė, jog į akiduobės sritį galėjo būti smūgiuota kelis kartus. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukėlė fizinį skausmą.???

Liudytojas Ž. M. parodė, kad J. I. yra jo motinos L. M. sugyventinis, kurie kartu gyvena ir veda bendrą ūkį jau apie 10 metų. Šiuo metu jis gyvena kartu su jais jo motinai priklausančiame bute. Pastarieji namuose labai dažnai geria alkoholį. 2025 m. liepos 12 d. apie 19.30 val., jis grįžo iš darbo namo ir prie namo pamatė savo motiną, kalbančią su policijos pareigūnais. Jis iš karto ant motinos veido po kaire akimi pamatė sumušimą. Po to, jam motina pasakė, kad J. I. jai porą kartų tyčia trenkė ranka į veidą. Po įvykio matė J. I., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. J. I. ne kartą yra prieš jo motiną naudojęs smurtą, šiuo metu pastarasis yra prižiūrimas probacijos tarnybos, kadangi nuteistas už smurtą prieš jį.

Liudytoja G. Š., policijos pareigūnė, parodė, kad 2025 m. liepos 12 d, dirbant ekipaže su tyrėju V. M., iš budėtojo buvo gautas nurodymas nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur pranešėją sumušė sugyventinis. Atvykus nurodytu adresu, prie daugiabučio namo laiptinės jas pasitiko du vyrai ir dvi moterys, tarp kurių buvo pranešėja L. M.. Kitų asmenų, buvusių prie laiptinės, tapatybės nebuvo nustatinėjamos. Paklausus kas nutiko, L. M. paaiškino, kad įvyko konfliktas su sugyventiniu J. I., kuris ją sumušė. Moteris nurodė, kad konfliktas įvyko buto kambaryje, teigė, kad J. I. ranka trenkė jai du kartus į veidą, sąmonės praradusi nebuvo. Ant pranešėjos veido srities kairiosios pusės buvo matomas patinimas. Iš įvykio vietos J. I. buvo pasišalinęs. L. M. įvykio metu buvo neblaivi, jai nustatytas 3,37 promilių neblaivumas. Į įvykio vietą buvo iškviesta greitoji.

Liudytojas V. P. parodė, kad 2025 m. liepos 12 d., galimai apie 19 val., į jo buto duris pasibeldė kaimynė L. ir paprašė iškviesti policiją, ji buvo apsiverkusi, sakė kad „maniškis man į galvą davė“. Jis jai atsakė, kad policijos nekvies, nes jau ne kartą yra jai padėjęs, jau yra jos prašymu jai iškvietęs policiją, bet jie po kelių minučių jau vaikšto susikabinę. Jis jai policijos nekvietė. L. išėjo, nuėjo prie jų daugiabučio namo laiptinės. Jis irgi išėjo ten parūkyti. Matė, kaip iš kaimynų buto išėjo J. I.. Kai stovėjo prie laiptinės, matė ant L. veido patinimą po kaire akimi. Po to, atvažiavo policijos pareigūnai ir medikai.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta - butas, adresu (duomenys neskelbtini). Fotografuota.

Tarnybiniame pranešime dėl ROIK pranešime esančių aplinkybių nurodyta, kad 2025 m. liepos 12 d. 19.15 val. L. M. iš telefono numerio +3706900**** skambino bendruoju pagalbos numeriu 112, pranešdama, jog prieš kelias minutes namuose ją sumušė jos vyras, atėmė telefoną, ji pabėgo, laukia laiptinėje pagalbos tarnybų.

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo neapklaustas dėl jo fizinės būklės - didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė bei akivaizdžiai neblaivi.

Bendrojo pagalbos centro skambučio apžiūros protokole nurodyta, kad įraše girdėti, kaip L. M. kvietė pagalbą, teigė, kad „sumušė vyras“, „akis pamušta“.

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas pareigūno mobiliąja kūno stebėjimo kamera užfiksuotas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip pareigūnus prie daugiabučio namo pasitikusi moteris (įrašo 0:27 min.) sako „sumušė va“. Matoma, kad tuo pat metu moteris dešine ranka rodo savo kairę veido pusę ties smilkiniu. Moters kairėje veido pusėje po akimi yra poodinė kraujosruva. Moteris pasakoja, kad viskas vyko namuose, kambaryje, (įrašo 7:27 min.), sako „trenkė du kartus“, „į veidą“, „iš rankos“.

Tarnybiniame pranešime dėl informacijos apie policijos iškvietimus patikrinimo policijos registruojamų įvykių registre nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 12 d. iki 2025 m. liepos 12 d., adresu (duomenys neskelbtini), užfiksuoti 8 iškvietimai dėl smurto artimoje aplinkoje susiję su J. I..

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, padaroma tik esant kaltininko tyčiai. Pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus.

Byloje ištirtų ir ankščiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad J. I., 2025 m. liepos 12 d. apie 19.10 val., namuose, (duomenys neskelbtini), tyčia, nemažiau kaip du kartus ranka sudavė savo šeimos narei – sugyventinei L. M. į veido sritį, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė jai minkštųjų audinių sumušimą ir poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios L. M. sveikatą.

Nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą, vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narę – sugyventinę (BPK 38 straipsnis), panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą, ką patvirtina nukentėjusiosios bei liudytojų parodymai, apžiūros protokolai, specialisto išvada bei kita byloje esanti rašytinė medžiaga. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Paskelbus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme sutinka.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad jis teistas, paskutinius keturis kartus už smurto naudojimą prieš šeimos narius, bausmės neatlikęs, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, baustas administracine tvarka, nedirba, registruotas priklausomybės ligų centre dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromo. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą kaltinamajam, kuris išvadų iš ankstesnių savo teistumų nedaro, vis kartoja smurtinius nusikaltimus, už nusikalstamą veiką skirtina prokuroro siūloma BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, nustatant didesnį nei vidurkis jos dydį. Kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Kaltinamasis nusikalto neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrintina su 2025 m. kovo 13 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta arešto bausme, ir skirtina galutinė subendrinta arešto bausmė, kurią paskirtina atlikti kalėjime, kadangi nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė smurtaudamas prieš savo sugyventinę, kartu su bausme kaltinamajam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Duomenų apie proceso išlaidas byloje nėra.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

J. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti sumažintą bausmę 50 (penkiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2025 m. kovo 13 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 40 parų arešto bausme, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 70 (septyniasdešimties) parų areštą.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs J. I. faktiškai pradės atlikti arešto bausmę arba nuo faktinio J. I. sulaikymo pagal įsiteisėjusį šį teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti J. I. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (teismas išaiškina, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali jam paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę).

Išaiškinti J. I. kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10, Kaišiadorių r.) atlikti arešto bausmę, planuojamą atvykimą iš anksto suderinęs telefonu (tel. Nr. +370 346 56442). Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma apie tai pranešti įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie patys neatvyksta atlikti arešto bausmės, paiešką atlieka policija.

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos kaltinamasis turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, kaltinamojo reikalavimu surengęs bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir prisipažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.