- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-03
- Bylos Nr.
- 2YT-8811-503/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01696-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Pareiškėjas
- V. S.
- Suinteresuotas asmuo
- B. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. (toliau – pareiškėjas) pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje B. K. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pareiškimu teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po savo tėvo V. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Pareiškėjas pareiškime nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas V. S., kuriam (duomenys neskelbtini). Marijampolės apskrities viršininko įsakymu buvo atkurtos ir užregistruotos nuosavybės teisės į 5,04 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)
Jis (pareiškėjas) yra V. S. sūnus ir kaip įstatyminis įpėdinis turi teisę paveldėti jo tėvui priklausantį turtą bei turtines teises. Tam, kad paveldėti šį turtą, jis turėjo kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, tačiau to nepadarė, nes nuosavybės teisės į žemės sklypą tėvui buvo atkurtos tik 1998 m., t.y. praėjus daugiau nei trims metams nuo jo mirties. Kadangi jis (pareiškėjas) disponavo tėvui priklausančiu žemės sklypu tiek iki nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo, tiek ir po to, todėl buvo įsitikinės, jog žemės sklypas savaime tampa jo nuosavybe, o tai patvirtinančius dokumentus gali susitvarkyti bet kada. Jo (pareiškėjo) sesuo (šioje byloje suinteresuotas asmuo) B. K. jokių pretenzijų į žemės sklypą niekada neturėjo.
Be to, jis (pareiškėjas) pats tėvą palaidojo, jam atiteko tėvui priklausę asmeniniai bei namų apyvokos daiktai, baldai ir pan. Po tėvo mirties jis ir toliau naudojosi žemės sklypu, į kurio nuosavybės teisių atstatymą turėjo teisę jo tėvas, pats baigė tvarkyti dokumentus, susijusius su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu, dalyvavo žemės sklypo matavimuose, po nuosavybės teisių atkūrimo jam buvo atiduoti visi žemės nuosavybės atkūrimo dokumentai, kurį laiką pats naudojosi ir dirbo šią žemės dalį. Vėliau dėl darbo pobūdžio pats jį dirbti ir juo naudotis neturėjo galimybės, todėl juo naudotis leido greta žemės sklypus turinčiam ūkininkui, kuris šiuo metu ir nori jį pirkti.
Tik pradėjus domėtis žemės sklypo pardavimu paaiškėjo, kad jis (pareiškėjas) negali to padaryti, nes nesutvarkyti paveldėjimo dokumentai. Jis kreipėsi į notarą, tačiau šis atsisakė priimti dokumentus, nes buvo praleistas terminas palikimą priimti. Todėl jis (pareiškėjas) turi teismine tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė palikimą po savo tėvo mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.?
Juridinio fakto nustatymas jam būtinas tam, kad gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisei įregistruoti.
Atsiliepimas
Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja, kad Teismas nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą ir pareiškėjo prašymą tenkintų.
Suinteresuotas asmuo B. K. atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Kadangi fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka pareiškėjas negali įgyvendinti savo teisių paveldėti, todėl juridiniai faktai nustatytini teismo keliu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).
iš pateikto gimimo liudijimo nustatyta, kad V. S. gimęs (duomenys neskelbtini) yra V. S. ir A. S. sūnus (b.1. 4); iš pateikto mirties liudijimo - kad V. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b.1.5); iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro išrašo - kad V. S. vardu yra įregistruota nuosavybės teisė į 5.0400 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.1. 7-8); iš Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notaro Rimanto Kivyliaus išduoto liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), kad po V. S. mirusio (duomenys neskelbtini) mirties dėl turto paveldėjimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla neužvesta (b.1. 9); iš Žemėtvarkos skyriaus dokumentų, kad (duomenys neskelbtini) esantis sugrąžintas natūra 5.04 ha žemės sklypas, priklausė mirusiam V. S. (b.1. 11); iš (duomenys neskelbtini) Marijampolės apskrities viršininko sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos, kad V. S. buvo atkurta nuosavybės teisė į 5,04 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.1. 13).
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) mirusiojo V. S., gimusio (duomenys neskelbtini), sūnus. Pareiškėjo tėvui V. S., jau po jo mirties - (duomenys neskelbtini) Marijampolės apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atkurta nuosavybės teisė į 5,04 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuosavybė nuo (duomenys neskelbtini) įregistruota ir nekilnojamojo turto registre.
Pareiškėjas dėl palikimo priėmimo po savo tėvo mirties į notarą nesikreipė ir kitokia tvarka neturi galimybės užregistruoti ir paveldėti po tėvo mirties likusio nekilnojamojo turto.
Pareiškėjas nurodė, kad tiek iki, tiek po tėvo mirties valdė turtą, į kurio nuosavybės teisių atstatymą turėjo teisę jo tėvas, pats baigė tvarkyti dokumentus, susijusius su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu, dalyvavo žemės sklypo matavimuose, po nuosavybės teisių atkūrimo jam buvo atiduoti visi žemės nuosavybės atkūrimo dokumentai. Kurį laiką žemės sklypu naudojosi. Šios aplinkybės neginčytos. Atsižvelgiant į ištirtus įrodymus, pareiškėjo anksčiau aprašytame pareiškime nurodytas aplinkybes, kuriomis abejoti, netikėti teismas neturi priežasties, į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja pareiškėjo pareiškimo tenkinimui, pareiškėjo prašymas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 444–448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. S., gimusio (duomenys neskelbtini) ir mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo sūnus V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė palikimą.
Faktas nustatytas dėl turto paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.