- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-12
- Bylos Nr.
- 2YT-15532-527/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01320-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Pareiškėjas
- S. V.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, J. V., I. V.
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė
rašytino proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjos S. V. (toliau – ir pareiškėja) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys: valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, J. V. ir I. V.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2023 m. liepos 25 d. teisme gautas pareiškėjos pareiškimas, kuriuo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą priėmė pareiškėja – jo sutuoktinė S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjus valdyti R. V. turtą.
Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis R. V., iki pat savo mirties gyvenęs kartu su pareiškėja jiems jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini) ir vedė bendrą ūkį. Gyvenamasis namas su ūkio pastatais įregistruotas pareiškėjos vardu. Po pareiškėjos sutuoktinio R. V. mirties pareiškėja liko gyventi minėtame name ir pradėjo naudotis R. V. priklausiusiais asmeniniais daiktais – laikrodžiu, fotoalbumais ir kitais santuokos metu įgytais namų apyvokos daiktais ir žemės ūkio padargais. Po R. V. mirties pareiškėja padarė minėto namo remontą, mokėjo ir moka mokesčius už sunaudotą elektros energiją, perka malkas namo apšildymui, tvarko namų aplinką. Pareiškėja nori sudaryti testamentą, tačiau iš jos buvo pareikalautas paveldėjimo liudijimas po sutuoktinio mirties. Kadangi pareiškėjos sutuoktinis mirties dieną savo vardu nebuvo įregistravęs jokio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto, pareiškėja pas notarą dėl palikimo nesikreipė, nes buvo įsitikinusi, jog namas su ūkio pastatais adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotas pareiškėjos vardu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), atsiliepime į pareiškimą nurodo, jog palikimo priėmimo fakto faktiškai pradėjus turtą valdyti nustatymo neprieštaraus, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai tokio fakto nustatymui reikalingų įrodymų.
Suinteresuoti asmenys J. V. ir I. V. atsiliepimuose nurodė, jog su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sutinka.
Suinteresuotas asmuo Turto bankas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXV skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodyta kitaip (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Suinteresuotiems asmenims pateikus atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose aiškiai išdėstyta pozicija dėl pareiškimo reikalavimo, nėra kliūčių bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Vadovaudamasis CPK 444 straipsnio 1 dalimi teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono savivaldybėje mirusio R. V. sutuoktinė (Santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Gyventojų registro duomenimis, R. V. mirė santuokoje, turėjo tris pilnamečius vaikus: J. V. ir I. V., J. R. (mirusi). Po R. V. mirties Jonavos rajono 2-ame notaro biure paveldėjimo byla nepradėta (2023 m. balandžio 5 d. Jonavos rajono 3-iojo notaro biuro raštas).
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises (CK 1.63 straipsnio 1 dalis)). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Byloje nustatyta, kad po sutuoktinio mirties pareiškėja įstatyme nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo. Byloje nėra duomenų, kad po R. V. mirties būtų užvesta paveldėjimo byla. Pareiškėjos nurodomą aplinkybę, jog pareiškėja gyvena name adresu (duomenys neskelbtini) ir moka mokesčius, rūpinasi aplinka, patvirtina pareiškėjos pateikiami rašytiniai įrodymai – uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos paslaugos“ pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Energijos skirstymo operatorius“ (duomenys neskelbtini) raštas, mokėjimo kvitai už komunalinius mokesčius, elektros duomenys mokėjimui. Tokiu būdu akivaizdu, kad mirus palikėjui R. V., jo turėtą turtą faktiškai pradėjo valdyti kartu su juo gyvenusi sutuoktinė (pareiškėja), kuri po sutuoktinio mirties paveldėjo palikėjo turtines teises aktyviais veiksmais: perėmė ir valdė sutuoktiniui priklausiusius asmeninius daiktus (laikrodį, fotoalbumus, kitus namų apyvokos daiktus) bei jam priklausiusią santuokos metu pareiškėjos vardu įgyto nekilnojamojo turto dalį. Teismo vertinimu, nurodyti pareiškėjos faktiniai veiksmai sukėlė teisines pasekmes, t. y. jų pagrindu galima teigti, kad pareiškėja priėmė savo mirusio sutuoktinio palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti.
Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas pripažįsta remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškime nurodytas aplinkybes, daroma išvada, jog savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą pareiškėja išreiškė aktyviais veiksmais – faktiškai pradėdama valdyti mirusiajam priklausiusį turtą. Byloje nesant kitokių įrodymų, suinteresuotiems asmenims nepareiškus prieštaravimų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.