Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-04-27 · Civilinė byla Nr. 2-1109/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-27
Bylos Nr.
2-1109/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Vigintas Višinskis, Artūras Driukas
Ieškovas
akcinės bendrovės DnB NORD banko
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Fureksa“, E. G.
Trečiasis asmuo
B. G.
Kategorijos
  • 118.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1109/2011Procesinio sprendimo kategorija: 118.4.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. nutarties dalies, kuria nutraukta dalis bylos, civilinėje byloje Nr. 2-482-154/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Fureksa“ ir E. G. , tretysis asmuo B. G. , dėl skolos, palūkanų ir netesybų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB DnB NORD bankas 2010 m. lapkričio 9 d. Šiaulių apygardos teismui paduotu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų (pagrindinio skolininko) UAB „Fureksa“ ir (laiduotojos) E. G. solidariai 1 705 416,53 EUR (ekvivalentas nacionaline valiuta – 5 888 462,20 Lt) skolą, 8 6647,69 EUR (ekvivalentas nacionaline valiuta - 299 177,14 Lt) palūkanų, 5 584,86 EUR (ekvivalentas nacionaline valiuta - 19 283,40 Lt) delspinigių, 5,61 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 1-6).

Atsiliepimas

Atsakovai UAB „Fureksa“ ir E. G. 2010 m. gruodžio 16 d. atsiliepimais į ieškinį (b. l. 12-14, 16-18) ieškinio nepripažino ir prašė jį atmesti. Atsakovas UAB „Fureksa“ nurodė, kad jo prievolė kilo iš 2007 m. birželio 18 d. kreditavimo sutarties. Užtikrindamas prievolės pagal kreditavimo sutartį tinkamą vykdymą, pagrindinis skolininkas inter alia įkeitė kreditoriaus naudai (ne)kilnojamąjį turtą ir žemės nuomos teisę (bendra įkeistų daiktų rinkos vertė siekia 4,86 mln. Lt). Šiaulių m. apylinkės teismo hipotekos teisėja 2010 m. lapkričio 18 d. priėmė dvi nutartis, iš kurių viena nutarė areštuoti ir perduoti ieškovui įkeistą atsakovo kilnojamąjį turtą, o kita - priverstinai iš varžytinių parduoti ieškovui įkeistą atsakovo nekilnojamąjį turtą. Kasacinis teismas ne sykį yra pažymėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-573/2004, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-435/2008 ir kt.), kad hipotekos kreditoriaus teisė į reikalavimo patenkinimą bendra tvarka iš kito (t. y. neįkeisto) turto atsiranda tik tada, jei realizavus įkeistą turtą gautos sumos nepakanka patenkinti kreditoriaus reikalavimą. Pagrindinis skolininkas prašė taikyti CPK 293 straipsnio 3 punktą ir bylos dalį jo atžvilgiu nutraukti, nes yra įsiteisėjusios nutartys dėl ginčo tarp tų pačių šalių (ieškovo AB DnB NORD banko ir atsakovo UAB „Fureksa“), dėl to paties dalyko (skolos ir palūkanų) ir tuo pačiu pagrindu (pagal 2007 m. birželio 18 d. kreditavimo sutartį).

Šalies argumentai

Ieškovas AB DnB NORD bankas 2011 m. sausio 10 d. pateikė dubliką, kuriuo prašė priteisti iš laiduotojos E. G. 1 705 416,53 EUR (ekvivalentas nacionaline valiuta – 5 888 462,20 Lt) skolą, 8 6647,69 EUR (ekvivalentas nacionaline valiuta - 299 177,14 Lt) palūkanų, 5 584,86 EUR (ekvivalentas nacionaline valiuta - 19 283,40 Lt) delspinigių, 5,61 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 28-30). Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį (c. b. Nr. 3K-7-364/2010), ieškovas neprieštaravo, kad bylos dalis dėl jo reikalavimo pagrindiniam skolininkui būtų nutraukta CPK 293 straipsnio 3 dalies pagrindu. Kartu prašė nutraukus dalį bylos, pagrindinį skolininką patraukti trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų, nes laiduotojui įvykdžius už pagrindinį skolininką prievolę laiduotojas įgytų reikalavimo teisę į jį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas laikė, kad ieškovas dubliku atsisakė reikalavimo bendraatsakoviui UAB „Fureksa“, todėl 2011 m. sausio 19 d. nutartimi (b. l. 31-32) priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio atsakovui UAB „Fureksa“ ir civilinę bylą jo atžvilgiu nutraukė (CPK 293 str. 4 p.), o UAB „Fureksa“ patraukė dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas AB DnB NORD bankas atskiruoju skundu (b. l. 34-35) prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. nutarties dalį, kuria nutraukta civilinė byla pagrindinio skolininko atžvilgiu tuo pagrindu, kad ieškovas atsisakė ieškinio pagrindinio skolininko atžvilgiu, ir perduoti klausimą dėl bylos nutraukimo spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą motyvuoja tuo, kad:

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad ieškovas dubliku atsisakė reikalavimų pagrindinio skolininko atžvilgiu. Dublike expressis verbis nėra nurodyta, kad ieškovas atsisako savo reikalavimų pagrindinio skolininko atžvilgiu. Nutraukti bylą pagrindinio skolininko atžvilgiu pagal CPK 293 straipsnio 3 dalį prašė pagrindinis skolininkas, t. y. todėl, kad yra įsiteisėjusios teismo nutartys dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Ieškovas dublike tik nurodė, jog neprieštarauja, kad byla pagrindinio skolininko atžvilgiu būtų nutraukta pagal CPK 293 straipsnio 3 dalį.

2. Net jei kurią nors dubliko dalį ir būtų galima traktuoti kaip ieškovo atsisakymą nuo savo reikalavimų pagrindinio skolininko atžvilgiu, toks atsisakymas neatitinka CPK 140 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes dublike ieškovas niekur neužsimena, jog jam žinomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės. CPK 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu rašytiniame pareiškime nėra nurodyta, kad ieškovui yra žinomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės, teismas išsiunčia jam pranešimą, kuriame nurodo procesines ieškinio atsisakymo pasekmes. Negavus tokio atsisakymo atšaukimo per 7 dienas nuo teismo pranešimo išsiuntimo, laikoma, jog ieškovas ieškinio neatsisako.

Atsiliepimas

Atsakovai E. G. ir UAB „Fureksa“ atsiliepimais į atskirąjį skundą (b. l. 42-44, 51-53) su skundu nesutinka ir prašo skundžiamą Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. Pasak atsakovų, dublike ieškovas suformulavo naujus ieškinio reikalavimus, atsakove palikdamas tik E. G. , o UAB „Fureksa“ prašė patraukti dalyvauti byloje trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų teisėmis. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė vienintelę logiškai galimą išvadą, kad ieškovas atsisako reikalavimų atsakovui UAB „Fureksa“, ir patraukė šią bendrovę trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų.

Atsakovų įsitikinimu, civilinės bylos nutraukimas pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą priklauso tai grupei bylos nutraukimo pagrindų, kurie rodo, kad asmuo, kreipęsis į teismą, apskritai neturėjo teisės kreiptis į teismą, o byla pradėta neteisėtai dėl teisėjo klaidos, neatidumo ar tam tikrų duomenų trūkumo, t. y. ieškinį reikėjo atsisakyti priimti pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Kadangi minėtas bylos nutraukimo pagrindas sąlygotas susiklosčiusių aplinkybių ir nepriklauso nuo bylos šalių valios, tai taikydamas CPK 293 straipsnio 3 punktą teismas neprivalo gauti šalių prašymo ar sutikimo. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju bylos nutraukimo pagrindas (hipotekos teismo teisėjo nutartys, nulėmusios ieškovo pozicijos pasikeitimą) Šiaulių apygardos teismui iškeliant bylą dėl skolos, palūkanų ir netesybų priteisimo neegzistavo, o tolesnė bylos eiga priklauso nuo ieškovo valios, todėl taikytinas CPK 293 straipsnio 4 punktas.

Atsiliepimas

Atsakovai nesutinka su ieškovo motyvu, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti ieškovo ieškinio dalies atsisakymo, nes ieškovas nenurodė, jog jam žinomos procesinės reikalavimų atsisakymo pasekmės. Ieškovas – vienas didžiausių bankų Lietuvoje; jam atstovauja profesionalūs teisininkai (advokatai), todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovas nesuprato savo veiksmų pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl civilinės bylos dalies nutraukimo teisinio pagrindo: taikytinas CPK 293 straipsnio 3 punktas ar CPK 293 straipsnio 4 punktas.

Pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą byla nutraukiama, jei yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu [...]; pagal CPK 293 straipsnio 4 punktą byla nutraukiama, jeigu ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė. Byloje nėra ginčo dėl to, kad bylos dalis dėl tam tikros dalies kredito ir kitų su tuo susijusių sumų priteisimo (grąžinimo) tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Fureksa“ jau išspręsta dviem Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2010 m. lapkričio 18 d. nutartimis. Hipotekos teisėjo nutartys už skolą įkeistus nekilnojamuosius daiktus parduoti iš varžytynių, o įkeistą kilnojamąjį turtą perduoti kreditoriui reiškia konstatavimą, kad kreditorių ir pagrindinį skolininką sieja kredito teisiniai santykiai, kad pagrindinis skolininkas pažeidė savo prievoles ir liko skolinga kreditoriui. Jei pardavus įkeistą daiktą paaiškėja, kad gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, ir šia prasme hipotekos teisėjo nutartis tampa įvykdyta tik iš dalies, antstolis, kreditoriui pasinaudojus CK 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, tęsia priverstinio vykdymo veiksmus (hipotekos teisėjo nutarties pagrindu) CPK nustatyta tvarka ir likusią neįvykdytą įsipareigojimo dalį išieško iš skolininko kito turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. K. ir D. K., bylos Nr. 3K-7-364/2010) - papildomai prašyti priteisti neįvykdytą prievolės dalį nebereikia.

Kaip nustatyta, atsakovas UAB „Fureksa“ prašė nutraukti bylos dalį jo atžvilgiu dėl tam tikro dydžio sumų priteisimo taikant CPK 293 straipsnio 3 punktą. Dublike ieškovas ne tik neprieštaravo atsakovo UAB „Fureksa“ siūlymui, jog byla (jos dalis) būtų nutraukta, tačiau ir modifikavo ieškinio dalyką tokiu būdu, kad reikalavimai liko nukreipti tik į E. G. , o bylos dalį UAB „Fureksa“ atžvilgiu prašė nutraukti, UAB „Fureksa“ procesinę padėtį pakeičiant iš atsakovo į trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų. Nors dublike tiesiogiai nenurodyta, jog ieškovas atsisako reikalavimų pagrindinio skolininko atžvilgiu, bet dubliku ieškovas eliminavo vieną iš dviejų bendraatsakovių - UAB „Fureksa“. Atsakovas (materialiąja prasme) – spėjamo materialinio teisinio santykio dalyvis, kuris kviečiamas į teismą atsakyti pagal ieškovo reikalavimą. Todėl ieškovo prašymo pakeisti UAB „Fureksa“ procesinę padėtį iš atsakovo į trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų, negalima traktuoti niekaip kitaip, kaip tik materialinių reikalavimų UAB „Fureksa“ atžvilgiu atsisakymo. Ieškovui atsisakius materialinių reikalavimų atsakovo atžvilgiu (o teismui šį atsisakymą priėmus), atsiranda pagrindas nutraukti civilinę bylą (jos dalį) taikant CPK 293 straipsnio 4 punktą.

Atsakovai teisingai pastebėjo, kad CPK 293 straipsnio 3 punkte numatytas bylos nutraukimo pagrindas nepriklauso nuo bylos šalių valios, todėl taikant minėtą normą teismui nereikia gauti šalių prašymo, sutikimo ar informuoti juos apie tokio veiksmo procesines pasekmes. CPK 293 straipsnio 4 punkte numatytas bylos nutraukimo pagrindas priklauso nuo vienos iš šalių - ieškovo valios, todėl prieš taikydamas minėtą normą teismas turi turėti duomenų, jog ieškovui yra žinomos procesinės reikalavimų (dalies) atsisakymo pasekmės (CPK 140 str. 1 d). Ieškovo procesiniuose dokumentuose nėra nurodyta, jog jam žinomos procesinės reikalavimų dalies atsisakymo pasekmės. Esant tokioms aplinkybėms, teismas turi išsiųsti ieškovui pranešimą, kuriame būtų nurodytos procesinės ieškinio (jo dalies) atsisakymo pasekmės, kaip to reikalauja CPK 140 straipsnio 1 dalis. Pirmosios instancijos teismas to nepadarė, todėl pažeidė procesines teisės normas. Dėl padaryto pažeidimo skundžiama nutarties dalis naikinama, o bylos dalies nutraukimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.). Skundžiamos nutarties dalis, kuria UAB „Fureksa“ procesinė padėtis buvo pakeista iš atsakovo į trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų, yra neatsiejamai susijusi su skundžiama bei panaikinama nutarties dalimi, todėl negali likti galioti. Iš naujo nagrinėdamas bylos dalies nutraukimo klausimą, pirmosios instancijos teismas turėtų analizuoti ir įvertinti bylos dalies nutraukimo CPK 293 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu galimybę, taip pat iš naujo spręsti dėl UAB „Fureksa“ įtraukimo dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti civilinės bylos dalies nutraukimo klausimą.

Teisėjai Artūras DriukasDanutė GasiūnienėVigintas Višinskis