Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamieji I. S., V. S. ir J. N. panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą:

jie, veikdami kartu, 2010 m. rugpjūčio 30 d. apie 0.30 val., Visų šventųjų g. 5, Vilniuje, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį K. S. – I. S. kumščiu smogė nukentėjusiajam K. S. į veidą, po ko nukentėjusiajam pargriuvus, I. S., V. S. ir J. N. bendrai kojomis sudavė ne mažiau kaip penkis kartus K. S. į įvairias kūno vietas ir kraustydami kišenes reikalavo pinigų bei pagrobė nukentėjusiajam K. S. priklausantį 9 Lt vertės cigarečių pakelį „Marlboro Gold“, tokiu būdu, bendrais veiksmais pagrobė svetimą, nukentėjusiajam K. S. priklausantį, 9 Lt vertės turtą.

Be to, kaltinamasis I. S. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą:

jis, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, 2010 m. gruodžio 1 d. apie 18 val., Gedimino pr. 15, Vilniuje, mažiausiai du kartus kumščiu smogė nukentėjusiajam T. K. į veidą, po ko pastarajam atsitūpus ant žemės, kartu su kitais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, sudavė nukentėjusiajam T. K. į galvą ir į kitas kūno vietas ne mažiau kaip tris smūgius, reikalavo mobiliojo ryšio telefono, o T. K. atidavus 260 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6233“, kuriame buvo 10 Lt vertės „Bitė Labas“ SIM kortelė, I. S. nuo T. K. rankos pagrobė 100 Lt vertės sidabrinę grandinėlę bei nuo T. K. kaklo pagrobė 200 Lt vertės sidabrinę grandinėlę, tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė svetimą, nukentėjusiajam T. K. priklausantį, 570 Lt vertės turtą, padarydamas nukentėjusiajam T. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis galvos dešinėje pusėje momens gumburo srityje, kairės ausies kaušelio vidurinėje dalyje, abiejų akių vokuose, kaklo kairėje pusėje, kairio peties viršutinėje-nugarinėje dalyje, nosies kaulų lūžiu.

Be to, kaltinamasis V. S. neturėdamas teisėto pagrindo pagrobdamas įgijo fizinio asmens dokumentą:

jis, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, 2010 metų kovo mėnesį, Vilniaus raj. Viktariškių k., sodininkų bendrijos „Prekyba“ teritorijoje, automobilyje „Audi 100“, kurio valstybiniai numeriai nenustatyti, veikdamas kartu su nesulaukusiu amžiaus, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė, J. N., gim. (duomenys neskelbtini), dėl tariamos priežasties, t. y. dėl to, kad neva nukentėjusysis K. D. skolingas jam ir J. N. kelionės išlaidas važiuojant nuo Vilniaus stoties iki Viktariškių k., esančio Vilniaus raj., jam pasiūlius, t. y. pasakius paimti K. D. asmens tapatybės kortelę kaip užstatą, J. N. nuo automobilio prietaisų skydelių lentynos paėmė ir tokiu būdu pagrobė K. D. vardu išduotą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią J. N. laikė iki sulaikymo 2010 m. rugpjūčio 30 d., kuomet apžiūros metu Pylimo g. 52, Vilniuje minėtą asmens tapatybės kortelę surado ir paėmė Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariato pareigūnai.

Be to, kaltinamasis J. N. neturėdamas teisėto pagrindo laikė fizinio asmens dokumentą:

jis, nuo 2010 m. liepos 13 d., neturėdamas teisėto pagrindo laikė pagrobtą K. D. vardu išduotą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią 2010 m. rugpjūčio 30 d., kai jis buvo sulaikytas, apžiūros metu Pylimo g. 52, Vilniuje, surado ir paėmė Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariato pareigūnai.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis I. S. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad visko neprisimena, jau praėjo beveik treji metai. Jis lieka prie parodymų, duotų ankstesniame teismo posėdyje. Iš pradžių tyrimo metu jis nepripažino savo kaltės. Jis paprašė nukentėjusiojo K. S. cigarečių, o šiam jų padavus, apsisuko, norėjo nueiti, bet po to atsisuko ir trenkė K. S. į galvą. Nukentėjusysis buvo vienas. Jis pripažino, kad K. S. iš viso sudavė porą smūgių. Paskui jie visi trys – jis, V. S. ir J. N. mušė K. S., nes pastarasis jiems nepatiko. Nematė, kad kažkuris iš jų apžiūrėtų nukentėjusiojo kišenes.

Teisiamajame posėdyje vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies nuostatomis buvo perskaityti kaltinamojo I. S. parodymai, duoti 2012 m. sausio 31 d. teismo posėdyje, kuomet I. S. parodė, kad 2011 metais sausio mėnesį, bet galėjo būti ir 2010 m. rugpjūčio 30 d., jis tiesiog susimaišė, vėlų vakarą apie 22 val. gėrė Arklių gatvėje esančiame parkelyje su J. N. ir V. S.. Su jais dar buvo dvi merginos, kurių duomenų nežino. Pro šalį ėjo kažkoks vaikinas. Jis prie pastarojo priėjo ir paprašė cigaretės. Vaikinas išsitraukė pakelį cigarečių, kurį jis paėmė ir pasakė „ačiū“. Paskui apsisuko ir jau norėjo eiti šalin, bet paskui atsisuko ir trenkė vieną smūgį ranka į veidą, kadangi jam tas žmogus tiesiog nepatiko. Nukentėjusysis nuo jo suduoto smūgio pritūpė, bet nenugriuvo. J. N. su V. S. iš pradžių buvo prie suoliuko, tačiau, kai jis priėjo prie to vaikino, po to ir jie priėjo. Jis sudavė nukentėjusiajam ir grįžo prie suoliuko, kur buvo merginos, toliau gerti, o V. S. su J. N. dar liko prie nukentėjusiojo. Jis nusisukęs girdėjo, kad kažkas vyksta, girdėjosi smūgių garsai. Atsisukęs jis pamatė, kad V. S. su J. N. muša nukentėjusįjį. Smūgiai buvo suduodami tiek rankomis, tiek kojomis. Nukentėjusysis buvo pritūpęs. Paskui nukentėjusysis pradėjo garsiai šaukti ir jie nuo jo pasitraukė. J. N. su V. S. grįžo atgal prie suoliuko ir jie toliau gėrė. Paskui, jiems besėdint ant suoliuko, atvažiavo policijos ekipažas, prieėjo prie suoliuko, patikrino jų daiktus, pasakė, kad reikia važiuoti patikrinimui į komisariatą. Komisariate jiems pareigūnai pasakė, kad nukentėjusysis juos atpažino, kaip jį sumušusius asmenis ir jie visi buvo sulaikyti.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. S. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad viskas buvo seniai, neatsimena. Girdėjo I. S. parodymus, bet jis smūgių K. S. nesudavė. Jis stovėjo prie suoliuko, turėjo savų cigarečių ir su kitais kaltinamaisiais nekalbėjo, kad jiems reikia cigarečių. Jis prisipažino kaltu todėl, kad būdamas nepilnametis gėrė alų. Buvo išgėręs gal dvi stiklines, nesijautė labai apsvaigęs. I. S. buvo apsvaigęs. Nežino, kodėl I. S. duoda tokius parodymus.

Teisiamajame posėdyje vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies nuostatomis buvo perskaityti kaltinamojo V. S. parodymai, duoti 2012 m. sausio 31 d. teismo posėdyje, kuomet V. S. parodė, kad datos neatsimena, bet tai galėjo būti 2010 m. rugpjūčio 30 d. vakare, apie 22 val. Jis su J. N. ir I. S. susitiko prie suoliuko, parke, esančiame netoli Halės turgaus ir pradėjo gerti. Jie susikambino ir susitiko jau prie to suoliuko. Buvo trise ir dar dvi merginos, kurias iki įvykio pažinojo, bet su kuriomis nelabai bendravo. Jie išgėrė du didelius butelius alaus. Jie matė, kad už keliuko eina kažkoks vaikinas ir I. S. nuėjo prie jo paprašyti cigarečių. I. S. su tuo vaikinu buvo nuo jų 50 ar daugiau metrų atstumu. Matė, kaip nukentėjusysis ištraukė iš kišenės pakelį cigarečių, paskui jis nusisuko ir nematė, kaip toliau buvo su tomis cigaretėmis, ar nukentėjusysis jas pats I. S. atidavė, ar I. S. jas iš jo atėmė. Paskui jau atsisukęs pamatė, kaip I. S. nukentėjusiajam du kartus sudavė ranka. Nukentėjusysis nuo smūgio susilenkė. Paskui I. S. pradėjo smūgiuoti nukentėjusiajam kojomis. Koja, tikrai atsimena, I. S. pataikė nukentėjusiajam į galvą. Jis su J. N. ir merginomis buvo prie suoliuko ir viską stebėjo. Nukentėjusysis pradėjo šauktis pagalbos. Jie bandė I. S. sustabdyti, kvietė pas save, sakė, kad nereikia nukentėjusiojo mušti. I. S. nustojo mušti nukentėjusįjį ir atėjo prie jų, pavaišino cigaretėmis. Jie klausė, ar jis paėmė iš nukentėjusiojo cigaretes, bet jis nieko neatsakė. Paskui prie jų priėjo policijos pareigūnai, pasakė, kad reikia patikrinti dokumentus ir nuvežė juos į policijos komisariatą. Tik policijos komisariate jiems paaiškino, kad yra sulaikomi dėl nukentėjusiojo apiplėšimo.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. N. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad susitiko su V. S. ir I. S. apie 10 val. vakaro, paskui kažkur prie stoties susitiko su panelėmis vardu Z. ir V., nuėjo prie 3 policijos komisariato, paėmė alaus, degtinės ir nuėjo į parkelį. Jie sėdėjo ir gėrė, jis pats daug negėrė. Spėjo išgerti gal porą stiklinių, kuomet I. S. pasakė, kad eina paprašyti cigaretės. Pastarasis prie nukentėjusiojo nuėjo vienas, jie nematė, ar davė nukentėjusysis jam cigarečių, ar nedavė, po to I. S. sudavė vieną smūgį, po to priėjo prie nukentėjusiojo jis su Vytu ir taip pat sudavė porą smūgių nukentėjusiajam. Šis nukrito, pradėjo rėkti, jie nuėjo. Matė, kad I. S. buvo prie nukentėjusiojo pritūpęs, bet negali pasakyti, ar I. S. ko nors pas nukentėjusįjį ieškojo. Apie cigaretes sužinojo tik tuomet, kai buvo sulaikytas komisariate. Po visko jie vėl nuėjo toliau gerti į tą pačią vietą, po kurio laiko atvažiavo policininkai ir visus nuvežė į komisariatą.

Teisiamajame posėdyje vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies nuostatomis buvo perskaityti kaltinamojo J. N. parodymai, duoti 2012 m. sausio 31 d. teismo posėdyje, kuomet J. N. parodė, kad 2010 m. rugpjūčio 30 d. susitiko apie 23 val. jis, I. S. ir V. S.. Sugalvojo išgerti, naktinėje parduotuvėje prie 3 PK nusipirko du didelius plastikinius alaus butelius ir nuėjo į parkelį prie Halės turgaus. Ten sėdėjo kažkur apie valandą. Prie jų prisijungė dvi panelės, jų vardų nežino. Pastebėjo vaikiną, kuris ėjo nuo Halės turgaus. I. S. pasakė, kad eina paprašyti jo cigaretės. I. S. nuėjo prie nukentėjusiojo. Jis su V. S. taip pat kažkur po poros minučių nuėjo prie I. S.. Panelės liko prie suoliuko. I. S. jau turėjo pakelį cigarečių ir kažkaip prasidėjo konfliktas su nukentėjusiuoju. Jie visi sudavė po porą smūgių nukentėjusiajam rankomis ir kojomis. I. S. pirmas sudavė porą smūgių nukentėjusiajam į galvą. Nukentėjusysis nuo smūgių susilenkė. Tada jis sudavė vieną ar du smūgius nukentėjusiajam rankomis. Pataikė į pilvą ar galvą, tiksliai neatsimena. V. S. irgi, jei gerai atsimena, sudavė nukentėjusiajam rankomis porą smūgių. Nukentėjusysis nukrito ant žemės ir I. S. tuo metu apžiūrėjo nukentėjusiojo džinsų kišenes, tačiau nieko nebuvo. Nukentėjusysis pradėjo šaukti, jie jį paliko ramybėje ir nuėjo prie merginų. Po 15 minučių prie jų privažiavo policijos pareigūnai ir suėmė dėl to, kad gėrė viešoje vietoje. Nuvežė į komisariatą ir tik po poros valandų pasakė, kad jie sulaikomi dviem paroms, kadangi vartojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu.

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis K. S. parodė, kad praėjo daug laiko, jam sunku viską atsiminti ir prašo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais. Pamena, kad jautė, jog buvo apieškomas, gavo smūgį ir nukrito.

Teisiamajame posėdyje vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis buvo perskaityti nukentėjusiojo K. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. 2010 m. rugpjūčio 30 d. apklausos metu nukentėjusysis K. S. parodė, kad 2010 m. rugpjūčio 30 d. apie 0.30 val. ėjo Visų Šventųjų g., Vilniuje. Priešais jį kitoje gatvės pusėje ėjo trys jaunuoliai, kurie priėjo prie jo, vienas iš jų pasakė jam „labas“ ir ranka trenkė jam į veidą. Jis užsidengė ir pajuto dar keletą smūgių, ko pasekoje jis nukrito ant žemės, tačiau sąmonės neprarado. Tada minėti vaikinai pradėjo jį spardyti kojomis ir iš jų kažkuris pradėjo kraustyti jo kišenes ir reikalauti pinigų. Tada kažkas iš praeivių juos išgąsdino ir jie pasišalino, paėmę iš jo „Malrboro“ cigarečių pakelį, kuris buvo jo sportiniame švarkelyje. Jo piniginė buvo galinėje kišenėje, tačiau jos vaikinai paimti nespėjo. Atvykus policijos pareigūnams jis atpažino parkelyje sėdinčius tris vaikinus, kurie jį sumušė ir bandė atimti daiktus. Į teismo med. ekspertizę nesikreipė (t. 1, b. l. 29-30). Nukentėjusysis K. S. parodymus patikslino ir papildė 2010 m. rugpjūčio 31 d. ir 2011 m. balandžio 20 d. apklausų metu, taip pat nurodydamas ir jam suduotų smūgių skaičių (t. 1, b. l. 31, 32).

Iš teisiamajame posėdyje remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis perskaitytų liudytojos A. B. parodymų, duotų 2010 m. rugpjūčio 31 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui matyti, kad ji parodė, kad 2010 m. rugpjūčio 30 d. apie 0.35 val. jai paskambino draugas K. S. ir pranešė, kad buvo užpultas Visų Šventųjų g. 5, Vilniuje ir pasakė, kad vaikinai šiuo metu yra parke, esančiame tarp Visų Šventųjų ir Arklių gatvių. Taip pat pasakė, kaip tie vaikinai atrodė. Ji paskambino telefonu 112 ir pranešė apie įvykį, o pati nuėjo pas Karolį, kuris tuo metu buvo Rūdininkų parkelyje. Policijos pareigūnams pas juos atvažiavus, jie kartu su policijos pareigūnais nuvažiavo į įvykio vietą, po ko pamatė, kad vaikinai sėdi parke, esančiame tarp Visų Šventųjų ir Arklių gatvių. Matė, kad su jais kartu buvo dvi panelės. Karolis, pamatęs vaikinus, juos atpažino, pasakęs, kad jie atrodo taip pat, kaip vaikinai, kurie jį užpuolė. Vaikinus policija sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą (t. 1, b. l. 89).

Iš byloje esančio 2010 m. rugpjūčio 31 d. asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis K. S. iš jam parodytų trijų asmenų atpažino I. S. kaip panašų į asmenį, kuris 2010 m. rugpjūčio 30 d. apie 0.35 val. sudavė jam kumščiu į veidą (t. 2, b. l. 73-74).

Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus teismas pažymi, kad jų visuma patvirtina kaltinamiesiems pareikštą kaltinimą dėl nukentėjusiojo K. S. turto pagrobimo, panaudojant fizinį smurtą. Nukentėjusyis K. S. nuosekliai, keletą kartų apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad buvo mušamas visų trijų kaltinamųjų, kažkuris iš jų reikalavo pinigų ir, jam nukritus ant žemės, apieškojo jo drabužius bei pagrobė cigarečių pakelį. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis K. S. visų įvykio aplinkybių nebeprisiminė, tačiau patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą, tiek ir tai, kad jautė, jog buvo apieškomas. Šie nukentėjusiojo parodymai visiškai paneigia kaltinamųjų poziciją, kad nukentėjusysis buvo sumuštas tik dėl to, kad jis kažkodėl kaltinamiesiems nepatiko. Kaltinamųjų parodymai ne tik prieštarauja nukentėjusiojo parodymams, bet yra nenuoseklūs ir iš dalies prieštaringi net tarpusavyje (kaltinamieji I. S. ir J. N. pripažįsta sudavę smūgius nukentėjusiajam K. S., nurodo, kad tai darė ir kaltinamasis V. S., tuo tarpu pastarasis neigia smurtavęs prieš nukentėjusįjį, nenurodydamas priežasčių, kodėl kiti du kaltinamieji jį galėtų apkalbėti). Ta aplinkybė, kad nukentėjusysis K. S. asmens parodymo atpažinti metu nurodė, kad I. S. yra panašus į asmenį, jam sudavusį kumščiu į veidą (nukentėjusysis dėl to nebuvo visiškai tikras), šiuo atveju esminės reikšmės tikrųjų faktinių bylos aplinkybių nustatymui neturi, kadangi kaltinamieji (įskaitant I. S.) neneigia buvę jiems pareikštame kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, o tai, kad nukentėjusysis atvykęs kartu su policijos pareigūnais iškart pastariesiems nurodė visus kaltinamuosius, patvirtino apklausta liudytoja A. B.. Apibendrindamas teismas laiko, kad kaltinamųjų I. S., V. S. ir J. N. nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, kiekvienas kaltinamasis pagrįstai pripažintas plėšimo bendravykdytoju.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis I. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad pripažįsta, jog sumušė nukentėjusįjį T. K., dėl daiktų pagrobimo lieka prie ankstesnių parodymų. Tačiau sumušti T. K. jo prašė I.. Aplinkui, kas buvo, visi girdėjo, kaip I. prašė pagalbos, nes ją nuskriaudė. Kiti vaikinai T. K. mušė taip pat pagal I. prašymą.

Teisiamajame posėdyje remiantis BPK 276 straipsnio 1 dalies nuostatomis, buvo perskaityti kaltinamojo I. S. parodymai 2012 m. sausio 31 d. teismo posėdyje, kuomet jis parodė, kad datos tiksliai neatsimena, bet tai galėjo būti 2010 m. gruodžio 1 d., jis susitiko su I. M. McDonald‘s restorane, esančiame Gedimino prospekte. I. pakvietė ir nukentėjusįjį T. K. ir pasakė, kad dar tuoj draugų atvažiuos. Iš jos kalbos suprato, kad ji nori jam atkeršyti už tai, kad kai juos prieš tai kažkas užpuolė centre ir ją sumušė, T. K. jos neapgynė, kadangi jis paprasčiausiai pabėgo. Po kurio laiko atvažiavo dar draugų – L. S., bėt dėl pavardės gali klysti, G., kurio pavardės nežino, M., jo pavardės irgi nežino, E. iš Gerosios Vilties gatvės ir dar 3-4, jam nepažįstami, asmenys. Jie pradėjo gerti McDonald‘s kiemelyje, nukentėjusysis stovėjo kiek atokiau kartu su i. ir dar keliais draugais, šnekėjosi. Maždaug po pusės valandos, vienas iš tų jamnepažįstamų asmenų, kuris buvo su kapišonu, trenkė T.. T. nuo smūgi pritūpė. Paskui prie jo prisijungė dar apie penkis asmenis ir spardė t.. Vienas iš jų, atrodo vardu D., paėmė iš T. telefoną ir padavė I., kad jį įsidėtų į rankinę. Tada dar nuėmė nuo T. rankos sidabrinę grandinėlę ir ją taip pat atidavė i.. Po to jis, I. ir dar keli jos draugai išėjo. Nuėjo į visuomeninio transporto sustojimą ir autombusu važiavo namo. A. I. grandinėlę atidavė tam pačiam D., o kur pasidėjo telefonas, neatsimena. Nukentėjusysis su keliais draugais liko tame kiemelyje.

Apklaustas 2011 m. gruodžio 15 d. teismo posėdyje nukentėjusysis T. K. parodė (šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalies nuostatomis, buvo perskaityti teisiamajame posėdyje), kad kaltinamąjį I. S. pažįsta. Datos tiksliai neatsimena, bet jam atrodo, kad tai buvo 2010 m. lapkričio pabaigoje arba gruodžio pradžioje, galėjo būti 2010 m. gruodžio 1 d., pavakare, apie 17 val., jis, Ieva (jos pavardės neatsimena), jos draugė bei dar du vaikinai buvo McDonald‘s restorane Gedimino prospekte. Iš visos tos kompanijos jis geriau pažinojo tik I., nes ji buvusi jo klasiokė, jis su ja kartu mokėsi gal apie 4 metus. Kaltinamasis jau buvo McDonald‘s restorane, kai jis prie jų prisijungė. Iki įvykio jį kartą ar du buvo matęs, bet asmeniškai nepažinojo. Jis kaltinamojo nekalbino, nes jie tarpusavyje kalbėjosi rusiškai, o jis nemoka. Kažkuriuo momentu kaltinamasis pats jį užkalbino ir jie persimetė keliais žodžiais. Po kurio laiko jie visi išėjo į McDonald‘s kiemelį, esantį tarp McDonald‘s restorano ir knygyno. Kad patekti į kiemelį, reikia nuo restorano nulipti tris laiptelius žemyn. Jis, I. ir dar keli jos draugai stovėjo ant laiptelių, o kaltinamasis nulipo žemyn. Nulipęs šis jam šūktelėjo „ateik čia, reikia pasikalbėti“. Jis nulipo laiptukais žemyn ir kaltinamasis nieko jam nesakydamas smogė į veidą. Nuo smūgio jis pritūpė, bet nenugriuvo, kažkaip įsirėmė į kampą. Tada prišoko kiti. Kitų jis irgi nelabai pažįsta, tik tiek, kiek juos supažindino McDonald‘s. Du buvo ir jį mušė pastoviai, o kiti tai ateidavo, tai išeidavo. Jį mušė du ar trys asmenys. Kaltinamasis sudavė mažiausiai vieną smūgį į veidą, o paskui jis nelabai pastebėjo, nes nematė, kas smūgiavo, nes bandė kažkaip apsisaugoti, dengėsi galvą rankomis, be to, buvo tamsu. Jis buvo pritūpęs kampe ir jautė, kad jį kažkas spardo. Jam smūgiuoja, spardo, ir jis girdi, kaip kaltinamasis jam sako „nusisek grandinėles“. Jis bandė tai padaryti, bet kadangi jam buvo nuolat smūgiuojama, jam nepavyko. Tada kaltinamasis pats pasakė, kad jis pats nuims grandinėles. I. S. liepė jam atsistoti ir nusegė vieną sidabrinę grandinėlę nuo rankos, o kitą nuo kaklo. Paskui kaltinamasis pasakė duoti telefoną. Jis, kadangi nebenorėjo būti toliau mušamas, nebesipriešino, ištraukė iš kišenės ir kaltinamajam padavė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6223“. Kaltinamasis pasakė, kad jeigu jis kreipsis į policiją, tai žino, kur jis gyvena. Po to jie visi išėjo, o jis nuvažiavo namo. Įvykio metu jam buvo sulaužyta nosis, subraižytas veidas, nubraižyta nugara. Įvykio metu jis buvo nepilnametis. Jam atrodo, kad I. stovėjo už nugaros ir bandė kaltinamąjį su kitais sutabdyti, bet ir pati gavo.

Apklausta 2011 m. gruodžio 15 d. teismo posėdyje nukentėjusioji J. K. parodė (šie jos parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalies nuostatomis, buvo perskaityti teisiamajame posėdyje), kad kaltinamojo I. S. nepažįsta. Datos tiksliai neatsimena, bet gali būti, jog 2010 m. gruodžio 1 d., grįžusi po darbo rado savo sūnų T. K. sumuštą. Sūnus iš pradžių nelabai norėjo sakyti tiesos, sakė, kad tiesiog taip įvyko, kad jį sumušė, tačiau nenorėjo sakyti, kas tai padarė ir jos prašė, kad nesikreiptų į policiją. Tik vėliau, jai vis jo beklausinėjant, kas įvyko, jis pasakė, kad jam pagrasino, jog, jei kreipsis į policiją, tai tie, kas tai padarė, žino, kur jis gyvena. Ji gali suprasti, kad vaikinai aiškinasi santykius, bet nereikia grasinti, atiminėti asmeninių daiktų. Ji dar pasiskambino savo kolegai, pasikonsultavo, ar verta kreiptis į policiją. Jis patarė nedelsiant tai padaryti ir ji su sūnumi kreipėsi į policiją, o kitą dieną nuvažiavo pas medikus, kur buvo nustatyti sužalojimai.

Teisiamajame posėdyje vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, buvo perskaityti liudytojos I. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. 2011 m. gegužės 10 d. apklausos metu I. M. parodė, kad asmenį vardu I. S. ji pažinojo tik iš matymo ir iki įvykio jį yra mačiusi iki 10 kartų. Tai, kad jis yra I. S. sužinojo po atpažinimo. Su juo jokių sanktykių ji neturėjo. Tą dieną, kai buvo sumuštas T. K., ji buvo susitarusi su T. susitikti centre. Ji atvažiavo į centrą, T. dar nebuvo, todėl nuėjo į „Maximą“. Ten pamatė I. S. ir panelę, kuri prisistatė A.. Ji su jais pasisveikino, o A. paklausė, ar ji neturi 2 Lt. Ji pasakė, kad neturi. Po to paklausė, ką ji veikia, ji pasakė, kad susitiks su buvusiu klasioku. Jie pasisiūlė palaukti kartu. Jie kartu nuėjo į McDonald‘s. Nori patikslinti, kad I. S. buvo dar su vienu vaikinu, kuris taip pat nuėjo su jais visais į McDonald‘s. T. vėlavo, atvažiavo po valandos. Kai atvažiavo T., kiek ji matė, bendravo ir su I., ir su kitu vaikinu. Apie ką kalbėjo, negirdėjo, nes ji bendravo su A.. Jie visi penkiese nuėjo į „Maximą“. Matė, kad T. paėmė alaus skardinę, ji paėmė pakelį saulėgrąžų, o likusieji, t. y. I., A. ir trečias vaikinas paėmė degtinės. Jie visi nuėjo į kiemelį, esantį už McDonald‘s. Jie buvo gan ilgai, ji daugiausia bendravo su A., ji pasakojo apie save, sakė, kad yra iš (duomenys neskelbtini). Praėjus pusvalandžiui nuo to laiko, kai atėjo į kiemelį, užėjo 3-4 vaikinai su panele, bet panelė trumpai pabuvusi išėjo. Matė, kad atėję vaikinai gan draugiškai bendravo su I. ir su juo buvusiu vaikinu. Vienas tų vaikinų kalbėjo rusiškai. Praėjus kuriam laikui I., ar kažkas kitas, pasiūlė nueiti į „Maximą“ dar nusipirkti ir pasiūlė T. pridėti pinigų. T. paprieštaravo, kad kad pinigų neturi, tuomet vaikinas su kapišonu pasakė, kad jis T. iškraustys, todėl T. sutiko nueiti į „Maximą“. Ji irgi norėjo nueiti, bet jai pasakė pasilikti. Kai vaikinai pasuko link išėjimo ir ėjo laiptais pamatė, kad T. pargriuvo. Suprato, kad jį arba pastūmė, arba įtempė į tą duobę. Priekyje matė einantį Igorį. Kai T. nukrito, matė, kad vaikinai jį pakėlė, su juo kalbėjo, T. stovėjo prisirėmęs prie sienos. Priešais jį stovėjo asmuo su kapišonu, o I. stovėjo iš kairės pusės pasirėmęs ranka į sieną. A. jai pasakė bėgti į tualetą. Jos nubėgo, užtruko apie 2 minutes. Kai grįžo į kiemą, pamatė, kad T. vėl buvo pargriautas, o I. su vaikinu su kapišonu spardo kojomis T.. Matė, kaip I. pakėlė T. galvą už plaukų ir sudavė koja T. per galvą, T. galva net atsitrenkė į sieną. Po to I. pradėjo čiupinėti T. striukę, po to matė, kad laikė telefoną, nusegė grandinėles nuo T. kaklo ir nuo rankos. Pradžioje Igoris prašė, kad T. nusegtų pats, bet T. neįstengė. Ji pasakė A., kad eitų į stotelę ar kur kitur ir pakviestų į pagalbą žmonių, jos nuėjo, bet A. apsisuko ir nuėjo atgal į kiemą. Jis nuvažiavo namo. Nori patikslinti, kad vaikinai, kurie atėjo vėliau į kiemą, plėšime nedalyvavo, jie buvo nuėję į šoną. Aiškiai buvo matyti, kad A. ir I. buvo gerai pažįstami, nes matė, kaip jie bučiavosi. Girdėjo, kad kiti vaikinai vienas kitą vadino vardais. Buvo vienas įvykis prieš tai, kuomet buvo sumušti jos pažįstami, kuriame dalyvavo ji su T.. Bet ji tame įvykyje nenukentėjo, taip pat nenukentėjo ir T.. T. net bandė pagauti tuos asmenis, bet ji niekam pretenzijų neturėjo (t. 1, b. l. 97-99).

Iš byloje esančio 2011 m. gegužės 11 d. akistatos protokolo matyti, kad liudytoja I. M. akistatos su I. S. metu patvirtino, kad I. S. 2010 m. gruodžio 1 d. McDonald‘s kiemelyje, Gedimino pr. Vilniuje, su kitu jai nepažįstamu asmeniu sumušė T. K. ir atėmė iš T. K. daiktus (t. 1, b. l. 100-101).