- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-26
- Bylos Nr.
- 1A-558-175-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 65-1-01573-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algerdas Urbšys (pirm.), Kęstutis Dargužis, Algirdas Jaliniauskas
- Nuteistasis
- P., P. V.
- Advokatai
- Regina Atkočaitienė
Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-558-175/2010
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugpjūčio 26 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Kęstučio Dargužio, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, nuteistajam P. V.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. V. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo P. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 284 str. 1 d. 10 MGL dydžio bauda. Paskirta bausmė, vadovaujantis LR BK 63 str. 9 p., subendrinta su 2010-01-20 Kauno miesto apylinkės teismo paskirtąja ir neatliktąja bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 (vieneri) metai ir 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, ir 10 MGL dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. V. nuteistas už tai, kad 2009-10-16 d. apie 13.00 val., viešoje vietoje, Kauno rajone, Babtų miestelyje, Nevėžio gatvėje, turgavietės aikštėje, ties namu Nr. 15, būdamas neblaivus, įžūliais veiksmais, tai yra sugriebdamas nepilnamečiui M. P. ranka už kaklo ir bandydamas jį smaugti, bei suduodamas vieną kartą į galvą ir įspirdamas koja vieną kartą į dešinį šoną, tuo padarydamas M. P. odos nubrozdinimą kaklo srityje, dešinėje blauzdoje, nežymiai sutrikdė M. P. sveikatą, demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės tvarką.
Nuteistasis P. V. apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti pagal LR BK 284 str. 1 d., nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties, o jo padarytą veiką kvalifikuoti kaip administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 174 str., arba sumažinti paskirtąją bausmę iki 2 MGL.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad liudytojų pasišalinimą iš įvykio vietos nulėmė ne nuteistojo P. V. naudotas fizinis smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu, bet necenzūriniai žodžiai. Liudytojai pasišalino vengdami konflikto. Iš bylos medžiagos matyti, kad nors veika buvo padaryta viešoje, tačiau nuošalioje vietoje, užkampyje esančioje neveikiančioje turgavietėje. Įvykio liudytojų parodymai ir jų pasišalinimas iš įvykio vietos po to, kai kilo nuteistojo P. V. konfliktas su nukentėjusiuoju M. P., siekiant išvengti galimų priekabiavimų, negali būti pagrindu teigti, kad kaltinamojo atlikti veiksmai - fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį dėl asmeninio konflikto, realiai sutrikdė viešąją tvarką ir tai sukelia ne administracinę, o baudžiamąją atsakomybę. Apelianto įsitikinimu, jo padaryta veika pagal atliktus neteisėtus veiksmus ir atsiradusias pasekmes įvykio vietoje buvusių liudytojų atžvilgiu, labiau atitinka ATPK 174 str., nei BK 284 str. 1 d. aprašytąją veiką, o nukentėjusiojo M. P. patirtas sveikatos sutrikdymas objektyviai atitinka BK 140 str. 1 d. numatytą veiką, todėl jis turi teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. P. V. veiksmų priežastis buvo asmeninių santykių aiškinimasis su nukentėjusiuoju M. P.. Kaltinamojo veika nebuvo nukreipta į bet kokius kitus asmenis, jis nesiekė pažeisti viešąją tvarką ir nenumatė, kad ji gali būti pažeista, nes tuo metu įvykio vietoje kitų žmonių jau nebuvo, todėl laikytina, kad jo veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.
Be to, nuteistasis teigia, kad jam paskirta 10 MGL dydžio bauda aiškiai per didelė, nes jis neturi jokio asmeninio nekilnojamojo turto, gyvena su savo tėvais ir dirba UAB „Palink" valdomo IKI prekybos centro kasininku. Jo darbo užmokestis per mėnesį vidutiniškai sudaro 822 litus. Be to, skiriant bausmę pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad nėra nustatyta jokių lengvinančių aplinkybių, nes nuteistasis po įvykusio konflikto su nukentėjusiuoju susitaikė, jo atsiprašė ir atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 1 ir 3 p.). Nuteistasis prisipažino padaręs neteisėtą veiką, nors ir nesutiko su jos kvalifikacija, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nuteistojo P. V. neteisėtos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo M. P. elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo P. V. apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistasis apeliaciniame skunde ginčija jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal LR BK 284 str. 1 d. teigdamas, kad jo veiksmai nebuvo nukreipti pažeisti viešąją tvarką, konfliktas vyko dėl asmeninių priežasčių, jo veika galėtų būti kvalifikuojama pagal LR ATPK 174 str. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais nuteistojo argumentais ir pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal LR BK 284 str. 1 d. taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal LR BK 284 str. 1 d. Kita vertus, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada neigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Pavyzdžiui, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal LR BK 284 str. 1 d. (kasacinė nutartis Nr. 2K-126/2006).
Teismas nustatė, kad P. V. smurto veiksmus atliko viešoje vietoje (turgavietės aikštėje, ties namu Nr. 15), kitų asmenų akivaizdoje, šiuo įžūliu elgesiu dėl asmeninių nesutarimų demonstravo nepagarbą ne tik nukentėjusiajam, bet ir aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiomis aplinkybėmis padaryta veika atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius (BK 284 str. 1 d.). Nekyla abejonių dėl to, kad smurto veiksmai atlikti viešoje vietoje. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008 ir kt.). Pažymima tai, kad konfliktas vyko viešoje vietoje – turgavietės aikštėje, kur būna nemažai žmonių, stebint pašaliniams asmenims. Konfliktas vyko vidury dienos. Įvykio liudytojai patvirtino, kad jie, nors ir išgirdę necenzūrinius žodžius, norėdami išvengti konflikto, paėjo toliau, tačiau jie taip pat matė, kaip P. V. sugriebė M. P. už kaklo, kaip jam sudavė. Iš to seka, kad įvykio vietoje buvę asmenys dėl P. V. veiksmų pasijautė nejaukiai, nesaugiai. Konflikto inicijavimas ir po to einantis smurtas, be abejonių, atitinka įžūlaus elgesio sampratą. Nors tokio nuteistojo elgesio paskatos buvo asmeniniai nesutarimai, bet smurtaudamas jis suprato, kad daro tai viešoje vietoje, numatė, kad šiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiajam, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, įvykio liudininkai patirs neigiamų išgyvenimų, sutriks įprasta viešoji tvarka. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas pagrįstai nuteistojo veiką kvalifikavo pagal LR BK 284 str. 1 d.
Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes, kurios pripažintos įrodytomis, sutikti su apelianto teiginiu, kad P. V. padaryti veiksmai turėjo būti vertinami kaip administracinės teisės pažeidimas, o ne nusikaltimas, nėra pagrindo. Pagal LR ATPK 9 str. administracinė atsakomybė už LR ATPK numatytus teisės pažeidimus atsiranda tada, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Tuo tarpu P. V. padarytas pažeidimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal LR BK 284 str. 1 d.
Apeliantas prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), kad atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.), kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo M. P. elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.).
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad P. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu iš esmės pripažino esmines bylos aplinkybes. Jis tik teigė, kad jo veiksmai nebuvo nukreipti į viešosios tvarkos pažeidimą. Be to, jis susitaikė su nukentėjusiuoju, šis jam pretenzijų neturėjo. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis P. V. būtų prisipažinęs verčiamas byloje surinktų įrodymų, ne laisva valia ar jo gailestis būtų nenuoširdus. Atsižvelgus į išdėstytą pripažintina P. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi ( BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Nėra pagrindo nuteistojo P. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis atlygino nusikaltimu padarytą žalą, kadangi nukentėjusiajam nebuvo padaryta žala, jis nereiškė civilinio ieškinio. Į aplinkybę, kad P. V. susitaikė su nukentėjusiuoju atsižvelgta nustatant nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą LR BK 59 str. 1 d. 2 p.
Taip pat nėra pagrindo teigti, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Iš liudytojų parodymų matyti, kad P. V. atvykęs į turgavietės aikštę ir pamatęs M. P., pradėjo prie jo kabinėtis. O paskui tarp jų kilo konfliktas, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo elgesys.
Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 str. 1 d. 9 p.), vadovaudamasis LR BK 54 str. 2 d. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais apylinkės teismas už padarytą nusikalstamą veiką pagal LR BK 284 str. 1 d. bausmės rūšį, jos dydį parinko teisingai. Kolegija įžvelgė nuteistojo P. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Tačiau atsižvelgiant į tai, ir į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta baudos bausmė, kurios dydis yra žymiai mažesnis, nei šios bausmės vidurkis (baudžiamasis įstatymas numato, kad už nesunkaus nusikaltimo padarymą skiriama bauda iki 100 MGL dydžio), nuteistajam P. V. paskirtos bausmės rūšies dydis nemažintinas, švelninti bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta, nėra jokio pagrindo. Švelnesnis paskirtos baudos dydis BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties – sulaikyti P. V. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų – teisingumo principo įgyvendinimo neužtikrins.
Atsižvelgiant į išdėstytą, keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo P. V. apeliacinį skundą atmesti.