Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2009-01-23 · Byla Nr. A2.6.-54-369/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2009-01-23
Bylos Nr.
A2.6.-54-369/2009
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Pažeidėjas
L. G.
Advokatai
Renata Narbutienė
Kategorijos
  • 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-54-369/2009Procesinio sprendimo kategorija 52.5. (S)
NUTARIMAS2009 m. sausio 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Kristinai Vitėnaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. G. ,jo atstovei: advokatei Renatai Narbutienei,

išnagrinėjęs L. G. , a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) , administracinio teisės pažeidimo bylą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008-11-11 d., L. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 385788, kuriame nurodyta, jog jis, 2008-08-29 d., apie 15.00 val. Kauno g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Nissan Vanette“, v/n (duomenys neskelbtini) kliudė automobilį „Peugeot“ 605 v/n (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš įvykio.

L. G. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad avarinę situaciją sukėlė ir pavojingai manevravo automobilio „Peugeot“ 605 vairuotojas, kuris norėjo iš pirmos eismo juostos, kurioje vyko kelio darbai, persirikiuoti į antrą eismo juostą, kurioje judėjo jo vairuojamas automobilis. L. G. nurodė, kad nematė ir negirdėjo, kad jo vairuojamas automobilis būtų užkliudęs automobilio „Peugeot“ 605 veidrodėlį, todėl nesustojo ir nuvažiavo.

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti jokių abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. N1-978/2007).

Pažymėtina, kad sutinkamai su teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą nutarimą grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, turi būti laikomasi asmens nekaltumo prezumpcijos principo. Nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas Konstitucijos 31 str. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d., administracinių teisės pažeidimų procese, be kita ko, reiškia, kad asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltė turi būti įrodyta bet kokią abejonę vertinant šio asmens naudai.

Įvertinus byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, kad L. G. kaltė, padarius administracinius teisės pažeidimus numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. yra neįrodyta.

Vadovaujantis LR ATPK 248 str., teismui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, privaloma išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Apklausus teisme asmenį kuriam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas - L. G. , liudytojus A. B. , A. M. , V. B. , A. S. , policijos darbuotoją A. J. , teismas daro išvadą, kad negalima daryti kategoriškos išvados, kad L. G. matė ir girdėjo, kad jo vairuojamas automobilis kliudė A. B. vairuojamo automobilio „Peugeot“ 605 veidrodėlį. Tai, kad automobiliai veidrodėliais susilietė nestipriai patvirtina ir byloje esančios automobilių nuotraukos bei ekspertizės aktas (b.l.15,18, 26-29). Šiuose rašytiniuose dokumentuose užfiksuota, kad ant automobilio „Peugeot“ 605 kairės pusės šoninio veidrodėlio yra pašalinių baltos spalvos dažų. Eismo įvykio schemos dokumente užfiksuota, kad automobilio „Peugeot“ 605 kairės pusės veidrodėlyje matyti įbrėžimo žymė ( b.l. 5).

Apklaustas teisme liudytojas A. B. aiškino, kad po to, kai L. G. vairuojamas automobilis neleido jo vairuojamam automobiliui persirikiuoti į antrą eismo juostą, jį blokavo bei kliudė jo automobilio kairės pusės veidrodėlį, po to, L. G. automobiliui sustojus sankryžoje, jis prie jo priėjo ir išsakė savo nepasitenkinimą dėl L. G. elgesio, jo vairavimo. Liudytojas teisme paaiškino, kad L. G. galėjo ir nepastebėti bei nepajausti, kad jo automobilis kliudė kito automobilio veidrodėlį ir prie jo priėjęs nesakė, kad L. G. kliudė jo automobilio veidrodėlį.

Apklaustas teisme liudytojas V. B. , liudytojo A. B. brolis, paaiškino, kad kartu su broliu buvo priėjęs prie sankryžoje sustojusio L. G. automobilio ir girdėjo kaip jo brolis L. G. išsakė savo pastabas. Reaguodamas į jam išsakytus žodžius, L. G. pirštu parodė nepadorų gestą, o po to, puolė mušti jo brolį bei apspardė brolio automobilį. Liudytojas Vytenis Belis negalėjo tvirtai nurodyti ar tuo metui L. G. buvo pasakyta, kad jo vairuojamas automobilis ką tik kliudė kitą automobilį.

Apklausta teisme liudytoja A. S. paaiškino, kad matė, kaip kitas automobilis kliudė A. B. vairuojamo automobilio „Peugeot“ 605 veidrodėlį ir jį užlenkė. Po to, Vyteniui ir A. B. priėjus prie sankryžoje sustojusio L. G. automobilio, tačiau jiems kalbantis, ji sėdėjo automobilyje „Peugeot“ 605 ir jų pokalbio negirdėjo.

Apklaustas teisme liudytojas A. M. paaiškino, kad 2008-08-29 d. apie 15.00 val. Kauno g., Vilniuje važiavo automobilyje „Nissan Vanete“. Automobilį vairavo L. G. . Liudytojas patvirtino, kad matė, kaip pavojingai manevruodamas, iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą mėgino persirikiuoti lengvasis automobilis „Peugeot“ 605. Tai, kad L. G. vairuojamas automobilis būtų kliudęs lengvąjį automobilį „Peugeot“ nepastebėjo.

Taikant principą, kad visos abejonės vertinamos pažeidėjo naudai ir esant pakankamam pagrindui manyti, kad L. G. galėjo ir nepastebėti, kad jo vairuojamas automobilis kliudė ir užlenkė lengvojo automobilio „Peugeot“ veidrodėlį ir todėl nesustojęs nuvažiavo, negalima konstatuoti, kad jo veiksmuose yra LR ATPK 130 str. 1 d. sudėties požymiais t.y. kad jis pasitraukė iš eismo įvykio su kuriuo jis buvo susijęs.

Vertinant 2008-08-29 d. Kauno g. Vilniuje susidariusią situaciją galima teigti, kad automobilio „Peugeot“ 605 vairuotojas A. B. , važiuodamas Kauno g. Vilniuje esančia pirma eismo juosta ir matydamas, kad joje vyksta remonto darbai ir tolimesnis važiavimas pirma eismo juosta negalimas, pradėjo manevruoti, norėdamas persirikiuoti į antrą eismo juostą, kurioje tuo metu judėjo L. G. vairuojamas automobilis. Galima daryti prielaidą, kad L. G. neleido A. B. vairuojamam automobiliui persirikiuoti ir nekeisdamas krypties judėjo toliau. Šiuo atveju galima teigti, kad L. G. pasielgė nedžentelmeniškai, tačiau negalima teigti, kad įvykdė LR ATPK 127 str. 2 d. t.y. pažeidė kelių eismo taisykles, kurių pažeidimas nulėmė A. B. automobilio veidrodėlio apgadinimą, nes šioje situacijoje pirmumo teisę turėjo L. G. vairuojamas automobilis. Akivaizdu, kad po susidariusios konfliktinės ir avarinės situacijos, pamatęs, kad sankryžoje užsidegus raudonam šviesoforo signalui L. G. vairuojamas automobilis sustojo, A. B. , kartu su broliu - V. B. nutarė su L. G. išsiaiškinti ir jam pasakyti pastabas apie jo vairavimą. Tai, kad pokalbio metu L. G. galimai A. B. adresu vartojo necenzūrinius žodžius, rodė nepadorius gestus, jį pargriovė ant žemės bei įspyrė į A. B. automobilį „Peugeot“ 605, jo veiksmuose galėtų būti kitų Lietuvos Respublikos ATPK straipsnių sudėčių požymiai ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso atitinkamų straipsnių sudėčių požymiai, tačiau tokie atlikti L. G. veiksmai neapima LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sudėčių požymių.

Atsižvelgus į išdėstytus motyvus teismas konstatuoja, kad L. G. atžvilgiu iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d, nutrauktina (ATPK 250 str., 250 str., 287 str. 1 d. 2 p. ir 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 str. 1 d. 2 p. 288 str., teismas,

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje L. G. , a.k. (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. teiseną nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas