Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. sausio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo R. V. apeliacinį skundą civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui R. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Alytaus apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui R. V. dėl skolos priteisimo, kuriuo ieškovas prašė ieškovui iš atsakovo priteisti 16 800,00 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 320 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

7. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja atskirąjį skundą neperžengdamas jo ribų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

8. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apeliacinį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Teisė kreiptis į teismą yra konstitucinė asmens teisių ir laisvių apsaugos garantija. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau tiek asmens teisė kreiptis į teismą apskritai, tiek teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą turi būti įgyvendinama pagal įstatyme nustatytą tvarką. Tam, kad apeliacinis procesas būtų pradėtas ir vyktų, turi egzistuoti įstatyme nustatytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2009).

10. Byloje dalyvavusių asmenų teisė į apeliaciją iš esmės nulemia galimybę priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą patikrinti instancine tvarka, o jos neįgyvendinus, nėra būtinosios sąlygos kasacijai. Atsižvelgiant į apeliacijos instituto viešąjį tikslą, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, proceso teisės normos turi būti aiškinamos taip, kad be pakankamo pagrindo nebūtų paneigta galimybė asmeniui inicijuoti apeliacinį procesą. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse formuojama taisyklė, kad tinkamas procesinių įstatymų taikymas yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2006, 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2006).

11. Pagal CPK 315 straipsnį, būtinosios sąlygos pradėti apeliacinį procesą yra šios: 1) turi egzistuoti tinkamas apeliacinio apskundimo objektas (sprendimas ar nutartis, kuris pagal įstatymus gali būti skundžiamas apeliacine tvarka), 2) skundą turi paduoti tinkamas subjektas, t. y. asmuo, kuriam pagal įstatymą suteikta teisė skųsti sprendimą (nutartį) apeliacine tvarka, 3) neturi būti praleistas sprendimo (nutarties) apskundimo apeliacine tvarka terminas. Nesant šių prielaidų apeliacinį (atskirąjį) skundą turi būti atsisakyta priimti, o nurodytiems trūkumams paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas turi būti nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).

12. CPK 316 straipsnis numato, jog jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, privalėjo dalyvaujančiam byloje asmeniui paskirti terminą šio procesinio dokumento trūkumams pašalinti, priima nutartį ir nustato dalyvaujančiam byloje asmeniui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1, 3 dalys).

13. Vadovaudamasis aukščiau nurodytu reglamentavimu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK numato baigtinį sąrašą atvejų, kada apeliacinį skundą galima atsisakyti priimti. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti atsakovo apeliacinį skundą, nors skundžiamoje nutartyje nebuvo nurodytas nė vienas CPK 315 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas skundo nepriėmimo pagrindas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad pateiktas procesinis dokumentas yra ne viso teksto (pateikti tik 8 lapai), nesuformuluotas apeliacinio skundo dalykas (apelianto prašymas), nenurodytas apeliacinį skundą pasirašantis asmuo (atsakovas ar jo atstovas) ir kt., t. y. pateiktas procesinis dokumentas neatitinka CPK 111 straipsnyje, CPK 306 straipsnio 1 dalies 2, 4, 5, 6, 7 punktuose, 4 dalyje nustatytų reikalavimų, taip pat prie apeliacinio skundo nenurodyti ir nepateikti duomenys, kad už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 4 dalis). Vadovaudamasis šiais argumentais teismas apeliacinį skundą atsisakė priimti. Atsakovas atskiruoju skundu argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė trūkumų šalinimo instituto ir apribojo atsakovo teisę skųsti neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą.

14. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju pritaria atskirojo skundo argumentams. Įvertinus bylos faktinių aplinkybių visumą bei aukščiau aptartą reglamentavimą ir teismų praktiką darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas formaliai atsisakė priimti atsakovo apeliacinį skundą ir nepagrįstai netaikė trūkumų šalinimo instituto. Patikrinus atsakovo 2025 m. sausio 17 d. pateikto apeliacinio skundo ((duomenys neskelbtini)) turinį nustatyta, kad apeliacinis skundas pateiktas ne viso teksto, tačiau skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, pateiktame apeliaciniame skunde suformuluotas apeliacinio skundo dalykas, taip pat apeliacinis skundas pasirašytas atsakovo atstovo advokato A. G., teikiant apeliacinį skundą per EPP sistemą. Skundžiamoje nutartyje teisingai identifikuoti kiti pateikto apeliacinio skundo trūkumai, t. y. nesumokėtas žyminis mokestis, taip pat trūkumai pagal CPK 306 straipsnio 4, 5, 6, 7 punktus. Tačiau pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 315 straipsnio 2 dalimi, nė vienas iš nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje nurodytų trūkumų nesudaro pagrindo atsisakyti teismui priimti atsakovo apeliacinį skundą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tik tuo atveju, jeigu apeliantas per nustatytą terminą neįvykdo reikalavimo pašalinti konkrečius procesinio dokumento (šiuo atveju – apeliacinio skundo) trūkumus, skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 straipsnio 2 dalis).

15. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias apeliacinio skundo priėmimo klausimą. Nepaisant to, jog atsakovo pateiktas apeliacinis skundas turi šio pobūdžio procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamų reikalavimų trūkumų, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis), todėl skundžiama nutartis naikintina. Kadangi apeliacinio skundo priėmimo klausimą kompetentingas spręsti išimtinai pirmosios instancijos teismas (CPK 315 straipsnio 1 dalis), panaikinus skundžiamą nutartį, atsakovo apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo R. V. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. sausio 17 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti atsakovo R. V. apeliacinį skundą, ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.