Telšių apylinkės teismo įsakymas

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Tomas Pukšmys, išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Arošienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą teistas Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. balandžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 4 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 25 val. per mėnesį visuomenės labui, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P. 2024 m. gruodžio 6 d., apie 21.10 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto su žmona V. P. metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,16 prom.), tyčia savo dešine ranka suimdamas jai už kaklo nugaros pusėje ir spausdamas prie žemės, dėl ko užkliuvo kairiąją ausį, tokiais veiksmais sukėlė savo šeimos nariui – žmonai V. P. fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. P., apklaustas kaip įtariamasis, kaltę pripažino ir nurodė, kad su žmona V. santuokoje gyvena 5 metai. Gyvena abiem priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena jų bendras sūnus, kuriam yra 3 metukai, jo dukra iš pirmos santuokos, jai 11 metų, bei V. dukra iš jos pirmosios santuokos, kuriai 19 metų. Su V. veda bendrą ūkį, viską daro bendrai. 2024 m. gruodžio 6 d. tiek jis, tiek V. po darbų automobiliu grįžo kartu namo. Apie 20.00 val. su V. buvo virtuvėje ir nusprendė vartoti alkoholį, gėrė „Trejos devynerios“ bei alų. Virtuvėje buvo su V. tik dviese, vaikai buvo kitame kambaryje. Tarp jo ir V. kilo žodinis konfliktas dėl jos melagysčių. Ji iš virtuvės ėjo lauk į verandą parūkyti ir jis pasakė: „kokio bieso man meluoji“. Tada V. grįžo atgal į virtuvę, pasiėmė malką ir ta malka užsimojo trenkti ir pasakė „aš tave užmušiu“. Tada jis suėmė jai iš šono, mano, kad kaip už pažasties, gal galėjo ir už kaklo suimti, ir lenkė ją į apačią. Neneigia, gal ir galėjo užkliūti jai ausį. Tada iš V. rankų malka nukrito ant grindų ir į virtuvę atėjo V. dukra E. V. jai pasakė, kad kviestų policiją. Žmonos tikrai neplanavo sužaloti, tačiau jei V. sako, kad jai taip sukėlė fizinį skausmą, tai atsiprašo ir nuoširdžiai gailisi. Ankščiau su žmona yra buvę žodinių konfliktų, bet jie būdavo trumpalaikiai (e. b. l. 115-118, 124-125).

Kaltinamojo kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo, visiškai įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji V. P. nurodė, kad 2024 m. gruodžio 6 d., apie 20.00 val., kartu su vyru V. P. grįžo į namus ir po to nusprendė šiek tiek išgerti alkoholinių gėrimų. Vartojant alkoholinius gėrimus su vyru žodžiu sukonfliktavo. V. P., pašokęs nuo kėdės, ranka sugriebė jos dešinį petį, pradėjo tampyti po virtuvės kambarį. Jis dešine ranka paėmė už kaklo nugaros pusėje ir pradėjo spausti į grindis. Minėtais veiksmais vyras sukėlė jai fizinį skausmą. Taip pat vyras V. P. užkliuvo kairiąją ausį. Įvykusio konflikto metu vyras V. P. dar suplėšė marškinėlius dešinėje pusėje, kur buvo ranka sugriebęs. Kai dukra E. I., išgirdusi jos šaukimą, atėjo pažiūrėti, kas vyksta, vyras iš karto paleido. Dukra pasakė patėviui, kad iškvies policiją, nes skriaudžia mamą. Nepageidauja reikšti civilinio ieškinio. Pas medicinos ekspertus dėl sužalojimo nesikreipė, taip pat nesikreipė ir į savo šeimos gydytojus ir ateityje dėl patirtų sužalojimų nesikreips. Dėl šio įvykio vyrui neturi jokių pretenzijų (e. b. l. 9-14, 54-56)

Liudytoja E. I. parodė, kad 2024 m. gruodžio 6 d., apie 20.50 val., būdama kambaryje išgirdo žodinį konfliktą tarp mamos V. P. ir patėvio V. P.. Po kiek laiko išgirdo keiksmažodžius, bildesį ir nuėjo pažiūrėti į virtuvę. Virtuvėje abu buvo susikibę. Ji juos išskyrė ir pasakė, jog kvies policiją. Kol laukė atvykstant policijos, mama V. P. sakė, jog kaista ausis, tiksliai nesakė, iš ko trenkė jai, minėjo lyg iš delno, taip pat skundėsi, jog skauda žemiau kaklo vienoje vietoje, taip pat pastebėjo, jog jos marškinėliai buvo suplyšę. Tiksliai negali pasakyti, ar patėvis V. P. trenkė mamai V. P., nes nematė, bet tiki, jog jis trenkė, nes mama jai nemeluotų. Tarp patėvio V. P. ir mamos V. P. anksčiau yra buvę žodinių konfliktų. Prieš maždaug penkerius metus patėvis V. P. prieš mamą V. P. yra smurtavęs, tačiau mama nesikreipė pagalbos į policiją (e. b. l. 59-62).

Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 6 d., apie 21.20 val., gautas nurodymas vykti adresu (duomenys neskelbtini), nes neblaivus patėvis elgiasi agresyviai. Atvykus nurodytu adresu, aiškinantis įvykio aplinkybes, nustatyta, kad namuose neblaivus (1,16 prom.) V. P., gim. (duomenys neskelbtini), sukėlė fizinį skausmą savo žmonai V. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuri buvo neblaivi (0,73 prom.). Įtariamasis V. P. sulaikytas uždarytas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę (e. b. l. 15-23).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra medinis dviejų aukštų namas, esantis (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 24-26, 27-32).

Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad nukentėjusiajai sutikus parodyti jos sužalotas kūno vietas, ji nurodė viršutinę krūtinės dalį t. y raktikaulį bei kaklą, kairės pusės ausį. Vizualiai apžiūrėjus nukentėjusiąją ant jos kaklo ir raktikaulio srityje matomas paraudimas. Vizualiai apžiūrint kairės pusės ausį matomas paraudimas. Nukentėjusios marškinėliai suplyšę, švarūs (e. b. l. 63-64, 65-69).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias.

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis V. P. smurtaudamas prieš šeimos narį – sutuoktinę V. P., tyčia ranka suimdamas jai už kaklo nugaros pusėje ir spausdamas prie žemės, dėl ko užkliuvo kairiąją ausį, sukėlė jai skausmą, tokia veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytus nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, todėl jis pripažintinas kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir jam skirtina bausmė.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis). Teismas, parinkdamas bausmės rūšį, įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga.

V. P. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, dirbantis, laikomas neteistu, per pastaruosius trejus metus nebaustas administracine tvarka. Kaltinamojo veiksmuose nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančia aplinkybe pripažintinas faktas, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam prokurorės siūlomą laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Už nusikaltimą minimali laisvės apribojimo bausmė yra trys mėnesiai, o maksimalus – dveji metai (BK 48 straipsnio 2 dalis). Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą bei atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamajam skirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, nustatant įpareigojimus, galinčius turėti teigiamos įtakos, kad asmuo ateityje nebenusikalstų. Siekiant paskirta bausme daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui ir atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kurią kėsinamasi į asmens sveikatą, kaltinamasis įpareigotinas bausmės atlikimo metu neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 6 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. gruodžio 6 d., 22.15 val., iki 2024 m. gruodžio 8 d., 16.45 val. (2 dienos), vieną sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. gruodžio 8 d. nutartimi skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį bausmės atlikimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (iki 2025 m. liepos 10 d.) ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (iki 2025 m. liepos 10 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės paliekant nustatytus įpareigojimus.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą dvi dienas, ją prilyginant 6 (šešioms) laisvės apribojimo dienoms.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. gruodžio 8 d. nutartimi skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Išaiškinti V. P., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.