- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-21
- Bylos Nr.
- e2-450-446/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04868-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Ieškovas
- Ju
- Atsakovas
- M. B.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Vitalija Mataitė
- Kategorijos
- 2.3.3.4Tėvystės nustatymas
- 2.3.4.2Vaikų teisės ir pareigos
- 2.3.4.3Asmeninės tėvų teisės ir pareigos
- 2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 2.3.4.7Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas nagrinėjant ginčus dėl vaikų ir bylas dėl tėvų valdžios apribojimo
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ju. B. ieškinį atsakovui M. B. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas yra jos sūnaus J. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas; vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja; priteisti iš atsakovo vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. spalio 1 d. iki vaikui sueis 2 metai ((duomenys neskelbtini)) kas mėnesį po 200 Eur, nuo 2025 m. sausio 22 d. iki sūnaus pilnametystės kas mėnesį po 300 Eur, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. vasario iki 2023 m. rugsėjo mėnesio – 660 Eur; paskirti ją vaiko išlaikymui gautų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką: 1) atsakovas su sūnumi iki vaikui sueis 5 metai matysis ir bendraus vaiko gyvenamojoje vietoje pagal iš anksto su ieškove suderintą laiką, 2) vaikui suėjus 5 metams, atsakovas matysis ir bendraus su vaiku kas antrą savaitgalį nuo 10 val. iki 17 val. pagal iš anksto su ieškove suderintą laiką, 3) vaikui sulaukus 5 metų amžiaus atsakovas gali neribotai laisvu laiku nuo vaiko darželio ir mokyklos lankymo bendrauti su vaiku elektroninėmis ryšio priemonėmis; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu susipažino kavinėje, ėmė susitikinėti, 2022 m. pavasarį atsakovas atsikraustė gyventi į jos nuomojamą butą. Pasijutusi nėščia, apie tai pasakė atsakovui, kuris apsidžiaugė tai sužinoję, tačiau dėl jo netinkamo elgesio – alkoholio vartojimo, nerūpestingo gyvenimo būdo, jie ėmė konfliktuoti, greitai išsiskyrė. Atsakovas dalyvavo gimdyme, visada pripažino, kad tai jo sūnus, tačiau neįteisino tėvystės įstatymų nustatyta tvarka, todėl ji kreipėsi į teismą. Atsakovas sūnaus nelanko, juo nesidomi. Ji prašo nustatyti minimalią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką todėl, kad atsakovui pareiškus norą su vaiku bendrauti, būtų nustatyta, kad turi suderinti susitikimų laiką su ja, kol vaikas mažas, lankytų vaiką ir bendrautų su juo tik vaiko namuose, kad atsakovas negalėtų bet kada, tik jam patogiu laiku vaiką pasiimti. Ji gyvena nuomojamame bute, jai pragyventi padeda mama ir močiutė. Šiuo metu ji negali dirbti, tačiau yra pateikusi prašymą dėl darželio, atsiradus galimybei, leis vaiką į ugdymo įstaigą, pati ieškosis darbo. Atsakovas pinigų vaiko išlaikymui beveik neskyrė, yra davęs nedidelėmis sumomis vaiko sauskelnėms, tačiau pinigų jai duodavo jo mama, kurios duotus pinigus ji suskaičiavo ir išminusavo iš išlaikymo įsiskolinimo sumos. Jos žiniomis, atsakovas yra darbingas, neturintis sveikatos sutrikimų, tačiau nedirba, iš kur gauna lėšų pragyvenimui, jai nežinoma.
Atsakovas nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepimo nepateikė.
Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė nurodė, kad ieškovės šeimai yra taikomas atvejo vadybos procesas dėl vienkartinio įvykio, kai ji ir jos tuometinis sugyventinis viešoje vietoje vartojo alkoholį, buvo neblaivūs, su jais kartu buvo ir mažametis ieškovės sūnus Jokūbas. Buvo stebima šeimos situacija, renkami duomenys apie vaiką ir šeimą, kitų atvejų, susijusių su vaiko teisių pažeidimais, nenustatyta. Ieškovė tinkamai rūpinasi savo sūnumi, užtikrina tinkamas sąlygas jam augti, duomenų, kurie leistų manyti, kad vaikui skirtos lėšos būtų naudojamos ne vaiko poreikių tenkinimui, nenustatyta. Prašo ieškinį tenkinti pilnumoje, ieškovės prašomas priteisti išlaikymas vaikui nedidelis, galintis patenkinti tik būtiniausius vaiko poreikius.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.
Iš gimimo įrašo Nr. 57, išduoto 2023 m. sausio 25 d. Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, matyti, kad ieškovei Ju. B. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus J. B., duomenys apie tėvą nenurodyti.
Dėl tėvystės nustatymo.
Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas.
CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystės nustatymo bylose ekspertizės išvada yra lemiamą reikšmę turintis įrodymas (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis). Taigi tėvystę patvirtinant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).
Nustatyta, kad ieškovė su atsakovu kartu negyvena, atsakovas vaikui, kuriam ieškovė prašo nustatyti tėvystę, tėvystės nepripažino, todėl biologinei vaiko tėvystei nustatyti itin svarbus įrodymas šioje byloje DNR tyrimas. 2024 m. sausio 25 d. teismo nutartimi buvo paskirta DNR ekspertizė, pavedant ją atlikti uždarajai akcinei bendrovei „Synlab Lietuva“, ekspertams pateikiant klausimą, ar M. B. yra Ju. B. sūnaus J. B., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateiktame ekspertizės akte Nr. SL 0004/24 nurodyta, kad M. B. yra Ju. B. sūnaus J. B. biologinis tėvas su tikimybe 98,984400 %. Atsakovas ekspertizės išvados neginčijo.
Aptartų aplinkybių visuma suteikia pagrindo išvadai, kad ieškovės sūnus J. B. yra atsakovo M. B. sūnus, todėl ieškinys dėl tėvystės nustatymo tenkinamas.
Pažymėtina, kad duomenys, tame tarpe ir apie tėvą, vaiko gimimo įraše įrašomi civilinės metrikacijos įstaigose Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių nustatyta tvarka, remiantis teismo sprendimu, todėl visiškai nepagrįstas ir nereikalingas ieškinio reikalavimas įtraukti į vaiko gimimo įrašą duomenis apie tėvą.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos.
CK 3.169 straipsnyje numatyta, jei tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Kilus ginčui, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų.
Šalių mažametis sūnus gyvena su ieškove, vaiko motina. Ieškovės neteisėto elgesio vaiko atžvilgiu faktų nenustatyta, atvejo vadybos procesas buvo taikomas dėl ieškovės alkoholio vartojimo viešoje vietoje, šalia esant vaikui, tačiau neigiamų padarinių, susijusių su šiuo įvykiu, mažamečiui nenustatyta, atvejo vadybos procesą ruošiamasi nutraukti. Atsakovas prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos su ieškove nepareiškė. Šių aplinkybių visuma suteikia pagrindo išvadai, kad ieškovė tinkamai rūpinasi vaiku, užtikrina geras gyvenimo sąlygas, saugią aplinką vaikui, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove.
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014 ir kt.).
CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.
Teisės normų visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, tame tarpe ir teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas.
Iš ieškovės paaiškinimo matyti, kad faktiškai ginčo dėl atsakovo bendravimo su sūnumi nėra, nes atsakovas vaiku nesirūpina ir jo gyvenime nedalyvauja, todėl prašo nustatyti minimalią bendravimo tvarką tam atvejui, jei atsakovas išreikštų norą bendrauti su vaiku, nustatant, kad susitikimų laiką su vaiku atsakovas iš anksto suderintų su ja, iki sūnui sueis penkeri metai atsakovas su sūnumi susitiktų ir bendrautų tik vaiko namuose, sūnui sulaukus penkerių metų, atsakovas galėtų bendrauti su vaiku savaitgaliais nepertraukiamai visą dieną ir įvairiomis telekomunikacijos priemonėmis, telefonu tuo metu, kai vaikas nebus ugdymo įstaigos.
Kadangi ginčo tarp šalių dėl bendravimo su vaiku nėra, atsakovas nuomonės dėl bendravimo su sūnumi tvarkos nepareiškė, todėl ieškovei prašant, siekiant apsaugoti mažametį vaiką, nustatytina minimali, ieškovės reikalaujama bendravimo tvarka, kuri nepažeidžia šalių ir jų mažamečio vaiko teisių bei teisėtų interesų, neprieštarauja įstatymui.
Dėl išlaikymo priteisimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai.
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje. Įstatyminė pareiga išlaikyti vaiką tėvams suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis).
Iš ieškovės paaiškinimo matyti, kad ieškovė nuo vaiko gimimo viena jį augina, pragyvena iš valstybės mokamos 190 Eur išmokos vaikui, artimųjų – mamos ir močiutės – finansinės paramos ir atsakovo mamos jai pervestų vaiko išlaikymui skirtų pinigų. Atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių.
Kadangi atsakovas su vaiku negyvena, todėl nustatant atsakovo turtinę padėtį ir galimybę išlaikyti vaiką, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Ieškovės teigimu, atsakovas niekur nedirba. Duomenų apie savo gaunamas pajamas, dokumentų, patvirtinančių jo sveikatos sutrikimus, negalią, dėl kurių būtų sumažėjęs jo darbingumas, atsakovas nepateikė teismui. Atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti sūnaus turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių negali teikti pakankamo išlaikymo nuo vaiko gimimo. Tėvai, nuspręsdami susilaukti vaiko, privalo apsvarstyti ir įvertinti savo galimybes vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės, nes tokia pareiga numatyta įstatymuose. Atsakovui nusišalinus nuo pareigos išlaikyti sūnų, pareiga išlaikyti ją tenka tik jos motinai. Tokiu būdu, vaiko išlaikymo pareiga nepagrįstai perkelta tik ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymas periodinėmis išmokomis – po 200 Eur kas mėnesį iki sūnui sukaks dveji metai, po to po 300 Eur iki vaiko pilnametystės - nedidelis, nes pagal Aukščiausiojo Teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų vieno vaiko išlaikymui minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu Lietuvoje yra 708,40 Eur, atskaičius mokesčius. Sūnui gyvenant su mama, jai tenka didesnė išlaikymo našta, ji privalo aprūpinti vaiką maistu, rūbais, suteikti būstą, pasirūpinti, kad vaikui būtų suteikta visokeriopa pagalba, slauga ir tinkama medicininė pagalba susirgus, kas neabejotinai reikalauja ir laiko sąnaudų, ir išlaidų. Tėvas, negyvenantis kartu su vaiku, teikiantis tik išlaikymą, prie tokių išlaidų neprisideda, ieškovei tenka didžiausioji rūpinimosi vaiku našta. Ieškovė augina vaiką, kuriam šiuo metu yra tik vieneri metai ir keturi mėnesiai, dėl ko ieškovė negalinti šiuo metu dirbti, palikti vaiko kitų asmenų ar ugdymo įstaigos priežiūrai, todėl jos turtinė padėtis ir galimybės ją pagerinti yra ženkliai blogesnės nei jauno ir darbingo atsakovo. Ieškovės prašomos priteisti iš atsakovo sumos - po 200 Eur kas mėnesį iki vaikui sukaks dveji metai ir po 300 Eur nuo dviejų metų iki pilnametystės - mažesnės nei pusė minimalios mėnesinės algos, todėl akivaizdu, kad priteisus šią sumą iš atsakovo, galima bus patenkinti tik būtiniausius vaiko poreikius.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais principais, kuriais remiamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat laikydamasis teismų praktikos, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, konstatuoja, jog atsakovas privalo rasti galimybę sūnaus išlaikymui teikti kas mėnesį po 200 Eur, nuo (duomenys neskelbtini) po 300 Eur. Šios sumos yra reikalingos siekiant patenkinti vaiko būtiniausius poreikius, tokio dydžio atsakovo teikiamas išlaikymas neturėtų būti kliūtis tenkinti jo paties būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant vaiką.
Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnis).
Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teisė į išlaikymą periodinėmis išmokomis atsiranda nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos, šiuo atveju nuo 2021 m. spalio 17 d.
Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo, turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Ieškovės teigimu, nuo vaiko gimimo iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. per aštuonis mėnesius, atsakovas sūnaus išlaikymui skyrė nedidelę sumą, tačiau ji gaudavo lėšų grynais ir pavedimu į sąskaitą iš atsakovo mamos, iš viso 940 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. spalio 17 d., ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. už 8 mėnesius (200 x 8), išminusuojant sumokėto išlaikymo sumą (940 Eur), iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas sūnui 660 Eur.
CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui, teisę valdyti vaiko lėšas paliekant nepilnamečio vaiko turto uzufruktoriui – vaiko motinai, su kuria gyvena nepilnametis vaikas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį patenkinus, žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), priteistinas iš atsakovo, t. y. 54 Eur (200 x 12 x 3% x 75%) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, 14,85 Eur (660 x 3 % x 75%) už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, 110 Eur už neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi, šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatę, apmokėjus DNR ekspertizės išlaidas, valstybė patyrė išlaidų, kurios, kaip matyti iš pažymos, šioje byloje yra 672,50 Eur. Ieškinį patenkinus, kaip ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos valstybei, išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistinos iš atsakovo.
Ieškinį patenkinus, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurių šioje byloje susidarė 47,58 Eur, taip pat priteisiamos iš atsakovo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.146 straipsnio 1 dalimi, 3.174 straipsnio 2 dalimi, 3.194 straipsnio 1, 3 dalimis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti, kad M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra Ju. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, J. B. – M. B. vaikas.
Nepilnamečio vaiko J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina Ju. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnui J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. spalio 17 d. iki vaikui sukaks dveji metai amžiaus po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį, po to po 300 Eur (tris šimtus eurų) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisti iš M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnui J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinio išlaikymo įsiskolinimą 660 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt eurų).
1) vaiko tėvas, iki vaikui sueis penkeri metai amžiaus, gali matytis ir bendrauti su vaiku tik vaiko gyvenamojoje vietoje, iš anksto suderinęs bendravimo laiką su vaiko motina;
2) vaikui sulaukus penkerių metų, vaiko tėvas gali matytis ir bendrauti su vaiku kas antrą savaitgalį nuo 10 val. iki 17 val., iš anksto suderinęs bendravimo laiką su vaiko motina;
3) vaikui sulaukus penkerių metų amžiaus, vaikui nesant mokymo ar ugdymo įstaigoje, vaiko tėvas gali neribotai bendrauti su vaiku ryšio ir telekomunikacijos priemonėmis.
Priteisti iš atsakovo M. B. valstybei 226,43 Eur (dviejų šimtų dvidešimt šešių eurų 43 centų) bylinėjimosi išlaidas (gavėja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).
Priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 672,50 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų 50 centų) bylinėjimosi išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.