- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-07-05
- Bylos Nr.
- 1-1790-1049/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-68119-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Kaltinamasis
- J. V.
- Nukentėjusysis
- G. B., A. S. L.
- Advokatai
- Artūras Andriukaitis, Gintaras Pukas
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
nukentėjusiajai G. B., jos ir nukentėjusiojo A. S. L. įgaliotajam atstovui advokatui Gintarui Pukui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. V., gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis Mažojoje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-ekspeditoriumi, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
J. V. 2017 m. gruodžio 30 d., apie 4.00 val., ryte, viešoje vietoje, prie įėjimo į viešbutį „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, elgėsi įžūliai ir pašalinių asmenų akivaizdoje ne mažiau kaip vieną kartą pastūmė Jungtinės Karalystės pilietį A. S. L., sudavė jam rankos kumščiu ne mažiau tris kartus į veido sritį, dėl ko pastarasis praradęs pusiausvyrą nukrito ant grindinio, šiais savo veiksmais padarymas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais nosies nugarėlėje, viršutinėje lūpoje, smakre, kairiame delne, kairiame nykštyje, dešiniame kelyje, muštine žaizda kairės ausies kaušelyje, poodinėmis kraujosruvomis kairio užausio srityje, kairiame delne, dešinėje šlaunyje, kraujosruvomis viršutinės lūpos dešinėje, viršutinio dešiniojo pirmojo ir kairio pirmojo dantų sumušimu, ir taip demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Kaltinamasis J. V. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad gruodžio 30 d., išėjęs iš kažkurio Kauno mieste centre esančio naktinio klubo, kur su draugais vartojo alkoholinius gėrimus, dėl ko jautėsi apsvaigęs ir tai turėjo įtakos jo veiksmams, eidamas gatve išgirdo A. vardą ir prasidėjo konfliktas. Dėl ko prasidėjo konfliktas, jis nežino. Nurodė, jog dėl apsvaigimo visų įvykio aplinkybių neatsimena, tačiau paaiškino, kad sugriebė A. ir parvertė jį ant žemės. Nurodė, jog įvyko susistumdymas prie automobilio su A., tuo metu jį mėgino užstoti G.. Toliau atsimena, kad stovėjo viešbutyje prie administracijos, ir suprato, kad įvyko kažkoks konfliktas. Tai supratęs neatliko jokių veiksmų, nesišalino, laukė atvažiuojančių policijos pareigūnų, kurie jį sulaikę, išsivežė. Po įvykio stengėsi padaryti viską, kad padarytų išvadas, atsiprašė nukentėjusiųjų, atlygino žalą, A. pervedė 503 eurus, G. B. 192 eurus su keliais euro centais. Paaiškino, kad su nukentėjusiaisiais sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo ir sumokėjo dar 2 000 eurų, bei geranoriškai sutiko, atlyginti dar 2 333 eurus, susitarime nurodytomis sąlygomis, kitu atveju laiduotoju galėtų būti jo brolis. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu dar kartą atsiprašė nukentėjusiųjų ir paaiškino, kad nuo įvykio dienos nebevartoja alkoholinių gėrimų.
Išvada dėl J. V. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.
Nukentėjusysis A. S. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. gruodžio 30 d., apie 3:55 val., ryte, kartu su savo sužadėtine G. B. ir jos mama R. B. po šventės, kurios metu vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau apsvaigę nebuvo, parvyko į viešbutį „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, kur maždaug 15 metrų atstumu iki įėjimo į viešbutį, viduryje kelio stovėjo trys vaikinai. Jiems išlipus iš „Taxi“ automobilio, R. į jį kreipėsi angliškai – „A.“ kažką dar pasakė angliškai, ir tuo metu pamatė vieną iš minėtų trijų vaikinų, jauno amžiaus, liekno kūno sudėjimo, trumpų, rudų plaukų, apsivilkusį žalios spalvos džemperį ir tamsios spalvos striukę – kaip vėliau paaiškėjo – J. V., ateinantį prie jų. J. V., išgirdęs, kad jis su R. kalba anglų kalba, tarsi pasiuto – pradėjo į jį kreiptis vardu angliškai – „A., A., kodėl tu čia, ką čia veiki, ko nori čia“, ir tai kartojo bent keletą kartų. G. B. stovint tarp A. S. L. ir J. V., pastarasis, be jokios priežasties ištiesęs ranką per G., jį pastūmė. R. B. tuo metu jau buvo prie pat įėjimo į viešbutį. Pastumtas A. S. L. susvirduliavo, klausė J. V., kodėl jis taip padarė, ir, kartu su G. B. ir R. B., prašė, kad atstotų. J. V., neklausęs prašymų ir priėjęs prie A. L., sudavė nemažiau kaip tris smūgius į veido sritį. A. S. L. nurodė, kad bandė gintis suduodamas smūgius atgal, tačiau jo smūgiai buvo netaiklūs. Šiais smūgiais J. V. jam tarsi nuplėšė ausį, ką jis pastebėjo vėliau. Po to, J. V., sugriebęs A. L. už drabužių, visa jėga smogė į žemę, dėl ko, A. L., krintant veidu į ją, išdužo 3 dantys ir jis nusibrozdino veidą, po ko atsikėlęs pamatė, kad labai stipriai kraujuoja. Įsikišus G. B., kuri pradėjo rėkti ant J. V. „ar tu supranti ką tu padarei?“ J. V. toliau bandė pasiekti A. S. L., o G. B. vedant jį į viešbučio vidų, J. V. ėjo paskui juos. Tuo metu R. B. žodžiais ramino J. V. ir, per atidarytas duris, šaukė viešbučio darbuotojai kad greičiau kviestų policijos pareigūnus. Jiems būnant prie viešbučio durų, G. B. stovėjo tarp jo ir J. V., neleisdama pastarajam priartėti prie A. S. L., kuris ir toliau bandė pasiekti jį, todėl A. S. L. dar kartą mėgino suduoti smūgį, tačiau nesėkmingai. Jiems įėjus į viešbučio vidų, J. V. vėl kartojo tuos pačius žodžius: „A., ko tu nori iš manęs, ką tu čia veiki?“ ir rodydamas į kruvinas savo rankas, ant kurių buvo A. S. L. kraujas, anglų kalba sakė „ką tu man padarei“, „aš turiu daug pinigų“, „aš turiu advokatus“. Atvykus policijos pareigūnams, J. V. pradėjo kažką jiems rėkti. A. L. paaiškino, kad po šio įvykio jaučiasi nesaugus, prastai miega (1 t., b. l. 50–52).
Nukentėjusioji G. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. gruodžio 30 d., apie 4.00 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, jai, kartu su mama R. B. ir sužadėtiniu A. S. L., po šventės, kur vartojo alkoholį, tačiau apsvaigę nebuvo, atvykus prie viešbučio „Taxi“ automobiliu, maždaug 15 metrų atstumu iki įėjimo į viešbutį, viduryje kelio stovėjo 3 vaikinai. Jiems išlipus iš „Taxi“ automobilio, pamatė, kad prie jų prieina vienas iš prieš tai minėtų trijų vaikinų, 24-28 metų amžiaus, fiziškai įgalus, aukštas, trumpų, rusvų plaukų, apsirengęs žaliu džemperiu, tamsios spalvos striuke su gobtuvu - atrodė ganėtinai tvarkingai (kaip vėliau paaiškėjo – J. V.), kuris išgirdęs jog R. B. ir A. S. L. tarpusavyje kalbasi anglų kalba, kalbėdamas iš dalies anglų kalba ir iš dalies lietuvių kalba, paklausė A. S. L., ką jis čia veikia. Tuo metu G. B. stovėjo tarp J. V. ir A. S. L., o R. B. buvo prie įėjimo į viešbutį, ant laiptų. J. V., siekdamas per G. B., ranka pastūmė A. S. L., dėl ko pastarasis susvyravo, todėl ji bandė nuraminti J. V., po ko abu vyrai pradėjo svaidytis kumščiais. J. V. rankos kumščiu trenkė A. į veido sritį ne mažiau 3 kartus, o pastarasis gindamas bandė suduoti smūgį atgal, tačiau jam to padaryti nepavyko. J. V., sugriebęs A. S. L. už drabužių ir nutempęs jį į žemę, vieną kartą spyręs koja A. į nugarą, atsitraukė, o A. S. L. atsistojus, ji kartu šaukė ant J. V., klausdami ar jis supranta ką padarė. G. B. paaiškino, kad bandydama nuvesti A. S. L. į minėtą viešbutį, buvo prispaudusi jį ir prie viešbučio sienos, taip mėgindama sutrukdyti tolimesniam konfliktui, kadangi J. V. sekė jiems iš paskos ir rankomis bandė pasiekti A. S. L.. Jiems įėjus į viešbučio vidų, J. V., šaukdamas anglų kalba „ką tu padarei“, „aš turiu daug pinigų“, „aš turiu advokatus“, rodė į savo kruvinas rankas, tačiau ant jų buvo A. S. L. kraujas. R. B. jau buvo paprašiusi viešbučio darbuotojos iškviesti policijos pareigūnus ir ramino J. V., tačiau jis nereagavo. Atvykus policijos pareigūnams J. V. nurodė suimti A. S. L., tačiau R. B. paaiškino įvykio aplinkybes ir J. V. buvo sulaikytas. Dėl šio įvykio jos sužadėtiniui A. S. L. buvo išmušti trys dantys, įplėšta ausis, nubrozdintas veidas, sugadinti tiek jos, tiek A. rūbai, todėl jiems padaryta turtinė bei moralinė žala. Paaiškino, kad po įvykio jaučiasi nesaugi, nenorinti tamsiu paros laiku eiti pro duris, labai jautriai stebi aplinką, iš pradžių turėjo miego problemą, tačiau šiuo metu miega pakankamai gerai ( t., b. l. 28, 29–31).
Teisiamajame posėdyje baigiamųjų kalbų metu G. B. patvirtino, kad atleidžia J. V. ir ji, kartu su A. S. L. sudarė susitarimą dėl susitaikymo su kaltinamuoju ir padarytos žalos atlyginimo, kuris A. S. L. buvo išverstas į anglų kalbą ir priimtinas.
Liudytoja R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. gruodžio 30 d., apie 4.00 val., ryte, taksi automobiliu kartu su savo dukra G. B. ir jos draugu Anglijos Karalystės piliečiu A. S. L. atvyko į viešbutį „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Jiems išlipus iš minėto taksi automobilio, ji pasakė A. anglų kalba, kad šalia yra bala ir kad būtų atsargus, neįliptų į ją. Tai išgirdęs pro šalį einantis vaikinas (kaip vėliau paaiškėjo – J. V.), žodžiais, anglų ir lietuvių kalbomis užkabino A. S. L., sakydamas „sustok, pakalbėkim“, „ateik“, „sustok“. R. B. paprašė J. V. nesikabinėti, tačiau jis nereagavo ir liepė jai nesikišti. Tuo metu A. S. L. ir G. B. einant viešbučio link, J. V., priėjęs prie A. S. L., vieną kartą smogė kumščiu jam į veido sritį. J. B. pamačiusi, kad A. pradėjo kraujuoti, įbėgo į viešbučio vidų, kur tuomet nieko nebuvo, sušuko, kad iškviestų policiją, kurią iškvietė viešbučio administratorė. Matė, kad A. S. L. nustūmė nuo savęs G. B. ir prasidėjo vyrų stumdymasis, kurio metu J. V. spyrė A., o šis įspyrė jam atgal, po ko J. V. dar kartą smogė A. į veidą, dėl ko jis parkrito ant žemės. Iš J. V. judesių suprato, kad jis dar bent vieną kartą spyrė A. į veidą, tačiau to nematė, nes vaizdą jai užstojo prie viešbučio stovintys automobiliai. Paaiškino, kad G. B., pribėgusi prie A., jį pakėlė ir atvedė į viešbučio vidų, o J. V. atėjo paskui juos. R. B. pasakė, kad jie iškvietė policijos pareigūnus, tačiau J. V. stebėtinai ramiai atsistojo prie sienos ir stovėjo, iki kol atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė minėtą asmenį ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą (1 t., b. l. 24–26).
Liudytoja K. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. gruodžio 30 d., jai dirbant viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ administratore, apie 4:00 val. ryte būdama direktorės kabinete girdėjo riksmus. Išėjusi iš kabineto, pamatė, kad vyresnio amžiaus moteris (kaip vėliau paaiškėjo – R. B.), atidariusi viešbučio paradines duris ir ją pamačiusi, prašė iškviesti policijos pareigūnus. Paaiškino, kad konflikto bei suduotų smūgių ji nematė, ir pagalvojusi kad konfliktas nurims, policijos pareigūnų iškart nekvietė. Kai paskambino bendruoju pagalbos numeriu, girdėjo iš lauko sklindančius riksmus ir matė lauke, prie viešbučio durų stovintį kruviną vyrą (kaip vėliau paaiškėjo – A. S. L.), jį laikančią moterį (kaip vėliau paaiškėjo – G. B.) ir dar vieną asmenį, vėliau suprato, kad tai yra jaunas lietuvis (kaip vėliau paaiškėjo – J. V.). Po to matė, tarpduryje stovintį J. V., kuris buvo nuleidęs rankas ir jas laikė už savęs, o A. L. jį laikė pačiupęs už drabužių, dėl ko J. V., kreipdamasis į K. J. šaukė „žiūrėkite, ką man daro“. Po to visi dalyviai stumdydamiesi atsidūrė viešbučio registratūroje, toliau vyko žodinis konfliktas, kurio metu G. B. laikė ir ramino A. S. L.. Paaiškino, kad girdėjo, kaip J. V. sakė R. B., jog nori susitarti ir susitaikyti, tačiau ji nesutiko apie tai kalbėti ( t., b. l. 19–21).
Iš 2017 m. gruodžio 30 d. policijoje registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2017 m. gruodžio 12 d., 4.07 val., apie įvykį pranešė K. J., nurodydama, kad prie viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ jaunuolis rankomis užpuolė ir sužalojo 50-60 metų asmenį, kuris kraujuoja (1 t., b. l. 4).
Iš 2017 m. gruodžio 30 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune, kurioje užfiksuoti ant objektų esantys kraujo pėdsakai (1 t., b. l. 6–9).
Iš 2017 m. gruodžio 30 d., tarnybinio pranešimo dėl aplinkybių patikslinimo matyti, kad bendraujant su viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ administratore, pastaroji parodė, kad dėl apsaugos vaizdo kameromis užfiksuotų vaizdo įrašų reikia kreiptis į direktorę I. S. (1 t., b. l. 10).
Iš 2018 m. sausio 2 d., savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, matyti, kad viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ direktorė I. S. tyrimui pateikė DVD diską su apsaugos vaizdo kameromis užfiksuota vaizdo medžiaga (1 t., b. l. 11).
Iš 2018 m. sausio 15 d., daiktų ir kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad pateiktame DVD diske yra du vaizdo įrašų failai. Atidarius pirmą vaizdo įrašą, pavadinimu „amberton_ch8_20171230050639_20171230054015.mp4“, kuriame užfiksuotas laikas yra 2017 m. gruodžio 30 d., 05.06, matyti, kad prie viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ prieigų, iš „Citybee“ automobilio išlipa vyresnio amžiaus moteris (kaip vėliau paaiškėjo – R. B.), 50-60 metų vyras (kaip vėliau paaiškėjo – A. L.) ir jaunesnė moteris (kaip vėliau paaiškėjo – G. B.), kurie eina įėjimo į viešbutį link. R. B. priėjus prie viešbučio durų ir jas atidarius, A. S. L. ir G. B. dėl nežinomos priežasties sustoja, ir laikrodžiui rodant 5.08 val., dingsta iš vaizdo kameros matymo zonos. Laikrodžiui rodant 5.09 val., A. S. L. ir G. B. pasirodo vaizdo kameros stebėjimo lauke, kartu su kitu asmeniu (kaip vėliau paaiškėjo – J. V.). Matyti, kad A. S. L. suduoda J. V. tris smūgius, vieną į veido sritį, vieną į petį, ir vieną netaiklų, o G. B. bando juos išskirti. A. S. L. mėginant dar kartą suduoti J. V., pastarasis tris kartus trenkia A. S. L. į veido sritį, dėl ko šis nukrinta ant žemės. Vaizdo įraše matyti, kad A. S. L. atsistojęs bando eiti J. V. link, tačiau G. B. jį sulaiko ir jie nueina įėjimo į minėtą viešbutį link, kur paskui juos eina ir J. V.. Priėjus prie viešbučio, konfliktuojančių asmenų tiesiogiai nesimato, tačiau nuo atidarytų viešbučio durų atspindžio matyti, kad vyksta stumdymasis. Atidarius antrąjį vaizdo įrašą, pavadinimu „amberton_ch4_20171230050705_20171230052636.mp4“, kuriame užfiksuotas laikas 2017 m. gruodžio 30 d., 5.07 val., ir minėto viešbučio registratūros vaizdas. Paleidus vaizdo įrašą matyti, kad R. B. atidariusi viešbučio duris intensyviai dairosi, kai prie lauko durų ateina administracijos darbuotoja, kuri grįžta prie registratūros ir nuo stalo paėmusi telefoną kažkam paskambina. Į viešbučio vidų 5.14 val., įeina A. S. L., G. B. ir J. V., kuris atsistoja viešbučio registratūros kairėje pusėje, o A. S. L. ir G. B. dešinėje pusėje ir visi tarpusavyje gestikuliuodami diskutuoja. 5.21 val., į viešbučio vidų įeina policijos pareigūnai, kurie išveda J. V., o 5.24 val., atvyksta greitosios medicinos pagalbos medikai (1 t., b. l. 12–14, 16).
Iš 2017 m. gruodžio 30 d. tarnybinio pranešimo dėl pristatyto asmens matyti, kad dėl 2017 m. gruodžio 30 d., apie 4.08 val., dėl gauto pranešimo, kad (duomenys neskelbtini), prie viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ jaunuolis užpuolė vyriškį, policijos pareigūnams nuvykus minėtu adresu, rastas kruvinomis rankomis J. V. bei sužalotas A. S. L., kuris pristatytas į Lietuvos sveikatos mokslų universitetinės ligoninės Kauno klinikas. J. V. sulaikytas ir pristatytas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos operatyvaus valdymo skyriaus budinčią dalį (1 t., b. l. 119).
Iš 2018 m. sausio 2 d., specialisto išvados Nr. G3/2018(02), matyti, kad A. S. L. padaryta odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje, viršutinėje lūpoje, smakre, kairiame delne, kairiame nykštyje, dešiniame kelyje, muštinė žaizda kairės ausies kaušelyje, poodinės kraujosruvos kairio užausio srityje, kairiame delne, dešinėje šlaunyje, kraujosruva viršutinės lūpos dešinėje, viršutinio dešinio I-o, kairio I-o dantų sumušimas. Kairio žandinio sinuso lateralinės sienelės lūžis nepatvirtintas, tik įtartas, todėl vertinant sužalojimus neimamas domėn. Sužalojimai, padaryti nemažiau keturių trauminių kontaktų pasėkoje, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Muštinė žaizda kairės ausies kaušelyje, poodinė kraujosruva užausyje galėjo būti padaryta smūgiuojant. Kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, viršutinio dešinio I-o, kairio I-o dantų sumušimas galėjo būti padaryti tiek nugriuvus, tiek smūgiuojant. Kiti sužalojimai galėjo būti padaryti nugriuvus kniūbsčiai (1 t., b. l. 94–95).
Iš 2017 m. gruodžio 30 d. pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 8547 matyti, kad 2017 m. gruodžio 30 d., 4.41 val., J. V. nustatytas 1,95 promilių girtumas (1 t., b. l. 120).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas J. V. dėl viešosios tvarkos pažeidimo, pasitvirtino. Kaltinamasis J. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ryte, viešoje vietoje, prie įėjimo į viešbutį „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, dėl menkavertės priežasties, pradėjęs žodinį konfliktą, ko pasėkoje kitų asmenų akivaizdoje ne mažiau vieną kartą pastūmė ir rankos kumščiu sudavė tris smūgius nukentėjusiajam, Jungtinės Karalystės piliečiui A. S. L. į veido sritį. Nukentėjusiajam padarytas odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, viršutinėje lūpoje, smakre, kairiame delne, kairiame nykštyje, dešiniame kelyje, muštinė žaizda kairės ausies kaušelyje, poodinės kraujosruvos kairio užausio srityje, kairiame delne, dešinėje šlaunyje, kraujosruva viršutinės lūpos dešinėje, viršutinio dešinio pirmojo, kairio pirmojo dantų sumušimas, priežastiniu ryšiu sietini su kaltinamojo smurtiniais veiksmais, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad J. V. veikė tiesiogine tyčia, tai yra sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato kad viešoje vietoje smurtaudamas prieš nukentėjusįjį A. S. L., sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, ir to norėjo. Kaltinamasis, supratęs savo veiksmų nusikalstamą pobūdį iš įvykio vietos nepasišalino, sulaikomas policijos pareigūnų nesipriešino.
Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu išklausius proceso dalyvių parodymus, analizuojant viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos vaizdo kameromis užfiksuotą vaizdo medžiagą, matyti jog dėl kaltinamojo suduotų trijų smūgių nukentėjusiajam į veido sritį, šis pats prarado pusiausvyrą ir nugriuvo ant grindinio. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių kaltinime nurodytą aplinkybę, jog kaltinamasis, sugriebęs nukentėjusįjį už drabužių ir jį tempdamas, parbloškė ant žemės, todėl ši faktinė aplinkybė šalintina iš kaltinimo, nurodant, jog nukentėjusysis praradęs pusiausvyrą nukrito.
J. V. kaltė įrodyta jo paties parodymais, nukentėjusiųjų parodymais, liudytojų parodymais, specialisto išvada, apsaugos vaizdo kameromis užfiksuota vaizdo medžiaga, tarnybiniu pranešimu dėl sulaikyto asmens ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami J. V. kaltei pagrįsti, ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padaryta veika, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytos kelios alternatyvios viešosios tvarkos pažeidimo veikos: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti, transporto judėjimo sutrikdymas ir pan.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad neblaivus J. V., anksti ryte, viešoje vietoje, prie įėjimo į viešbutį „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, dėl menkavertės priežasties, kitų asmenų akivaizdoje, vieną kartą pastūmęs ir ne mažiau kaip tris kartus rankos kumščiu sudavęs nukentėjusiajam į galvos sritį, dėl ko pastarasis praradęs pusiausvyrą nugriuvo ant grindinio, sukėlė specialisto išvadoje nurodytų sužalojimų, atitinkančių nežymų sveikatos sutrikdymą, atsiradimą. Šios faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad J. V., būdamas neblaivus, savo įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu viešoje vietoje, demonstravo nepagarbą visuomenei bei realiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamasis šiuo atveju veikė tiesiogine tyčia, tai yra suprato, kad atlikdamas smurtinius veiksmus kitų asmenų akivaizdoje demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka ir šių padarinių norėjo, tyčia pasirinko tokį veikimo būdą. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.
IV. Teismo išvados dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
BK 284 straipsnio sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto arba terminuoto laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmės.
J. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas)
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. V. atsiprašė nukentėjusiųjų, jie susitaikė ir prašė bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nukentėjusioji G. B. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad ji ir nukentėjusysis A. S. L. sutinka bylą nutraukti jiems susitaikius ir jam atleidžia, ir nurodė, jog su kaltinamuoju sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo (2 t., b, l. 114).
Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.
J. V. teisiamas pirmą kartą (1 t., b. l. 148), administracine tvarka baustas, turi galiojančią administracinę nuobaudą (1 t., b. l. 149–150), dirba (1 t., b. l. 146), VšĮ Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 154), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t., b. l. 152). Teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo tyčinio nusikaltimo pripažino, su nukentėjusiaisiais susitaikė, jų atsiprašė ir susitarė dėl žalos atlyginimo, ką teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir nukentėjusioji G. B.. Vertinant paskutiniąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį sąlygą, teismas pažymi, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, faktiškai nuo nusikalstamų kaltininko veiksmų pašaliniai asmenys, ar įstaigų veikla realiai nenukentėjo, nors įvykio vietoje be nukentėjusiųjų buvo liudytoja R. B., tačiau ji atvyko kartu su jais, yra G. B. motina, apie šį įvykį policijos pareigūnams pačių nukentėjusiųjų prašymu pranešė liudytoja K. J.. Jokių kitų pareiškimų dėl įvykio negauta. Atsižvelgtina ir į tai, kad naujų ikiteisminių tyrimų kaltinamojo atžvilgiu nepradėta, J. V. turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 82), nusikalstama veika padarytą žalą savanoriškai pradėjo atlyginti dar prieš teisiamąjį posėdį (2 t., b. l. 29, 89), susitarė dėl visiško jos atlyginimo. Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, jog toks J. V. elgesys buvo daugiau atsitiktinis ir kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu visiškai pripažino kaltę, savo poelgį vertino kritiškai, nuoširdžiai gailėjosi, todėl darytina išvada, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nagrinėjamu atveju, nėra kliūtis atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir J. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiaisiais. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
2018 m. kovo 13 d. G. B. pateikė 512,96 (penkių šimtų dvylikos eurų ir devyniasdešimt šešių euro centų) civilinį ieškinį byloje dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 42), kurios dalį, t. y. 162,96 (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus ir devyniasdešimt šešis euro centus) kaltinamasis J. V. 2018 gegužės 2 d. bankiniu pavedimu savanoriškai atlygino (2 t., b. l. 29).
2018 m. kovo 13 d. A. S. L. pateikė 7003,91 (septynių tūkstančių trijų eurų ir devyniasdešimt vieno euro cento) civilinį ieškinį byloje dėl žalos atlyginimo (1 t., b. l. 68), kurio dalį, t. y. 503,91 (penkis šimtus tris eurus ir devyniasdešimt vieną euro centą) kaltinamasis bankiniu pavedimu 2018 m. gegužės 2 d. pervedė į nukentėjusiojo sąskaitą (2 t., b. l. 89).
2018 m. birželio 15 d. G. B. pateikė patikslintą 1583,97 (vieno tūkstančio penkių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų ir devyniasdešimt septynių euro centų) civilinį ieškinį byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad dėl nusikalstamos veikos metu sugadintų ir naudojimui nebetinkamų daiktų – palto ir batų, bei įsigyto lėktuvo bilieto į nukentėjusiojo apklausą, jai buvo padaryta 583,97 (penkių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų ir devyniasdešimt septynių euro centų) turtinė žala. Taip nurodyta, kad dėl patirto nervinio šoko, pažeminimo ir baimės, kuri tęsiasi iki šiol, jai padaryta neturtinė 1000 (vieno tūkstančio) eurų žala (2 t., b. l. 38).
2018 m. birželio 15 d. A. S. L. pateikė patikslintą 8807 (aštuonių tūkstančių aštuonių šimtų septynių) eurų civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad dėl nusikalstamos veikos metu sugadintų jo drabužių, viešbučio rezervacijos, įsigyto lėktuvo bilieto į nukentėjusiojo apklausą, šešių dienų nedarbingumo laikotarpio, kurio metu negavo atlyginimo, jam padaryta 6807 (šešių tūkstančių aštuonių šimtų septynių) eurų turtinė žala. Ieškinyje nurodyta, kad dėl patirto nervinio sukrėtimo, pažeminimo, juntamo fizinio skausmo, kas sukėlė nepatogumus, jam padaryta 2000 (dviejų tūkstančių) eurų neturtinė žala (2 t., b. l. 35–36).
2018 m. birželio 21 d., kaltinamasis ir nukentėjusieji laisva valia sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo, kuriuo nukentėjusioji G. B. patvirtino 2018 m. gegužės 2 d. bankiniu pavedimu gavusi iš kaltinamojo 162,96 (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus ir devyniasdešimt šešis euro centus) ir atsisakė ankščiau byloje pareikšto civilinio ieškinio likusioje dalyje nurodydama, kad J. V. atlygino jai turtinę ir neturtinę žalą ir dėl to ji neturi ir neturės pretenzijų ateityje. Minėtu susitarimu A. S. L. ar jo įgaliotas atstovas patvirtino, kad J. V., 2018 m. birželio 21 d. sumokėjo 2000 (du tūkstančius) eurų žalos atlyginimui ir patvirtino, kad 2018 m. gegužės 2 d. bankiniu pavedimu gavo iš kaltinamojo 503,91 (penkis šimtus devyniasdešimt tris eurus ir devyniasdešimt vieną euro centą). J. V. įsipareigojo per vienerius metus, nuo susitarimo pasirašymo dienos, sumokėti A. S. L. 2333 (du tūkstančius tris šimtus trisdešimt tris) eurus, mokant lygiomis dalimis kas mėnesį po 194 (vieną šimtą devyniasdešimt keturis) eurus, o už ne laiku atliktus mokėjimus – 0,1 procentą nuo privalomos sumokėti sumos, už kiekvieną uždelstą dieną. J. V. nesumokėjus įmokos nurodytu terminu, po dešimties dienų A. S. L. įgyja teisę (ne teismine tvarka) reikalauti kad jis sumokėtų visą likusią sumą. A. S. L. pareiškė, kad atsisako civilinio ieškinio likusioje dalyje ir patvirtina, kad J. V. atlygino jam visą turtinę ir neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas bei tai, kad dėl to pretenzijų neturi ir ateityje neturės (2 t., b. l. 114–115).
Atsižvelgiant į tai, kad sudarytu susitarimu G. B. ir A. S. L. atsisakė civilinių ieškinių likusioje dalyje, nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos atlygintos, jie palikti nenagrinėtini, o bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurios gali būti skiriamos kartu su bausime. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padaryto nusikalstamo rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs asmens sveikatos sutrikdymu ir viešosios tvarkos pažeidimu, nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma - tyčia), motyvus ir tikslus – padarytas dėl menkavertės priežasties, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę teigiamai charakterizuojančią medžiagą. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam J. V. turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).
Kaltinamajam J. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 141), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, su jame esančia vaizdo medžiaga (1 t., b. l. 16) ir kompaktinį diskas, su jame esančiais medicininiais duomenimis (1 t., b. l. 118), paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
J. V., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, susitaikius su nukentėjusiaisiais A. S. L. ir G. B., ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti J. V., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Skirti J. V. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. S. L. bei G. B. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, su jame esančia vaizdo medžiaga (1 t., b. l. 16) ir kompaktinį diską, su jame esančiais medicininiais duomenimis (1 t., b. l. 118), palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.