- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-09
- Bylos Nr.
- T-433-791/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37198-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Dapkevičienė
- Nuteistasis
- J. P.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 357-84 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam J. P. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas:
1. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 2 metai 6 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo (įsiteisėjo 2018 m. gegužės 18 d.);
2. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. vasario 15 d. nuosprendis pakeistas: BK 180 straipsnio 1 dalis perkvalifikuota į BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė – 2 metai 3 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2017 m. liepos 23 d., bausmės pabaiga – 2019 m. spalio 23 d.
Alytaus pataisos namuose bausmę nuteistasis atlieka nuo 2018 m. gegužės 28 d.
2019 m. birželio 26 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisija (toliau – Komisija) priimtu nutarimu Nr. 357–84 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarė nuteistajam J. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nutarime nurodė, jog nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas pirmą kartą. Šiuo metu J. P. atlikęs daugiau kaip 4/5 paskirtos laivės atėmimo bausmės. Likusi neatliktos bausmės dalis nedidelė – 3 mėnesiai 27 dienos. Vertinant nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu stebimas teigiamas pokytis jo elgesyje. Šiuo metu J. P. charakterizuojamas teigiamai, drausminių nuobaudų neturi, paskatintas 2 kartus. Dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose resocializacijos programose: Pykčio ir agresijos valdymo programoje, Asmenų kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietą teisinio ir socialinio švietimo programoje, savitarpio pagalbos grupės veikloje, kas tikėtina nuteistajam padėjo keistis teigiama linkme. Ateitį vertina optimistiškai, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko, santykius su šeima apibūdina kaip labai gerus, kas tikėtina padėtų nuteistajam lengviau integruotis į visuomenę. Bausmės atlikimo metu J. P. nesimoko ir nedirba, nes kaip pats posėdžio metu teigia, įstaigoje tam nėra sudaryta galimybė, kadangi jis nekalba lietuviškai. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama 42 balais, artima žemai. Rizikos pokytis nenustatytas, kadangi nuteistasis atvykęs į pataisos namus nesutiko, kad jam būtų atliktas pirminis vertinimas. Teigiamai vertinama, kad J. P. neturi finansinių įsipareigojimų. Jeigu būtų taikomas lygtinis paleidimas nuteistasis planuoja įsidarbinti pagalbiniu darbininku statybose. Komisija visapusiškai įvertinusi nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas problemas, sprendžia, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog nuteistasis J. P. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką kas leidžia konstatuoti, jog lygtinai paleidus J. P. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Komisijos 2019 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. 357–84 atsisakoma patvirtinti.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>.
Klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą. nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Nagrinėjamu atveju bausmės atlikimo metu nuteistojo J. P. lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas pirmą kartą. Nuteistasis yra atlikęs įstatyme nustatytą bausmės dalį kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Bausmės atlikimo metu asmuo vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi nuteistajam J. P. formaliai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau šio klausimo sprendimui nepakanka nustatyti vien tik formalųjį pagrindą, kadangi būtina įvertinti visumą aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog J. P. ankščiau jau teistas 5 kartus, visus kartus Latvijos Respublikoje. Pirmojo teistumo metu jam buvo 29 metai. Šiuo metu jis taip pat atlieka 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už apysunkio nusikaltimo padarymą (BK 11 straipsnio 4 dalis). Vertinant aplinkybę, jog nuteistasis praeityje jau buvo tiek daug kartų teistas, galima teigti, jog anksčiau jam paskirtos bausmės esmingai neįtakojo jo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, kadangi jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Taigi, aptartos aplinkybės J. P. apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo didelį jo pavojingumą visuomenei, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį esmingai paveiktų bei padarytų įtaką jo elgesiui, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog ankstesni J. P. nusikaltimai išlieka kriminogeniniu veiksniu.
Teismas pabrėžia, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nuteistojo J. P. nusikalstamo elgesio rizika sudaro 42 balus ir yra vertinama kaip vidutinė. Kiek iš šių balų yra statinių, nekintančių, o kiek dinaminių, kintančių balų, kuriuos nuteistasis savo elgesiu dar galėtų pakeisti, socialinio tyrimo išvadoje nenurodyta. Šiuo atveju neįmanoma nustatyti, bei įvertinti ir J. P. pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kadangi nuteistasis ankščiau buvo atsisakęs dalyvauti nusikalstamo elgesio vertinimo tyrime.
Vertinant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu matyti, jog J. P. buvo 2 kartus skatintas, nebaustas drausmine tvarka. Nors minėtos aplinkybės J. P. teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teismas pabrėžia, kad bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis įrodė, jog jo padėtis gali būti švelninama taikant lygtinį paleidimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos – ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų. Taip pat atsižvelgiama į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog J. P. mąstymas ir elgesys vis dar išlieka kriminogeniniu veiksniu. Nuteistasis bendrauja noriai, komunikabilus, sugeba palaikyti akių kontaktą. Sugeba analizuoti ir vertinti savo elgesį, žino veiksmus įtakojusius jo nusikaltimus. Turi išsikėlęs ateities planų, žino žingsnius, kurių reikės jiems įgyvendinti. Išėjęs į laisvę gyvens su šeima, įsidarbins statybose. Ateitį vertina optimistiškai. J. P. sugeba išklausyti, priimti kitokią nuomonę. Minėtos aplinkybės vertinamos teigiamai. Tačiau J. P. pats pripažįsta jog yra linkęs elgtis impulsyviai, pirmenybę teikti veiksmui, o ne planavimui, dėl to paskui tenka gailėtis. Kartais susiduria su sunkumais numatydamas tolimesnes savo veiksmų pasekmes. Šios aplinkybės vertinamos itin neigiamai, kadangi J. P. nusikaltimuose yra pasireiškęs agresyvus elgesys, už smurtinį nusikaltimą jis teisiamas trečią kartą. Siekiant sumažinti riziką pakartotinai nusikalsti, J. P. būtina išmokti analizuoti ir stengtis kontroliuoti tokį savo elgesį ir mastymą.
Atkreiptinas dėmesys, jog J. P. gyvenimo stilius ir draugai taip pat vis dar išlieka kriminogeniniu veiksniu. Nors socialinio išvadoje nurodyta, jog laisvalaikį J. P. leisdavo su šeima, tačiau akivaizdu, kad nuteistasis būdamas laisvėje palaikė ryšius ir su neigiamos reputacijos asmenimis, kadangi paskutinis jo nusikaltimas buvo įvykdytas su kitu asmeniu.
Svarbu atsižvelgti bei įvertinti ir nuteistojo darbinę motyvaciją, kadangi teigiama darbinė motyvacija yra vienas iš aspektų, mažinančių nusikalstamumo riziką. Šiuo atveju, nuteistasis J. P. turi 10 klasių išsilavinimą, bei auto elektriko, santechniko ir kompiuterių operatoriaus specialybes. Paties J. P. teigimu laisvėje apie 19 metų jis dirbo auto elektriku, santechniku ir apdailininku, o prieš atliekant bausmę – pagalbiniu darbininku. Tačiau, viso bausmės atlikimo metu įkalinimo įstaigoje nuteistasis nesimoko ir nedirba, dėl įdarbinimo nesikreipė, kas vertinama neigiamai, kadangi ši aplinkybė J. P. išėjus į laisvę gali apsunkinti jo integraciją į visuomenę.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog J. P. turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Paskutinį nusikaltimą jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pats nuteistasis alkoholio vartojimo pasekmių nesureikšmina, problemos spręsti nebando: keletą kartų dalyvavo savitarpio paramos grupės (AA) veikloje, tačiau vėliau lankymą nutraukė, motyvuodamas tuo, kad užsiėmimai vykdavo lietuvių kalba, kurios jis nesupranta. Teismas šį nuteistojo teiginį vertina skeptiškai, kadangi pastebėtina, jog J. P. tiek tai, kad jis nedirba ir nesimoko, tiek tai, kad nesprendžia su alkoholiu susijusių problemų bando pateisinti kalbos barjeru. Pastebėtina, jog lietuvių kalbos nemokėjimas nesutrukdė jam dalyvauti tiek privalomose tiek papildomose resocializacijos programose, pateikti prašymą dėl lygtinio paleidimo, susikalbėti su kalėjimo administracija, o nuo 2017 m. liepos 23 d. (beveik 2 metus) atlikdamas bausmę jis neabejotinai turėjo progą bent dalinai prisitaikyti prie jį supančios aplinkos. Manytina, jog J. P. išėjus į laisvę turimos problemos dėl alkoholio vartojimo ir nuteistojo atsainus požiūris į jas, gali apsunkinti J. P. integraciją į visuomenę ir padidinti riziką pakartotinai nusikalsti.
Teismas daro išvadą, jog nuteistasis J. P. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos namų jam dar negali būti taikomas.
Atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti 2019 m. birželio 26 d. Komisijos nutarimą Nr. 357–84 dėl nuteistojo J. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsisakyti patvirtinti 2019 m. birželio 26 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 357–84 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam J. P..
Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusius Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.