Kauno apygardos teismo nutartis

2015-12-29 · Byla Nr. ATP-1244-383/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-29
Bylos Nr.
ATP-1244-383/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Vitunskas
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-1244-383/2015
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-03900-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4.; 45.4.5.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. G. atstovo advokato M. B. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015-10-26 nutarimo G. G. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2015-01-31, 22.45 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kliudė stovintį automobilį, dėl ko buvo sugadinti automobiliai. Eismo įvykio metu padaręs turtinę žalą nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje policijai nepranešė, nepažymėjo įvykio vietos Kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 9, 101, 219.1, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2015-10-26 nutarimu G. G. pripažino padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skyrė administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., skyrė 30 eurų (trisdešimties eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., skyrė 900 eurų (devynių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Pritaikius ATPK 33 str. 2 d. paskyrė nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskyrė 900,00 eurų (devynių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Šalies argumentai

G. G. atstovas advokatas M. B. skundžia Kauno apylinkės teismo 2015-10-26 nutarimą, prašo jį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo teiseną G. G. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties. Skunde nurodė, jog su pirmosios instancijos teismo argumentais išdėstytais skundžiamoje nutartyje nesutinka. Pareiškėjo teigimu, šioje situacijoje nėra įrodyta, kad būtent G. G. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį L. S. priklausančios transporto priemonės apgadinimą, t.y. kad būtent jis padarė LR ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Byloje yra nustatyta, jog automobilis, kurį vairavęs atitinkamu laiku yra kaltinamas G. G., nuosavybės teise priklauso L. G., kuri, kaip nurodė G. G., yra jo motina. Atsižvelgiant į tai, yra visiškai pagrįsti ir nėra paneigti G. G. paaiškinimai, kad šiuo automobiliu naudojasi visi L. G., kaip automobilio savininkės, šeimos nariai. Šią aplinkybę nurodė G. G., o ją patvirtino ir G. G. brolis A. G., kuris yra labai panašaus amžiaus, kaip ir G. G..

Pareiškėjo teigimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadas, kad neva G. G. kaltę įrodo eismo įvykio vietos schema, automobilių fotonuotraukos, transporto priemonių techninės apžiūros aktas, liudytojų R. K., L. S. ir J. V. parodymai. Pareiškėjas pažymi, jog eismo įvykio schema, kaip nurodė policijos pareigūnas R. K., buvo sudaryta tik 2015-04-29, o policijos pareigūnas įvykio nematė, eismo įvykį sukėlusio asmens nesulaikė ir schemą nubraižė remdamasis liudytojo J. V. paaiškinimais, todėl ši schema niekaip nepatvirtina, kad būtent G. G. atitinkamu laiku sukėlė eismo įvykį. Automobilių fotonuotraukose ir transporto priemonių techninės apžiūros akte yra užfiksuoti tik atitinkami automobilių apgadinimai, tačiau pagal šiuos fiksacijos duomenis nėra galima padaryti kategoriškos išvados, kad būtent šie automobiliai jų apgadinimų nustatymo vietose kontaktavo tarpusavyje, o tuo labiau negalima padaryti išvados, kad šį kontaktą sukėlė G. G., vairuodamas automobilį VW Passat. L. R. K. nurodė, kad surašė G. G. protokolą, nes „suprato", kad automobilį vairuoja tik G. G., tačiau jokių konkretesnių tokio „supratimo" paaiškinimų teismui nepateikė. Liudytojai L. S. ir J. V. nurodė, kad G. G. nepažįsta, todėl patvirtinti teismui, kad būtent G. G. vairavo automobilį VW Passat, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku, negalėjo. Pareiškėjo įsitikinimu, šioje byloje administracinio teisės pažeidimo subjektas nėra neginčijamai nustatytas, o byloje esančios abejonės, vadovaujantis nekaltumo prezumpcija ir iš jos išplaukiančiu in dubio pro reo principu, turėtų būti aiškinamas administracinėn atsakomybės traukiamo asmens naudai.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog policijos pareigūnai, tyrę įvykį, ant L. G. priklausančio automobilio kėbulo užfiksavo tik nežymias braukimo žymes ir netgi pats policijos pareigūnas, apžiūrėjęs automobilį (liudytojas R. K.), nusprendė, kad atsižvelgiant į automobilio apgadinimus, automobilio vairuotojas galėjo nejausti eismo įvykio, ką pažymėjo ir, savo tarnybiniame pranešime. Be to, byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo žiema, automobilių stovėjimo aikštelės danga galimai buvo apledėjusi, todėl tokios išvados nepaneigia ir liudytojo J. V. nurodyta aplinkybė, kad automobilių kontakto metu, automobilio ratai prasisuko. Liudytojas J. V. nurodė, kad iš matyto automobilio išlipę asmenys, net nežvilgtelėjo į apgadintą automobilį, kas duoda papildomą impulsą teigti, kad vairuotojas įvykio paprasčiausiai nejuto, nesuvokė, jog kažkoks autoįvykis tuo metu buvo ir todėl, be jokios abejonės, negalėjo turėti jokios tyčios pasišalinti iš to nesuvokto autoįvykio. Iš byloje esančių fotofiksacijos duomenų matyti, kad jokių didelių L. G. priklausančio automobilio apgadinimų nebuvo; vieninteliai paties įvykio galimi pėdsakai yra nežymios braukimo žymės, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog šios nežymios braukimo žymės turėtų sąsają su nagrinėjamu autoįvykiu.

Pareiškėjas pažymi ir tai, jog byloje nėra jokių duomenų, kad L. G. priklausantis automobilis būtų techniškai netvarkingas, nedraustas ar būtų buvę kokių nors kitų aplinkybių, kurioms esant, vairuotojui būtų galėjusi kilti tyčia pasišalinti iš autoįvykio ir taip išvengti galimos atsakomybės. Parteiškėjo įsitikinimu, tikslo ir motyvo nebuvimas šiuo atveju yra absoliučiai akivaizdus ir rodo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose tyčios nebuvimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius prašė skundžiamą apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą, pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

G. G. atstovo advokato M. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad skundžiamu Kauno apylinkės teismo nutarimu G. G. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., t. y., kad jis nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kliudė stovintį automobilį, dėl ko buvo sugadinti automobiliai, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, apie tai nepranešęs policijai.

Pareiškėjas savo apeliaciniame skunde ginčija įrodymų vertinimą bei savo kaltę. Nors apeliantas nesutinka su jam inkriminuotu pažeidimu numatytu ATPK 127 str. 2 d., tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog G. G. pagrįstai nubaustas už minėto straipsnio pažeidimą, kadangi jis įrodytas byloje ištirtais duomenimis. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus daro išvadą, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika ir nepagrįstai G. G. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 130 str. 1 d.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Vienas svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis).

Dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo

Pareiškėjo skunde keliamas klausimas, jog nagrinėjamoje situacijoje nėra įrodyta, kad būtent G. G. padarė KET pažeidimą, nulėmusį L. S. priklausančios transporto priemonės apgadinimą. Pareiškėjo įsitikinimu, šioje byloje administracinio teisės pažeidimo subjektas nėra neginčijamai nustatytas.

Aukštesniojo teismo vertinimu šie skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmestini. Aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog pažeidimo faktas ir G. G. kaltė, padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, nustatyta išanalizavus visus administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis ir surinktą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą. Kaip ir pažymėjo apylinkės teismas skundžiamame nutarime G. G. kaltę dėl aptariamo pažeidimo patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: eismo įvykio vietos schema (b. l. 2), automobilių fotonuotraukos (b. l. 10-17), transporto priemonių techninės apžiūros aktas (b. l. 9), liudytojų R. K., L. S. ir J. V. parodymai. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad nėra neginčijamai nustatytas administracinio teisės pažeidimo subjektas, tačiau šie jo skundo argumentai yra paneigti byloje esančiais objektyviais duomenimis. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje G. G., nors ir negalėjo tiksliai pasakyti ar 2015-01-31 22.45 val. buvo eismo įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), tačiau ir nepaneigė tos aplinkybės, kad savo motinai L. G. priklausančiu automobiliu galėjo tą dieną naudotis ir jis (b. l. 42). Tiek savo paaiškinime policijos pareigūnams, tiek apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas J. V. nurodė, jog matė kaip parkuodamasis VW Passat atsitrenkė į Toyota Avensis automobilį. Iš automobilio išlipo du asmenys, vairuotojas buvo apie 30 metų amžiaus vyras, 1 m. 80 cm ūgio. Liudytojas iškvietė policiją, parodė eismo įvykio vietą, automobilius nufotografavo. Kadangi po kelių dienų vėl pamatė tą patį VW Passat vairuotoją apsvaigusį, jam kilo mintis palikti raštelį už apgadinto automobilio Toyota Avensis valytuvo su savo telefono numeriu ir užrašu, kad žino kas atsitrenkė į jo automobilį (b. l. 7-8, 52 -53). Apklaustas teismo posėdžio metu policijos pareigūnas R. K. patvirtino savo surašytą tarnybinį pranešimą, kuriame pažymėjo, kad liudytojas J. V. nurodė, jog matė, kad automobilyje VW Passat, kuris apgadino Toyota Avensis buvo du asmenys vienas apie 30 metų, kitas apie 50 metų. Atlikęs eismo įvykio tyrimą bei surašydamas G. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą jis suprato, kad VW Passat automobilį vairuoja tik G. G. (b. l. 3-4, 51). Tai, kad 2015-01-31 (eismo įvykio dieną) savo motinai L. G. priklausantį automobilį galėjo vairuoti tik G. G., patvirtina ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. G., kuris nurodė, kad automobiliu naudojasi visi šeimo nariai jis, brolis G. G., sesuo, tėvukas ir mama. Kas naudojosi automobiliu 2015-01-31 pasakyti negali, tačiau patvirtino, jog jis 2015-01-31 22.45 val. mamos automobilio nevairavo (b. l. 98). Nukentėjusysis L. S. teismo posedžio metu nurodė, jog VW Passat automobilio vairuotoją atpažino pagal liudytojo J. V. apibūdinimą (b. l. 51). Tai, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta nukentėjusiajam L. S. priklausanti transporto priemonė Toyota Avensis bei buvo padaryta žala, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: automobilių fotonuotraukos, transporto priemonių techninės apžiūros aktas bei minėtų liudytojų R. K., L. S. ir J. V. parodymai. Aukštesniojo teismo vertinimu G. G. skundžiamu nutarimu, pagrįstai pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 127 str. 2 d.

Dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo.

Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal, Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu - tyčia. Todėl, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą - pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai (LAT 2012 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-11-2012).

Pažymėtina ir tai, kad, šios kategorijos bylose, jei vairuotojai, kliudę tam tikrus objektus, nesuvokia padarę Kelių eismo taisyklių pažeidimo (nepajunta kontakto) ir, tiek ant vairuoto automobilio, tiek ir ant kliudyto objekto apgadinimai yra nežymūs arba jų iš viso nėra nustatyta, toks asmuo pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, nesuvokė, kad jis tapo eismo įvykio dalyviu ir iš įvykio nepasišalino tyčia (Vyriausiojo administracinio tesimo administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. N16-2330/2007; Nr. N63-2972/2010; Nr. N62-5002/2010).

Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas nepagrįstai pripažino, kad G. G. padarė jam inkriminuotą ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, kadangi nagrinėjamu atveju yra objektyvus pagrindas konstatuoti, kad G. G. sąžiningai klydo dėl savo veiksmų esmės, kad sukėlė autoįvykį ir padarė žalą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas bei iš jo išplaukiantis in dubio pro reo principas, įpareigoja visas abejones bei neaiškumus, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Aukštesniojo teismo vertinimu liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinės atsakomybėn traukiamo asmens G. G. paaiškinimai, automobilio apžiūros aktas, fotonuotraukos, nežymūs automobiliams Toyota Avensis ir VW Passat padaryti apgadinimai, pilnai patvirtina, kad G. G. automobilio kontaktas su nukentėjusiojo L. S. automobiliu, nebuvo stiprus. Kaip ir nurodė pats nukentėjusysis L. S. savo paaiškinime policijos komisariate, žala automobiliui buvo padaryta ne itin didelė, todėl pareigūnų nekvietė ir viską susitvarkė su draudimu (b. l. 6). Policijos pareigūnas R. K. atlikdamas eismo įvykio tyrimą ir apžiūrėjęs automobilį VW Passat valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nurodė, jog ant minėto automobilio dešinės pusės abiejų durų, priekinio bamperio dešinės pusės kampo ir užpakalinio dešinės pusės sparno arkos pastebėjo nežymias braukimo žymes. Pagal apgadinimų pobūdį nusprendė, kad kontaktas tarp automobilių galėjo būti, o automobilį VW Passat eismo įvykio metu vairavęs asmuo kontakto momento galėjo nejausti (b. l. 3). Tas pačias aplinkybes liudytojas patvirtino ir apklaustas pirmosios instancijos teisme (b. l. 50-51). Kaip matyti iš automobilio techninės apžiūros akto, foto lentelių, nukentėjusiojo automobiliui sužalojimai padaryti buvo ne smūgiu, bet braukiant. Akivaizdu, kad tokio veiksmo garsas tikrai nėra pakankamai stiprus, kad jį būtų galima išgirsti automobilio salone, o ir pati veiksmo eiga nebuvo tokio intensyvumo ir galingumo, kad ją G. G. būtų privalėjęs pajusti. Nors teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. V. teigė, kad parkuodamasis automobilis VW Passat atsirėmė į šalia stovintį automobilį taip, kad net ratai prasisuko, tačiau liko nepaneigtos tos aplinkybės, jog mašinos ratai galėjo prasisukti dėl apledėjusios kelio dangos. Tai, kad VW Passat ratai galėjo prasisukti vien dėl to, kad tuo metu kelio danga buvo apledėjusi nurodė ir policijos pareigūnas R. K.. Be to, kad eismo įvykio metu buvo žiema, automobilių stovėjimo aikštelės danga galimai buvo apledėjusi nepaneigė ir pats nukentėjusysis, nurodydamas, jog tą dieną oro sąlygos buvo geros, sniego nedaug ir galėjo būti kieme apledėjimas, tačiau to nepamena (b. l. 52). Aukštesniojo teismo vertinimu, tai, kad G. G. nesuprato sukėlęs eismo įvykį, rodo ir tolimesni jo veiksmai. Jis, po kontakto išlipęs iš automobilio, jo neapžiūrėjęs nuėjo link (duomenys neskelbtini)namo, kas duoda pagrindą teigti, kad vairuotojas įvykio paprasčiausiai nejuto, nesuvokė, jog kažkoks autoįvykis tuo metu buvo ir todėl, be jokios abejonės, negalėjo turėti jokios tyčios pasišalinti. Tai, kad iš automobilio išlipęs vairuotojas ir su juo buvęs asmuo nuėjo net neapžiūrėję automobilių, patvirtino ir pačio eismo įvykio liudytojas J. V. (b. l. 52). Pažymėtina, jog atsakomybė už ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą nėra tokia didelė, kad G. G. reikėtų siekti jos išvengti pasišalinant iš įvykio vietos. Juo labiau, kad byloje nėra jokių duomenų, kad L. G. priklausantis automobilis būtų techniškai netvarkingas, nedraustas ar būtų buvę kokių nors kitų aplinkybių, kurioms esant, vairuotojui būtų galėjusi kilti tyčia pasišalinti iš autoįvykio ir taip išvengti galimos atsakomybės. Šie duomenys, pagrindo G. G. veiksmuose konstatuoti tyčios, padarant ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, neduoda. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė neteisingą procesinį sprendimą pripažindamas G. G. padarius administracinės teisės pažeidimą numatytą ATPK 130 str. 1 d., todėl Kauno apylinkės teismo 2015-10-26 nutarimas šioje dalyje naikinamas ir byla nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalimi, 6 punktu teismas

nutaria:

G. G. atstovo advokato M. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarimo dalis kur G. G. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. ir pagal ją paskirta galutinė bauda, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje, nutraukti.

Kitą nutarimo dalį – nubaudimą pagal ATPK 127 str. 2 d. – palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Valdas Vitunskas