Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2012-04-26 · Civilinė byla Nr. 2-707-807/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-04-26
Bylos Nr.
2-707-807/2012
Teisminio proceso Nr.
2-04-3-00336-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Savickienė
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
Atsakovas
A. B.
Kategorijos
  • 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 125.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Civilinė byla Nr. 2-707-807/2012Proceso Nr. 2-04-3-00336-2012-6Procesinio sprendimo kategorijos: 43.2; 125.9
VILNIAUS MIESTO 4 APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2012 m. balandžio 26 d.Vilnius

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo teisėja Diana Savickienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovei A. B. dėl motinystės pašalpos permokos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės permokėtą 273,38 Lt motinystės pašalpos sumą. Nurodė, kad atsakovė laikotarpiais nuo 2009-01-01 iki 2009-01-08 ir nuo 2009-10-02 iki 2009-12-31 vykdė individualią veiklą. Be to, laikotarpiu nuo 2008-01-07 iki 2009-11-15 atsakovė buvo vaiko priežiūros atostogose. Atsakovei už 2009 metus deklaravus metinę 12 207,19 Lt pajamų sumą, paaiškėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalimi bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 48¹ punktu, už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-01-16 jai turėjo būti mokama ne visa motinystės pašalpa, o mokėtinos pašalpos sumos ir nurodytu laikotarpiu turėtų draudžiamųjų pajamų skirtumas.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-27 nutarimu Ligos ir motinystės įstatymo 21 straipsnio 4 dalį tiek, kiek joje nustatyta, kad jeigu apdraustasis, kuris buvo ar yra išleistas vaiko priežiūros atostogų, šių atostogų metu turi iš ne per jas vykdytos darbinės veiklos gautų draudžiamųjų pajamų, kurių dydis mažesnis už motinystės (tėvystės) pašalpą (bendrą šių pašalpų sumą), jam mokamas šios pašalpos (bendros šių pašalpų sumos) ir jo atitinkamą mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų skirtumas, pripažino prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo nuomone, minėto įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje vartojama formuluotė „turėtos draudžiamosios pajamos“ aiškintina kaip reiškianti apdraustojo asmens iš darbinės veiklos realiai gautas pajamas. Atsakovė teigia laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-01-08 realiai negavusi individualios veiklos pajamų.

Vadovaujantis CPK 441 str. 2 d., byla nagrinėtina iš esmės rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarime nurodoma, kad pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą vaiko priežiūros atostogų metu mokant apdraustajam motinystės (tėvystės) pašalpos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų skirtumą, kai tokių pajamų dydis mažesnis už šią pašalpą, arba jam nemokant motinystės (tėvystės) pašalpos, kai tokių pajamų dydis didesnis už šią pašalpą arba jai lygus, atsižvelgiama ne į visas, o tik į turėtas, t. y. realiai gautas, draudžiamąsias pajamas. Taigi tik taip suprantant minėto įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje vartojamą formuluotę „turėtos draudžiamosios pajamos“ konstatuotina, kad draudžiamosios pajamos, kurių apdraustasis asmuo atitinkamą mėnesį neturėjo (realiai negavo), nepatenka į Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies reguliavimo sritį, t. y. pagal šį teisinį reguliavimą apdraustajam, neturinčiam (realiai negaunančiam) draudžiamųjų pajamų, motinystės (tėvystės) pašalpa (bendra šių pašalpų suma) mokant šios pašalpos (bendros šių pašalpų sumos) ir draudžiamųjų pajamų skirtumą neturėtų būti mažinama. Kitoks šios formuluotės aiškinimas, būtent kad ji reiškia ir iš darbinės veiklos realiai negautas pajamas, paneigtų minėto įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintą ligos ir motinystės socialinio draudimo paskirtį kompensuoti šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dalį dėl motinystės (tėvystės) prarastų darbo pajamų.

Atsakovės prie atsiliepimo į ieškinį pridedami rašytiniai įrodymai patvirtina, kad gyventojo pajamų mokesčio deklaracijoje nurodyta per 2009 metus gautų individualios veiklos vykdymo pajamų suma (12 207,19 Lt) realiai buvo gauta 2009 m. spalio-gruodžio mėnesiais (individualios veiklos turinį sudarančios paslaugos taip pat buvo teiktos nurodytą laikotarpį). Byloje nėra duomenų apie tai, kad laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-01-08 atsakovė realiai būtų vykdžiusi individualią veiklą ir/ar nurodytu laikotarpiu realiai gavusi individualios veiklos pajamų. Tad per 2009 metus atsakovės gautų draudžiamųjų pajamų proporcingos dalies minusavimas iš už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-01-16 išmokėtos motinystės pašalpos sumos nagrinėjamu atveju neatitiktų Konstitucinio Teismo pateikto Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostatų aiškinimo, paneigtų minėto įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintą ligos ir motinystės socialinio draudimo paskirtį. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymas būtų pateisinamas tik tuomet, jei ieškovas jas taikytų apskaičiuodamas 2009 m. spalio ir lapkričio mėnesių motinystės pašalpas, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė šiais mėnesiais buvo vaiko priežiūros atostogose ir kartu vykdė individualią veiklą bei gavo individualios veiklos pajamų. Tuo tarpu reikalavimas dėl motinystės pašalpos, išmokėtos už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-01-16, permokos grąžinimo (priteisimo) nėra pagrįstas, todėl ieškinys atmetamas.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų 25.11 punkto normos formalus taikymas, individualios veiklos pajamų metinę sumą ir sumokėtų socialinio draudimo įmokų metinę sumą išdėstant ketvirčiais proporcingai savarankiškai dirbančio asmens veiklos vykdymo laikotarpiui ir sumokėtoms socialinio draudimo įmokoms, nagrinėjamu atveju taip pat prasilenktų su Konstitucinio Teismo pateiktu Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostatų aiškinimu, paneigtų minėto įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintą ligos ir motinystės socialinio draudimo paskirtį, kadangi vaiko priežiūros atostogose esančiam individualią veiklą vykdančiam gyventojui, nepaisant to, ar vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu jis realiai gavo individualios veiklos pajamų, ar jų negavo, būtų mažinamas mokėtinos motinystės (tėvystės) pašalpos dydis.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 186-188, 197, 250, 259, 263, 268, 270, 279, 441 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėja Diana Savickienė