- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-07-07
- Bylos Nr.
- 2A-883-390/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Virginija Gudynienė, Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- UADB „Ergo Lietuva”, UAB „Druskininkų vandenys“
- Advokatai
- Paulius Čerka
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės, Leono Jachimavičiaus, sekretoriaujant Ingai Kalkauskaitei, Violetai Mažeikienei, dalyvaujant ieškovei R. G., jos atstovui advokatui Pauliui Čerkai, atsakovo UADB „Ergo Lietuva” atstovei L. K., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. G. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovams UAB „Druskininkų vandenys“ ir UADB „Ergo Lietuva“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Druskininkų vandenys“ ir UADB „Ergo Lietuva“ 8 823,61 Lt turtinę ir 50 000,00 Lt neturtinę žalą, kurią patyrė dėl sužalojimų, patirtų 2008 12 28 ieškovei apsilankius UAB „Druskininkų vandentiekis“ vandens pramogų parke, kur, besileidžiant nusileidimo kalneliu „Bermudai“, ieškovė trenkėsi galva į nusileidimo kalnelio konstrukcijas, prarado sąmonę ir patyrė galvos sužalojimus: jai lūžo žandikauliai, nosies kaulai, įskilo akiduobės kaulas, nuskilo dantų vainikas, tiltas, ištino veidas, atsirado mėlynės. Dėl patirtų traumų ieškovė buvo gydoma Kauno universitetinėse klinikose, ji tris mėnesius buvo nedarbinga, patyrė kelias veido operacijas, jai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ieškovė paaiškino, kad 2008 12 28 ji kartu su savo draugu S. V., savo dukra ir jos draugu atvyko į UAB „Druskininkų vandentiekis“ vandens pramogų parką. Prie nusileidimo kalnelių „Bermudai“ ji įsėdo į dvivietę guminę nusileidimo valtį į priekinę sėdynę, už jos nugaros įsėdo jos draugas S. V.. Kad pradėtų šliuožti, jie net tris kartus turėjo pasistumti, todėl mano, kad buvo per mažas vandens padavimas. Šalia nusileidimo kalnelio sėdėjusi vandens parko darbuotoja skaitė žurnalą. Pradėjus čiuožti kalneliu, jau pirmame posūkyje ji pajuto smūgį į dešinį smilkinį, jai apsvaigo galva, tada ji viena ranka paleido rankeną ir susiėmė už galvos, kita ranka laikėsi už rankenos. Antrame posūkyje pajuto dar vieną smūgį į veidą ir burną, tada ji iškrito iš guminės nusileidimo valties ir ridenosi vamzdžiu žemyn. Besiridenant ji dar patyrė dar keletą smūgių. Ji iš vamzdžio iškrito į vandenį, buvo visa kruvina, iš nosies ir burnos bėgo kraujas. Po kelių sekundžių gumine nusileidimo valtimi nusileido jos draugas, netrukus kita valtimi nusileido jos dukra su draugu. Jie nuvedė ją prie laiptelių, tik tada atėjo apsaugos darbuotojas. Ieškovė buvo palydėtą į med. punktą, po to buvo iškviesta greitoji pagalba, ją nuvežė į Druskininkų ligoninę, o iš ten – į Kauno klinikinę universitetinę ligoninę. Jai skilo viršutinio žandikaulio dalis, ji nebegali sukasti, skandis liko deformuotas. Jai buvo atlikta dantų sukabinimo operacija, šešias savaites ji negalėjo kalbėti, valgyti, iki šiol negali normaliai sukasti dantų. Ji dirba mokytoja, todėl vengia valgyti kitiems matant, jai surakindavo žandikaulį, sutraukia skruosto raumenis, būna skausmingi spazmai, keletą kartų net teko išeiti iš pamokos, labai padidėjo jautrumas. Ieškovei nutrauktas nervas, todėl sunku vairuoti, kadangi važiuojant per duobes labai suskausta. Pripažįsta, kad jai diagnozuota padidinto spaudimo liga, jausdavo galvos svaigimus, tačiau po įvykio jie labai padidėjo, tvirtina, kad įvykio dieną ji jautėsi gerai, galva nesvaigo. Pripažįsta, kad dantų sąkandžio patologija buvo iki įvykio, tačiau po įvykio skandis žymiai padidėjo. Nurodė, kad ji, kaip mokytoja, keletą kartų lankėsi su mokiniais įvairiuose vandens parkuose, tame tarpe ir Druskininkų vandenes parke, vandens pramogas mėgo, leistis vandens kalneliais niekada nebijojo. Vandens kalneliu „Bermudai“ leidosi pirmą kartą. Mano, kad taip įvyko dėl to, kad bėgo per mažai vandens, nes teko net tris kartus pasistūmėti, kad pradėti čiuožti. Nurodė, kad jokių staigių judesių nedarė, nejudėjo, kodėl iškrito negali paaiškinti. Paaiškino, kad UAB „Druskininkų vandentiekis“ vadovai žadėjo jai atlyginti žalą, tačiau vėliau pasiūlė atsivežti grupę vaikų ir pinigus už bilietus išmokėti jai, žalą atlyginti atsisakė. Nurodė, kad dėl įvykio ji patyrė didelį stresą, baimę, skausmą, dėl gydymo išlaidų, dalies darbo užmokesčio netekimo, ji patyrė turtinę žalą, o dėl patirto streso, skausmo, iki šiol likusios baimės vairuoti, padidėjusio galvos svaigimo ji patyrė neturtinę žalą, todėl prašo ieškinį patenkinti. Ieškovės atstovas nurodė, kad UAB „Druskininkų vandentiekis“ vandens parke esantys ekstremalūs vandens kalneliai yra padidinto pavojaus šaltiniai, įrašyti į Lietuvos Respublikos Potencialiai pavojingų įrenginių įstatyme išvardintų pavojingų įrenginių sąrašą, todėl už dėl šio nelaimingo atsitikimo pasekmes privalo atsakyti ir atlyginti turtinę ir neturtinę žalą atsakovai UAB „Druskininkų vandenys“ ir UADB „Ergo Lietuva“.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 3 000 Lt už ekspertizės atlikimą atsakovui UADB „Ergo Lietuva“ bei 95,38 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Teismas nustatė, kad atlikti patikrinimai ir ekspertizės patvirtina, kad nusileidimo kalnelis „Bermudai“ atitinka visus saugos taisyklių reikalavimus, šiuo kalneliu nuolat naudojasi daugelis lankytojų, tačiau nelaimingų atsitikimų ar asmenų susižalojimo atveju leidžiantis šiuo kalneliu nėra buvę. UAB „Druskininkų vandentiekis“ vandens parkas teikia saugią paslaugą, vandens atrakcionų paslaugos teikiamos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo reikalavimų. Peržiūrėjęs filmuotą medžiagą, teismas nustatė, kad vanduo iš nusileidimo vamzdžio „Bermudai“ teka nuolatine srove, todėl sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad atsakovas UAB „Druskininkų vandenys“ neužtikrino nuolatinio vandens tiekimo ir saugaus nusileidimo. Iš ieškovės ir liudytojų parodymų teismas nustatė, kad, ieškovė prieš nusileisdama nusileidimo kalneliu „Bermudai“ neperskaitė nusileidimo šiuo kalneliu taisyklių, nors Druskininkų vandens parko taisyklių 49.6 punkte nurodyta, kad draudžiama lankytis asmenims, turintiems negalavimus, kurie kelia grėsmę asmenų sveikatai ir saugumui, o 123 p. skelbia, kad draudžiama naudotis vandens nusileidimo kalneliais, kai personalas ar įspėjamieji užrašai draudžia tai daryti. Nusileidimo kalneliais „Bermudai“ taisyklių 2.1. punkte nustatyta, kad draudžiama naudotis šiuo nusileidimo kalneliu asmenims su silpna sveikata (širdies – kraujagyslių susirgimai, galvos trauma ir kt.). Druskininkų vandens parko taisyklės patvirtina, kad šios taisyklės privalomos visiems Vandens parko lankytojams, nepriklausomai nuo jų amžiaus, o taip pat įtvirtinta taisyklė, kad lankytojas, pirkdamas bilietą ir gaudamas lustinę apyrankę, patvirtina, jog yra susipažinęs su šiomis taisyklėmis ir įsipareigoja jų laikytis. Teismas konstatavo, jog asmuo, prieš pasinaudodamas teikiamomis vandens pramogų paslaugomis, pats turi įvertinti savo sveikatos būklę bei fizines galimybes, numatyti riziką, galinčią kilti dėl konkrečios pramogos ekstremalaus pobūdžio ir laipsnio, atsižvelgiant į asmeninį gebėjimą visą nusileidimo laiką tinkamai vykdyti privalomus saugaus nusileidimo reikalavimus. Ieškovė žinodama, kad jau keletą metų serga širdies ir padidinto spaudimo ligomis, nuolat vartoja vaistus nuo šių ligų, neperskaitė nusileidimo kalneliais „Bermudai“ taisyklių, o tuo pačiu ir draudimo leistis lankytojams, sergantiems tomis ligomis, kuriomis serga. Ji pati nusprendė leistis ekstremaliais kalneliais, tokiu būdu ieškovė, būdama suaugęs, protingas ir rūpestingas asmuo, neperskaičiusi draudimų ir žinodama apie savo ligas, pati prisiėmė riziką dėl nusileidimo ekstremaliu nusileidimo kalneliu „Bermudai“ galimų pasekmių. Atlikta produkto saugos ekspertizė, teismo medicinos ekspertizė, ekspertų bei specialistų paaiškinimai patvirtino, kad dėl išcentrinės jėgos, teisingai laikantis, lankytojui iškristi neįmanoma, taip pat neįmanoma trenktis galva į konstrukcijas, patvirtino, kad nusileidimo kalnelis „Bermudai“ yra saugus. Du kartus buvo atliktas šio kalnelio eksperimentas – leidosi du įmonės darbuotojai, jokių nukrypimų nenustatyta. Teismo medicinos ekspertizės išvada ir specialistų bei ekspertų paaiškinimai patvirtina, kad šis įvykis, kurio metu buvo sužalota ieškovė, galėjo kilti dėl ieškovės sveikatos būklės ir širdies bei padidinto kraujospūdžio ligų apsvaigus galvai ar žmogiškos reakcijos į stresą, nusileidimo ekstremaliu kalneliu „Bermudai“ metu paleidus rankas nuo guminės nusileidimo valties rankenų, tokiu būdu, išsibalansavus guminio nusileidimo laivelio lygsvarai, dėl išcentrinės jėgos poveikio, ieškovė galėjo iškristi iš nusileidimo valties ir patirti sužalojimus. Jokių kitų techninio ar kitokio pobūdžio priežasčių, vandens tiekimo sutrikimų ar kitų priežasčių, galėjusių sukelti šį nelaimingą įvykį, kurio metu buvo sužalota ieškovė, nenustatyta. Teismo vertinimu, atsakovas UAB „Druskininkų vandentiekis“ ėmėsi visų atsargumo priemonių, kad išvengtų bet kokios žalos ar kitų neigiamų padarinių atsiradimo savo vandens pramogų parko lankytojams. Visi įrengimai yra patikrinti, sertifikuoti, darbuotojai apmokyti, į taisykles įtraukti punktai ne tik privalomi pagal Europos standartus, tačiau ir papildomi, tai yra, įrašytas draudimas naudotis kalneliais „Bermudai“ asmenims, kurie serga širdies ir kraujospūdžio ligomis, asmenims, kurių bendras svoris 160 kg., todėl darė išvadą, kad atsakovas UAB „Druskininkų vandentiekis“ pareigą užtikrinti klientų saugumą atliko. Teismas konstatavo, kad ieškovė pažeidė parko vidaus taisykles, leidosi ekstremaliu nusileidimo kalneliu „Bermudai“, nors pagal sveikatos būklę ir ligas, o galimai ir pagal leistiną svorį, jai tai daryti taisyklės draudžia. Tokį pažeidimą teismas vertintino kaip ieškovės didelį neatsargumą. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovo UAB „Druskininkų vandentiekis“ civilinė atsakomybė, susijusi su jos vykdoma veikla, yra apdrausta bendrovėje „Ergo Lietuva“. Nurodė, kad ieškovės sužalojimas gali būti pripažintas draudiminiu įvykiu tik tokiu atveju, jei atsirastų draudėjo, tai yra UAB „Druskininkų vandentiekis“, civilinė atsakomybė. Tačiau šios bendrovės civilinė atsakomybė dėl ieškovės patirtų sužalojimo nenustatyta, nėra nustatyta civilinės atsakomybės sąlygų - neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų ir kaltės, todėl šis įvykis negali būti pripažintas draudiminiu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė R. G. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, atleisti nuo ekspertizės išlaidų bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nesutinka su 2010-12-30 sprendimu, mano, kad teismas neteisingai interpretavo faktines aplinkybes, netinkamai vertino įrodymus, neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Savo nuomonę grindžia šiais argumentais:
Ginčas yra dėl netinkamai suteiktos paslaugos, o ne naudojimosi nesaugiu įrenginiu.
Šalies argumentai
Teigia, kad Vandens parkas suteikė nekokybišką paslaugą, todėl atsako visais atvejais (CK 6.256 str. 4d.). Ieškovė, naudodamasi vandens parko paslaugomis, buvo vartotoja, pirkusi paslaugą, todėl vertinant ginčo situaciją, būtina vertinti suteiktos paslaugos kokybiškumą. Teismas pernelyg daug koncentravosi ir analizavo įrenginio saugumą, jo kokybę, o ne suteiktos paslaugos kokybę. Ieškovė įrenginio nenuomavo, nevaldė jo ir neketino to daryti, ieškovė tik pasinaudojo šiuo įrenginiu atsakovui teikiant pramoginę nusileidimo juo paslaugą. Dėl to, nusileidimo kalnelio ypatingai detali analizė neturi didelės reikšmės nagrinėjant suteiktos paslaugos kokybiškumą. Pagal vartojimo sutartį atsakovui teikiant pramoginę paslaugą, ieškovė buvo labai stipriai sužalota, t.y. vietoje planuoto malonumo patyrė didelį skausmą. Tai reiškia, kad pramoginė paslauga buvo suteikta netinkamai. Dėl šios žalos kažkas turi būti atsakingas. Naudodamasi paslauga ieškovė tinkamai vykdė visus atsakovo darbuotojų nurodymus ir laikėsi nusileidimo kalnelio taisyklių ir nepadarė taisyklių pažeidimo (t. 1, b.l. 34). Atsakovo darbuotoja, trenerė instruktorė, B. S., įvykio metu dirbusi prie nusileidimo kalnelio „Bermudai“, 2008-12-29 paaiškinime nurodė, kad ieškovė starto pozicijoje prieš nusileidimą buvo pagal reikalavimus (t. 1, b.l. 36). Sprendime teismas nurodė, kad nusileidimo kalnelis „Bermudai“ atitinka visus saugos taisyklių reikalavimus, todėl nepagrįstai laikė, kad šiame nusileidimo kalnelyje dėl parko kaltės negali įvykti nelaimingas atsitikimas. Tačiau nepaisant įrenginio gero techninio stovio, nereiškia, kad su įrenginiu negali atsitikti nenumatyti įvykiai, t.y. susižaloti žmonės. Vertindamas nusileidimo kalnelio saugumą, teismas nurodo gamintojo suteiktus sertifikatus, atliktus patikrinimus, tačiau visiškai nepasisako dėl liudytojo, kasdien prižiūrinčio kalnelio eksploatavimą parodymų, kurie neabejotinai parodo, kad pasitaiko ir iškritimų iš valtelės, ir vandens tiekimo sutrikimai ar nutrūkimai. Liudytoja, B. S. 2010-06-10 teismo posėdyje paaiškino, kad „pasitaiko, kad vandens tiekimas sutrinka ar nutrūksta <...> Jei nutrūksta vandens tiekimas, mes sustabdome čiuožimus“ (t 2, b.l. 168, 169). Atsakovo patvirtinta nusileidimo kalnelių saugaus eksploatavimo instrukcija (t. 1, b.l. 147) taip pat numato galimybę, kad gali nutrūkti vandens tiekimas į kalnelius (7 p.) ar vanduo gali būti tiekiamas nepakankamu intensyvumu (9.4 p.). Atsakovų nurodymas, kad nusileidimo kalneliai kasdien ir visuomet yra kruopščiai tikrinami teismo sprendime taip pat nurodytas kaip nustatytas nepaneigiamas kalnelių patikimumo faktas, nors byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, kad net ir esant tokiai kruopščiai kontrolei pasitaiko ir gedimai ir sužalojimai. 2007-01-24 Alytaus visuomenės sveikatos centro Druskininkų filialo patikrinimo akte (t. 1, b.l. 84) nurodyta, kad „Dauguma pretenzijų pareikšta dėl nusileidimo kalnelio „Sūkurys“, čiuopiant buvo plėšomi maudymosi kostiumai, kūno nubrozdinimai. Išanalizavus situaciją paaiškėjo, kad viduje kalnelio buvo nelygumai šiurkštus paviršius“ (t. 1, b.l. 84). Teismas šių faktų nevertino ir dėl jų nepasisakė, nors jie neabejotinai parodo, kad nusileidimo kalneliai tam tikromis aplinkybėmis dėl jų eksploatavimo gali būti nesaugūs kas gali iššaukti nelaimingų atsitikimų. CK 6.254 str. 4 d. nustato, kad kai sutartinę prievolę netinkamai įvykdo įmonė, tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolę netinkamai įvykdė dėl nenugalimos jėgos. CK 6.256 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės (t. y. atsakomybė verslininkui yra taikoma už nuostolių padarymo faktą), nebent įstatymai ar sutartis numato kitaip. CK 6.292 str. 1 d. nustatyta, kad paslaugų teikėjas privalo atlyginti dėl netinkamos kokybės produktų ar netinkamos kokybės paslaugų atsiradusią žalą. Produktas (paslaugos) yra netinkamos kokybės, jeigu jis neatitinka saugos reikalavimų, kurių protingai gali tikėtis vartotojas.
Ieškovė, sirgdama hipertenzine liga ir naudodamasi nusileidimo kalneliu „Bermudai“, nepažeidė nusileidimo kalnelių taisyklių.
Teismo nuomone ieškovė pažeidė nusileidimo kalnelių taisyklių 2.1 punktą (t. 1, b.l. 34), kuris draudžia naudotis nusileidimo kalneliu asmenims su silpna sveikata (širdies-kraujagyslių susirgimai, galvos trauma ir pan.), nes ieškovė sirgdama pirmine hipertenzine liga nepaisė draudimo leistis kalneliu. Ieškovės nuomone, šis abstraktus draudimas naudotis paslauga skirtas įspėti apie galimą neigiamą poveikį širdies-kraujagyslių sistemai ar galvos smegenų veiklai, t.y. toms ligoms, kurioms leidimasis kalneliu gali turėti įtakos. Ieškovė sutinka, kad gali būti kai kurios širdies ligos, dėl kurių leidimasis kalneliu gali sukelti sveikatos sutrikimus. Tačiau duotu atveju ieškovė serga hipertenzine liga, kuriai nusileidimo greitis nesukelia reikšmingų pakitimų. Atsakovai manė, kad dėl ieškovės ligos ji prarado sąmonę, todėl trenkėsi galva į nusileidimo kalnelio sienas (vamzdį). Tačiau medicinos ekspertas labai aiškiai atsakė, kad ieškovė „sąmonę galėjo prarasti įvykus smegenų sukrėtimui po veidinės galvos dalies sumušimo su viršutinio žandikaulio lūžiu“ (t. 2, b.l. 193). Ieškovė, leisdamasi kalneliu, prisiėmė riziką dėl paslaugos naudojimosi metu galimo neigiamo poveikio jos širdies kraujagyslių sistemai (t.y. kad gali ištikti infarktas ir pan.), bet tikrai nesuprato, kad toks draudimas reiškia rizikos prisiėmimą galimiems kaulų sulaužymams, dantų išmušimams ar galvos smegenų sutrenkimui. Ieškovės hipertenzinė liga negalėjo būti ir nebuvo priežastis patirto sužalojimo. Tokiu abstrakčiu draudimu atsakovas siekia bet kokias neigiamas paslaugos teikimo pasekmes perkelti ant vartotojo pečių, perkeldamas jiems visą riziką, nes bendro pobūdžio teiginio nurodymas „silpna sveikata“ yra neaiškus ir nepabrėžtas. Ieškovės įsitikinimu tokios bendro pobūdžio taisyklės buvimas (draudimas naudotis nusileidimo kalneliu asmenims su silpna sveikata) yra nesąžininga vartojimo sutarties sąlyga, ribojanti paslaugos teikėjo atsakomybę už žalą sužalojus sveikatą. Tokius atsakomybės ribojimų nustatymus draudžia CK 6.188 str. 2d. lp. Bendro ir nekonkretaus teiginio-draudimo įtraukimas į taisykles nėra aiškus ir suprantamas. CK 6.188 str. 6 d. nustato, kad bet kuri vartojimo sutarties sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Vertinant paslaugos teikėjo pateiktos informacijos kiekį ir turinį reikia žiūrėti kaip konkretus vartotojas suvokė pateiktą informaciją, lemiama reikšmė tokiu atveju turi būti teikiama objektyviajam kriterijui - ar pardavėjo pateikta informacija buvo pakankama ir tinkama suvokti „vidutiniam vartotojui“, t. y. profesionalių žinių neturinčiam, bet vidutiniškai informuotam, protingai atidžiam ir apdairiam asmeniui. Teismai, spręsdami iš vartojimo teisinių santykių kylančius ginčus, turi pareigą užtikrinti, kad vartojimo sutartys būtų identifikuotos, o vartotojo teisės tinkamai ginamos. Teismas ginčo sutartį turi kvalifikuoti vartojimo sutartimi ex officio (CPK 265 str. 1 d.). Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sąlygos teismo ex officio turi būti vertinamos pagal Civilinio kodekso 6.188 straipsnyje nustatytus sąžiningumo kriterijus. CK 6.188 str. 2 d. 1, 5 punktuose nustatyta, kad vartojimo sutarčių sąlygos, nustatančios neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, panaikinančios arba apribojančios pardavėjo ar paslaugų teikėjo civilinę atsakomybę už žalą, padarytą dėl vartotojo gyvybės atėmimo, sveikatos sužalojimo, ar už žalą, padarytą vartotojo turtui, teismo pripažintos nesąžiningomis, negalioja. Tai reiškia, kad negali būti tenkinami tokių sąlygų pagrindu reiškiami reikalavimai ar atsikirtimai. Taip pat nurodo, jog ieškovė nebuvo silpnos sveikatos. Net jei būtų laikoma, kad nusileidimo kalnelių taisyklių 2.1 punktas, draudžiantis naudotis nusileidimo kalneliu asmenims su silpna sveikata (širdies-kraujagyslių susirgimai, galvos trauma ir pan.), yra aiškus, sąžiningas ir ieškovės situacijoje taikytinas, tai ieškovės įsitikinimu, ieškovė šio punkto nepažeidė, nes jos sveikata nebuvo silpna. Ieškovė sirgo pirmine hipertenzine liga (padidėjęs spaudimas), tačiau dėl šios ligos negalima ieškovės laikyti esant silpnos sveikatos. 2010-12-10 teismo posėdyje apklaustas ekspertas A. C. paaiškino, kad „hipertenzija yra visokių stadijų, žmonės pradžioje jos gali nejausti <...> Jei nėra smegenų komplikacijų, hipertoninė liga praeina be sąmonės sutrikimo“ (t. 3, b.l. 20). Įvykio metu ieškovė buvo pakankamai stipri ir sąmoninga, gerai jautėsi, todėl nemanė ir nenutuokė, kad jos sveikata yra silpna ir dėl to ji negali leistis nusileidimo kalneliu „Bermudai“. Tai, kad ieškovė parke įvykio dieną jautėsi gerai, teismo posėdyje patvirtino liudytojai S. B. (t. 2, b.l. 180) ir S. V. (t. 2, b.l. 181).
Šioje byloje taikytina res ipsa loquitur doktrina.
Šios doktrinos esmė yra tai, kad jei žala atsiranda dėl daikto, ir nėra aiškios įvykio priežastys, tokiu atveju už žalą atsako asmuo, kuriam priklausė ar kuris tą daiktą kontroliavo (LAT 2001-11-14 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-1140/2001). Šioje byloje nebuvo nustatytos priežastys, nulėmusios ieškovės sužalojimus leidžiantis nusileidimo kalneliu „Bermudai“. Tai galėjo įvykti dėl įvairių priežasčių, t.y. dėl vandens tiekimo sutrikimų, leidimosi greičio, staigaus stabdymo atsiradimo ar kitų, su įrenginio eksploatavimu susijusių priežasčių. Tikslios priežastys nenustatytos. Dėl sužalojimų atsakovai kaltino pačią ieškovę, teigdami, kad ji neįvertino savo fizinių galimybių. Šiuo kalneliu gali naudotis vaikai nuo 8 metų 19, todėl ieškovei, daugelį kartų buvusiai įvairiuose vandens pramogų parkuose, kaltinimai neatrodo rimti. Vartotojui įrodyti nekokybiškos paslaugos suteikimo priežastis ir priežastinį ryšį yra sunku. Ieškovės sužalojimo priežasties nenustatė nei ekspertizės, nei byloje esantys įrodymai, todėl duotu atveju turi būti taikoma res ipsa loquitur taisyklė. Teismas nepagrįstai nustatė, kad jei negalima nustatyti įvykio priežasties, tuomet niekas už žalą neatsako.
Nusileidimo kalneliai „Bermudai“ yra padidinto pavojaus šaltinis, todėl atsakovas atsako be kaltės.
Teigia, jog pats parkas ir parke esantys įrengimai, nusileidimo kalneliai neabejotinai yra didesnio pavojaus šaltiniai, todėl atsakovas turi užtikrinti ne tik pačių įrengimų saugumą, bet ir saugų ir tinkamą jų naudojimą. Tai reiškia, kad atsakovas, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, yra atsakingas už sveikatai padarytą žalą pagal CK 6.270 str. taisykles, nustatančias didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę nesant jo kaltės. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės paslaugų, yra įstatyme nurodytas civilinės deliktinės atsakomybės be kaltės atvejis (CK 6.248 str. 1 d.).
Ieškovei neturi būti priteistos teismo išlaidos už ekspertizių atlikimą.
Sprendimu teismas priteisė iš ieškovės 3.000 Lt sumą, teismo sumokėtą ekspertinėms įstaigoms. Ieškovės nuomone ši suma yra priteista nepagrįstai, nes ieškovė, atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio), byloje dėl žalos atlyginimo už sužalotą sveikatą taip pat turėtų būti atleista ir nuo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Ieškovė gyvena viena, nuosavybės teise gyvenamo būsto neturi, yra mokytoja, gaunamos pajamos nėra didelės, todėl 3.000 Lt sumos priteisimas yra pernelyg didelis ieškovei. Tokio dydžio sumos mokėjimas ieškovei sukeltų sunkias pasekmes. Pažymi, kad atsakovo į teismo sąskaitą pervestos pinigų sumos už ekspertizių atlikimą, buvo sumokėtos kaip užstatas (CPK 90 str. ld.). Teismui atleidus ieškovę nuo teismo išlaidų, bet atmetus apeliacinį skundą, teismas turėtų grąžinti atsakovams jų sumokėtą užstatą, ekspertizės išlaidas dengianti iš valstybės numatytų lėšų. Atkreipia dėmesį, kad atsakovo prašymu paskirtos ekspertizės buvo atliktos ir dėl faktų, kurie neturi reikšmės bylai, todėl remiantis CPK 90 str. 4 d. numatytą galimybe neatlyginti išlaidų liudytojui, pagal analogiją turėtų būti dalis ekspertizių išlaidų dengiama iš ekspertizių atlikimo paprašiusio asmens, t.y. atsakovo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Druskininkų vandenys“ prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, kad UAB „Druskininkų vandentiekis“ civilinės atsakomybės kilimui nepakanka tik nurodyti žalą ir ieškovės spėjamą priežastį (prielaidą) dėl galimos įvykio priežasties. Nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių, kokie neteisėti UAB „Druskininkų vandentiekis“ veiksmai sąlygojo įvykio atsiradimą, bet tai, kaip jie susiję priežastiniu ryšiu su padaryta žala, nėra įmanoma jo civilinė atsakomybė. Paskutinį nusileidimo kalnelio „Bermudai“ patikrinimą iki įvykio VĮ „Technikos priežiūros tarnyba“ atliko 2008-12-18, kurio metu nebuvo rasta jokių saugumo pažeidimų. Teismo paskirtos ekspertizės VšĮ „TUVtechnika“ eksperto atliktos kalnelio „Bermudai“ ekspertizės akte (2010-03-16) konstatuojama, jog atsakovo eksploatuojamas vandens atrakcionas (šliaužynė) „Bermudai“ atitinka standarto LST EN 1069-1:2000 „2 m ir aukštesnės vandens šliaužynės. 1 dalis. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai." ir LST EN 1069-2:2000 "2 m aukščio vandens šliaužynės. 2 dalis. Naudojimo taisyklės.“ reikalavimus; kad atrakcionas „Bermudai“ yra tvarkingas ir saugus (2 punktas), o juo teikiama paslauga yra saugi (3 punktas). Vertinant įvykio vaizdo įrašą, „(...) matyti, kad apeliantei nusileidus, iš šliaužynės vamzdžiu normaliu srautu tekėjo vanduo, be to jai išlipant iš baseino nusileido kiti žmonės. Tai rodo, kad įvykio metu vandens buvo pakankamai.“ (2010-03-16 VšĮ „TUVtechnika“ vandens šliaužynės (kalnelio) „Bermudai“ ekspertizės akto 4 punktas). UAB „Druskininkų vandentiekis“ perspėja, kad Druskininkų vandens parkas yra aktyvaus poilsio vieta, kur pramogoms naudojamos žmogaus fizinės jėgos ir aktyvumas, todėl prieš lankantis vandens parke, kiekvienas privalo įvertinti savo fizines galimybes ir sveikatą. Lankytojas pats atsako už pasekmes, atsiradusias dėl šių taisyklių nežinojimo. Taisyklių dalyje, skirtoje, nusileidimo kalnelių zonai, nurodoma, jog lankytojai privalo laikytis kiekvieno nusileidimo kalnelio naudojimosi taisyklių (105 punktas). Vandens parkas už lankytojų sveikatai ir turtui kilusias pasekmes ar padarytą žalą tretiesiems asmenims neatsako, pretenzijų nepriima ir nenagrinėja, jei tos pasekmės atsirado dėl pačių lankytojų neatsargumo, nesilaikant šių taisyklių, įspėjamuose ženkluose ir užrašuose teikiamos informacijos bei Vandens parko personalo teisėtų nurodymų nevykdymo (125 punktas). Atsižvelgiant į atrakciono ekstremalumą, pati apeliantė privalėjo įvertinti riziką, kurią kelia didelis greitis, inercija ir kitos naudojimosi šiuo atrakcionu ypatybės, dėl ko reikalaujama ypač griežto naudojimosi taisyklių laikymosi. Šios rizikos pobūdis yra vertintinas kaip priimtinas - atitinkantis įstatymo reikalavimus. Apeliantė nepagrįstai suabsoliutina atsakovo UAB „Druskininkų vandentiekis“ pareigas, eliminuodama paties lankytojo pareigą elgtis atsargiai. Įrodinėdama nusileidimo kalneliu „Bermudai“ paslaugos nekokybiškumą, apeliantė remiasi liudytojos B. S. paaiškinimais 2010-06-10 teismo posėdyje: „pasitaiko, kad vandens tiekimas sutrinka ar nutrūksta (...) Jei nutrūksta vandens tiekimas, mes stabdome čiuožimus“ (t.2, b.l. 168 ir 169), nusileidimo kalnelių saugaus eksploatavimo instrukcija (t.l, b.l. 147), numatančia, kad gali nutrūkti vandens tiekimas į kalnelius, bei 2007-01-24 Alytaus visuomenės sveikatos centro „Druskininkų filialo patikrinimo aktu (t.l, b.l. 84), kuriame nurodoma, jog „Dauguma pretenzijų pareikšta dėl nusileidimo kalnelio „Sūkurys“, čiuožiant buvo plėšomi maudymosi kostiumai, kūno nubrozdinimai. Išanalizavus situaciją paaiškėjo, kad viduje kalnelio buvo nelygumai šiurkštus paviršius“ (t.l, b.l. 84). Atsakovas nesutinka su paminėtais apeliantės teiginiais, kadangi jie niekaip negali pagrįsti leidimosi „Bermudai“ paslaugos netinkamumo ar nesaugumo konkrečiu atveju. Nusileidimo kalnelių saugaus eksploatavimo instrukcijoje (t.l, b.l. 147) nurodomi reikalavimai darbuotojams, kaip elgtis situacijoje, jei nutrūktų vandens tiekimas į kalnelius, tačiau šie darbuotojams skirti nurodymai niekaip neįrodo, kad vandens tiekimas buvo nutrūkęs apeliantės R. G. leidimosi kalneliu „Bermudai“ metu. Be to, net ir sutrikus ar nutrūkus tiekimui, tai iškart pastebima - „(...) tada užgęsta šviesoforas.“ (liudytojos B. S. paaiškinimai 2010-06-10 teismo posėdyje: t.2, b.l. 168); „nutrūkus vandens tiekimui, iš karto įsijungia garsinė signalizacija, kad nebeleistų vandens“ (eksperto A. A. paaiškinimai 2010-12-02 teismo posėdyje, garso įrašas). Be to, ypač pažymėtina, jog remiantis 2010-03-16 V š Į „T U V technika“ vandens šliaužynės (kalnelio) „Bermudai“ ekspertizės aktu, „ (...) vandens lygis tiek šliaužynės vamzdyje, tiek nusileidimo baseine negali būti nei per mažas, nei per didelis. Vaizdo įraše aiškiai matyti, kad apeliantei nusileidus, iš šliaužynės normaliu srautu tekėjo vanduo, be to jai išlipant iš baseino nusileido kiti žmonės. Tai rodo, kad įvykio metu vandens buvo pakankamai. Darant prielaidą, kad lankytojui leidžiantis šliaužynės vamzdžiu, staiga nutrūko vandens tiekimas į vamzdį, tai lankytojas (žmogus) su esamu vandeniu vamzdyje saugiai nusileis.“ (ekspertizės akto 4 punktas). Iškart po R. G. vandens kalneliu „Bermudai“ sėkmingai nusileido jos dukra J. G. su draugu S. B.. Faktą, kad vandens tiekimas nebuvo sutrikęs apeliantės leidimosi metu, ekspertas A. A. papildomai patvirtino 2010-12-02 teismo posėdyje. Apeliantės nurodomas teiginys iš 2007-01-24 Alytaus visuomenės sveikatos centro „Druskininkų filialo patikrinimo akto (t.l, b.l. 84) dėl nusileidimo kalnelio „Sūkurys“ negali nei patvirtinti, nei paneigti šioje byloje nagrinėjamo kalnelio „Bermudai“ saugumo. Apeliantė, įrodinėdama UAB „Druskininkų vandentiekis“ atsakomybę, remiasi CK 6.256 str. 4 d., nustatančia, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita, tačiau nepateikia jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kuo pasireiškė paslaugos neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas. Priešingai, byloje esantys reguliariųjų ir operatyviųjų patikrų pažymos, aktai, oficialių priežiūros institucijų išvados leidžia teigti, kad UAB „Druskininkų vandentiekis“ eksploatuoja saugią, lankytojams nepavojingą, tinkamą ir tvarkingą įrangą, apdairiai ir rūpestingai atlieka jos priežiūrą, nepažeisdamas saugaus eksploatavimo reikalavimų. Įvertinęs pačios apeliantės, liudytojų parodymus, ekspertizės aktus pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pati apeliantė pažeidė parko vidaus taisykles, leidosi ekstremaliu kalneliu „Bermudai“, nors pagal sveikatos būklę ir ligas, o galimai ir pagal leistiną svorį, jai tai daryti taisyklės draudžia. Druskininkų vandens parko taisyklės, su kuriomis apeliantė susipažino įsigydama bilietą, taip pat šalia kalnelio „Bermudai“ iškabintos naudojimosi kalneliu taisyklės neabejotinai suponuoja pareigą fiziniam asmeniui, šiuo atveju apeliantei, atsižvelgti į nurodomus draudimus bei atitinkamai įvertinti savo fizines galimybes, prisiimant dėl to kylančią riziką. Tinkamas paminėtų faktorių įvertinimas ir vykdymas užkerta kelią neigiamų pasekmių atsiradimui. Traumos vandens nusileidimo kalnelio viduje įvyksta tik dėl to, kad dėl greičio ir ekstremalių pojūčių, iš anksto (prieš pasirenkant nusileidimo kalnelį) neįvertinus savo fizinės ir psichinės sveikatos galimybių, leidimosi metu lankytojas išsigąsta, pakeičia reikalaujamą kūno pozą, nebesilaiko reikalaujamos saugaus nusileidimo pozicijos ir taisyklių (leidimosi metu nustoja laikytis už padangos rankenų ir pan.), o lankytojo turimi įvairaus pobūdžio susirgimai (įskaitant širdies-kraujagyslių) tik padidina sveikatos sutrikimų, lemiančių koordinacijos praradimą, riziką. Žmogaus elgesio faktorių leidimosi metu, kaip vieną svarbiausių kriterijų ekspertizės akte įvardino VšĮ „TUVtechnika“ ekspertas. Atsakovas nesutinka su apeliantės teiginiu, kad atsakovas UAB „Druskininkų vandentiekis“ turi atsakyti už padarytą žalą net ir nesant atsakovo kaltės, remiantis didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinės atsakomybės nuostatomis. Vien dėl to, kad apeliantė nesilaikė privalomų saugaus nusileidimo reikalavimų, ir to pasėkoje patyrė traumą, nusileidimo kalnelio negalima pripažinti didesnio pavojaus šaltiniu.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ iš esmės grindžia analogiškais atsakovo UAB „Druskininkų vandenys“ atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai nurodo, kad apeliantė remiasi instruktorės B. S., įvykio metu dirbusios prie kalnelio „Bermudai“, rašytiniu paaiškinimu, kuriame nurodoma, kad ieškovė prieš leidimąsi užėmė teisingą starto poziciją. Nepaisant teisingos pradinės pozicijos ieškovė (apeliantė) nepagrįstai tvirtina, kad ji visą leidimosi laiką laikėsi nusileidimo taisyklių. Lankytojų leidimosi kalnelio viduje negalima stebėti, todėl nėra objektyvių galimybių įsitikinti, kad ieškovė tinkamos pozicijos laikėsi visą leidimosi laiką. Susižaloti neįmanoma, jei visą nusileidimo laiką labai tiksliai laikomasi privalomų leidimosi kalneliu reikalavimų. Tai, kad ieškovė paleido rankas nuo padangos rankenų, liudija parko darbuotojų paaiškinimai. Instruktorės B. S. rašytiniame paaiškinime pažymima, kad prieš čiuožimą vandens kalneliu vyras drąsino moterį (1 t., b.l. 41). Ypač atkreiptinas dėmesys į iškart po įvykio nukentėjusiąją apžiūrėjusios bendrosios praktikos slaugytojos J. R. rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodoma: „Paaiškėjo, kad klientai čiuoždami nusileidimo kalneliu „Bermudai“, pasak vyro, nesilaikė saugaus leidimosi taisyklių (paleido rankas nuo padangų rankenų), viduje apvirto, ko pasėkoje vandens parko klientė R. G. patyrė traumą“ (11., b.l. 42). Draudimo dėl silpnos sveikatos naudotis kalneliu reikšmė sukonkretinama skliausteliuose, t.y. širdies-kraujagyslių susirgimai, galvos trauma ir pan., todėl apeliantė, būdama suaugęs ir sąmoningas žmogus, negalėjo nežinoti ar nesuvokti jai konstatuotų širdies-kraujagyslių susirgimų, tuo labiau, kad remiantis jos asmens sveikatos istorija, jai buvo nuolat skiriami vaistai nuo padidinto kraujospūdžio ir vis stipresni (2 t., b.l. 172). Draudimo leistis asmenims, turintiems širdies-kraujagyslių susirgimus, sąlyga negali būti laikoma nesąžininga CK 6.188 straipsnio prasme, kadangi nagrinėjamu atveju draudime pateikta informacija buvo pakankama ir tinkama suvokti vidutiniškai informuotam, protingai atidžiam ir apdairiam asmeniui. Be to, pati ieškovė teismo posėdžių metu yra nurodžiusi, kad stende prie kalnelio „Bermudai“ iškabintų taisyklių ji neskaitė, t.y. nesusipažino su privalomais reikalavimais ir draudimais, nors vandens parko taisyklės įpareigoja tai daryti. 2010-05-13 posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, jog „taisyklėse parašyta, kad sergant širdies, kraujagyslių ligomis draudžiama leistis Bermudais. Mūsų manymu, tai tik įspėjimas, bet ne draudimas šiuo įrenginiu naudotis. (...) Bet reikia suprasti faktinį paslaugos teikimą, ne kiekvienas asmuo skaito taisykles.“ (2010-05-13 posėdžio protokolas). 2010-12-02 teismo posėdžio metu ieškovė (apeliantė) papildomai patvirtino, jog skaito tik su akiniais (skaitymui), o jų su savimi prie kalnelio neturėjo (2010-12-02 teismo posėdžio garso įrašas). Apeliantės teiginiai, kad įvykio metu ji buvo stipri, sąmoninga, gerai jautėsi yra subjektyvūs ir negali patvirtinti ieškovės (apeliantės) sveikatos būklės bei elgesio kalnelio vamzdžio viduje. R. G. sveikatos istorijoje esantys duomenys patvirtina, jog hipertenzija progresavo, o ieškovę gydantis gydytojas A. S. ligonio apžiūros statusuose jau nuo 2003-10-10 atžymi pastovų (13 kartų) ligonės skundimąsi galvos skausmais ir svaigimu, dėl ko buvo skiriami vaistai pastoviam vartojimui (2 t., b.l. 23-24). Pažymi, kad net jei ir ieškovei (apeliantei) dėl širdies-kraujagyslių susirgimų ir nebūtų sutrikusi koordinacija kalnelio viduje, tai nepaneigia jos reakcijos į stresą, ko pasekoje ji nustojo beatodairiškai laikytis reikalaujamos pozos ir išvirto iš padangos, kadangi remiantis vandens parko darbuotojų, ekspertų bei specialistų paaiškinimais, visą nusileidimo laiką tiksliai laikantis privalomų taisyklių, susižaloti neįmanoma. Taip pat nurodo, kad šioje byloje netaikytina res ipsa loquitur doktrina, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-11-14 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1140/2001, kuria remiasi apeliantė, ratio decidenti nurodomoje ir nagrinėjamoje byloje nesutampa. Šioje nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta nei vieno fakto, patvirtinančio vandens parko neteisėtus ir netinkamus veiksmus ar nepakankamą rūpestingumą. Atsakovo nuomone, vien dėl to, kad ieškovė nesilaikė privalomų saugaus nusileidimo reikalavimų, ir to pasekoje patyrė traumą, nusileidimo kalnelio negalima pripažinti didesnio pavojaus šaltiniu. Saugaus nusileidimo kontrolė pasireiškė per paties asmens sugebėjimą laikytis nusileidimo taisyklių. Kai asmuo laikosi privalomos pozicijos visą leidimosi laiką, jokių žalingų pasekmių neatsiranda. VĮ „Technikos priežiūros tarnyba“ specialistas A. M. 2010-12-16 teismo posėdžio metu nurodė, jog, remiantis LR Potencialiai pavojingų įrenginių įstatymu vandens šliaužynė nėra įtraukta į potencialiai pavojingų įrenginių kategoriją Lietuvoje (2010-12-16 teismo posėdžio garso įrašas). Net ir pripažinus atrakcioną „Bermudai“ didesnio pavojaus šaltiniu ir tai, kad civilinė atsakomybė atsakovui UAB „Druskininkų vandentiekis“ turėtų atsirasti be kaltės, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, ieškovas privalo įrodyti kitas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. LR Potencialiai pavojingų įrenginių įstatymas numato įrenginių savininkų atsakomybę už žalą, padarytą dėl nesaugaus įrenginių naudojimo (11 str. 1 d. 1 p.). Atlikta produkto saugos ekspertizė, teismo medicinos ekspertizė, ekspertų bei specialistų paaiškinimai patvirtina, jog nusileidimo kalnelis „Bermudai“ ir juo teikiama paslauga yra saugi, o ieškovė (apeliantė) pati pažeidė parko vidaus taisykles, kas vertintina kaip jos didelis neatsargumas. Taip pat nurodo, kad teismas pagrįstai priteisė iš ieškovės UADB „Ergo Lietuva“ 3000 Lt sumą, kuri buvo išmokėta ekspertinėms įstaigoms. Remiantis CPK 93 str. 1 d. pralaimėjusi šalis laimėjusiai šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (šiuo atveju už ekspertizių atlikimą). CPK 83 str. 4 dalis atleidimą nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, išskyrus išlaidas, nurodytas 88 straipsnio 1 dalies 5-7 punktuose, numato tik fiziniams asmenims, kurie Vyriausybės nustatyta tvarka pripažinti socialiai remtinais. Byloje nėra duomenų, kad ieškove (apeliantė) patenka į Vyriausybės nustatyta tvarka pripažintų socialiai remtinų asmenų grupę.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2008 m. gruodžio 28 d. ieškovei R. G. apsilankius atsakovo UAB „Druskininkų vandentiekis“ vandens pramogų parke ir nusileidžiant nusileidimo kalneliu „Bermudai“ ji buvo sužalota. Dėl patirtų sužalojimų ieškovė gydėsi, buvo nedarbinga ir jai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala.
Išnagrinėjęs bylą pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas UAB „Druskininkų parkas“ yra kaltas ar veikė neteisėtai, kad yra priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos. Teismas pažymėjo, kad atsakovas užtikrino, jog teikiamos vandens pramogų paslaugos būtų saugios ir, kad lankytojai laikytųsi taisyklių reikalavimų, jokie kalnelio „Bermudai“ eksploatacijos pažeidimai ar vandens tiekimo nutrūkimas nebuvo nustatyti. Teismas konstatavo, kad ieškovė pati pažeidė atsakovo nustatytas vandens pramogų parko nustatytas nusileidimo taisykles pramogų kalneliu „Bermudai“ žinodama, jog serga ligomis, kuriomis sergant nusileidimas tokiu kalneliu draudžiamas, sužalojimus patyrė dėl pačios didelio neatsargumo, todėl tarp atsakovo veiklos ir ieškovės sužalojimo nėra priežastinio ryšio. Teismas nepripažino įvykusio įvykio draudiminiu ir netenkino ieškovės ieškinio. Teisėjų kolegija su tokiomis apylinkės teismo padarytomis išvadomis sutikti negali.
Teisėjų kolegija išanalizavusi byloje esančią medžiagą ir įvertinusi byloje pateiktus įrodymus daro išvadą, kad atsakovas UAB ‚Druskininkų parkas“ buvo parke esančių įrenginių, tame tarpe ir nusileidimo įrenginio kalneliai „Bermudai“ savininkas ir jo veikla naudojant įrenginį buvo susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, todėl atsakovas turi atlyginti ieškovei didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą pagal CK 6. 270 straipsnio nuostatas. Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad potencialiai pavojingi įrenginiai - darbo priemonės (darbui naudojamos mašinos, įrengimai, įrenginiai, aparatai, prietaisai ar įrankiai) ir kiti įrenginiai, kuriuos naudojant kyla pavojus darbuotojų ir kitų žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai ar turtui dėl juose sukauptos energijos bei vykstančių procesų ir kuriems reikalinga šio įstatymo nustatyta priežiūra. Įrenginiams priskiriami jų valdymo, signaliniai, blokavimo ir saugos įtaisai, kontroliniai matavimo prietaisai. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 10 punktą vandens pramogų kalnelis „Bermudai“ su įranga yra priskirtas pramoginių įrenginių grupei, nes jo veikla kelia aplinkiniams didesnį nei įprasta, pavojų ir toks įrenginys su juo sumontuota įranga laikytinas didesnio pavojaus šaltiniu. Taip pat pagal paminėto įstatymo 11 straipsnį įrenginių savininkai atsako už saugų įrenginių naudojimą ir atlygina žalą padarytą naudojant įrenginius. Įrenginių savininkai privalo užtikrinti saugų įrenginių naudojimą, reikiamą techninę būklę ir nuolatinę priežiūrą pagal priežiūros norminių aktų ir įrenginių techninių dokumentų reikalavimus visą įrenginio naudojimo laiką (LR Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 10 straipsnio 1 dalis). Įstatymas (CK 6. 270 str. 1 d.) nustato, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t.t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Aiškinant šią teisės normą suprantama, kad civilinė atsakomybė pagal nurodytą straipsnį atsiranda be kaltės. Asmuo nuo civilinės atsakomybės gali būti atleistas ir neatsakys už padarytą žalą tik įrodęs buvus force majeure arba nukentėjusiojo tyčią ar didelį neatsargumą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas UAB „Druskininkų vandenys“ neįrodė buvus force majeure aplinkybes arba nukentėjusiosios tyčią ar didelį neatsargumą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė pažeidė parko vidaus taisykles, leidosi ekstremaliu nusileidimo kalneliu „Bermudai“, nors pagal sveikatos būklę ir ligas, o galimai ir pagal leistiną svorį tai daryti ieškovei buvo draudžiama. Teismas šiomis aplinkybėmis remdamasis pripažino ieškovės didelį neatsargumą. Teisėjų kolegija su tokia konstatacija nesutinka ir nemano, kad teismo nustatytos aplinkybės ir aplamai ieškovės veiksmai naudojantis įrenginiu buvo nukentėjusiosios didelis neatsargumas. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pramoginio įrenginio savininkas privalo atsakyti už saugų įrenginių naudojimą ir atlyginti žalą, padarytą naudojant įrenginius ( Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 11 straipsnis). Kaip matyti iš bylos medžiagos, kad vandens parko taisyklės draudė lankytis asmenims, turintiems negalavimus, kurie kelia grėsmę asmenų sveikatai ir saugumui, o taip pat draudė naudotis vandens nusileidimo kalneliais su silpna sveikata (širdies-kraujagyslių susirgimai, galvos trauma ir kt.). Byloje nustatyta, kad ieškovė serga širdies ir padidinto kraujo spaudimo liga ir vartoja vaistus nuo šių ligų. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šios ieškovės ligos negalėjo būti priežastimi patirti jai sužalojimus. Lietuvos teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos ekspertizės akte Nr. EKG 50/10 (02) nurodoma, kad ieškovei sergančiai pirmine hipertenzine liga, leidimasis ekstremaliu kalneliu „Bermudai“ galėjo turėti įtakos kraujospūdžio pakilimui ir kraujotakos sutrikimui, ieškovei ekstremalios situacijos nerekomenduojamos, nes dėl padidėjusio fizinio ir psichoemocinio krūvio galėjo pakilti kraujospūdis, sutrikti koordinacija. Tačiau šia atlikta ekspertize ekspertai taip pat pripažino, kad sąmonę ieškovė galėjo prarasti tik įvykus smegenų sukrėtimui po veidinės galvos dalies sumušimo su viršutinio žandikaulio lūžiu. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su apeliantės apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovė leisdamasi kalneliu prisiėmė riziką dėl paslaugos naudojimosi metu galimo neigiamo poveikio jos širdies ir kraujagyslių sistemai, bet nesuprato, kad draudimas reiškia rizikos prisiėmimą galimiems kaulų sulaužymams, galvos smegenų sumušimams ir dantų išmušimams. Nusileidimo kalnelis „Bermudai‘ taisyklių 2. 1 punkto nuostata (t 1., b.l. 39) draudė naudotis nusileidimo kalneliu asmenims su silpna sveikta (širdies-kraujagyslių susirgimai, galvos trauma ir kt), tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šiose taisyklėse asmenims sergant padidinto kraujo spaudimo liga tiesioginio draudimo naudotis kalneliu nebuvo. Be to, šiose taisyklėse ir kituose į bylą pateiktuose dokumentuose dėl nusileidimo kalnelio naudojimo nebuvo nurodyta, kokius veiksmus turi atlikti asmenys kai besinaudojančiam asmeniui pasidaro bloga ir jis negali tęsti naudojimosi kalneliu. Šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad pats atsakovas UAB „Druskininkų vandenys“ savo veiksmais neužtikrino tinkamo įrenginio saugumo ir prisiėmė visą riziką dėl įrenginio naudojimo. Teisėjų kolegija nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu sprendžia, kad atsakovui UAB „Druskininkų vandenys“ civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės.
Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl jį privalo įrodyti ieškovė. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ieškovui buvo padaryta 8823,61 Lt turtinė ir 50000 Lt neturtinė žala. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė pareiškimu ( t 3., b.l. 103) nurodė, kad jai turtinė žala sudaro 8773,61 Lt. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje pateiktus leistinus rašytinius įrodymus, tame tarpe pateiktą pažymą iš UAB „ Stomatologijos klinikos“ (t. 3., b.l. 104) apie reikalingas atlikti ieškovei odontologinės priežiūros paslaugas bei dėl nedarbingumo negautą atlyginimo dalies skirtumą – 1312,57 Lt, o taip pat kitas išlaidas turėtas dėl sveikatos sutrikimo sprendžia, kad ieškovei turtinės žalos dydis yra 8773,61 Lt ir tai atitinka C K 6. 283 straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams. Tokiu būdu iš atsakovų ieškovei priteistina 8773,61 Lt turtinė žala. Be turtinės žalos ieškovė prašo priteisti iš atsakovų jai neturtinėms teisėms bei interesams padarytą – 50000 Lt neturinę žalą.
Neturtinės žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju nustato C K 6.283 straipsnio 1 dalis, ir 6.250 straipsnio 2 dalis. Šios normos yra bendrosios ir nustato deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą fizinio asmens sveikatos sužalojimu. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų jam nesant sužalotam. Be turtinės, šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Ieškovė nurodo, kad dėl įvykusio įvykio patyrė didelį stresą, baimę, skausmą, jai iki šiol likusi baimė vairuoti, padidėjo galvos svaigimas, po atliktos dantų sukabinimo operacijos ji negalėjusi kalbėti, valgyti ir iki šiol negali normaliai sukasti dantų. Dirba mokytoja, todėl vengia valdyti kitiems matant, jai surakindavo žandikaulį, sutraukia skruosto raumenis, būna skausmingi spazmai. Atsižvelgdama į ieškinyje nurodytas aplinkybes ieškovė nustatė jai 50000 Lt neturtinę žalą. Kadangi atlygintinos neturtinės žalos ribų įstatymas (CK 6. 250 straipsnis) nenustato, tai teisėjų kolegija vadovaudamasi CK 6. 250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose ( pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008 ir kitose) ieškovei nustato neturtinės žalos dydį 7000 Lt. Teismas nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį ieškovei remiasi ieškovės nurodytomis ieškinyje aplinkybėmis dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, patirto skausmo, streso, galimybių praradimo, nepatogumus. Nustatant neturtinės žalos dydį taip pat turi būti atsižvelgiama į galimą ieškovei skausmo atsiradimą ir nepatogumus atliekant reikalingas odontologines paslaugas ateityje.
Pagal byloje pateiktą UAB „Druskininkų vandentiekis“ ir UADB „Ergo Lietuva“ sudarytą įmonės veiklos civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. 710-660-105930, atsakovo UAB „Druskininkų vandentiekis“ civilinė atsakomybė, susijusi su vandens pramogų parko veikla yra apdrausta. Todėl žalą ieškovei privalo atlyginti atsakovas UADB „Ergo Lietuva“. Atsakovai bendrais veiksmais žalos nukentėjusiajai nėra padarę, todėl jiems taikyti solidariąją civilinę atsakomybę nėra įstatyminio pagrindo (CK 6. 279 straipsnis).
Tenkinant iš dalies ieškinį iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ priteistinos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ieškovei ir žyminis mokestis bei išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88, 96 straipsniai).
Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje pateiktus įrodymus bei taikė materialinės teisės normas, todėl teismo sprendimas panaikintinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 330 straipsnis). Priimtinas naujas sprendimas ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimą panaikinti. Priimti naują sprendimą ir ieškovės R. G. ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ ( į/k 110012799), 8773,61 Lt turtinei žalai ir 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti ieškovei R. G. ( a/k (duomenys neskelbtini)
Iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ priteisti 65,34 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, ieškovei R. G. bei 946 Lt žyminio mokesčio ir 25,76 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.