- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-03-24
- Bylos Nr.
- 1-228-1082/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35249-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rita Dirkė
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Kaltinamasis
- N. K.
- Civilinis ieškovas
- Panevėžio teritorinės ligonių kasos
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.13Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės (BK 65 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Pasvalio r., lietuvis, LR pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., gyv. vietos nedeklaravęs, teistas: 1) 2004-03-22 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d., 180 str. 1 d., 178 str. 4 d., galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn.; 2) 2007-10-29 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu bei jį pakeitusiu 2008-01-14 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 187 str. 3 d., 180 str. 1 d., 180 str. 2 d., 178 str. 2 d. galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 4 m. 6 mėn. 5 d.; 3) 2013-04-26 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 286 str., 290 str. galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 9 mėn.; 4) 2015-08-19 Pasvalio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 1 d. arešto bausme 60 parų (bausmę atlikęs); teistumas išnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. K. 2019 m. rugpjūčio 17 d. apie 19.35 val. namo kieme adresu (duomenys neskelbtini), kumščiu sudavė sėdinčiam ant suolo nukentėjusiajam A. K. į galvą, A. K. atsistojus gintis, sudavė nukentėjusiajam vieną kartą kumščiu į galvą, po ko A. K. parkrito ant kairio šono, taip padarė nukentėjusiajam A. K. poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, kairio stipinkaulio ir kairio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžius – nesunkų A. K. sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis N. K. teisiamojo posėdžio metu dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad įvykio dieną apie 10-11 val., jam būnant blaiviu, kartu su P. B. nuėjo pas pažįstamą pravarde „(duomenys nekelbtini)“, gyvenantį (duomenys neskelbtini), kur gėrė 7,5 stiprumo alų, žaidė kortomis, ten kompanija keitėsi. Kažkuriuo metu atėjo nukentėjusysis, kurį jis matė pirmą kartą. A. K. kartu sėdėjo su visais, kurių tuo metu buvo gal 7-8 žmonės, ir vartojo alkoholį. Apie 15-17 val. A. K. susiginčijo su P. B., todėl jis pradėjo P. ginti, kas davedė prie muštynių. Žinojo, kad P. silpnas ir neapsigins, todėl smogė A. K., t.y. atsistojo ir nestipriai vieną kartą kairės rankos kumščiu smogė prie to paties stalo priešais sėdinčiam A. K. į dešinę pusę, į galvos sritį. Prieš suduodamas gal ir pasakė, kad šis apsiramintų. Sudavęs smūgį jis pats atsisėdo ir toliau gėrė. Jokių kitų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko. Po smūgio sudavimo kažką dar aiškinosi, o paskui atsisėdo ir kaip niekur nieko toliau žaidė. Kiek atsimena, po smūgio nukentėjusysis A. K. dar irgi sėdėjo toliau prie stalo ir žaidė, o paskui pats nuėjo ir atsigulė ant žolės. Kodėl jis atsigulė ant žolės, jis nežino, pamanė, kad nuo alkoholio jam pasidarė negera. Nurodė, kad po to smūgio daugiau niekas A. K. nemušė. Nukentėjęs į smūgį reagavo ramiai, apsiramino ir nieko neklausinėjo. Į smūgį labiau sureagavo O. V., kuri bandė juos išsiskirti, gal per vidurį atsistojo, gal rankas kišo, ir taip neleido jam su nukentėjusiuoju konfliktuoti. O. į konfliktą su P. nesikišo. Po smūgio O. domėjosi A. K., kas jam yra. Smūgio metu dar ten buvo „(duomenys neskelbtini)“ ir P.. „(duomenys neskelbtini)“ viską matė, P. jau beveik miegojo, tai ar jis ten matė kažką, abejoja. Jis pats matė, kad po vieno smūgio, kuris buvo į žando pusę, prie akies kažkur, nukentėjusysis nenugriuvo, jokio kraujo nebuvo. Kas įvykio metu sėdėjo prie nukentėjusiojo, neatsimena, bet nukentėjusysis lygtais sėdėjo ant suoliuko, kuris buvo be atramos, kažkur sėdėjo O., kuri ir iškvietė A. K. greitąją, nes jis O. pasakė, kad jam skauda ranką, o policija atvažiavo pati. Kaltinamasis parodė, kad visus savo veiksmus atsimena, nors alkoholis ir turėjo įtakos jo elgesiui. Ikiteisminio tyrimo metu jis gal susipainiojo, į kurią pusę davė, nes buvo girtas, bet jis A. K. davė iš kairės rankos, kas reiškia, kad sudavė į dešinę pusę. Gailisi, kad sudavė vieną smūgį A. K., kas galėjo jam sukelti fizinį skausmą, nukentėjusiojo atsiprašo. TLK pareikštą civilinį ieškinį jis pripažįsta. Po incidento aš su O. apie įvykį nebendravo, neskambino, su „(duomenys neskelbtini)“ apie tai bendravo, šis jam sakė, jog paliudys, kaip buvo, jei kvies, nes jis smūgio sudavimo metu buvo prie stalo ir viską matė. Su P. B. jis bendrauja kasdien.
Ikiteisminio tyrimo metu 2019-08-18 N. K. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2019-08-17 ryte, laiko tiksliai pasakyti negali, su draugu P., kurio pavardės nežino, nuėjo į svečius pas jo kaimyną, kurio nei vardo, nei pavardės nežino, pravarde ,, (duomenys neskelbtini) ", gyvena (duomenys neskelbtini). Ten žaidė su kortomis, vartojo alkoholį. Sėdėjo kieme prie staliuko. Apie 14 val. atėjo vyriškis, kurio nepažįsta ir nežino, kieno jis draugas, kuris taip pat pradėjo vartoti alkoholį su jais. Apie 19 val., laiko tiksliai pasakyti negali, P. pradėjo konfliktuoti su minėtu vyriškiu. Jis (N. K.) paprašė vyriškio, kad šis nesikabinėtų prie P., tačiau tas vyriškis jo žodžių nesuprato, į nieką nereagavo. Tada jis atsistojo ir sudavė kumščiu vieną kartą tam vyriškiui į kairį skruostą. Tuo metu vyriškis sėdėjo, po smūgio irgi taip pat sėdėjo. Visi toliau kartu vartojo alkoholį ir žaidė kortomis. Jis gėrė alų, 7,5 laipsnių stiprumo. Visi kartu išgėrė apie 10 litrų alaus, jis išgėrė galimai apie 1,5 litro alaus. Po kiek laiko minėtas vyriškis atsistojo, nuėjo ant žolės ir atsigulė, o prie to vyriškio priėjo O. ir paklausė, kas atsitiko. Vyriškis skundėsi rankos skausmu. Jis taip pat priėjo prie to vyriškio, kuris pasakė, kad jam atkeršys (1 t., b.l. 107-108).
Ikiteisminio tyrimo metu 2019-12-16 N. K. patvirtino savo pirminius parodymus. Parodė, kad nepažįstamam vyrui jis trenkė kumščiu vieną kartą į kairį skruostą, daugiau jokių smūgių nesudavė. Kai trenkė tam vyrui, tai jis sėdėjo, kad būtų pargriuvęs nuo jo suduoto smūgio, jis to nematė, gal ir pargriuvo, bet jis to nematė (1 t., b.l. 115-117).
Nukentėjusysis A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 17 d. kažkur apie 17 val. užėjo pas (duomenys neskelbtini) (namo numerio nežino), Naujamiestyje gyvenantį pažįstamą vardu V., pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Į vietą atėjo blaivus, tačiau ten būdamas vartojo alkoholį, išgėrė gal 2-2,5 litro alaus, žaidė kortomis. Tuo metu toje vietoje buvo P. B., N. K., O. V. ir kartais V. („(duomenys neskelbtini)“). Bevartojant alkoholį ir bežaidžiant kortomis, jam pačiam sėdint, tarp jų esant stalui, nuo N. K. gavo smūgį į galvą. Po to smūgio jis nenugriuvo ir negalėjo nugriūti,nes už jo buvo medis, o jis sėdėjo į jį atsirėmęs. Šalia, iš kairės pusės, dar P. B. sėdėjo. Po pirmo smūgio jis atsistojo ir paklausė kas, kaip, kodėl, ir tada iš N. K. gavo antrą smūgį, po kurio jis nugriuvo į tarpą tarp suoliuko ir stalo, ir susilaužė ranką. Tarp smūgių buvo sekundžių reikalas, gal iki minutės. N. K. pirmą kartą sudavė jam atsistojęs iš kairės rankos (gal kumščio) į galvą, o antrą smūgį gavo iš tos pačios rankos kumščiu į akį. Konflikto tarp jų viduryje atsirado O., kuri tuo metu sėdėjo jam iš dešinės pusės. Iki smūgio jokio konflikto su kaltinamuoju tikrai nebuvo, mano, kad jei būtų pradėjęs kilti konfliktas, tai P., kuris sėdėjo jam iš kairės pusės, jam būtų kažką sakęs. Kai jis atėjo, kaltinamasis jau buvo pavartojęs alkoholio, tačiau buvo normalus, sąmoningas, P. B. jau buvo gan rimtai išgėręs, O., bent iš pažiūros, tikrai buvo blaivi, o „(duomenys neskelbtini)“ irgi buvo vartojęs, bet ant jo nesimatė. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie buvusius tris smūgius, A. K. parodė, kad čia įsivėlė klaida, gal ne taip tyrėja užrašė, nes tikrai buvo du smūgiai - pirmas į galvos plaukuotą dalį, o kitas prie akies. Atsimena visas aplinkybes, nes buvo nedaug išgėręs. Viską surašė tyrėja, o jis pasirašė po apklausos protokolu, jo neskaitęs. Kai nugriuvo, sąmonės praradęs jis nebuvo, tik po nugriuvimo praėjus 10-15 minučių, atsisėdus pradėjo skaudėti ranką (riešą) ir pasidarė bloga, todėl nuėjo atsigulti ant žolės, tačiau kaltinamajam nieko nesakė. Prie jo buvo priėjusi tik O., kuri pamačiusi jo ranką, iškvietė policiją. Iki atėjimo pas „(duomenys neskelbtini)“, jis buvo sveikas. Smūgio sudavimo metu šalia buvo O. V., N. K., šalia sėdėjo P. B. ir V.. Kitų asmenų šalia nebuvo. O. V. pirmo smūgio metu, ar buvo, tai nežino, bet kai jis atsistojo, tai mano, kad ji turėjo matyti. Kai atvyko medikai, jis jiems nurodė, kad skauda ranką, apžiūros metu taip pat tikrino galvą, kurioje buvo guzas, patinusi akis. Teismo medicinos ekspertui jis nurodė tas pačias aplinkybes, kad skauda riešą, galvą ir paakį. Pačios specialisto išvados neskaitė, tačiau apžiūros metu ekspertas matė guzą, kraujosrūvas ir riešą. Iki incidento kaltinamojo nepažinojo, bendrauti nebuvo tekę, žinojo jį tik iš matymo. Ikiteisminio tyrimo metu įvėlė klaida nurodydamas, kad iš matymo kaltinamąjį žinojo nuo 2007 m., tačiau iš esmės tik žinojo, kad toks žmogus yra ir viskas. Teko būti įkalinimo įstaigoje kartu su N. K., todėl jį žinojo tik iš matymo. Su N. K. nėra konfliktavęs. Kodėl gavo smūgius, jis nežino, nurodė, kad tai buvo netikėtas N. K. šuolis. Pas „(duomenys neskelbtini)“ jis atėjo apsirengęs trumpomis rankovėmis ir su sportiniu treningu, kurio nusirengęs nebuvo. V. ir P. yra jo pažįstami.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu 2019-08-18 nukentėjusysis A. K. parodė, kad 2019-08-17 apie 17.00 val. jis buvo kieme (duomenys neskelbtini). Kartu buvo kaimynė O. V., N. K. ir dar vienas nepažįstamas vyriškis. Visi gėrė alkoholį, šnekėjo. N. K. pažįsta maždaug nuo 2007 m., susipažino Marijampolės įkalinimo įstaigoje. Daugiau su N. K. niekur nebuvo susitikęs, tik įkalinimo įstaigoje. Kol su N. K. bendravo, visko buvo ir pakošminfliktuodavo, tačiau muštis su juo neteko. Minėtą vakarą iš pradžių viskas buvo gerai, visi kalbėjosi, išgėrė nemažai alkoholio. Apie 19.35 val. jis šnekėjo su tuo nepažįstamu vyriškiu. Iš niekur nieko, jam besėdint, jį (A. K.) puolė N. K., tai yra sudavė kumščiu vieną kartą į galvą. Jis atsistojo gintis ir tik jam atsistojus, N. K. dar du kartus sudavė kumščiu į galvą, po smūgių jis nukrito, trumpam prarado sąmonę. Atgavęs sąmonę jis pajuto stiprų fizinį skausmą rankoje, matėsi, kad lūžo rankos kaulas, kaimynė O. V. pranešė apie įvykį, atvyko policija, greitoji pagalba. Policija sulaikė N. K., o jam ligoninėje buvo nustatytas girtumą 2,49 promilių, galvos sumušimas ir kairės rankos dilbio lūžis (1 t., b.l. 19, 20).
Ikiteisminio tyrimo metu 2019-10-29 nukentėjusysis A. K. parodė, kad į (duomenys neskelbtini) namo kiemą jis atėjo apie 17 val., buvo blaivus. Šiame kieme gėrė alų 7,3 laipsnių stiprumo, 1 l talpos plastikiniuose buteliuose. Iki įvykio buvo išgėręs apie 2 l alaus. Viską gerai pamena, nes nebuvo girtas. Sėdint ir vartojant alų, jokių konfliktų nebuvo, prie jam nepažįstamo vyro nesikabinėjo, jo niekaip nevadino. Kalbėtis kalbėjosi, bet tikrai nekonfliktiškai, to vyro, kaip jam atrodo, jis neįžeidinėjo, nevadino negražiai, nebent kažko nepamena. Jiems kalbant su tuo nepažįstamu vyru, N. iš niekur nieko trenkė kumščiu į galvą, ne į veidą, bet į galvos dešinę plaukuotą paviršių. Tuo metu jie sėdėjo kieme prie staliuko, N. buvo kitoje staliuko pusėje priešais jį, o jam nepažįstamas vyras, su kuriuo jis kalbėjo, sėdėjo šalia, iš kairės pusės. Po šio smūgio nepamena, kad būtų nuo suolo, ant kurio sėdėjo, nugriuvęs. Gal ir buvo, tačiau tikrai nepamena, bet tikrai pamena, kad po smūgio atsistojo ir N. pasakė: „kas tau yra, ką darai“. Tuo metu N. kumščiu trenkė jam į veidą, daugiau į dešinę veido pusę ir antrą smūgį kumščiu trenkė į galvą, plaukuotą dalį, bet kurią galvos vietą, negali pasakyti. Po smūgio į galvą, jis (A. K.) parkrito ant žemės. Krito ant kairio šono ir galvoja, kad krisdamas galėjo susilaužyti kairę ranką. Jis to nepamena, bet galėjo krisdamas po smūgio kažkaip negerai padėti kairę ranką ir ją taip susilaužyti, gal bandė su ranka atsiremti į žemę, bet nepavyko. Ranka tikrai lūžo griūnant, o ne kažkaip ginantis nuo N.. Nuo N. net nespėjo gintis. N. suduoti smūgiai buvo netikėti. Kai jam atsistojusiam N. sudavė smūgius, tai jis stovėjo prie staliuko, o N. buvo priešais, bet ne per staliuką, o jau atėjęs priešais jį ir kai smūgiavo, tarp jų nieko nebuvo. Parkritęs ant žemės trumpam buvo praradęs sąmonę, kas tada vyko prie jo, negali pasakyti, gal po kokios 1 minutės laiko atsipeikėjo, atsisėdo, pamena, kad O. padėjo atsistoti ir jį pavedė toliau ir jis atsigulė ant žolės. Buvo negera, skaudėjo kairę ranką, jautė skausmą ir veide. Jautėsi silpnai, paprašė O. palydėti namo, bet ji iškvietė medikus. Kairė ranka ties riešu buvo ištinusi. Jis sakė O., kad medikų nereikia. Galvojo, kad gal ranka tik ištino ir viskas susitvarkys. Atvažiavę medikai jį išvežė į ligoninę, kur nustatė rankos lūžį, lūžo kaulai ties riešu. Ieškinio nereiškia (1 t., b.l. 23, 24).
Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad jame A. K. parodė, kad 2019-08-17 apie 19.35 val. (duomenys neskelbtini) kieme jį sumušė pažįstamas N. K., kuris kumščiu sudavė jam į galvą tris kartus, dėl ko jis nukrito ant žemės, po ko jam nustatytas kairės rankos lūžis (1 t., b.l. 5-9).
Liudytoja O. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas įvyko 2019 m. rugpjūčio 17 d. V. R., kurio pravardė yra (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Kai ji užėjo pas V. R., kuris yra jos giminė, ten buvo A. ir N.. Visi ten buvo neblaivūs: N. buvo gerokai neblaivus, jis elgėsi agresyviai ir rėkavo, A. buvo išgėręs, V. R. jau „su anuo pasauliu kalbėjosi“. Nežino, kokio girtumo A. buvo, bet jis kalbėjo protingai, normaliai, bendravimas buvo adekvatus, mintys nešokinėjo. Ji pati buvo blaivi. Ji atsisėdo ant kėdės parūkyti, kai prie jos priėjo A.. Įvykio vietoje buvo V. R., P. B., A. K., N. K. ir buvo dar daugiau, bet jie visi greit išsilakstė. Prie stalo V. nesėdėjo, nes jis tuo metu nusinešė jos atneštas daržoves. Pati sėdėjo gale stalo, jai iš dešinės pusės sėdėjo N., o iš kairės A., P. ir kiti, kurių negali įvardinti. A. su N. buvo priešais vienas kitą. N. tuo metu bendravo su P. per stalą, ji kalbėjo su A., N. bandė juos su A. pertraukti ir pakvietė A., tačiau jis (A.) pasakė: „atstok, aš dabar kalbu“. Tada N. dešine ranka trenkė A. į kairį petį, gal į krūtinę, į veidą netrenkė. Ar trenkė kumščiu, ar delnu, ji nepamatė. A. po smūgio nukrito nugara, po ko atsikėlė, atsistojo šalia jos ir paklausė N.: „kas tau yra, ko raganėji“. Ji tada pasislinko su kėde į dešinį šoną link N., nes kai A. atsistojo ir paklausė N., kas yra, tuo metu N. atsistojo, apėjo ją ir ji išgirdo duslų garsą, o kai atsisuko, N. kumščiu trenkė iš dešinės rankos A. labiau į kaklą, į žandikaulį, link veido, į dešinę pusę. Visa tai ji matė iš žemai žiūrėdama aukštyn. Po smūgio A. nukrito į tarpą tarp suolo ir stalo, link P., kuris taip pat sėdėjo ant suolo. Prieš suduodamas, ar ką sakė N. A., ji neatsimena. Ji A. padėjo atsikelti ir atsisėsti ant suolo, tačiau jis gal minutę pasėdėjo ir pasakė jai, kad jam negera, todėl kortomis nebežaidė. Jis sėdėjo pasilenkęs, paprašė padėti jam atsigulti, todėl ji jį pavedė į šoną. Pati matė, kad buvo suduoti du smūgiai. Po smūgių nieko A. nebesakė, jam tapo negera, išprakaitavo ir paprašė palydėt namo, tačiau pamačiusi A. ranką ji iškvietė greitąją pagalbą. Kai A. atėjo, jis buvo sveikas, rankos buvo sveikos. Po N. smūgių A. lūžo ranka. Teismui BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pagarsinus liudytojos O. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji nurodė, kad šiandien viską sako teisingai. Dėl savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja abejoja, nes viskas vyko labai greitai, buvo stresinė situacija, todėl nespėjo susidėlioti visko. Gali būti, kad ikiteisminio tyrimo metu suklydo, galbūt buvo pasimetusi tuo metu, viskas vyko greitai, tai turėjo įtakos jos parodymams. A. vieną kartą nugriuvo ant nugaros, kitą kartą šonu. Abu kartus griuvo dėl N. veiksmų. Kai ji kalbėjosi su A., jis buvo pasilenkęs į priekį, todėl jam nebuvo galimybių griūti. Yra vienas medis, į kurį buvo atsirėmęs P.. Suoliukas buvo žemiau kelių, visai mažiukas. Ji konkrečiai matė ranką, ir kaip ji atsitrenkė į A. kaklą – petį ir tuo momentu A. nugriuvo aukštielnikas nuo suolo iš sėdimos padėties. Po pirmo smūgio įsiterpusi tarp A. ir N. nebuvo, nes viduryje stovėjo stalas, o po antro smūgio ji patraukė kėdę į šoną ir laikė N.. Suoliukas nenugriuvo. A. ranka galėjo nukentėti tik po antro griuvimo. Be jos tuos smūgius matė P. B., jis tuo metu tikrai buvo prie stalo, tačiau ar miegojo, ar kalbėjo su N., ji neatkreipė dėmesio. Mano, kad smūgis nelabai galėjo būti kaire ranka, mano, kad tai buvo dešine ranka, nėra 100 procentų tikra, kad suduota dešine ranka. Nežino, ar N. kairiarankis, ar dešiniarankis, nes jį yra mačiusi tik tris kartus. Po įvykio neatkreipė dėmesio į A.veidą, tik matė, kad jam bėgo prakaitas, todėl ji paprašė V. atnešti skudurą prakaitui nušluostyti. Kadangi viskas vyko labai greitai, jos dėmesys buvo nukreiptas į ranką, todėl nekreipė dėmesio į veidą. Dabar, ką pasakoja, yra 100 procentų tikra. Negali pasakyti, kada buvo suduotas antras smūgis, ir kur tas smūgis buvo, bet jis buvo arčiau veido. Rankos sužalojimas buvo po antro smūgio, kuris buvo paskutinis ir kurį pati matė.
Ikiteisminio tyrimo metu 2019-08-22 liudytoja O. V. parodė, kad 2019-08-17 apie 17 val. ji buvo Naujamiesčio miestelyje, (duomenys neskelbtini) namo kieme. Kieme buvo A. K., N. K., P. B. ir dar buvo kaimynų, kurie tai ateidavo, tai nueidavo. Kieme sėdėjo, vyrai gėrė alų 7.30 stiprumo. Ji nežino, kiek kas išgėrė. Sėdėjo, kalbėjo, vyrai planavo žaisti kortomis. Ji pati buvo blaivi. Nežino dėl ko, vienu momentu N. atsistojo ir pripuolęs prie sėdinčio A., trenkė kumščiu A. ar į galvą, ar į kurį nors petį. Nuo smūgio A. nukrito nuo suolo. Nukritęs jis atsistojo ir paklausė N.: „kas tau yra, ką darai“. Tuo metu N. dešiniu kumščiu trenkė A. į kairį skruostą arčiau akies. Po smūgio A. parkrito ant kairio šono. Pamačiusi kas vyksta ir bijodama, kad N. nepultų spardyti A., ji stojo tarp N. ir pargriuvusio A., pasakė, kad nedarytų nesąmonių. N. atsisėdo, užsidegė cigaretę. A. pargriuvęs pagulėjo kokią 1 minutę, po to atsisėdo ir ji padėjo atsistoti. A. kairiame skruoste netoli akies pamatė paraudimą ir guzelį kažkur 2 eurų monetos dydžio. A. visas buvo suprakaitavęs. Kai A. atsistojo su jos pagalba, sakė, kad jam silpna, jį pavedė toliau nuo tos vietos, kur jie sėdėjo visi, A. atsigulė ant žolės. Pamatė, kad A. veidas išbalo, visas prakaitavo, paklausė ar jam viskas gerai. A. atsakė, kad jam silpna ir paprašė parvesti jį namo. Ji pamatė, kad A. kairė ranka ties riešu ištinusi ir pati plaštaka tarytum nuo rankos kaulo pasislinkusi į šoną, suprato, kad gali būti lūžusi. Paskambino 112 ir pranešė apie įvykį (1 t., b.l. 65, 66).
Ikiteisminio tyrimo metu 2019-11-15 liudytoja O. V. parodė, kad įvykio metu ji buvo blaivi, buvo ką tik atėjusi pas V. R., kurio kieme visi ir sėdėjo. Ji atėjusi atsisėdo prie jų staliuko iš galo, rūkė, alaus negėrė. Prie staliuko vienoje staliuko pusėje sėdėjo A. K. ir P., kitoje pusėje priešais A. sėdėjo N.. Kai N. pirmą kartą trenkė A., tai jis trenkė per staliuką, t.y. pusiau atsistojo, pakėlė užpakalį nuo kėdės ir per staliuką trenkė kumščiu, A. nuo šio smūgio nuo suolo, ant kurio sėdėjo, nukrito aukštielnikas – ant nugaros, po ko atsistojo ir jau viskas vyko kaip pasakojo pirmoje apklausoje. Kur buvo V., kai viskas vyko, ji neatkreipė dėmesio, negali pasakyti (1 t., b.l. 69).
Liudytojas P. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio datos neprisimena, buvo vasarą, jau vakaras, viskas vyko (duomenys neskelbtini). Mes gėrėme ir nukentėjusysis pradėjo kabinėtis prie manęs. N. liepė jam liautis, A. nepaklausė ir N. jam trenkė į galvą. Kartu buvo jis-liudytojas, N. K., nukentėjusysis, O. P. ir V., pas kurį kieme viskas vyko, tik jis buvo išvažiavęs, po to grįžo, įvykio metu V. lyg nebuvo, jis neatsimena, buvo girtas. Į tą kiemą liudytojas, būdamas jau išgėręs, atėjo su savo kolega, geru draugu N. (kaltinamuoju), su kuriuo jo santykiai draugiški ir jie bendrauja dažnai, be to, kartu dirba. N. buvo blaivus. Pas V. jie visi – jis, N., V., O. – gėrė. Nukentėjęs atėjo vėliau, nei jie su N., jie gal jau 2 val. buvo pasėdėję, jo-liudytojo būklė jau buvo sunki. Nukentėjusiojo jis nepažįsta, žino tik iš matymo, bendravęs nebuvo, jokių pykčių neturėjo. Kai atėjo nukentėjęs, buvo sveikas, niekuo nesiskundė. Nukentėjęs atėjo jau išgėręs, pradžioje jis su šiuo bendravo, po to nukentėjusysis pradėjo kabinėtis prie jo visokiais žodžiais, sakė jam kažkokių keiksmažodžių. Liudytojui nepatiko, bet jis nieko dėl to nedarė, bet į tai sureagavo N. – liepė A. nesikabinėti, bet šis vis tiek kažką burbuliavo, taip elgėsi gal dėl neblaivumo. Jis pats sėdėjo ant suoliuko ir buvo atsirėmęs į obelį, šone iš dešinės ant to paties suoliuko be atramos sėdėjo nukentėjęs, N. sėdėjo per stalą priekyje jo-liudytojo. Dar šone, liudytojui iš dešinės, netoli nukentėjusiojo sėdėjo O.. N. liepė nesikabinėti nukentėjusiajam, šis nepaklausė, tada N. truputį pasikėlęs per stalą trenkė dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajam į veidą, gal į žandą, į kurį – jis nematė. Smūgio metu dar buvo O., o V. nebuvo, nes šis buvo išvažiavęs su dviračiu. Po smūgio nukentėjęs nugriuvo ant nugaros ir gulėjo, po to atsikėlė. Paskui prie nukentėjusiojo priėjo O. ir jie kažką kalbėjo, daugiau jis neatsimena. Taip nebuvo, kad A. griuvo per suoliuko šoną. Jis pats tarpais atsimena, matė, kaip A. gulėjo ant nugaros. A. atsisėdo prie stalo ir jis-liudytojas užmigo. A. atsisėdus visi toliau gėrė ir bendravo, A. nebesikabinėjo, nieko nebesakė. Daugiau smūgių liudytojas nematė. Tarp suoliuko ir stalo A. nenugriuvo, to tikrai nebuvo, nuo suoliuko jis vertėsi nugara, pilnu kūnu buvo ant žemės, kur buvo šio kojos, jis nežino, gal buvo suriestos, kojų ant suoliuko nebuvo. Kai A. nugriuvo, O. A. pakėlė. Po nugriuvimo kokį 10 min. Jis-liudytojas dar buvo sąmoningas, kol dėl išgerto alkoholio kiekio sėdėdamas ant suoliuko jis užmigo. Iki užmigimo jokių knaptelėjimų, užsnūdimų nebuvo. Jis A. gulinčio ant žolės nematė. Jis nematė nei policijos, nei greitosios, visą laiką pramiegojo ir prabuvo gal 23 val. ant fotelio, kuris buvo toliau, gal 8 m atstumu nuo staliuko, kur prieš tai sėdėjo. Kaip jis atsidūrė ant fotelio, neatsimena. Jam sakė, kad jį nuvedė, kad nenukristų. Po įvykio jis kaltinamąjį mato kiekvieną dieną, pradžioj jie kalbėjo apie įvykį, paskui nebešnekėjo. Kaltinamasis jam nieko apie tą įvykį nepasakojo. Jo-liudytojo atminties neįtakoja bendravimas su kaltinamuoju. Niekas jam nepapasakojo, kažkaip atsimena. Ikiteisminio tyrimo metu jis nemelavo, dabar teisingai sako, nes dabar atsimena geriau. Geriau atmintis dabar veikia. Tą vakarą jam kažkas pasakė, kad A. lūžo ranka. Liudytojas nežino, ar nukentėjusiam šio įvykio metu ranka lūžo. Kaltinamasis alkoholį vartoja ne kasdien, išgėręs elgiasi normaliai, nesielgia agresyviai.
Ikiteisminio tyrimo metu 2019-10-16 liudytojas P. B. parodė, kad N. K. pažįsta, kartu dirba. 2019 m. rugpjūtį, tiksliai dienos nepamena, bet kažkur apie mėnesio vidurį, jis su N. nuo ryto, kiek buvo valandų negali pasakyti, bet nuo kokios 10 valandos, atėjo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, kur gyvena vyras pravarde „(duomenys neskelbtini)“, jo vardo pavardės nežino. Namas nuosavas. Kieme sėdėjo, vartojo alkoholį – 7,5 laipsnių stiprumo alų, žaidė kortomis. Ten buvo iš matymo pažįstamas vardu A., buvo moteris O. V.. Kada atėjo A. ir O. negali pasakyti. Buvo, kad ateidavo vyrai ir išeidavo, bet kas tokie nepamena, vietiniai iš (duomenys neskelbtini) miestelio. Vienu metu, jau vakare, gal apie kokią 19 val., jam, N., A. ir O. kieme sėdint prie staliuko, A. pradėjo prie jo kabinėtis, kabinėjosi žodžiais. Kažką sakė, vadino žąsinu, bet dėl ko, negali pasakyti, buvo per girtas, nepamena dėl ko A. kabinėjosi prie jo. Matė, kaip N. atsistojo ir trenkė A. į veidą. Trenkė ranka, bet ar kumščiu, ar delnu trenkė, to nematė. A., kai jam trenkė, sėdėjo, po smūgio A. pargriuvo nuo suoliuko. Nežino, ar ant šono nugriuvo A., ar ant pilvo, ar ant nugaros, bet, kad nugriuvo, tai matė. N. jo nugriuvusio nespardė. Kiek matė, trenkęs A., N. atsisėdo prie stalo. Nežino, ar tuo metu buvo kieme „(duomenys neskelbtini)“, bet O. buvo. A. po smūgio atsistojo, toliau kas vyko nepamena, nes buvo girtas. Ar buvo atvažiavusi policija, to nematė. Pabudo kieme miegantis ant fotelio ir jau buvo tamsu, o aplinkui nieko nebuvo. Iki to momento, kai N. trenkė A., jis buvo išgėręs apie 5 litrus alaus 7,5 laipsnių stiprumo (1 t., b.l. 74-75).
Liudytojas V. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. vasarą, dienos nepamena, pas jį adresu (duomenys neskelbtini), ryte atėjo N. K., P. B., jie nebuvo girto, o jis pats buvo išgėręs alaus. Paskui atėjo A. K., kuris buvo negėręs, atėjo sveikas, niekuo nesiskundė. Vėliau dar trumpam užėjo ir greit išėjo O., kurios pavardės jis nežino. Jie visi buvo kieme prie stalo, išgėrė truputį alaus ir jis išvyko pas žmogų padirbėti. O. esant niekas nevyko, jis buvo visą laiką prie jų. Išvažiuodamas savo kieme jis paliko P., N. ir A., O. nebebuvo, o kai jis parvažiavo namo, buvo dar šviesu, kieme nieko nebebuvo, rado tik A., gulintį ant žolės. O. užėjo vėliau, gal iš parduotuvės eidama. O.jį pakėlė ir kartu išėjo namo. Nei greitosios, nei policijos niekas nekvietė, pareigūnai atvažiavo tai vėliau paklausti. P. sėdinčio ant fotelio irgi nebuvo. Grįžęs namo jis buvo beveik blaivus, būklė jo buvo normali, viską puikiai prisimena. Įvykio dieną nieko daugiau nebuvo, tik jo nurodyti asmenys. Kitą dieną jis sužinojo, kad A. lūžo ranka. Prie jo nei jokių konfliktų, nei muštynių nebuvo ir jis jokių konfliktų nematė, apie įvykį jis sužinojo tik iš kitų. Teismui BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pagarsinus V. R. 2019-11-08 ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis paaiškino, jog negali atsiminti, kas vyko prieš pusę metų, ikiteisminio tyrimo metu jis nemelavo ir dabar nemeluoja. Tuos ikiteisminio metu duotus parodymus jis tvirtina. Jo apklausos protokole surašyta teisingai, pareigūnės surašė pagal jo žodžius, gal visko jis neprisimena. Jis pats niekur nedalyvavo, smurto vartojimo jis nematė ir nepamena, kad buvo policija atvažiavusi. Gal neatsimena dėl išgerto alkoholio kiekio. Gal pasikivirčijo, gal ir buvo kokių apsižodžiavimų, bet jokių smūgiu nemačiau, keiksmažodžių negirdėjo. Jis ne visada buvo kieme, galėjo konflikto metu kažkur būti išėjęs, gal miegojo, kažką namie veikė, nes to įvykio nematė. Ten kieme stalas buvo, P., N., A., O. sėdėjo prie jo. P. sėdėjo priešais nukentėjusį. Jis neprisimena, kiek praėjo laiko, kol pamatė gulintį A.. Jis pamatė, kad A. ranka patinusi, užsiėmęs už rankos buvo, prie jo buvo vienintelė O.. Jis pats policijos ir greitosios nekvietė, gal kvietė O.. Kitą dieną jis sužinojo iš O., kad A. lūžo riešas. Kaip tai atsitiko, jis nežino. Su N. K. po įvykio jis nekalbėjo, iki įvykio tą žmogų buvo matęs gal 2-3 kartus, su juo nėra piktuoju. N. ramus žmogus, o koks būna išgėręs, nežino, neteko matyti. Su nukentėjusiu jo santykiai yra draugiški. Jis pats turi pravardes „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“.
Ikiteisminio tyrimo metu 2019-11-08 liudytojas V. R. parodė, kad 2019 m. rugpjūtį, tikslios datos nepamena, jo namų kieme, (duomenys neskelbtini), buvo O. V., A. K., P. B., N., jo pavardės nežino ir dar vienas A. pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Jo (V. R.) pravardė „(duomenys neskelbtini)“. Kada kas atėjo, jis nežino. Kieme visi sėdėjo, gėrė alų, kalbėjosi. Vakare apie 19 val., jis išėjęs iš savo namo pamatė ant žolės gulintį A. K., kuris dejavo, gulėjo nuo stalo apie 3 m atstumu. Prie gulinčio A. K. buvo priėjus O., A. kairė ranka ties riešu buvo sutinusi. Jokių smūgių jis nematė. Į namą jis nuėjo, kai tarp A. K. ir N. buvo žodinis konfliktas, jie vienas kitą vadino „ožiu, gaidžiu“. Kitų apsižodžiavimų jis negirdėjo (1 t., b.l. 81-82).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra kiemas, (duomenys neskelbtini) Namas vieno aukšto. Kiemo viduryje mažas stalas, aplink jį 5 kėdės, suolas, išmėtyti 1 l talpos alaus plastmasiniai buteliai. Įvykio vietoje nieko reikšmingo tyrimui nerasta, nepaimta (1 t., b.l. 12-16).
Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. K. nustatyti sužalojimai: poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose padaryta mažiausiai vienu kieto buko daikto trauminiu poveikiu į veido sritį smūgiuojant kumščiu; kairio stipinkaulio ir kairio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžiai susiformavo nuo mažiausiai vieno trauminio poveikio į kairio riešo sąnario sritį, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku griuvus ir kaire ranka kontaktuojant su kietu pagrindu ar griuvus ir kaire ranka kontaktuojant su kietu pagrindu ar panašiai. Dėl poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose A. K. sveikata sutrikdyta nežymiai, dėl kairio stipinkaulio ir kairio alkūnkaulio yylinės ataugos lūžių nesunkiai - ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Tikėtina, kad nustatytų sužalojimų padarymo metu A. K. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (1 t., b.l. 38).
Iš neblaivumo patikrinimo kvito matyti, kad 2019-08-17 20.34 val. N. K. nustatytas 2,01 prom. girtumas (1 t., b.l. 87).
Iš Panevėžio apskrities VPK vyriausiojo patrulio T. D. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019-08-17 apie 19.49 val. pagal pranešimą nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), pareigūnus pasitikusi O. V. paaiškino, jog išgertuvių metu tarp A. K. ir N. K. įvyko konfliktas, kurio metu jie susimušė. A. K. paaiškino, jog N. K. jam trenkė į veidą ir jis krisdamas ant žemės susilaužė ranką. N. K. prisipažino, jog vieną kartą trenkė A. K. į galvos sritį, ko pasekoje šis pargriuvo, tačiau jis nemano, jog dėl to galėjo lūžti ranka (1 t., b.l. 86).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Kaip matyti, kaltinamasis N. K. pripažįsta kaltinime nurodytą dieną, nurodytoje vietoje vartojęs fizinį smurtą nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu, tai yra vieną kartą rankos kumščiu sudavęs šiam į galvos sritį, tačiau jis nepripažįsta sudavęs A. K. daugiau nei vieną smūgį ir teigia, jog po jo suduoto smūgio nukentėjusysis nenugriuvo. Teismas gi sprendžia, kad tokie kaltinamojo N. K. teiginiai tik apie vieną smūgį ir nukentėjusiojo nenugriuvimą po jo smūgio sudavimo, juos vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, vertintini kritiškai, kaip pasirinkta jo gynybos pozicija siekiant sumažinti savo atliktų neteisėtų, smurtinių veiksmų apimtį bei atitinkamai sušvelninti savo atsakomybę. Beje, tokių kaltinamojo teiginių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys objektyvūs įrodymai ir priešingai – jie tokius jo teiginius paneigia.
Prieš vertindamas visų byloje apklaustų asmenų parodymus patikimumo prasme teismas be kita ko atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinime nurodytas įvykis įvyko ten buvusiems asmenims girtaujant, tai yra tiek kaltinamajam N. K., tiek nukentėjusiajam A. K., tiek liudytojams P. B., V. R. esant neblaiviems. Įvykio vietoje buvusi ir jį mačiusį liudytoja O. V., kuri, pasak jos pačios, buvo blaivi ir byloje nėra pakankamų tai paneigiančių įrodymų, parodė, kad įvykio metu N. K. buvo gerokai neblaivus, nukentėjusysis A. K. buvo išgėręs, V. R. jau „su anuo pasauliu kalbėjosi“. Neblaivumo patikrinimo kvitas taipogi liudija, kad 2019-08-17 20.34 val. N. K. nustatytas 2,01 prom. girtumas (1 t., b.l. 87). Liudytojas P. B. parodė, kad įvykio metu jo būklė dėl išgerto alkoholio kiekio buvo sunki ir jis atsimena ne viską. Pasak liudytojo V. R., jis dėl buvusio girtumo taip pat gali ne viską atsiminti. Teismo manymu, byloje esančiais įrodymais patvirtintas aukščiau paminėtų asmenų – kaltinamojo N. K., nukentėjusiojo A. K., liudytojų P. B., V. R. – neblaivumas įvykio metu yra pakankama priežastis, paaiškinanti minėtų asmenų nurodomų tam tikrų aplinkybių neatsiminimą ar neatitikimą vienų kitiems, bei įtakojanti jų parodymų patikimumo vertinimą visų byloje esančių įrodymų kontekste.
Nukentėjusysis A. K. teisme parodė, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis N. K. ranka sudavė jam du smūgius, po antrojo smūgio jam nugriuvus, lūžo ranka. Pastebėtina, kad A. K. nuo pat proceso pradžios nuosekliai tvirtino apie patirtą fizinį smurtą, įvardino konkretų prieš jį smurtavusį asmenį – N. K. ir parodė apie to patirto fizinio smurto padarinius – rankos lūžį.
Nors nukentėjusiojo parodymai dėl jam N. K. suduotų smūgių skaičiaus nebuvo viso proceso metu nuoseklūs – ikiteisminio tyrimo metu jis teigė apie tris jam suduotus smūgius, vien ši aplinkybė, ją vertinant visų byloje esančių įrodymų kontekste, nesudaro pagrindo A. K. parodymus laikyti nepatikimais ir paties fizinio smurto vartojimo prieš jį ir to padarinių nepaneigia. Nukentėjusysis teisme paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotuose jo parodymuose apie buvusius tris smūgius įsivėlė klaida, jo manymu – gal ne taip tyrėja užrašė, o jis pasirašė po apklausos protokolais jų neskaitęs, nes tikrai buvo du smūgiai. Šis nukentėjusiojo paaiškinimas neprieštarauja ir jo teisme nurodytai įvykių eigai, kurią esminėse detalėse patvirtina ir kiti byloje esantys objektyvūs įrodymai.
Kad kaltinamasis N. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ranka sudavė nukentėjusiajam A. K. du smūgius, teisme parodė ir liudytoja O. V.. Nors šios liudytojos nurodytos tam tikros aplinkybės dėl smūgių sudavimo (dėl nukentėjusiojo ne/nugriuvimo po pirmo smūgio, dėl rankos, kuria kaltinamasis smūgiavo, ir vietos, į kur pataikė nukentėjusiajam) nevisiškai sutampa su nukentėjusiojo A. K. nurodytomis aplinkybėmis, vien tai nesudaro pagrindo netikėti jos parodymais, nes esminės aplinkybės dėl paties N. K. smurtavimo prieš A. K. fakto ir kaltinime nurodyto smurto pavartojimo padarinių – A. K. rankos lūžio po N. K. suduoto smūgio atitinka kitus bylos duomenis. Teismas be kita ko pastebi, kad konfliktinėje situacijoje asmenys (daugumai asmenų dar esant ir neblaiviems) dėmesį sukoncentruoja į skirtingas aplink vykstančių įvykių detales ir atsižvelgiant į jų reikšmingumą/nereikšmingumą, jų vertinimu, jas užfiksuoja. Tas atsispindi ir liudytojos O. V. parodymuose, iš kurių matyti, kad ji visų įvykio detalių, aplinkos įdėmiai nestebėjo, o kai kurias aplinkybes matė su trikdžiais – kažkam užstojant ar panašiai. Taigi, teismo nuomone, šiuo atveju yra pagrindas liudytojos O. V. parodymus vertinti kaip patikimus, o pagrindo netikėti jais teismas nenustatė.
Pasak liudytojos O. V., po antrojo smūgio A. K. nugriuvus šonu tarp suolo ir stalo, šiam lūžo ranka. Tokias pat aplinkybes nurodė ir nukentėjusysis. Sutinkamai su nukentėjusiojo A. K. parodymais, jis iki kaltinime nurodyto įvykio buvo sveikas, rankos skausmais nesiskundė, o po antrojo N. K. jam suduoto smūgio nugriuvus, ranką pradėjo skaudėti, ji ištino ir vėliau jam nustatė rankos lūžį. Kad A. K. į kaltinime nurodytą vietą atėjo sveikas, niekuo nesiskundė ir jo rankos buvo sveikos, teisme parodė ne tik liudytoja O. V., bet ir liudytojai V. R., P. B., tokios aplinkybės neneigė ir kaltinamasis N. K..
Specialisto išvada patvirtina, kad A. K. nustatyti sužalojimai: poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose padaryta mažiausiai vienu kieto buko daikto trauminiu poveikiu į veido sritį smūgiuojant kumščiu; kairio stipinkaulio ir kairio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžiai susiformavo nuo mažiausiai vieno trauminio poveikio į kairio riešo sąnario sritį, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku griuvus ir kaire ranka kontaktuojant su kietu pagrindu ar griuvus ir kaire ranka kontaktuojant su kietu pagrindu ar panašiai; dėl poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose A. K. sveikata sutrikdyta nežymiai, dėl kairio stipinkaulio ir kairio alkūnkaulio yylinės ataugos lūžių nesunkiai (b.l. 38). Taigi specialisto išvada atitinka nukentėjusiojo A. K., liudytojos O. V. parodymus bei juos patvirtina. Netikėti kompetentingo specialisto pateikta išvada teismas neturi pagrindo, tokio pagrindo nenurodė ir kaltinamasis teisme.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas nuostatas, byloje nesant jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad nukentėjusiajam ranka buvo sužalota ne kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, teismui nekyla jokių abejonių dėl nukentėjusiojo nurodytų jo rankos sužalojimo bei kitų specialisto išvadoje ir pačiame kaltinime nurodytų sveikatos sutrikdymo aplinkybių. To nepaneigia ir liudytojų V. R., P. B. parodymai, pagal kuriuos jie nematė N. K. smūgio A. K. ir po jo sekusio nukentėjusiojo nugriuvimo tarp suolo ir stalo. Liudytojas V. R. parodė visiškai nematęs smurtavimo fakto, o P. B. parodė matęs tik vieną N. K. smūgį A. K., po kurio šis nugriuvo nuo suolo nugara, o vėliau jis – P. B. užmigęs. Kad N. K. smūgių A. K. sudavimo metu V. R. nebuvo vietoje, parodė ir liudytoja O. V..
Pastarieji liudytojų V. R. ir O. V. parodymai paneigia kaltinamojo N. K. parodymus, kad kaltinime nurodyto įvykio metu nurodytoje vietoje buvo ir viską matė V. R., kas atitinkamai patvirtina kritišką kaltinamojo parodymų vertinimą.
Kritiškai vertintini ir liudytojo P. B. parodymai, kuris proceso metu davė ne tik nenuoseklius, kitiems byloje įrodymams prieštaraujančius parodymus, bet jis vis pabrėžė savo draugiškus ryšius su kaltinamuoju, kurio parodymų turinys tai taip pat patvirtina, bei atitinkamai rodo liudytojo P. B. parodymų subjektyvumą, jo šališkumą. Teisme šis liudytojas teigė, kad po jo matyto N. K. smūgio A. K., abu jie – kaltinamasis ir nukentėjusysis – atsisėdo ir tuo viskas baigėsi. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu P. B. parodė, kad po jo matyto N. K. smūgio A. K., N. atsisėdo, po to atsistojo, o toliau kas vyko jis nepamena dėl girtumo. Pastarieji liudytojo parodymai, iš nukentėjusiojo A. K. ir liudytojos O. V. parodymų žinant apie netrukus po pirmo sekusį antrą N. K. smūgį ir jo sąlygotą nukentėjusiojo griuvimą susilaužant ranką, rodo akivaizdų P. B. siekį padėti draugui N. K. išvengti atsakomybės ar ją sušvelninti. Atkreiptinas dėmesys ir į liudytojo P. B. ir kaltinamojo parodymų neatitikimą – pasak P. B. po N. K. smūgio A. K. nugriuvo nugara, kai pagal kaltinamojo parodymus – nukentėjusysis po jo smūgio nenugriuvo. Taigi, kaip jau minėta, kaltinamojo parodymų tik apie vieną smūgį ir nukentėjusiojo nenugriuvimą po jo smūgio sudavimo, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai.
Teismas pastebi, kad nors kaltinime N. K. buvo inkriminuotas viso trijų smūgių nukentėjusiajam A. K. sudavimas, byloje esančių aukščiau aptartų įrodymų visuma liudija tik apie dviejų smūgių sudavimą. Todėl kaltinime nurodytų trijų smūgių skaičius, nesant įrodymų dėl N. K. trijų smūgių A. K. sudavimo, mažintinas iki byloje esančiais įrodymais pagrįsto smūgių skaičiaus – dviejų.
Apibendrinant teismas konstatuoja, kad aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma yra pakankama ir ji patvirtina, jog kaltinamasis N. K. 2019 m. rugpjūčio 17 d. apie 19.35 val. kaltinime nurodytoje vietoje, nurodytomis aplinkybėmis tyčia kumščiu sudavė sėdinčiam ant suolo nukentėjusiajam A. K. į galvą, A. K. atsistojus gintis, sudavė nukentėjusiajam vieną kartą kumščiu į galvą, po ko A. K. parkrito ant kairio šono, tuo padarydamas A. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nėra abejonių, kad N. K. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamojo kontaktiniu poveikiu nukentėjusiojo kūnui, nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, ką, kaip minėta, patvirtina ne tik paties nukentėjusiojo parodymai, bet tai atsispindi ir kituose objektyviuose bylos duomenyse – specialisto išvadoje, liudytojų O. V., V. R. parodymuose, tarnybiniame pranešime, kurie atitinka faktines bylos aplinkybes ir jais abejoti teismas neturi pagrindo. Kaltinamasis, sąmoningai atlikdamas kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus prieš A. K., suprato jų pavojingą pobūdį, dėl jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo. Tokie kaltinamojo N. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.
Bausmės skyrimas, civilinio ieškinio ir kitų klausimų išsprendimas
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).
Kaltinamojo N. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
N. K. padarė vieną baigtą, tyčinį, nesunkų nusikaltimą. Jis yra vidutinio amžiaus, nevedęs, paties nuteistojo teigimu – turi vieną mažametį vaiką, oficialiai niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas (teistumas išnykęs), administracine tvarka baustas, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas, teisminio nagrinėjimo metu atsiprašė nukentėjusiojo.
Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumą, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam N. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskiriant švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo trukmę nustatant artimą vidurkiui, ir nustatant BK 48 straipsnio 6 dalies 2, 3 ir 5 punktuose numatytus įpareigojimus.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu ir 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019-08-17 20.10 val. iki 2019-08-19 11.55 val. (1 t., b.l. 88-91) (2 paros).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b.l. 118-120), nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Byloje 136,65 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai už A. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas atlyginti yra pareiškusi Panevėžio teritorinė ligonių kasa (t. 1, b. l. 51-57). Šis civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai. Byloje nustatytas nukentėjusiajam A. K. sveikatos sutrikdymą padaręs asmuo – N. K., gydymo paslaugos A. K. buvo suteiktos realiai, ieškinio reikalavimus pagrindžia rašytiniai įrodymai, be to, su civiliniu ieškiniu sutinka ir pats kaltinamasis. Taigi už šią žalą atsakingas kaltinamasis N. K., todėl civilinio ieškovo patirta žala iš jo priteistina.
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo N. K. valstybės naudai išieškotinos 15,20 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
N. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per tris mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą bei per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu ir 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-08-17 20.10 val. iki 2019-08-19 11.55 val. (2 paras).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš N. K. Valstybinėms ligonių kasoms prie Sveikatos apsaugos ministerijos 136,65 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus 65 euro centus) eurų turtinės žalos atlyginimui, šią sumą pervedant į Valstybinių ligonių kasų (įmonės kodas 191351679) atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000.
Priteisti iš N. K. 15,20 Eur (penkioliką eurų 20 euro centų) proceso išlaidų valstybei, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas 5660); mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodant baudžiamosios bylos numerį, o dokumentus, patvirtinančius apie proceso išlaidų sumokėjimą, pristatant Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).
Išaiškinti N. K., kad laisvės apribojimo laikotarpiu jis privalo laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą, ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą. Jeigu jis vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, laisvės apribojimo bausmė gali būti pakeista areštu.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.