- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-11-28
- Bylos Nr.
- 1-302-673/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-66-1-00683-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Nukentėjusysis
- M. Ž.
- Kaltinamasis
- E. M.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2008-02-26 pagal BK 182 str. 1 d.; 2) 2010-12-01 pagal BK 178 str. 1 d. – galutine 10 MGL (1300 Lt) bauda, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (svetimo turto pagrobimu įsibraunant į patalpą), padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012 m. birželio 27 d. apie 07.30 val., E. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įsibrovė į A. N. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė gyventojai M. Ž. priklausančius daiktus: 150 litų vertės televizorių „Levelux“, 600 litų vertės muzikinį centrą „Mini Hi-Fi Jax-T7“ su 2 garso kolonėlėmis, viso pagrobė M. Ž. priklausančio turto už 750 litų.
Kaltinamasis E. M. iš esmės kaltu prisipažino. Parodė, kad galimai 2012-06-27, būdamas neblaivus, norėdamas dar išgerti, perplėšęs polietileno plėvelę, kuri buvo užkalta ant lango, pateko į namą, kuriame gyveno M. Ž., ir iš ten pagrobė televizorių ir muzikinį centrą su dvejomis kolonėlėmis. Žinojo, kad Ž. yra pas savo sugyventinį, kad nieko nėra namuose. Daiktus išnešė iš vidaus atrakinęs lauko duris, padėjo į sandėliuką. Telefono nevogė, taip pat nevogė jokio pultelio, jo net nematė. Pagrobtus daiktus už 50 Lt pardavė A. K.. Kiek žino, nukentėjusiosios telefoną turi O. K. ir tą telefoną jis jau turėjo iki šio įvykio. Pagrobto turto įvertinimo neginčija. Anksčiau teismo nuosprendžiu paskirtos baudos nesumokėjęs. Oficialiai nedirba, nes pametęs asmens dokumentą. Dirba nelegaliai. Sutinka atlyginti nukentėjusiajai padarytą 200 Lt neturtinę žalą. Nesutinka atlyginti nukentėjusiosios prašomos sumos už pultelį ir telefoną, nes jų nevogė. Nukentėjusiosios atsiprašė, gailisi. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojo parodymais, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusioji M. Ž. nurodė, kad ji tris dienas buvo išėjusi iš namų, buvo pas savo sugyventinį, kuris gyvena keli šimtai metrų nuo jos namų, namo grįžusi per tas dienas nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu melagingai nurodė, kad buvo svečiuose pas draugę, nes bijojo, kad gali būti išbraukta iš darbo biržos sąrašų. Grįžusi namo pasigedo televizoriaus, muzikinio centro ir mobiliojo ryšio telefono Nokia, pastebėjo, kad yra suplėšyta ant lango užkalta polietileno plėvelė, kuri jai išeinant buvo sveika. Šiuo metu televizorius ir muzikinis centras jai grąžinti. Negrąžintas telefonas Nokia ir pultelis, kurio pasigedo, kai jai buvo grąžinti daiktai iš policijos. Televizorius su pulteliu, lyg, buvo pirktas prieš 10 metų. Neteisingai ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad telefoną pirko turguje, taip patarė tyrėja. Iš tikrųjų telefoną ji gavo dovanų iš kaimynės. Koks buvo telefono modelis, ji nežino. Jos namuose elektra buvo atjungta nuo balandžio mėnesio, susimaišė sakydama, kad elektrą atjungė prieš Jonines. Nuo to laiko, kai atjungė elektrą, televizoriaus nežiūrėjo. Pradžioje tyrėjams sakė, kad buvo pavogtas kitoks televizorius, nes nežinojo televizoriaus pavadinimo, taip pat susimaišė sakydama, kad buvo pagrobtas DVD grotuvas, o ne muzikinis centras. Prašo priteisti viso 270 Lt civilinį ieškinį, tai yra 20 Lt už pultelį, 50 Lt už telefoną ir 200 Lt neturtinės žalos. Mano, kad telefoną pavogė kaltinamasis, nes ji jam telefoną rodė, daugiau niekas negalėjo pavogti.
Liudytojas A. K. parodė, kad 2012 m. birželio mėn., jis nuvažiavo į svečius pas savo brolį į (duomenys neskelbtini) kaimą. Ten gėrė su O. ir M. E. M. pasiūlė jam pirkti televizorių ir muzikinį centrą, jis sutiko ir nupirko abu daiktus už 50 litų. Iš kur tie daiktai nesidomėjo. E. M. minėjo, kad pas juos namuose nėra elektros. Daiktus kitą dieną parsivežė į savo namus, iš kur juos paėmė policijos pareigūnai. Jokio pultelio nebuvo, telefono M. jam pirkti nesiūlė. Buvo ir dvi kolonėlės. Kai buvo iškelta baudžiamoji byla jam E. M., lyg tai, sakė, kad telefoną turi O.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta apžiūrėta 2012-06-28. Namas yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad yra įplėša plėvelė, esanti užkalta ant namo lango. Ant lauko durų laužimo žymių nėra (b.l.4-8).
Iš dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji M. Ž. pateikė tyrimui televizoriaus ir muzikinio centro dokumentus (b.l.25-27).
Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad A. K. pateikė tyrimui televizorių ir muzikinį centrą (b.l. 39), kurie apžiūrėti ir grąžinti nukentėjusiajai (b.l.40-46).
Iš Registrų centro pažymos matyti, kad namas (duomenys neskelbtini) priklauso A. N. (b.l. 56-57).
Savo parodymus apie tai, kaip pateko į namą, kokius daiktus pagrobė ir kur padėjo, kaltinamasis parodė parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l.68-70).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma, tai yra kaltinamojo parodymais, nukentėjusiosios, liudytojo parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, daiktų pateikimo ir apžiūros protokolais, parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kita ištirta bylos medžiaga, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, tai yra 2012 m. birželio 27 d. apie 07.30 val., E. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įsibrovė į A. N. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė M. Ž. priklausančius daiktus: 150 litų vertės televizorių „Levelux“, 600 litų vertės muzikinį centrą „Mini Hi-Fi Jax-T7“ su 2 garso kolonėlėmis, viso pagrobė M. Ž. priklausančio turto už 750 litų.
Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimas turtas – tai daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas, yra nusikalstama veika, kuri padaroma veikiant tiesiogine tyčia. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę. Vienas iš požymių, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, yra vagystė įsibraunant į patalpą. Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis ir patenkant be kliūčių. Patalpa – tai uždara erdvė, statinys, paprastai turintis stogą ir specialų įėjimą, skirtas žmonėms laikinai ar nuolat gyventi ir dirbti arba materialinėms vertybėms laikyti. Šiuo atveju gyvenamasis namas pripažintinas patalpa.
Kaltinamasis pagal jam pareikštą kaltinimą, tai yra dėl vagystės įsibraunant į patalpą, kaltu prisipažino visiškai. Kaltinamasis prisipažino pagrobęs kaltinime nurodytą televizorių ir muzikinį centrą, kategoriškai neigė pagrobęs mobiliojo ryšio telefoną. Mobiliojo ryšio pagrobimą iš kaltinimo pašalinti prašė ir prokuroras. Su tokia pozicija teismas sutinka, nes apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Išnagrinėjus bylą darytina išvada, kad byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, kuriai buvo grindžiamas kaltinimas, nepakankami ir kelia teismui abejones, nepatvirtina kaltinamojo kaltės pavogus 50 Lt vertės mobiliojo ryšio telefono. Kaltinamasis vienodai ir nuosekliai nuo pat pirmos savo apklausos neigė pagrobęs mobiliojo ryšio telefoną. Tokį patį pavogto turto turinį jis išsakė ir savo parodymų patikrinimo vietoje procesinio veiksmo metu. Akivaizdu, kad pripažinus pavogus brangesnį turtą, nedidelės vertės mobiliojo ryšio telefono vagystę kaltinamajam būtų nelogiška neigti. Teisme kaltinamasis nurodė, kad galimai nukentėjusiajai priklausantį telefoną jis matė pas O. K. dar iki šio įvykio. Šią aplinkybę iš dalies patvirtino ir liudytojas A. K., be to, šis liudytojas teismui nurodė, kad pirko iš E. M. televizorių ir muzikinį centrą, tačiau mobiliojo ryšio telefono M. jam pirkti nesiūlė. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji savo namuose nebuvo apie tris dienas, ji patvirtino, jog melagingai nurodė, kad tą laiką buvo pas draugę, nežino kada buvo padarytas nusikaltimas, nežino mobiliojo telefono modelio, skirtingai, nei ikiteisminio tyrimo metu, teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog telefoną gavo dovanų iš kaimynės, o ne pirko turguje, kt. Tokie prieštaringi ir skirtingi nukentėjusiosios parodymai negali būti vertinami kaip patikimi. Kita vertus, nukentėjusioji nematė kas pavogė jos mobiliojo ryšio telefoną, nors parodė, kad yra įsitikinusi, jog tai padarė kaltinamasis. Jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis pavogė nukentėjusiajai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, byloje nėra. Nors kaltinamasis ir nėra kaltinamas, nukentėjusioji teisminio nagrinėjimo metu taip pat nurodė, kad buvo pavogtas ir prieš 10 metų pirkto televizoriaus pultelis. Tačiau atsižvelgiant į nenuoseklius nukentėjusiosios parodymus, atsižvelgiant į tai, kad iš nukentėjusiosios pateiktų dokumentų matyti, kad pultelis buvo ne prie televizoriaus, o prie muzikinio centro, nėra duomenų leidžiančių teigti, kad televizoriaus pultelis buvo apkritai. Esant tokiai situacijai, 50 Lt vertės mobiliojo ryšio telefono vagystė iš kaltinimo šalintina nenustačius, kad jį pavogė kaltinamasis. Kaltinamasis pagrobto turto, tai yra televizoriaus ir muzikinio centro vertės neginčijo, nors šiuo atveju pagrobto turto vertė veikos kvalifikacijai pagal BK 178 str. 2 d. reikšmės neturi. Kaltinamojo kaltę pagrobus kaltinime nurodytą turtą įrodo ir aukščiau išvardinti ištirti rašytiniai įrodymai, tai yra įvykio vietos apžiūros protokolas, daiktų pateikimo ir apžiūros protokolai, kt. Akivaizdu, jog nusikaltimą kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra jis, pagal savo amžių ir patirtį suprato, kad daro nusikaltimą, norėjo taip veikti, suvokė, kad dėl jo daromos nusikalstamos veikos turto savininkui bus padaryta žala ir to siekė. Nusikaltimas baigtas, nes iš nukentėjusiosios negyvenamos patalpos įgytu svetimu turtu kaltinamasis turėjo galimybę naudotis ir disponuoti pagal savo valią, ką įrodo ir nustatytas turto pardavimo faktas.
Kadangi be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo nusikalstamos veikos aplinkybes visiškai patvirtina byloje išnagrinėtų įrodymų visuma, teismas daro kategorišką išvadą, kad E. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (svetimo turto pagrobimą įsibraunant į patalpą).
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Teismas E. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintinas kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Bausmės skyrimo motyvai. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas nusikaltimas yra tyčinis, baigtas, apysunkis, į padarytos veikos motyvus ir tikslus – nusikalstama veika padaryta dėl savanaudiškų paskatų, į kaltininko asmenybę – teistas 2 kartus, turi neišnykusį teistumą, paskutiniu nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikęs – baudos, nesumokėjęs, nors, kaip pats patvirtino, per tą laiką galimybę turėjo, nes dirbo neoficialiai, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, registruotas Priklausomybės ligų kabineto įskaitoje kaip vartojantis alkoholį, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, seniūnijos charakteristikoje nurodyta, kad gyvena su motina, šeimoje nuolat vartojamas alkoholis, namuose lankosi asocialūs asmenys, nedirbama, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes.
Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis išvadų nepadarė, nes praeityje jau buvo teistas už nusikaltimus nuosavybei, paskutiniu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę vengė įvykdyti piktybiškai, todėl kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta arešto bausmė (BK 49 str.), paskiriant bausmę, artimą galimos skirti bausmės vidurkiui (BK 49 str. 3 d.), paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., 65 str. 2 d., visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinant su 2010-12-01 Kėdainių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – nesumokėta 10 MGL, tai yra 1300 litų bauda, į arešto bausmės laiką įskaitant laikiname sulaikyme šioje byloje išbūtą laiką nuo 2012-07-25 iki 2012-07-27 (BK 66 str.), arešto bausmę pasiunčiant atlikti į areštinę (BK 49 str. 2 d.).
Kardomoji priemonė. Kaltinamasis šioje byloje buvo sulaikytas nuo 2012-07-25 iki 2012-07-27 (b.l.59,77). Paleidus jam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b.l.78), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir kaltinamojo sulaikymo.
Civilinis ieškinys. Nukentėjusioji byloje pareiškė 270 Lt civilinį ieškinį, prašė priteisti 20 Lt už pavogtą pultelį, 50 Lt už pavogtą telefoną ir 200 Lt neturtinės žalos. Kaltinamasis sutiko atlyginti 200 Lt dydžio neturtinę žalą nukentėjusiajai, nesutiko atlyginti 70 Lt turtinę žalą, nes pultelio ir telefono nevogė.
Atsižvelgiant į kaltinimo apimtį į tai, kad nukentėjusiosios parodymai teismo buvo įvertinti kaip nenuoseklūs, nesant jokių patikimų duomenų, kad kaltinamasis pultelį ir telefoną pavogė ar sudarė sąlygas tą padaryti kitiems asmenims, nesant duomenų, kad nukentėjusioji nurodytą turtą, tai yra pultelį ir telefoną šioje byloje sprendžiamo nusikaltimo padarymo dieną turėjo apkritai, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios pateiktuose dokumentuose (b.l.26-28) matyti, kad pultelis buvo prie muzikinio centro, o ne prie prieš 10 metų pirkto televizoriaus, kaip teismui nurodė nukentėjusioji, kas teismui leidžia abejoti nukentėjusiosios parodymų patikimumu, M. Ž. civilinis ieškinys dalyje dėl 70 Lt turtinės žalos priteisimo netenkintinas.
Nukentėjusioji taip pat prašė jai priteisti 200 Lt neturtinės žalos. Akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, dėl įvykio pergyveno. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į kaltinamojo kaltę, jo asmenybę: jaunas, sveikas, darbingas, kas kaltinamojo turtinės padėties neleidžia vertinti kaip labai sunkios. Kadangi pagal CK 6.250 straipsnį neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas, atsižvelgiant ir į tai, kad kaltinamasis visiškai sutiko su prašomos priteisti neturtinės žalos dydžiu, teismas nustato, kad M. Ž. atlygintinas neturtinės žalos dydis yra - 200 Lt, nes mano, jog tokio dydžio kompensacija atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ši suma priteistina iš kaltinamojo E. M. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei M. Ž. (BPK 115 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas
nusprendžia:
E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (svetimo turto pagrobimas įsibraunant į patalpą) ir nuteisti – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme;
remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 2 d., 65 str. 2 d., paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2010-12-01 Kėdainių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine ir neatlikta bausme - bauda ir subendrintą bausmę paskirti – 40 (keturiasdešimties) parų areštą ir 10 (dešimties) MGL (minimalių gyvenimo lygių arba bazinių socialinių išmokų), tai yra 1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) baudą.
Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje.
Į arešto bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2012-07-25 iki 2012-07-27.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. M. sulaikymo.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus ir E. M. sulaikius, panaikinti.
Priteisti iš E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 200 Lt (du šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo M. Ž., gim. 1953-09-14.
M. Ž. civilinį ieškinį dalyje dėl 70 Lt turtinės žalos priteisimo atmesti.
Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam Kėdainių rajono apylinkės teismui.