- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-26
- Bylos Nr.
- e2YT-2056-1054/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Kandratavičienė
- Pareiškėjas
- S. A.
- Suinteresuotas asmuo
- I. R., M. A., Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėja Giedrė Kandratavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys I. R., M. A., Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja, priėmė O. R., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėjusi turtą valdyti.
Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama O. R. 2021 m. mama O. R., jai susirgus, buvo apgyvendinta Skuodo globos namuose, atsižvelgiant į jos pačios valią, nes išvykti iš Skuodo ji nenorėjo. (duomenys neskelbtini) O. R. sudarė testamentą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurį, jai privatinės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius Skuodo m., (duomenys neskelbtini), sodybinį sklypą prie gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų ir visą kitą turtą, kuris priklausys jai mirties dieną, po savo mirties paliko pareiškėjai. Testamente nurodyta, kad įpėdinei A. S., nepriėmus ar atsisakius palikimo, visas nurodytas turtas lygiomis dalimis paliekamas vaikaičiams I. A. ir M. A.. O. R. palikimą mirties dieną sudarė 0,0605 ha namų valdos žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Skuodo m. kv., gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Skuodo m., taip pat 1,8800 ha miško žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., esantis (duomenys neskelbtini) k., Skuodo r. sav., lėšos, esančios AB Šiaulių banko sąskaitoje. O. R. turto paveldėjimo byla notarų biure nėra užvesta. Pareiškėja yra įpėdinė pagal testamentą, paveldint mirusios mamos O. R. palikimą. Mirusiosios O. R. sūnus A. R., gim. 1955 m., gyvenęs kartu su mama, mirė 1982 m., jis šeimos neturėjo. O. R. sutuoktinis P. R. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja, mirus mamai, nesikreipė per įstatymų nustatytą terminą į notarų biurą, tačiau savo mamos O. R. palikimą priėmiau faktiškai pradėjusi jį valdyti. Mirus mamai, pasiėmė jai priklausiusius vertingus daiktus: porcelianinį indų rinkinį kavai, pietų indų rinkinį, kelis paveikslus, aukso dirbinius, prižiūrėti gyvenamąjį namą paprašė mamos kaimynės A. A., namų valdos žemės sklype leido jai pavasarį sėti ir auginti daržoves, kaskart vyksta apžiūrėti miško sklypą, kad nebūtų iškirsti medžiai, sumokėjo su namo eksploatavimu susijusius mokesčius už komunalinių atliekų surinkimą ir išvežimą, geriamojo vandens tiekimą ir nuotekas, suvartotą elektros energiją. Nurodyti veiksmai patvirtina pareiškėjos, kaip testamentinės įpėdinės, valios teisę naudotis turtu perkeliant jį į kokybiškai naują stadiją - naudojimąsi, valdymą ir disponavimą. Taigi pareiškėja, kaip testamentinė įpėdinė, savo aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti nuosavybės teise po mamos mirties atsiradusį palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, I. R., M. A. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjos pareiškimo reikalavimų tenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
prašymas dėl juridinio fakto nustatymo tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.
Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo tikslu, nes S. A. per įstatymo nustatytą terminą O. R., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimo nepriėmė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).
Teismas sprendžia, kad byloje pateiktų rašytinių įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėja po jos mamos O. R. mirties išreiškė savo valią įgyti nuosavybės teisę į jos paveldimą turtą, pareiškėja šį turtą visą laiką ir nepertraukiamai valdė kaip savo ir laikė save turto savininke. Byloje surinktų ir ištirtų rašytinių įrodymų visumos duomenys yra neprieštaringi tarpusavyje, teismas jais netikėti neturi jokio pagrindo, taigi pripažįsta, kad S. A. po jos mamos O. R. mirties (duomenys neskelbtini) atliko aktyvius veiksmus siekiant įgyti nuosavybę į paveldimą turtą ir priėmė mamos O. R. palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Svarbu paminėti, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjai negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmenys priėmė palikimą faktiškai pradėję jį valdyti nėra registruojami.
Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymams, formuojamai teismų praktikai bei į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, pareiškimas, kaip pagrįstas, tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas – kad S. A. priėmė O. R., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėjusi turtą valdyti. Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo mamos O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Plungės apylinkės teismą.