- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-08
- Bylos Nr.
- 1sk-237
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arvydas Stankus (pirm.), Algerdas Urbšys, Jonas Furmanavičius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Stankaus, teisėjų Algerdo Urbšio, Jono Furmanavičiaus, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorui Renatai Staniulienei, teismo posėdyje išnagrinėjo skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 11 d. nutarties, kuria atmestas Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atviros kolonijos administracijos teikimas dėl A. U. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. U., gim. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2004-12-07 pagal LR BK 129 str. 1 d., galutinė bausmė paskirta – 7 metai laisvės atėmimo.
Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2004-03-24, bausmės pabaiga 2011-03-24.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2008-06-11 nutartimi teikimą atmetė, motyvuodamas tuo, jog nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog įmanoma šį asmenį toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės.
Šalies argumentai
A. U. skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008-06-11 nutartį ir pritaikyti nuteistojo atžvilgiu LR BVK 157 str. 2 d. Skunde nurodoma, kad nors nuteistasis atlikdamas bausmę už drausmės pažeidimus baustas nebuvo, yra skatintas 7 kartus, tačiau teismas nusprendė, jog nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti toliau taisomas, neizoliavus nuo visuomenės. Nuteistojo nuomone, teismo sprendimas, kuriuo jis nėra lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, grįstas pataisos namų administracijos teikimu - prieštarauja teisinės valstybės principui, kuris yra įtvirtintas LR Konstitucijos 9 straipsnyje, ir pagal kurį bet kokį teisingumą LR vykdo tik teismai. Skunde nurodoma, kad nuteistasis yra charakterizuojamas teigiamai, 7 kartus skatintas, sąžiningai atlieka jam paskirtą darbą, yra riboto darbingumo dėl sunkios ligos, ir į visa tai teismas nutartyje neatsižvelgė, ir vadovavosi ne įstatymu, o tik savo nuomone. Nuteistasis nesutinka su tuo, kad teismo nutartyje nurodyta, jog jis yra atlikęs ½ paskirtosios bausmės, tačiau, nuteistojo nuomone, tai yra tik teismo nuostata, kad už labai sunkų nusikaltimą negalima taikyti LR BVK 157 str. 3 d. 2 p. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai taikė LR BK 41 str. 2 d. , kas nuteistojo nuomone, turi būti suprantama kaip privalomas bausmės paskyrimas kaltininkui, o ne bausmės termino atlikimas nuo pradžios iki galo. Taip pat nuteistasis skundžia, jog teismo požiūris į nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį yra vertinamas kaip baudimas antrąkart. Nuteistojo nuomone, jei teismas vėl gilinasi į bylos aplinkybes, tai nuteistajam privalomai turėjo būti užtikrinta teisė į gynybą. Nuteistasis nurodo, teismo motyvai dėl nusikaltimo pobūdžio, nuosprendžio priėmimo aplinkybės – dėl lygtinio paleidimo netaikymo- yra baudimas už tą patį nusikaltimą antrąkart.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. U. skundas atmestinas.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Baudžiamajame įstatyme nustatyti tokie bausmės tikslai: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (LR BVK 157 str. 1 d.). Pagal LR BVK 157 str. 3 d. 2 p. - asmenys, laikomi pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis, taip pat asmenys, nuteisti laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems teismas nustatė atlikti bausmę atvirose kolonijose, - kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau kaip pusę paskirtos laisvės.
LR BVK 157 str. teismo neįpareigoja privalomai lygtinai paleisti nuteistą asmenį, atlikusį tam tikrą dalį bausmės, o tik numato galimybę atsižvelgiant į esamas aplinkybes, asmenybę, nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Nors nuteistasis A. U. atliko įstatyme nustatytą bausmės dalį, t.y. 1/2, ir bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, tačiau pirmos instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę charakterizuojančias ypatybes, o būtent, kad A. U. šiuo metu bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo – nužudymo – padarymą. Pirmos instancijos teismas nenustatė, kad nuteistasis pasitaisė. Nuteistojo pasitaisymą apibūdina jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo: laisvės atėmimo įstaigos režimo laikymasis, požiūris į darbą ir mokymąsi bei kitas pataisos priemones, geranoriškas požiūris į kitus nuteistuosius, dalyvavimas bausmės taikymo vietos socialinės reabilitacijos renginiuose, neturėjimas galiojančių drausminių nuobaudų. Tokį nuteistojo elgesį gali patvirtinti laisvės atėmimo vietos administracijos charakteristikos.
Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos - laikytina probacija nuteistajam, kuri taikytina atsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, požiūrį į darbą ir socialinės reabilitacijos priemones (BVK 9 str.), asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį (BVK 8 str. 1 d.). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, šiuo metu A. U. lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos, būtų neįgyvendinta bausmės paskirtis, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai.
Išnagrinėjus visas aukščiau pateiktas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos BVK 157 str. ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, teismo nurodytos išvados motyvuotos ir nurodytos nutartyje, jos pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių nekelia, tokiu būdu, šiuo metu nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmos instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. U. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008-06-11 nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.