- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-01-20
- Bylos Nr.
- A18.-86-961/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-05217-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. K.
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei J. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 505 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K., būdamas darbdaviu – UAB „K. V.“ direktoriumi, atsakingu už įmonės veiklos organizavimą bei tinkamą darbo sutarčių sudarymą, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, taip pat Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų, 11 straipsnio 6 dalies nuostatų ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos nuostatų 19 ir 20 punktų nuostatas, o būtent:
1. Esant darbo sutarties požymiams, numatytiems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 32 straipsnyje, leido UAB „K. V.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės registracijos adresu (duomenys neskelbtini)) priklausančiame greito maisto restorane (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. rugsėjo 27 dienos dirbti restorane T. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) virėjo pareigose, teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ir – VSDFV) teritorinei įstaigai apie jo įdarbinimą mažiausiai prieš vieną dieną iki darbo pradžios, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Šiais veiksmais A. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
2. Kliudė VDI Vilniaus skyriaus pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiose įstatymuose jiems nustatytas teises, atlikti jiems pavestas pareigas, t. y. VDI Vilniaus skyriaus 2019 m. spalio 7 d. reikalavimu nepateikė visų nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nurodymas) išvardintų dokumentų: įmonės 2019 m. rugpjūčio, rugsėjo mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščių; darbo užmokesčio priskaičiavimo ir mokėjimo dokumentų; 2019 m. rugpjūčio-spalio mėnesių darbo grafikų; įmonės darbo tvarkos taisyklių; barmeno-kasininko ir virėjo pareiginių nuostatų; darbo apmokėjimo sistemos (nuostatų); instruktavimų darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais darbo vietoje registracijos žurnalų, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 6 dalies ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos nuostatų 19 punkto ir 20 punkto nuostatas. Šiais veiksmais A. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Į teismo posėdžius administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. neatvyko. Nusižengimą tyrusios institucijos atstovė paaiškino, kad A. K. pranešimai buvo siunčiami įvairiais turimais adresais, tačiau asmuo neatsiliepė, korespondenciją paštas grąžino, turimais telefonų numeriais su juo susisiekti taip pat nepavyko. Tačiau dokumentai jam buvo siunčiami ir jo nurodytu elektroniniu paštu, ir institucija neturi duomenų, kad A. K. jų negavo. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes ir tai, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi nutarė A. K. atvesdinti (b. l. 41). 2020 m. sausio 14 d. gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį dėl A. K. atvesdinimo 2020 m. sausio 13 d. 16.00 val. į Vilniaus miesto apylinkės teismą, nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), buto durų niekas neatidarė, bute nieko nebuvo. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), kur yra restoranas (duomenys neskelbtini), restoranas buvo uždarytas. Nurodytu mobiliojo ryšio telefonu prisiskambinti A. K. nepavyko, todėl 2020 m. sausio 13 d. nustatyti A. K. buvimo vietą ir jį atvesdinti į Vilniaus miesto apylinkės teismą nepavyko.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs visas anksčiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad buvo imtasi pakankamai priemonių užtikrinti A. K. dalyvavimą, tačiau A. K. vengia dalyvauti bylos nagrinėjime. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, tai, kad A. K. žinoma apie jam pradėtą tyrimą, konstatuotina, kad kliūčių nagrinėti bylą iš esmės nenustatyta, todėl byla nagrinėjama nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 629 straipsnio 1 dalis).
Tyrimo metu A. K. paaiškinime nurodė, kad bendrovės vadovu buvo paskirtas valdybos sprendimu 2019 m. rugsėjo 17 d., dokumentų buvę vadovai jam dar nėra perdavę. Duomenys SODROS informacinėje sistemoje nėra teisingi, nes buhalterinių paslaugų įmonei atsisakius teikti paslaugas, įmonėje dar neturi darbuotojo, gebančio tinkamai pateikti dokumentus į šią sistemą. Apie P. B. nedraudiminį laikotarpį buvo pranešta 2019 m. birželio 22 d. vienos iš buhalterinių paslaugų įmonės darbuotojų. Šiandien jis (A. K.) nėra suteikęs įgaliojimų sudaryti sutartis įmonės vardu. <neįskaitomas tekstas>. Su U. P. dėl darbo sutarčių jis nesitarė ir sutarties nesudarė (b. l. 30).
ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 505 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų padarymo faktą ir A. K. kaltę įrodo byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai.
Administracinio nusižengimo protokole yra užfiksuotos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2).
Teismo posėdžio metu institucijos atstovė paaiškino, kad jai atliekant patikrinimą dėl nelegalaus darbo spalio 2 d., rastas vienas faktiškai dirbantis žmogus T. K. Buvo rasta ir darbuotoja Š., kuri taip pat teikė paaiškinimus. T. K. spalio 2 d. dirbo, nors jis paaiškino, kad jis dirba nuo rugsėjo 27 d. Patikrinimo metu Š. iš kompiuterio pateikė grafikus, teigė, kad ji pati juos sudarinėja ir žiniai juos siunčia A. K. el. paštu. A. K. bendraudamas su barmene Š., žinodamas apie situaciją, žinojo, kad ten dirba toks T. K., nes į grafiką jis buvo įtrauktas. T. K. darbo faktą atliko, jis patikrinimo metu gamino maistą. T. K. darbo laiką nustatė pagal žiniaraščius. T. K. minėjo, kad draugai jam pasiūlė šį darbą, jis neįvardino, su kuo konkrečiai tarėsi, kaip ir per Š., bet ji yra nurodžiusi, kad neturi jokių įgaliojimų sudarinėti darbo sutarčių. O spalio 14 d. A. K. atvykęs paaiškinime nurodė, kad tokių įgaliojimų jis niekam nėra suteikęs, jis tą daro pats. Po patikrinimo, rodos spalio 17 d., jis siuntė pranešimą SODRA‘i apie T. K. įdarbinimą. Tai kaip ir pats savo veiksmais pripažindamas, kad turėjo tai padaryti, bet darė pavėluotai. Dėl nelegalaus darbo atvejų tai buvo pirmas įmonės patikrinimas, bet yra gal apie 20 bylų, kurios pradėtos jau rugpjūčio mėnesį, darbuotojai kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl darbo užmokesčio nemokėjimo. Tačiau A. K. neatvyksta nei į vieną posėdį ir sprendimai priimami jam nedalyvaujant. A. K. buvo atvykęs spalio 14 d., bet jis dokumentų yra nepateikęs, atnešė keletą darbo sutarčių, ką jis yra radęs, nes buhalterinę apskaitą vedė buhalterinės apskaitos įmonė, kuri yra nutraukusi sutartį. Pats A. K. sakė, kad jis ieškojo kitos buhalterinės apskaitos įmonės. Dalį dokumentų atstovės prašymu atsiuntė buvusi įmonės buhalterė elektroniniu paštu. Ji minėjo, kad A. K. sunkiai bendrauja su ja. A. K. pats duomenų nepateikė, tik keletą sutarčių. A. K. dėl T. K. aiškino, kad taip įvyko dėl buhalterinės apskaitos įmonės pasikeitimo, nes jos teikdavo pranešimus jo nurodymu. Jis žinojo apie T. K. Jis turėjo pateikti buhalterei dokumentus, bet ji tokių dokumentų neturėjo, todėl neturėjo pagrindo pranešti SODRA‘i. Jis buvo kviestas spalio 7 d., kalbėjosi telefonu, jis nurodė, kad negali atvykti, todėl susitarė susitikti spalio 14 d. Spalio 14 d. jis atnešė keletą darbo sutarčių, tačiau kitų dokumentų neturėjo, todėl pats nurodė, kad spalio 17 d. atneš likusius dokumentus, bet jis taip ir neatvyko. Elektroniniai laiškai eidavo, jis kaip ir atsakydavo į juos, bet jau po spalio 17 d. laiškai nepasiekia adresato. Protokolą palaiko, nuobaudą prašo skirti sankcijos numatytose ribose. Kai jis atvyko spalio 14 d., jo buvo pasiteirauta, kuriuo adresu siųsti pranešimus. Jis buvo nurodęs šio restorano adresą. Gyvenamosios vietos adresas teisingas, bet visi laiškai grįžo. Jis nurodęs korespondenciją siųsti adresu (duomenys neskelbtini). Atstovė buvo nuvykusi ir lapkričio mėnesį pasižiūrėti, ar vykdoma veikla, bet restoranai uždaryti. Byloje yra įrodymai, įrodantys patį darbo faktą, kad realiai dirbo, darbo sutartis nebuvo pasirašyta, įgaliojimai niekam nebuvo suteikti. T. K. dirbo darbdavio naudai, buvo susitarta dėl pareigų atlikimo. A. K. žinoma apie šio protokolo surašymą, jam buvo pasakyta spalio 14 d., kad turės rašyti protokolą, buvo aptarta, kad žmogus dirba nelegaliai, jis pats tai suprato, taip pat jo buvo prašyta atnešti dar papildomų dokumentų, tačiau jis to nepadarė.
Nelegalaus darbo tyrimo akte nurodyta, kad VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektorė J. G., vykdydama VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) atliko reaguojamąjį patikrinimą dėl nelegalaus darbo. 2019 m. spalio 2 d. 15.45 val. nuvyko į greito maisto restoraną (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB „K. V.“, kurio metu restorano patalpose rasti: M. Š., T. K., D. F. (D. F.) ir D. K. Asmenų tapatybė nustatyta (pateiktos asmens tapatybės kortelės bei vairuotojo pažymėjimas). Patikrinimo metu nustatyta, kad T. K. gamino klientui maistą, o M. Š. priėmė kliento užsakymą, D. F. ir D. K. darbo faktas nenustatytas (atvykus į restoraną, jie stovėjo šalia prekystalio klientų zonos pusėje). Prisijungus prie Sodros duomenų apie apdraustuosius T. K., D. F. ir D. K. nebuvo įmonės apdraustųjų (darbuotojų) sąraše. Patikrinimo metu, kuris atliktas iki 16.35 val., minėti asmenys teikė paaiškinimus apie jų ikisutartinius ir darbo santykius: <...>. Prisijungus prie Sodros duomenų apie apdraustuosius, minėti asmenys įmonės sąraše, išskyrus M. Š., nerasti. Atsižvelgiant į esamas aplinkybes konstatuojama, kad T. K. dirbo restorane nelegaliai, D. F. ir D. K. darbo faktas patikrinimo metu nenustatytas (b. l. 4).
Tyrimo veiksmų protokole užfiksuota, kad patikrinimo metu dirbo vyr. barmenė M. Š., kuri paaiškino, kad yra atsakinga už darbo grafikų sudarymą ir darbo laiko apskaitą. Ji sudaro restorano darbuotojų darbo grafikus, pildo darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir jų duomenis siunčia įmonės direktoriui A. K. el. paštu: (duomenys neskelbtini), darbo sutarčių su darbuotojais nepasirašo (nesudaro) (b. l. 6).
Tyrimo metu T. K. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad restorane (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dirba virėju, darbą pasiūlė draugai, prašymo dėl priėmimo į darbą nerašė, darbo sutarties nepasirašė, supažindintas su 2019 m. spalio mėnesio darbo grafiku, dirbo 2019 m. rugsėjo 27, 30 d. bei 2019 m. spalio 1, 2 d.: 2019 m. rugsėjo 27 d. (penktadienį) dirbo nuo 17.00 val. iki 19.00 val., 2019 m. rugsėjo 30 d. (pirmadienį) nuo 10.00 val. iki 16.00 val., 2019 m. spalio 1 d. (antradienį) nuo 10.00 val. iki 13.00 val., 2019 m. spalio 2 d. (trečiadienį) nuo 10.00 val. ir dirbs iki 17.00 val. Paaiškinime nurodė, kad susitarė dėl valandinio darbo užmokesčio 4 eurai už darbo valandą (atskaičius mokesčius), nurodė, kad susitarė dėl virėjo darbo funkcijų: gamina maistą ir plauna indus. Kol kas jokio atlygio už darbą negavo. Darbą aprodė M. ir I. (b. l. 7).
Tyrimo metu D. F. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad darbo prašymą jis išsiuntė direktoriui el. paštu ir buvo pakviestas 2019 m. spalio 2 d. (pirmą dieną) atvykti į restoraną „pasibandymui“, nurodė, kad su virėjo darbu supažindino pamainos virėjas I., nurodė, kad darbo sutarties nepasirašė (b. l. 8).
Tyrimo metu D. K. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad į restoraną atvyko pirmą kartą prieš 30 minučių (apie 15.15 val.) apsižiūrėti barmeno darbo vietos, paaiškino, kad užpildė savo gyvenimo aprašymą (CV) ir jį išsiuntė el. paštu. Nurodė, kad 2019 m. spalio 2 d. barmeno darbo neatlikinėjo, dėl darbo vietos kontaktavo su M. Š., kuri ir aprodė (informavo) apie barmeno darbo funkcijas (b. l. 9).
Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenų matyti, kad 2019 m. spalio 2 d. duomenimis UAB „K. V.“ darbuotojų (apdraustųjų) sąraše T. K. nebuvo (b. l. 34).
Žemesnės instancijos teismas
VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „K. V.“ direktorius nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. yra A. K. (b. l. 35).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus rašte dėl informacijos pateikimo nurodoma, kad nustatyta, jog bendrovė per Elektroninę draudėjų aptarnavimo valdymo sistemą (EDAS) 2019 m. spalio 17 d. 14.18 val. pateikė 1-SD pranešime apie apdraustųjų A. K. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2019 m. rugsėjo 17 d. ir T. K. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2019 m. rugsėjo 3 d., kuris buvo sustabdytas specialisto įvertinimui. 1-SD pranešimą kvalifikuotu elektroniniu prašu pasirašė UAB „K. V.“ vadovas A. K.. Atlikus UAB „K. V.“ pateikto 1-SD pranešimo įvertinimą, nustatyta, kad 1-SD pranešimas pateiktas pavėluotai, todėl Fondo valdybos Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-04-25 nutarimu Nr. 435 „Dėl Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“ 95 punktu, 2019 m. spalio 18 d. reikalavimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir pakartotinai 2019 m. spalio 29 d. reikalavimu Nr. (duomenys neskelbtini), siųstais per EDAS, įpareigojo draudėją pateikti 1-SD pranešimo duomenis pagrindžiančius dokumentus (darbu sutarčių, darbo laiko, užmokesčio apskaitos žiniaraščių kopijas ir kt.). Draudėjas įpareigojimų nevykdė. Atsižvelgiant į tai, 1-SD pranešimo duomenys apie A. K. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2019 m. rugsėjo 17 d. ir T. K. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2019 m. rugsėjo 3 d. UAB „K. V.“ neįrašyti į Registro duomenų bazę. Draudėjui pareikus papildomus dokumentus, Fondo valdybos Vilniaus skyrius spręs dėl duomenų įrašymo/neįrašymo (b. l. 11).
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Šio straipsnio dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose. Nelegalaus darbo sąvoka nustatyta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pagal kurį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalies pagrindu darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). Pagal šio straipsnio 2 dalį apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 43 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais.
Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog kvalifikuojant veiką pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Bylos duomenys patvirtina, kad A. K., būdamas UAB „K. V.“ direktoriumi, leido dirbti įmonėje virėjo pareigose T. K. nuo 2019 m. rugsėjo 27 dienos iki VDI Vilniaus skyriaus patikrinimo greito maisto restorane (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties ir apie jo įdarbinimą nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. T. K. rašytinis paaiškinimas patvirtina, kad jis UAB „K. V.“ priklausančiame greito maisto restorane (duomenys neskelbtini) atliko darbines pareigas – virėjo darbą, susitarė dėl darbo užmokesčio, kuris atskaičius mokesčius jam bus mokamas (4 eurai už valandą), nors darbo sutarties nepasirašė, tačiau faktiškai greito maisto restorane (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti nuo 2019 m. rugsėjo 27 d., iki VDI patikrinimo. Tai, kad T. K. atliko jam pavestas užduotis, t. y. gamino maistą, spalio 2 d. patikrinimo metu nustatė ir VDI darbuotojai. Visa tai leidžia spręsti, kad tarp UAB „K. V.“ bei T. K. buvo susiklostę darbo santykiai. Apie T. K. priėmimą į darbą VSDFV teritorinei įstaigai nebuvo pranešta, tai patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenys, iš kurių matyti, kad 2019 m. spalio 2 d. duomenimis UAB „K. V.“ darbuotojų (apdraustųjų) sąraše T. K. nebuvo. Pats A. K. apie T. K. valstybinio socialinio draudimo pradžią UAB „K. V.“ duomenis per EDAS sistemą pateikė tik 2019 m. spalio 17 d. 14.18 val., t. y. tik po inspektorių atlikto patikrinimo.
Žemesnės instancijos teismas
A. K. savo paaiškinime teigė, kad jis direktoriaus pareigas pradėjo eiti nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. ir iki šiol dokumentų buvę vadovai jam nėra perdavę, taip pat nurodė, kad dar nėra sudarę sutarties su buhalterine įmone, o UAB „K. V.“ neturi darbuotojo, gebančio tinkamai pateikti dokumentus atsakingoms institucijoms. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos uždarųjų akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 2 dalį administracijos vadovas vadovauja administracijai, kuri organizuoja ir vykdo bendrovės ūkinę veiklą. Administracijos vadovas tvirtina administracijos darbo reglamentą, priima į darbą ir atleidžia administracijos darbuotojus, sudaro su jais darbo. Taigi įmonės direktorius A. K., kaip atsakingas už darbo sutarčių sudarymą asmuo, privalėjo užtikrinti tinkamą darbo sutarties sudarymą ir užtikrinti, kad darbuotojas įmonėje pradėtų dirbti tik pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie darbuotojo socialinio draudimo pradžią.
ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.
Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai nustato, jog Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai turi teisę gauti iš darbdavio duomenis ir dokumentus (jų nuorašus, išrašus) ir kitus įrodymus, reikalingus Valstybinės darbo inspekcijos funkcijoms atlikti, taip pat iš atstovaujančių asmenų, darbdavio įgaliotų asmenų, darbuotojų, kitų tikrinamoje darbo vietoje esančių asmenų paaiškinimus žodžiu ar raštu dėl darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų, kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius, pažeidimų ar dėl Valstybinės darbo inspekcijos nurodymų nevykdymo (jeigu nėra galimybės gauti šią informaciją vietoje, darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo kviečiamas į Valstybinės darbo inspekcijos struktūrinį padalinį). Minėto įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad valstybinės darbo inspekcijos inspektorių reikalavimai ir nurodymai yra privalomi.
Taip pat ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos nuostatų 19, 20 punktai nustato, kad Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus reikalavimai ir nurodymai darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui yra privalomi. Apie jų vykdymą darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo praneša raštu reikalavime nurodytu terminu ir adresu. Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius neplanine tvarka gali kontroliuoti įteiktų reikalavimų vykdymą, pakartotinai inspektuodamas darbdavius. Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius turi teisę gauti iš darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavio įgaliotų asmenų, darbuotojų, kitų tikrinamoje darbo vietoje esančių asmenų paaiškinimus žodžiu ar raštu dėl darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų, kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius, pažeidimų ar dėl Valstybinės darbo inspekcijos nurodymų nevykdymo (nesant galimybės gauti šią informaciją vietoje, darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka kviečiamas į Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių arba Valstybinės darbo inspekcijos administraciją).
Bylos duomenys patvirtina, kad A. K., nepateikdamas VDI nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 31) išvardintų dokumentų, kliudė VDI pareigūnams atlikti jiems pavestas funkcijas. Iš bylos medžiagos matyti, kad VDI nurodymas pateikti dokumentus A. K. buvo įteiktas 2019 m. spalio 7 d., apie jo gavimą jis el. paštu atsakė: „nurodymą gavau. 14 d. atvyksiu“, o 2019 m. spalio 14 d. atvykęs į VDI Vilniaus skyrių pasirašytinai patvirtino apie jo gavimą. Minėtą dieną jis pateikė tik Nurodymo 1, 10 punktuose išvardintus dokumentus, likusius pateikti jis turėjo atvykęs į VDI 2019 m. spalio 17 d. 10.00 val. A. K. apie atvykimą buvo žinoma – apie tai jis Nurodyme padaręs įrašą „dokumentus pateiksiu 2019 m. spalio 17 d.“, tačiau nei tą dieną, nei vėliau jis į VDI neatvyko ir dokumentų nepateikė. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, laikytina, kad A. K. buvo žinoma apie reikalavimą pateikti dokumentus ir atvykti į VDI Vilniaus skyrių 2019 m. spalio 14 d. ir 2019 m. spalio 17 d. Už darbo sutarčių sudarymo tvarkos pažeidimus bei dokumentų nepateikimą jis yra kviestas ir 2019 m. lapkričio 18 d. 12.00 val. atvykti į VDI administracinio nusižengimo protokolo surašymui. VDI raštas Nr. SD-1-14302 jam išsiųstas įmonės veiklos adresu (duomenys neskelbtini)ir el. pašto adresais: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vėliau kitas VDI raštas Nr. (duomenys neskelbtini) išvardintų dokumentų.
Apibendrinant konstatuotina, jog A. K. kaltė padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 505 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus yra visiškai įrodyta ir jo veiksmai kvalifikuoti teisingai.
A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių numatytu ANK 36 straipsnyje, taip pat nenustatyta.
Skirdamas administracinę nuobaudą A. K., teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį (įmonėje nelegaliai dirbo vienas darbuotojas, dirbo keletą dienų) ir pavojingumą, į Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, jog A. K. yra baustas administracine tvarka. Nėra nustatytų jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Taip pat atsižvelgtina, kad A. K. iš tiesų tik prieš dvi savaites iki patikrinimo ėmė eiti bendrovės direktoriaus pareigas, todėl, nors jis vengė atvykti į teismą ir nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais jam skirtinos minimalios ANK 95 straipsnio 1 dalies, 505 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos. Mažesnės nei straipsnių sankcijose nuobaudos skyrimas nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nesvarstytinas, juolab įvertinus tai, kad asmuo žinojo apie jam pradėtą tyrimą, reikalavimą pateikti dokumentus, pats įsipareigojo atvykti į instituciją, nurodė jam patogų laiką, tačiau nenuvyko, dokumentų neteikė, nerodė jokio geranoriškumo situacijos išsprendimui.
Paskirtos baudos bendrinamos ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka ir galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, numatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ANK 95 straipsnio 1 dalimi, 505 straipsnio 1 dalimi, 635, 636 straipsniais,
nutaria:
A. K. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, 505 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracines nuobaudas:
1) už nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą;
2) už nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, – 390 Eur (trijų šimtų devyniasdešimties eurų) baudą.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir A. K. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK): 19108785510.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme numatyta tvarka, tad asmuo po nutarimo įsiteisėjimo turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su prašymu dėl baudos mokėjimo išdėstymo, kartu pateikdamas duomenis apie savo materialinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.