Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo teisėja Laima Gerasičkinienė, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Ketvirta revoliucija" ieškinį atsakovui M. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Laikotarpiu nuo 2018-07-17 iki bankroto bylos iškėlimo bendrovės vadovu buvo M. K., kuris bankroto administratoriui neperdavė jokių bendrovės dokumentų ir turto.

Atsakovas M. K. iš bendrovės debitoriaus UAB „Reitransa" bei iš bendrovės banko sąskaitos viso yra gavęs 209.980,00 EUR dydžio pingines lėšas, kurių neįnešė į bendrovės banko sąskaitą ar kasą, nepateikė piniginių lėšų panaudojimo bendrovės veiklos tikslais dokumentų, taip pat jų neperdavė teismo paskirtam bankroto administratoriui, todėl ši negrąžinta suma priteistina iš atsakovo kaip bendrovei bei jos kreditoriams padaryta turtinė žala.

Prašė priteisti iš atsakovo M. K. 209.980,00 EUR žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo BUAB „Ketvirta revoliucija" naudai.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Byloje priimtinas sprendimas už akių. Ieškinys tenkintinas visiškai.

CPK 285 straipsnis nustato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta šio Kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas už akių priimamas tik tais atvejais, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai. Atsakovas, kuriam teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti, nepateikė teismui atsiliepimo, ieškovas ieškiniu prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks teismui paruošiamojo dokumento.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Įmonės administracijos vadovas specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad Įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus - rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo LR CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (LR CK 2.87 str. 7 d.).

Atsakovas buvo bendrovės vadovas laikotarpiu nuo 2018-07-17 iki bankroto bylos iškėlimo 2019-02-25. Atsakovas bendrovės bankroto administratoriui nėra perdavęs jokių bendrovės dokumentų ir turto, dėl ko jam Vilniaus apygardos teismas 2019-05-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2636-262/2019 nutarė skirti 200,00 EUR dydžio baudą.

Pagal bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusios Monet LT, UAB pateiktus dokumentus nustatyta, jog per laikotarpį nuo 2018-09-06 iki 2018-09-18 buvęs bendrovės vadovas M. K. iš bendrovės debitoriaus UAB „Reitransa" (juridinio asmens kodas 304626435) gavo 122.000.00 EUR dydžio pinigines lėšas, pasirašydamas pinigų priėmimo kvitus: (1) 2018-09-06 Serija KR Nr. 1 (20.000,00 EUR sumai); (2) 2018-09-10 Serija KR Nr. 2 (34.239,85 EUR sumai); (3) 2018-09-11 Serija KR Nr. 3 (29.835,50 EUR sumai); (4) 2018-09-17 Serija KR Nr. 4 (2.924,33 EUR sumai); (5) 2018-09-18 Serija KR Nr. 5 (35.000,32 EUR sumai), pagal UAB „Ketvirta revoliucija" išrašytas PVM sąskaitas faktūras: (1) 2018-07-26 Serija KR Nr. 3 (54.239,85 EUR sumai); (2) 2018-07-26 Serija KR Nr. 4 (29.835,50 EUR sumai); (3) 2018-07-26 Serija KR NR. 5 (2.924,33 EUR sumai); (4) 2018-07-26 Serija KR Nr. 6 (113.452,89 EUR sumai).

Pagal gautus iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenis, per laikotarpį nuo 2018-10-02 iki 2018-12-31 buvęs bendrovės vadovas M. K. iš bendrovės debitoriaus UAB „Reitransa" gavo dar 86.700,00 EUR dydžio pinigines lėšas, pasirašydamas pinigų priėmimo kvitus: (1) 2018-10-02 Serija KR Nr. 6 (5.000.00 EUR sumai); (2) 2018-10-11 Serija KR Nr. 7 (5.000.00 EUR sumai); (3) 2018-10-24 Serija KR Nr. 8 (5.000,00 EUR sumai); (4) 2018-10-29 Serija KR Nr. 9 (5.000,00 EUR sumai); (5) 2018-10-31 Serija KR Nr. 10 (5.000,00 EUR sumai): (6) 2018-11-05 Serija KR Nr. 11 (9.000,00 EUR sumai); (7) 2018-11 -09 Serija KR Nr. 12 (8.000,00 EUR sumai); (8) 2018-11-16 Serija KR Nr. 14 (9.000,00 EUR sumai); (9) 2018-11-12 Serija KR Nr. 13 (7.000,00 EUR sumai); (10) 2018-11-21 Serija KR Nr. 15 (9.000,00 EUR sumai); (11) 2018-12-10 Serija KR Nr. 16 (9.000,00 EUR sumai); (12) 2018-12-12 Serija KR Nr. 17 (5.000,00 EUR sumai); (13) 2018-12-31 Serija KR Nr. 18 (5.700,00 EUR sumai), pagal UAB „Ketvirta revoliucija" 2018-08-24 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Serija KR Nr. 7 (367.840,00 EUR sumai).

Pagal bendrovės banko sąskaitų duomenis, 2018-08-28 iš bendrovės banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), buvo išgryninta 1.280,00 EUR (100,00 EUR + 100,00 EUR + 100,00 EUR + 100,00 EUR + 400,00 EUR + 400,00 EUR + 80,00 EUR) suma.

Bankroto administratoriui nėra perduoti jokie dokumentai, kad aukščiau nurodyta suma (209.980,00 EUR (122.000,00 EUR + 86.700,00 EUR + 1.280,00 EUR)) buvo panaudota bendrovės veiklos tikslais arba grąžinta į bendrovės banko sąskaitą ar kasą. Atitinkamai aukščiau nurodyta suma nėra perduota bankroto administratoriui, dėl ko atsakovui M. K. buvo išsiųsta pretenzija dėl piniginių lėšų sumokėjimo, tačiau nei atsakymas į pretenziją, nei piniginės lėšos nėra gauti.

Įmonės vadovo civilinė atsakomybė taikoma nustačius civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (LR CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.). Nustačius neteisėtus veiksmus, įmonės vadovo kaltė preziumuojama ir jos įrodinėti nereikia (LR CK 6.248 str. 1 d.). Pagal CK 6.249 str. 1 d. žala, be kita ko, yra turto netekimas, negautos pajamos, o 2 dalyje - jeigu atsakingas asmuo iš neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Taigi žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos. CK 6.246 str. 1 d. reglamentuojama, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas), atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Atsakovas, būdamas bendrovės vadovu, buvo atsakingas už bendrovės ūkinę, finansinę veiklą bei buhalterinės apskaitos organizavimą, tačiau neužtikrino, kad 209.980,00 EUR dydžio piniginės lėšos būtų grąžintos į bendrovės banko sąskaitą ar kasą, taip pat nepateikė dokumentų, patvirtinančių jų panaudojimą įmonės veiklos tikslais, pinigų neišsaugojo ir neperdavė bankroto administratoriui, todėl tokie atsakovo veiksmai (neveikimas) laikytini neteisėtais.

Žalą sudaro iš bendrovės debitoriaus gautos piniginės lėšos, kurių atsakovas neišsaugojo, nepateikė dokumentų, patvirtinančiųjų lėšų panaudojimą įmonės tikslais, o iškėlus bankroto bylą neperdavė lėšų bankroto administratoriui įmonės kreditorių interesams tenkinti. Kadangi įmonė neteko 209.980,00 EUR dydžio piniginių lėšų, darytina išvada, kad jai padaryti tiesioginiai nuostoliai.

Šiuo atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Jeigu atsakovas būtų veikęs pagal įstatymus ir kitus teisės norminius aktus, ieškovas nebūtų patyręs žalos, tai yra būtų išsaugotos piniginės lėšos, kurios būtų panaudotos įmonės kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti.

Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais pagrindais, darytina išvada, kad BUAB „Ketvirta revoliucija“ buvęs vadovas M. K. savo neteisėtais veiksmais, pažeisdamas įmonės ir jos kreditorių teisėtus interesus, padarė įmonei ir jos kreditoriams 209 980 eurų žalos (nuostolių) ir privalo ją atlyginti. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti BUAB „Ketvirta revoliucija“ iš M. K. 209 980 eurų žalos atlyginimui, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2019-08-01) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovas M. K. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (toliau - pareiškimas). Pareiškime turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas, šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas, aplinkybės, dėl kurių nebuvo pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį bei šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, pareiškimą paduodančios šalies prašymas, prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas, pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data, pareiškimo ir priedų kopijos.

Ieškovas BUAB „Ketvirta revoliucija“ turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos skųsti sprendimą Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.