- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-23
- Bylos Nr.
- 2A-675/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Alė Bukavinienė, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- E. T.
- Kategorijos
- 27.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. liepos 15 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-378-253/2008 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Naruva“ ieškinį atsakovui E. T. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Naruva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, vadovaudamasis CK 2.87 straipsnio 7 dalimi, 6.245, 6.249, 6.251 straipsniais, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 29 straipsnio 11 dalimi, prašė priteisti iš atsakovo E. T. 4 300 Lt įmonei padarytos žalos atlyginimo dėl transporto priemonių praradimo ir 154 378 Lt už prarastą turtą, buhalterinėje apskaitoje įvardytą kaip „Nebaigta statyba“. Nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. spalio 29 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Naruva“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Klaipėdos administratorių biuras“. Atsakovas iki bankroto bylos iškėlimo buvo UAB „Naruva“ direktoriumi. Vykdydamas 2005 m. spalio 29 d. teismo nutartį, atsakovas turto perdavimo-priėmimo aktais bankroto administratoriui perdavė dalį UAB „Naruva“ turto ir dokumentus. Administratoriaus įgaliotam asmeniui perėmus įmonės turtą paaiškėjo, kad ieškovo balanse yra apskaitomi automobiliai ir nebaigta statyba už 154 378 Lt. Kadangi šis turtas nebuvo perduotas bankroto administratoriui, prašė neperduoto turto vertę priteisti iš atsakovo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. liepos 15 d. sprendimu priteisė iš atsakovo E. T. ieškovo UAB „Naruva“ naudai 154 378 Lt, priteisė iš atsakovo E. T. į valstybės pajamas 4 088 Lt žyminio mokesčio ir 31,45 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš viso – 4 119,45 Lt, ieškinio dalį dėl 4 300 Lt priteisimo iš atsakovo E. T. nutraukė. Teismas, remdamasis bylos medžiaga nustatė, kad UAB „Naruva“ vykdant ūkinę veiklą, t. y. nuo 1994 m. rugpjūčio 22 d. (t. 1, b. l. 13) iki bankroto bylos iškėlimo, įmonės direktoriumi buvo atsakovas E. T. . Atsakovui būnant UAB „Naruva“ direktoriumi ir ieškovui iškėlus bankroto bylą, turtą perduodant paskirtam bankroto administratoriui, ieškovo finansinėje apskaitoje buvo apskaitytas turtas „Nebaigta statyba“, kurio vertė sudarė 154 378 Lt (t. 1, b. l. 72). Teismo teigimu, atstovas posėdžio metu nurodė, jog šią sumą sudaro kiemo aikštelės ir patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), statybos ir remonto išlaidos. ABĮ 18 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, viršija normalią gamybinę-ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi. Administracijos vadovas, atlikęs tokius ar kitus neteisėtus veiksmus arba kitaip pažeidęs pareigą veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens atžvilgiu, jeigu dėl to juridinis asmuo patyrė žalą, turi atlyginti juridiniam asmeniui dėl tokių veiksmų ar pareigos nevykdymo (netinkamo vykdymo) padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d., ABĮ 29 str. 11 d.). Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Bendrovei, kaip ūkio subjektui, priklausančių piniginių lėšų panaudojimas statybai (projektavimo-tyrinėjimo darbai, medžiagų įsigijimas, darbų apmokėjimas ir kt.) keičia jos turto dydį, todėl tai yra ūkinė operacija, kuri turi būti pagrįsta apskaitos dokumentais. Teismo teigimu, atsakovas tokių dokumentų nepateikė. Teismas sprendė, kad atsakovo, kaip UAB „Naruva“ vadovo, veiksmai siekiant pagerinti (t. 1, b. l. 96–99, 108–112, 121–149, t. 2, b. l. 28–30) įvažiavimo kelią prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), ir pačius pastatus, kurių savininkė nebuvo UAB „Naruva“, neatitiko UAB „Naruva“ interesų ir yra neteisėti. Teismas nurodė, kad UAB „Naruva“ sumokėjusi už aikštelės ir pastato, kurių negali įregistruoti kaip bendrovės turto, statybą, sumažino UAB „Naruva“ turtą, todėl bendrovė patyrė žalą. Atsakovo argumentą , kad kiemo aikštelės įrengimas ir pastato, kuris nepriklausė ieškovei, remonto išlaidos bendrovės lėšomis buvo įtvirtintos UAB „Naruna“ steigimo sutartyje (t. 1, b.l. 21–25), 1994 m. birželio 1 d. UAB „Naruva“ akcininkų susirinkimo protokole (t. 1, b. l. 26) ir UAB „Naruna“ įstatų 5 punkte, numatančiame, kad UAB „Naruva“ įsigyja naujai steigiamos UAB „Naruna“ akcijų ir įstatinį kapitalą formuoja prekėmis, patalpomis, įrengimais ir pinigais (t. 1, b. l. 14), teismas atmetė nurodydamas, kad tokiu atveju ieškovo finansinėje atskaitomybėje turėjo būti pažymėtas įsigytas finansinis turtas – UAB „Naruna“ akcijos. 1995 metų UAB „Naruva“ balanse (t. 1, b. l. 170–173), eilutėje III.8 „Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai“, nurodyta 5 358 Lt suma, o eilutėje IV „Ilgalaikis finansinis turtas“ – 150 044 Lt. Tačiau vėlesniais metais – 1996-2005 m. (t. 1, b. l. 174–189, 63–72) – eilutėje „Nebaigta statyba“ nurodytos sumos kito – nuo 678 078 Lt iki 154 378 Lt. Teismo teigimu, atsakovas nepateikė priešingų įrodymų (CPK 178 str.), kad tuo metu būtų buvęs statomas koks nors kitas ieškovui priklausantis objektas ar balanse nurodytos pinigų sumos būtų panaudotos ieškovo interesams. Teismas sprendė, kad atsakovo, kaip UAB „Naruva“ vadovo, sprendimas bendrovės lėšomis įrengti kiemo aikštelę kitų juridinių asmenų nuomojamuose žemės sklypuose yra neteisėtas, UAB ,,Naruva“ direktorius supainiojo juridinio asmens turtą su kitų asmenų turtu, nes panaudojo įmonės turtą, t. y. 154 378 Lt, kitų asmenų naudai. Atsakovas už ieškovo pinigines lėšas svetimoje žemėje įrengė aikštelę, žinodamas, kad negalės šios aikštės perduoti įmonei. Įmonės lėšos buvo panaudotos be jokio teisinio pagrindo, tuo sumažinant įmonės turtą, todėl teismas nurodė, kad atsakovui tenka pareiga atlyginti tokiais veiksmais bendrovei padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d.). Teismas atmetė atsakovo atstovo argumentą, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti, motyvuodamas tuo, jog ieškinio senaties terminas skaičiuotinas ne nuo 1994–1996 metų kaip nurodė atstovas, buvo investuoti bendrovės pinigai į kiemo aikštelės ir parduotuvės įrengimą, bet nuo 2005 m., kai bankroto administratoriui nebuvo perduotas visas ieškovės turtas. Taip pat teismas nurodė, kad šiuo atveju atsakovo civilinės atsakomybės sąlyga – kaltė – yra preziumuojama (CK 6.248 str.), atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turėjo įrodyti, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės, tačiau šios kaltės prezumpcijos jis nepaneigė – nepateikė patikimų argumentų, kurie duotų pagrindą pripažinti, kad jis veikė išimtinai ieškovo interesams ir siekė bendrovei finansinės ar kitos naudos. Teismo teigimu, ieškovas įrodė visas kitas civilinės atsakomybės sąlygas ir žalos dydį (CPK 178 str., CK 6.246-6.249 str., 6.251 str.). Ieškovui atsisakius reikalavimo dalies dėl 4 300 Lt priteisimo, tesimas bylos dalį dėl šio reikalavimo nutraukė (CPK 293 str. 4 p., 140 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Atsakovas E. T. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. liepos 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinio dalį dėl 154 378 Lt priteisimo bei priteisti iš ieškovo atsakovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovas ieškinį iš esmės grindė įstatymo norma, įtvirtinta CK 2.87 straipsnio 7 punkte, kuriame nurodytos civilinės atsakomybės sąlygos yra reikalavimas nustatyti ne tik neteisėtus veiksmus, bet ir žalos padarymo faktą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Teismas nepagrįstai sprendime neteisėtu veiksmu pripažino UAB ,,Naruva“ vadovo sprendimą bendrovės lėšomis įrengti kiemo aikštelę. Sprendimą bendrovės lėšomis įrengti kiemo aikštelę (duomenys neskelbtini) nulėmė tai, jog 1994 m. birželio 1 d. buvo priimtas UAB ,,Naruva“ akcininkų – V. P. ir E. T. sprendimas kartu su UAB ,,Natanga“ įsteigti UAB ,,Naruna“ adresu (duomenys neskelbtini). Pagal šį akcininkų sprendimą UAB ,,Naruva“ įsigijo 75 procentus steigiamos UAB ,,Naruna“ bendrovės akcijų už 150 000 Lt, o AB ,,Natanga“ įsigytų 25 proc. akcijų už 50 000 Lt. Sprendimu buvo pritarta, kad UAB ,,Natanga“ už akcijas apmoka turtu, t. y. pastato dalimi, šifras 2G2B ir metalinio sandėlio dalimi šifras 4F1, esančia (duomenys neskelbtini) ir įrengimais, o UAB ,,Naruva“ – įrengimais, technika, prekėmis ir pinigais. Atsižvelgiant į tai ir buvo priimtas sprendimas bendrovės lėšomis įrengti kiemo aikštelę prie pastato dalies, esančios (duomenys neskelbtini). Įvažiavimas ir aikštelė prie pastato buvo būtina ūkinei – komercinei veiklai, tiek steigiamai UAB ,,Naruna“, kurios akcijas įsigijo UAB ,,Naruva“, tiek pačiai UAB ,,Naruva“, kurios buveinė adresu (duomenys neskelbtini). Lėšos, panaudotos įvažiavimo ir kiemo aikštelės įrengimui prie pastato (duomenys neskelbtini) buvo pripažintos kaip UAB ,,Naruva“ įnašas, formuojant UAB ,,Naruna“ įstatinį kapitalą, ir tai nurodyta UAB ,,Naruva“ buhalterinėje apskaitoje (2007 m. sausio 1 d. balanso eilutė IV.1.1 investicijos).
2. Šiuo metu UAB ,,Naruna“ yra veikianti įmonė, turinti patalpas adresu (duomenys neskelbtini) ir nuomos teise valdo dalį žemės sklypo, kuriame įrengtas įvažiavimas su kiemo aikštele. Šis įvažiavimas su kiemo aikštele iki šiol nėra teisiškai įregistruotas kaip atskiras inžinierinis statinys. Todėl pripažinus, kad lėšų panaudojimas įvažiavimo ir kiemo aikštelės įrengimui buvo UAB ,,Naruva“ ekonomiškai nenaudingas ir tokie atsakovo, kaip įmonės vadovo veiksmai buvo neteisėti, ieškovas turi teisę kreiptis į teismą dėl jam priklausančio turto išreikalavimo iš svetimo valdymo ar prisiteisti kompensaciją iš UAB ,,Naruna“, kuri naudojasi ja.
3. Byloje nėra nustatyta, kad UAB ,,Naruva“ lėšos buvo panaudotos ne bendrovės, o asmeniniais atsakovo interesais. Atsakovas vykdė normalią ūkinę – komercinę veiklą, vykdė bendrovės akcininkų sprendimus, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, taip pat jis nėra ieškovo skolininkas, kad jo kaltė būtų preziumuojama pagal CK 6.248 straipsnį. UAB ,,Naruva“ veiklą 2000 m. tyrė Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, kuri nenustatė atsakovo veikloje pažeidimų, susijusių su ieškovo reikalavimu atlyginti bendrovei padarytą žalą.
4. Teismas sprendime konstatavo, kad žala ieškovui padaryta dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, padarytų 1994 -1996 m., kai atsakovas, būdamas UAB ,,Naruva“ vadovas bendrovės lėšomis įrengė kiemo aikštelę prie pastato dalies, esančios (duomenys neskelbtini). Tačiau netgi sutinkant su tokia teismo išvada, teismas turėjo taikyti tuo metu civilinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, o ne taikyti nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusių 2000 m. CK ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo normas, nes pagal CK 1.7 straipsnį civiliniai įstatymai ir kiti civilinius teisnius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka.
5. Ieškovas ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo pareiškė 2008 m. sausio 17 d. Balanse apskaitomą turtą ieškovas laiko daiktu, kurio atsakovas neperduoda bankroto administratoriui po bankroto bylos iškėlimo. Tačiau tai nėra daiktas, o UAB ,,Naruva“ išlaidos, kurių suma įrašyta balanso eilutėje ,,Nebaigta statyba“. Atsakovas nedisponuoja šiuo turtu, jis negali perduoti išlaidų kaip daikto ieškovui. Atsižvelgiant į tai, senaties terminas turi būti siejamas ne su ieškovo turto, kuris apskaitomas balanso eilutėje ,,Nebaigta statyba“ perdavimo momentu bankroto administratoriui, bet su aplinkybe, kada ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą dėl atsakovo veiksmų, kurie teismo sprendimu pripažinti neteisėtais. Todėl ieškinio senaties terminas pasibaigė iki 2001 m. liepos 1 d., kai įsigaliojo naujasis CK ir Įmonių bankroto įstatymas.
Atsiliepimas
Ieškovas BUAB ,,Naruva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad atsakovas panaudodamas 154 378 Lt medžiagų įsigijimui, kuriomis atlikti statybos rangos darbai, pažeidė CK 2.87 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir ABĮ 18 straipsnio 16 dalį. Nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi atsakovo veiksmai pasireiškė bendrovės turto švaistymu. UAB ,,Naruva“ vadovas, sumokėjęs už automobilių aikštelės, kurios įmonės vadovas neįregistravo kaip bendrovės turto, kadangi kiemo aikštelė įrengta kitų asmenų nuomojamuose žemės sklypuose, statybą, sumažino BUAB ,,Naruva“ turtą ir dėl to bendrovė patyrė žalą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti teismui iš naujo, nes neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Ieškovas bankrutuojanti įmonė ,,Naruva“ savo ieškinio reikalavimus grindė Civilinio kodekso 2.87 straipsniu ir atsakovo, kaip buvusio juridinio asmens vadovo, atsakomybę kildino iš jo neteisėtų veiksmų, panaudojant juridinio asmens lėšas priešingiems šio asmens interesams. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ieškovo nurodytu ir Akcinių bendrovių įstatymo 29 straipsnio 11 dalies pagrindu, konstatavo atsakovo neteisėtus veiksmus, jais laikydamas atsakovo sprendimą panaudoti jo vadovaujamos įmonės lėšas (154 378) svetimos įmonės turto sukūrimui.
Tačiau civilinei atsakomybei kilti nepakanka nustatyti neteisėtus veiksmus, o visų pirma, privalu konstatuoti žalos padarymo faktą. Pagal CK 6.249 str. 1 dalį, žala yra suprantama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjant bylą nustatyta, kad bankrutuojančios įmonės administratoriui perduodant finansinės atskaitomybės dokumentus ir turtą, įmonės balanse eilutėje ,,nebaigta statyba“ buvo įrašyta 154 378 litų suma, tačiau joks šią sumą atitinkantis turtas nebuvo perduotas. Vien iš šios aplinkybės teismas padarė išvadą, kad ūkinė operacija – pinigų perdavimas statant objektą, nepriklausantį nuosavybės teise įmonei, ir nepatvirtinimas šios ūkinės operacijos buhalteriniais dokumentais, padarė įmonei minėto dydžio žalą ir tuo remdamasis visiškai tenkino ieškinį.
Su tokia pozicija teisėjų kolegija nesutinka.
Žalos dydį, o taip pat ir jos padarymo faktą ieškovas turi pagrįsti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Vien tos aplinkybės, kad vienokia ar kitokia suma įrašyta balanso eilutėje, žalos dydžiui ir faktui nustatyti nepakanka. Tuo labiau, kad tokiu konstatavimu visiškai nepaneigti prieštaravimai, nurodyti tiek atsakovo procesiniuose dokumentuose, tiek ir jo paaiškinimuose žodžiu. Atsakovas nurodė, kad jam buvus įmonės ,,Naruva“ akcininku, buvo nutarta įkurti kitą uždarąją akcinę bendrovę ,,Naruna“, kurios akcijas apmokės steigėjai atitinkamu turtu ir kad būtent ginčo turtas – privažiavimo aikštelė ir buvo perduotos įmonei ,,Naruna“ už akcijas. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina byloje esantis UAB ,,Naruva“ visuotinio akcininkų susirinkimo 1994 06 01 protokolas (t. 2, b. l. 26). Kad bendrovė ,,Naruna“ buvo įsteigta įnešant 150 000 litų vertės UAB ,,Naruva“ turto dalį, patvirtina ir UAB ,,Naruna“ steigimo sutartis (t. 2, b. l. 21, 22); taip pat įmonės įregistravimo pažymėjimas (t. 2, b. l. 12) ir UAB ,,Naruna“ įstatai (t. 2, b. l. 13-20). Todėl esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturėjo apsiriboti išvada, kad bendrovės ,,Naruna“ akcijų įsigijimas neatspindėtas UAB ,,Naruva“ finansinės atskaitomybės dokumentuose, bet aiškintis, kokiu turtu buvo apmokėtos naujai steigiamos bendrovės ,,Naruna“ akcijos, ar tai nebuvo ginčo turtas, kas, įsteigus UAB ,,Naruna“ buvo jos akcininkais, ir tik nustačius šias aplinkybes, spręsti, ar įmonės ,,Naruva“ lėšos buvo panaudotos be teisėto pagrindo. Teismo sprendime padaryta išvada, kad įmonės vadovo (atsakovo E. T. ) sprendimas jo vadovaujamos įmonės turtu įsigyti naujai steigiamos įmonės akcijų yra neteisėtas veiksmas, taip pat laikytina nepagrįsta, nes tokio veiksmo nedraudė nei Akcinių bendrovių įstatymas, nei bendrovės įstatai (t. 1, b. l. 51-57).
Be šių aplinkybių, tai yra UAB ,,Naruna“ akcijų įsigijimo aplinkybių, reikia papildomai išsiaiškinti ir aplinkybes, kiek lėšų buvo panaudota ginčo aikštelės statybai ir tokiu būdu, jeigu būtų konstatuotas žalos padarymo faktas, nustatyti žalos dydį. Teismas ir šiai aplinkybei nustatyti rėmėsi tik ieškovo pateiktais finansinės atskaitomybės duomenimis, tačiau netyrė ir nevertino kitų bylos įrodymų bei nepasiūlė šalims pateikti papildomų įrodymų.
Iš byloje esančios statybos rangos sutarties (t. 2, b. l. 28) matyti, kad aikštelės statybos darbus atliko UAB ,,Vakarų automagistralė“. Iš lokalinės sąmatos (t. 2, b. l. 30) matyti, kad darbai buvo numatyti atlikti už 27 136 Lt. Kiek realiai ieškovo įmonės lėšų buvo panaudota aikštelės statybai, byloje duomenų nėra. Todėl niekuo nepagrįstas teismo argumentas, kad atsakovas už aikštelės įrengimą sumokėjo 154 378 litus iš UAB ,,Naruva“ sąskaitos. Atsakovas E. T. apeliacinės instancijos teisme pripažino, kad jis mokėjo už aikštelę pavedimu, kiek tiksliai neatsimena, galėjo būti apie 70 000 litų. Šias aplinkybes teismas turi patikrinti, prireikus, kviesti liudytojus (statytojo atstovą, buhalterę ir pan.), nes būtent šių lėšų panaudojimą tiek ieškovas, tiek ir teismas vertino kaip ieškovui padarytos žalos dydžio įrodymą. Tuo labiau, kad BUAB ,,Naruva“ kreditorių susirinkimo protokole (t. 1, b. l. 61-62) nurodyta, jog įmonės balansuose 2001-2005 metais nurodyta ne viena, o dvi sąskaitos dėl nebaigtų statyti objektų ir viena jų panaudota objektui L. Rėzos gatvėje, Juodkrantėje, statyti. Tačiau teismas to nevertino visiškai, bet visą ieškiniu nurodomą sumą – 154 378 litus laikė apmokėjimu už privažiavimo aikštelę prie UAB ,,Naruna“ pastato.
Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, neištyręs ir neįvertinęs minėtų įrodymų, nepasiūlęs ieškovui pateikti papildomų įrodymų, neatskleidė bylos esmės, dėl ko galėjo priimti nepagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija pagal byloje esančius įrodymus neturi galimybės išnagrinėti bylos iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl bylą perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Toks sprendimas grindžiamas dar ir tuo, kad paminėtų įrodymų dauguma yra teismo buvimo teritorijoje, o į apeliacinės instancijos teismo posėdį ieškovo atstovas neatvyko, todėl bylos grąžinimas nagrinėti pirmosios instancijos teismui bus ekonomiškesnis ir greitesnis.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą dėl ieškinio senaties termino netinkamo skaičiavimo. Nustatyta, kad bankroto byla įmonei iškelta 2005 m. spalio 29 d. Tik administratoriui perėmus įmonės finansinius dokumentus ir turtą, jis turėjo galimybę teisme ginti bankrutuojančios įmonės interesus. Nustatęs, kad ne visos finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytas turtas jam perduotas, administratorius pareiškė ieškinį teisme. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad, kreipdamasis į teismą, ieškovas senaties termino nepraleido.
Perduodama bylą nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. liepos 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.