- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-29
- Bylos Nr.
- 2S-888-527/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Arvydas Žibas
- Atsakovas
- A. M., V. K.
- Ieškovas
- GNSB „Svaja“
- Trečiasis asmuo
- D. J.
pirmosios instancijos teismo teisėjas Antanas Vincas Pilipčikas;
2009 m. birželio 29 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Egidijaus Tamašausko ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. M. ir V. K. atskiruosius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1733-59/2009 pagal ieškovės GNSB „Svaja“ ieškinį atsakovui A. M. ir V. K. dėl įsiskolinimo už komunalines paslaugas bei palūkanų priteisimo (tretieji asmenys: D. J. – K., K. K., D. K., E. U. – K., P. K.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu (b. l. 1-5) prašo priteisti iš atsakovo A. M. 10 777,50 Lt (8 831,34 Lt neapmokėtas palūkanas bankui pagal kredito sutartį Nr. TO6-24774-FO (toliau – palūkanos), 1 946,16 Lt nesumokėtų mokesčių už komunalinius patarnavimus (toliau - nesumokėti mokesčiai), iš atsakovo V. K. 16 074,86 Lt palūkanas, iš atsakovų bendrai 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos ir bylinėjimosi išlaidas. Be to, teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovams (kiekvienam atsakovui atskirai) priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas ieškinio apimties ribose. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovai ilgą laiką sąmoningai vengė sumokėti skolą ieškovei bei gera valia atsisakė tą padaryti, tad yra reali grėsmė, kad jie gali imtis nesąžiningų priemonių, apsunkinančių ar darančių visai nebeįmanomą jiems nepalankaus teismo sprendimo įgyvendinimą. Ieškovei palankus teismo sprendimas tik patvirtintų reikalavimų pagrįstumą, tačiau neužtikrintų tinkamos pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybos teismo tvarka. Taikant laikinąsias apsaugos priemones būtų nustatyta ir išlaikyta tokia padėtis, kuri sudarytų sąlygas palankaus ieškovei teismo sprendimo atveju, jį realiai vykdyti bei tinkamai apginti ieškovės teises ir teisėtus interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009-03-26 nutartimi (b. l. 94-95) ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino ir ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštavo atsakovų nekilnojamąjį turtą, jo neužtenkant ir kilnojamąjį turtą, o nepakankant materialaus turto, trūkstamai sumai areštavo atsakovams priklausančias pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, ar turtines teises priklausančias atsakovams ieškovo reikalaujamai sumai (t. y. atsakovo A. M. 10 777,50 Lt ir atsakovo V. K. 16 074,86 Lt). Be to, teismas leido atsakovams areštuotu nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu naudotis pagal tiesioginę paskirtį, uždraudžiant šį turtą parduoti ar kitaip realizuoti bei perduoti kitiems asmenims, o iš areštuotų piniginių lėšų leido mokėti mokesčius valstybei ir socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškove.
Teismas nurodė, kad įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu siekia apsaugoti dalyvaujančių byloje asmenų interesus, o tuo pačiu teismo sprendimo realų įvykdymą. Jų taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors šalies veiksmų ar neveikimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Ieškovės reikalavimas yra turtinio pobūdžio, didelė reikalavimo suma kiekvieno atsakovo atžvilgiu vertintina kaip grėsmės ieškovės turtiniams interesams buvimas ir savaime preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, kurių galimybės padengti tokio dydžio nuostolius yra ribotos, o tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, bei į tai, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama, kad bylos nagrinėjimo metu šalių finansine padėtis išliktų stabili, o tai garantuotų teismo sprendimo įvykdymą, laikytina, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, prijungti prie ieškinio dokumentai pagrindžia ieškovės keliamus reikalavimus. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (LR CPK 185 str.).
Šalies argumentai
Atsakovas A. M. atskiruoju skundu (b. l. 108) prašo panaikinti 2009-03-26 teismo nutartį dalyje, kuria areštuotas atsakovo 10 777,50 Lt turtas, bei areštuoti ne didesnės nei 6 000 Lt vertės turtą. Atsakovas nurodo, kad sutinka su ieškovės pareikšta skola, tačiau ginčija skolos dydį bei laikotarpį, už kurį skola susidarė. Įsiskolinimas atsirado dėl laiku nesumokėtų palūkanų už gautą kreditą ir dalies skolos už buto komunalinius patarnavimus. Ieškovė turėjo pateikti teismui banko duomenis apie padarytas tam tikrais laikotarpiais įmokas. Pas atsakovą esantys duomenys patvirtina dalinius mokėjimus už išsipirktinai suteiktą butą, t. y. dalinį kredito ir palūkanų dengimą. Atsakovo susidaręs įskolinimas yra mažesnis, tačiau kokio dydžio tiksli skola ir už kokį laikotarpį, atsakovas negali pasakyti, nes būtina išreikalauti ataskaitas iš banko, Bendrijos sąskaitas ir viską sulyginti. Atsakovas palūkanas, kreditą ir mokesčius už komunalinius patarnavimus mokėjo dvejopai, t. y. tiesiogiai ieškovės buhalterei ir pavedimu per banką. Atsakovo paskaičiavimais, jo įsiskolinimas ieškovei turėtų būti apie 5 000 – 6 000 Lt. Neaišku, ar teismas įvertino tai, kad palūkanų skaičiavimui taikomas sutrumpintas 5 metų ieškinio terminas (CK 1.125 str. 9 d.). Atsakovas anksčiau prašė ieškovės pirmininkės R. M. ir buhalterės S. R., kad pateiktų tikslius paskaičiavimus apie atsakovo įmokas, tačiau ataskaitų iš jų taip ir negavo. Atsakovo nuomone, ieškovės buhalterė neteisingai skaičiuoja palūkanas ir kitus mokesčius.
Atsakovas V. K. atskiruoju skundu (b. l. 110) prašo panaikinti 2009-03-26 teismo nutartį dalyje, kuria areštuotas jo turtas už 16 074,86 Lt, bei areštuoti turto ne daugiau kaip už 10 000 Lt. Atsakovas nurodo, kad sutinka su ieškovės pareikšta skola, tačiau ginčija skolos dydį bei laikotarpį, už kurį skola susidarė. Įsiskolinimas atsirado dėl laiku nesumokėtų palūkanų už gautą kreditą ir dalies skolos už buto komunalinius patarnavimus. Ieškovė turėjo pateikti teismui banko duomenis, apie padarytas tam tikrais laikotarpiais įmokas. Pas atsakovą esantys duomenys patvirtina dalinius mokėjimus už išsipirktinai suteiktą butą, t. y. dalinį kredito ir palūkanų dengimą. Atsakovo susidaręs įskolinimas yra mažesnis, tačiau kokio dydžio tiksli skola ir už kokį laikotarpį, atsakovas negali pasakyti, nes būtina išreikalauti ataskaitas iš banko, Bendrijos sąskaitas ir viską sulyginti. Atsakovas palūkanas, kreditą ir mokesčius už komunalinius patarnavimus mokėjo dvejopai, t. y. tiesiogiai ieškovės buhalterei ir pavedimu per banką. Atsakovo paskaičiavimais įsiskolinimas turėtų būti apie 10 000 Lt. Neaišku ar teismas įvertino tai, kad palūkanų skaičiavimui taikomas sutrumpintas 5 metų ieškinio terminas (LR CK 1.125 str. 9 d.). Atsakovas pažymi, kad teismas nepateikė atsakovui ieškinio bei jo priedų, o nematydamas ieškovės pateiktų duomenų negali padaryti tikslaus sulyginimo, nes atsakovas nežino kuo yra remiamasi ieškinyje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskiruosius skundus (b. l. 115-116) ieškovė prašo atskiruosius skundus atmesti kaip nepagrįstus ir neteisėtus, o teismo nutartį palikti galioti.
Dėl atsakovo A. M. atskirojo skundo
Ieškovė nurodo, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas nei įrodymais, nei faktinėmis aplinkybėmis. Iš atskirojo skundo turinio aišku, kad atsakovas skolą ieškovei pripažįsta. Kadangi įsiskolinimas bendrijai yra didelis, teismas priėmė teisėtą nutartį. Atsakovas sąmoningai ilgai vengė sumokėti priklausančius mokesčius ieškovei ir yra pagrindo manyti, kad gali imtis nesąžiningų priemonių - realizuoti turtą ar kitaip paslėpti, tokiu būdu padarant negalimą jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą. Šių mokesčių atsakovas nemoka ir šiuo metu, skola yra žymiai padidėjusi. Prašoma priteisti 10 777,5 Lt suma yra pagrįsta padarytais paskaičiavimais, pagal tiekėjams apmokėtas sąskaitas už komunalinius patarnavimus ir banko pažyma, t. y. prie ieškinio pridėtais rašytiniais įrodymais. Teismas, priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neprivalėjo aiškintis atskirajame skunde nurodytų aplinkybių, nes dar nevyko civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės. Šias aplinkybes paneigti ieškovė turės galimybę, kuomet byla bus nagrinėjama iš esmės.
Dėl ieškinio senaties taikymo palūkanų išieškojimui
Ieškovė už atsakovo palūkanas bankui yra sumokėjusi. Atsakovas ieškovei skolingas ne palūkanas, o susidariusią skolą, t. y. laiku nevykdymą prievolių, tačiau teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, to neprivalėjo aiškintis.
Dėl atsakovo V. K. atskirojo skundo
Ieškovė nurodo, kad atsakovo atskirasis skundas yra neteisėtas ir negrįstais nei įrodymais, nei faktinėmis aplinkybėmis. Atsakovas turės galimybę pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį kartu su įrodymais dėl nurodytų abejonių dėl ieškinio pagrįstumo ir ieškinio kainos. Teismas, priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šių aplinkybių neanalizuoja, o tik dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas CPK 144 str. l d. Pareikštas ieškinys yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, skolos suma ieškovei yra didelė, atsakovas atskirajame skunde iš esmės skolą pripažįsta, tačiau gera valia jos negrąžina ir piktybiškai toliau šių mokesčių nemoka. Yra reali galimybė, kad atsakovas, sužinojęs apie civilinės bylos iškėlimą teisme, elgsis nesąžiningai ir realizuos ar kitu būdu paslėps turtą. Siekdamas apsaugoti ieškovo teises ir teisėtus interesus, įstatymų leidėjas procesinėje teisės normoje įtvirtino nuostatą, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įsigalioja nuo jos priėmimo momento (CPK 148 str. 5 d.), o atskirojo skundo padavimas dėl nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesustabdo nutarties vykdymo (CPK 151 str. 3 d). Ieškovei padaryta labai didelė žala, tai yra labai dideli pinigai, ypač šiais šaliai ekonomiškai sunkiais laikais, kai ieškovės pinigais yra vykdomos atsakovų prievolės bankui ir paslaugų tiekėjams.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).
Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios normos pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nevertindamas paties ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į abiejų bylos šalių interesus bei užtikrindamas jų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra, ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galės būti realiai įvykdytas.
Kolegija pripažįsta, jog iš atsakovų - fizinių asmenų reikalaujamos priteisti sumos, atsižvelgiant į dabartinę sunkiai prognozuojamą rinkos situaciją, yra didelės ir vien dėl to suteikiančios pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi iš atsakovų – fizinių asmenų reikalaujamos priteisti sumos yra didelės, o dėl nuolat besikeičiančios rinkos situacijos ir taip pat dėl nuo atsakovų valios priklausančios jų turtinės padėties, kuri bet kuriuo metu gali pablogėti, egzistuoja reali grėsmė, kad teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti visiškai neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.), kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas visiškai pagrįstai taikė atsakovams laikinąsias apsaugos priemones, areštuodamas atsakovų turtą ir lėšas ne didesnei nei ieškininio sumos. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, elgėsi tinkamai ir vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo suformuota teismų praktika laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimais, todėl priimta nutartis yra teisėta, pagrįsta ir teisinga.
Atsakovai, atskiraisiais skundais skųsdami pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, savo skolos ieškovei neginčija, tačiau nesutinka su skolos dydžiu bei laikotarpiu, už kurį skola atsirado. Pažymėtina, jog, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, netiria, ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik sprendžia, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų pareikštą reikalavimą, nebūtų kliūčių teismo sprendimą įvykdyti. Kolegija, atsižvelgdama į tai, atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su atsakovų skolos ieškovei dydžiu, vertina kaip visiškai nereikšmingas teisingam apeliacine tvarka nagrinėjamo klausimo išsprendimui. Atskirųjų skundų argumentai, kolegijos nuomone, nėra pagrindas teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti.
Be to, kolegija taip pat pažymi, jog CPK 146 ir 150 str. suteikia atsakovams teisę kreiptis į teismą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo arba pakeitimo. Todėl atsakovai, ieškovei sutikus sumažinti savo ieškinio reikalavimus, turi teisę prašyti pirmosios instancijos teismo pakeisti pritaikyto turto arešto mastą.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukelia nepatogumus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau, nei būtina ieškinio užtikrinimui. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą, nes pirmosios instancijos teismas atsakovų pinigines lėšas nurodė areštuoti tik nesant pakankamai atsakovų kilnojamojo bei nekilnojamojo turto, be to, iš areštuotų piniginių lėšų leido atsiskaityti su ieškove, mokėti mokesčius valstybei ir socialinio draudimo įmokas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią kolegija palieka nepakeistą, o atskiruosius skundus atmeta (CPK 337 str. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 p.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskiruosius skundus atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.