Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Jūratei Juknevičienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, nukentėjusiajai J. Ž., kaltinamajam M. M., jo gynėjai advokatei Loretai Daukšienei, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas 2015-06-25 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. – laisvės apribojimu 1 metams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs;

kaltinamas pagal BK 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. 2015-09-20, apie 22.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas neblaivus, panaudojo fizinį smurtą savo senelės J. Ž. atžvilgiu: ją kelis kartus pastūmė, po to, sugriebęs už kaklo, jį suspausdamas ir šiek tiek pakeldamas galvą į viršų bei rankos kumščiu suduodamas nemažiau du kartus į nosį, tokiais veiksmais padarė jai poodines kraujosruvas akių vokuose, pereinant į dešinį žandą, nosyje dešinės ausies kaušelyje, tuo nukentėjusiajai J. Ž. sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad apie penkerius metus gyvena pas savo močiutę J. Ž.. 2015-09-20 grįžo girtas, nelabai ką prisimena, tačiau apie 15 val. žiūrint krepšinį, prie jo prisėdo močiutė, tada jis pamatė mėlynes jos paakiuose. Klausė jos, kas taip padarė, močiutė pasakė, kad tai jis ją sumušė, tačiau dėl girtumo jis neprisimena. Prieš savo močiutę smurtavo antrą kartą, už tai jau buvo nuteistas 2015-06-25.

Motyvuojamoji dalis

M. M. kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji J. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-09-20, apie 22.00 val. į namus grįžo girtas jos anūkas M. M., su kuriuo kartu gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Grįžęs anūkas pradėjo prašyti pinigų – 1 euro. Kadangi anūkas jau buvo girtas, todėl euro jam nedavė ir pasakė, kad neduos. Pasakius anūkui, kad 1 euro neduos, šis supyko ir pradėjo ją stumdyti, paėmęs už kaklo, viena ar abejomis rankomis, jį suspaudė, kėlė jos galvą į viršų, po to kumščiu sudavė nemažiau du kartus į veido sritį, pataikė į nosį. Bandė dar suduoti, tačiau ji pabėgo į lauką. Po anūko suduotų smūgių, kaklo suspaudimo ir pastūmimo ji jautė skausmą veido srityje, bei kakle, ant veido liko mėlynės. Kitos dienos rytą pas ją atėjo kaimynė Taura, kuri gyvena 3 bute, pamačiusi ją, kaimynė išsigando ir paklausė, kas atsitiko. Taurai pasakė, kad sumušė anūkas Martynas (b.l. 31).

Liudytoja T. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-09-20 vakare girdėjo pas kaimynę J. Ž. triukšmą, ryte nuėjo aplankyti kaimynę ir šiai atidarius duris, pamatė mėlyną jos veidą bei suplėšytus naktinius. Paklausė J. Ž., kas nutiko, nors pati puikiai suprato, kad tai anūko Martyno darbas. Iš pradžių Janina melavo, sakė, kad nukrito, po to ji apsiverkė ir pasakė, kad ją primušė anūkas Martynas (b. l. 36).

Iš 2015-09-21 Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 5 -ojo būrio patrulės V. G. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje nustatyta, kad 11.12 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, nuvyko į (duomenys neskelbtini), Kaune, kur policijos pareigūnus pasitiko kaimynai A. V. bei T. R., šie paaiškino, jog ant J. Ž., gimusios 1931-06-20, veido pastebėjo sumušimo žymes, paklausus, kas ją sumušė, atsakė, kad anūkas M. M., (duomenys neskelbtini) (b.l. 22).

2015-09-23 asmens apžiūros protokole užfiksuoti J. Ž. sužalojimai: ryškios sumušimo žymės (mėlynės) paakiuose, dešinėje pusėje mėlynė iki pat nosies, ant smakro – įbrėžimas. Aprašyti sužalojimai nufotografuoti (b.l. 32-34).

Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad J. Ž. konstatuota poodinės kraujosruvos akių vokuose, pereinant į dešinį žandą, nosyje, dešinės ausies kaušelyje, padarytos kietais bukais daiktais, keturių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, galimai užduotyje nurodytais laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (b. l. 8-9)

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 2900 užfiksuota, kad 2015-09-21, 15.25 val. M. M. nustatytas 2,82 promilių girtumas (b.l. 51).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas nežymiu sveikatos sutrikdymu M. M. pasitvirtino. Teisiamajame posėdyje ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad pastumdamas, spausdamas kaklą bei rankos kumščiu suduodamas nemažiau du kartus į nosį, M. M. savo senelei J. Ž. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, pereinant į dešinį žandą, nosyje, dešinės ausies kaušelyje. Kad nukentėjusiosios J. Ž. atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, nukentėjusiosios apžiūros protokolas su fotolentelėmis, liudytojos T. R. bei pačios J. Ž. parodymai. Kadangi M. M. fizinį smurtą, kuriuo sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, panaudojo prieš savo senelę, o toks asmuo pagal BK 248 str. 1 d. nuostatas yra artimasis giminaitis, jo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 str. 2 d.

M. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad M. M. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, tai, kad nusikalstama veika baigta, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį (1:1). Vertinant M. M. asmenybę, pažymėtina, kad jis baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nedirba, psichiatrijos ir priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas. Svarbu pažymėti, kad M. M. teisiamas antrą kartą, naują tyčinį nusikaltimą padarė neatlikęs 2015-06-25 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, kas pagal BK 27 str. 1 d. vertinama kaip nusikaltimų recidyvas. Pažymėtina ir tai, kad naują nusikalstamą veiką M. M. įvykdė prieš tą patį asmenį – panaudojo fizinį smurtą savo senelės atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad už BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą M. M. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Įvertinus jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį, nustatomas artimas vidurkiui bausmės dydis.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Bylos duomenys patvirtina, kad naują nusikalstamą veiką M. M. padarė neatlikęs 2015-06-25 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, todėl šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė BK 64 straipsnio pagrindu bendrintina su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo 2015-06-25 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą bei BK 65 straipsnyje numatytas bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles.

Tačiau įvertinus tai, kad M. M. nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, savo senelės atsiprašė, yra užsiregistravęs darbo biržoje, siekia integracijos į visuomenę, duomenų apie naujus ikiteisminius tyrimus jo atžvilgiu nepateikta, pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d., gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, teismo įsitikinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, M. M. skirtini įpareigojimai: neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2015-01-29 pažymą Nr. TP-7-(2.10)-3721 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 23,16 eurų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pažymėtina, jog BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje dalyvauja ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog pagreitintame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas pagreitintame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus, kad kaltinamasis yra bedarbis, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš M. M. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str., prie šios bausmės pridėjus dalį Kauno apylinkės teismo 2015-06-25 baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės, paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant M. M.:

-neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

-per tris mėnesius pradėti dirbti.

Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 72² str., M. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant tai padaryti per šešis mėnesius.

M. M. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš M. M. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.