Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I-486-189/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02625-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.7; 55.1.3

2019 m. gegužės 31 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas D. Š. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydamas panaikinti: 1) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI ar atsakovė) 2018 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 491-131 „Sprendimas išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą“ (toliau – ir VMI Sprendimas); 2) Lietuvos administracinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2018 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. 3R-294(AG-236/07-2018) (toliau – ir Komisijos Sprendimas).

Pareiškėjas paaiškina, jog kurį laiką vykdė veiklą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo įmonė užsiėmė valymo paslaugų teikimu. (duomenys neskelbtini) buvo samdoma ir buhalterines paslaugas tvarkanti įmonė. Paaiškėjus, jog minėtos, (duomenys neskelbtini) veikusios įmonės darbuotojai galimai darė nusikalstamas veikas, pareiškėjui buvo perskaičiuota sumokėti tikrovės neatitinkanti mokėtinų mokesčių suma. Dėl buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės veiksmų, (duomenys neskelbtini) vyksta ikiteisminis tyrimas.

2018 m. gegužės 7 d. pareiškėjas gavo VMI Sprendimą, kuriame nurodyta, kad yra gautas (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriaus prašymas vykdyti reikalavimą dėl 189 525,53 Eur mokestinės nepriemokos ir su ja susijusių sumų išieškojimo iš pareiškėjo. Su šiuo Sprendimu pareiškėjas nesutinka, kadangi apie jame nurodytą mokestinę nepriemoką sužinojo tik 2018 m. kovo 22 d., kai iš VMI buvo gautas 2018 m. kovo 19 d. raštas Nr. (23.1-08-3-5)RNA-7878 „Dėl išieškojimo iš D. Š., vykdant užsienio valstybės prašymą“ (toliau – ir Raštas) bei prie jo pridėtą prašymą vykdyti reikalavimą ir suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimą valstybėje narėje.

Nurodo, kad prašančioji valstybė neatliko jokių veiksmų, kad pareiškėjui būtų tinkamai pranešta apie jo atžvilgiu pradėtas vykdyti procedūras priskaičiuojant mokėtinus mokesčius, priimtus procesinius sprendimus. Pareiškėjui nebuvo įteikti jokie dokumentai, leidžiantys išieškojimo vykdymą (duomenys neskelbtini) ir patvirtinantys skolos dydį (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriui, kurio pagrindu pareiškėjas galėtų suprasti, kad iš jo bus vykdomas išieškojimas.

Pareiškėjo teigimu, ginčijamas VMI Sprendimas neatitinka gero valdymo principo, užtikrinančio kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę ir įtvirtina pareigą administravimo subjektui pagrįsti savo sprendimus. Nei Rašte, nei su juo pateiktuose dokumentuose nenurodyta, kokiu pagrindu pradėtas išieškojimas Lietuvos Respublikoje, nenurodyta, kad Vokietija buvo pradėjusi išieškojimo procesą, nei tai, ar egzistuoja Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatytos išimtys, kurioms esant Vokietija galėjo neinicijuoti išieškojimo. Be to, sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Atkreipia dėmesį į tai, jog Komisija, nors ir turėjo duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dirbančią advokatų kontorą, dėl paaiškėjusios mokesčių nepriemokos užginčijimo, nesiėmė jokių veiksmų, su tikslu išsiaiškinti tikrąsias bylos aplinkybes, neįpareigojo VMI užklausti informacijos iš atitinkamų (duomenys neskelbtini) institucijų ir įsitikinti, kad minėtas sprendimas dėl skolos išieškojimo vis dar vykdytinas.

Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 27–30).

Atsakovė nurodo, kad VMI 2018 m. kovo 14 d. gavo (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriaus prašymą vykdyti reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Prašymas vykdyti reikalavimą) bei suvienodintą dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Suvienodintas dokumentas). Šiais dokumentais (duomenys neskelbtini) mokesčių administratorius prašė imtis išieškojimo priemonių dėl 189 525,53 Eur akcizų iš pareiškėjo.

Paaiškina, kad VMI 2018 m. kovo 19 d. Raštu informavo pareiškėją apie VMI gautą (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriaus prašymą vykdyti reikalavimą ir Suvienodintą dokumentą. Pareiškėjui nesumokėjus mokestinės prievolės per 30 d. nuo Rašto įteikimo dienos, buvo priimtas skundžiamas VMI Sprendimas dėl 189 525,53 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo iš pareiškėjo turto. Pareiškėjui sprendimas buvo įteiktas 2018 m. gegužės 7 d.

Sprendimo priėmimo pagrindas buvo (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriaus pateiktas Prašymas vykdyti reikalavimą ir Suvienodintas dokumentas. Suvienodintas dokumentas yra pakankamas pagrindas vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje, todėl nereikia jokių papildomų prašančiosios valstybės sprendimų ar duomenų, patvirtinančių skolos atsiradimo aplinkybes. Pareiškėjo pareiga įvykdyti mokestinę prievolę atsirado ne ginčijamo sprendimo pagrindu, o pagal užsienio valstybės pateiktą prašymą.

Atsakovės nuomone, iš pareiškėjui siųstų dokumentų jis galėjo suprasti perduoto dokumento dalyką ir pagrindą bei aktyviai ginti savo teises. Pareiškėjas gavo pakankamai informacijos, kad galėtų būti aktyvus ir kreiptis į (duomenys neskelbtini) kompetentingą instituciją. Prašyme vykdyti reikalavimą nurodyta, kad „prašančios institucijos valstybėje buvo taikomos atitinkamos reikalavimo vykdymo procedūros“. Papildomų faktinių aplinkybių, nei nurodyta Prašyme vykdyti reikalavimą, nustatinėjimas ir tai patvirtinančių dokumentų reikalavimas viršytų VMI kompetencijos ribas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo išaiškinta, kad (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriaus prašoma išieškoti suma gali būti užginčyta vadovaujantis (duomenys neskelbtini) įstatymais, pateikiant skundą kompetentingai tos šalies įstaigai.

Pareiškėjas, gavęs VMI Raštą galėjo įgyvendinti savo teisę skųsti Prašyme vykdyti reikalavimą ir Suvienodintame dokumente nurodytų sumų išieškojimą, pateikdamas skundą kompetentingai (duomenys neskelbtini) institucijai. VMI nėra gavusi prašančiosios institucijos pranešimo apie prašymo vykdyti išieškojimo sustabdymą ar nutraukimą.

Atsakovės nuomone, VMI gavusi (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriaus Prašymą vykdyti reikalavimą ir Suvienodintą dokumentą, tinkamai taikė mokestinės nepriemokos išieškojimą reglamentuojančias teisės normas. Komisija teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, padarė teisingas išvadas, todėl VMI ir Komisijos priimti ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilęs dėl Komisijos 2018 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. Nr. 3R-294(AG-236/07-2018) ir VMI 2018 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 491-131 teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių nustatyta, kad pareiškėjas VMI 2018 m. kovo 19 d. raštu Nr. (23.1-08-3-5)RNA–7878 informuotas apie VMI 2018 m. kovo 14 d. gautą (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriaus prašymą vykdyti reikalavimą dėl 189 525,53 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo, kurią prašoma susimokėti per 30 dienų nuo Rašto gavimo dienos (b. l. 55).

Pareiškėjas 2018 m. balandžio 24 d. VMI pranešimu Nr. (17.17-40) RES-66825 buvo informuotas apie jo atžvilgiu priimtą atsakovės 2018 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 491-131 dėl išieškojimo pagal užsienio valstybės prašymą (b. l. 58–59).

Pareiškėjas, nesutikdamas su VMI Sprendimu, su skundu kreipėsi į Komisiją dėl šio sprendimo panaikinimo (Komisijos byla Nr. AG-236/07-2018, b. l. 1–2).

Komisija 2018 m. liepos 5 d. Sprendimu pareiškėjo skundą atmetė (Komisijos byla Nr. AG-236/07-2018, b. l. 50–52).

Pareiškėjas su VMI ir Komisijos priimtais Sprendimais nesutinka.

2010 m. kovo 16 d. T. D. 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis (toliau - ir Direktyva) preambulėje nurodyta, kad suvienodinto dokumento, naudotino valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, vykdymo priemonėms, priėmimas, suvienodintos standartinės formos, skirtos pranešimui apie su reikalavimu susijusius dokumentus ir sprendimus, patvirtinimas turėtų išspręsti kitoje valstybėje narėje parengtų dokumentų pripažinimo ir vertimo problemas.

Pagal Direktyvą Nr. 2010/24/ES įgyvendinančio Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos institucija vykdo išieškojimą Lietuvos Respublikoje prašančiosios institucijos naudai gavusi prašančiosios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje. Suvienodintas dokumentas yra pakankamas pagrindas vykdyti išieškojimą ir taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones, kurių imamasi Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Suvienodintame dokumente, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą, turi būti ši informacija: 1) dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą prašančiojoje valstybėje narėje, turinys: reikalavimo aprašymas, laikotarpis, kurį apima reikalavimas, išieškotina bendra suma (pagrindinė suma, delspinigiai ir kita), vykdymo procesui svarbios datos, pirminio dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimą, indentifikavimui svarbi informacija; 2) skolininko vardas, pavardė (pavadinimas) ir kiti skolininko asmeniui nustatyti svarbūs duomenys; 3) įstaigos, atsakingos už reikalavimo nustatymą, arba įstaigos, kurioje galima gauti daugiau informacijos apie reikalavimą arba galimybes ginčyti mokėjimo prievolę, pavadinimas, adresas ir kiti duomenys ryšiams palaikyti.

Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos institucija turi turėti informaciją, kad prašančioji institucija prieš teikdama prašymą vykdyti išieškojimą atliko tam tikras išieškojimo vykdymo procedūras, išskyrus atvejus, jeigu: 1) akivaizdu, kad prašančiosios institucijos valstybėje narėje nėra turto mokesčių išieškojimui įvykdyti arba kad taikant tokias procedūras nebus galima atgauti visos reikalaujamos sumos, ir prašančioji institucija turi konkrečios informacijos, įrodančios, kad Lietuvos Respublikoje atitinkamas asmuo turi turto; 2) taikant išieškojimo vykdymo procedūras, prašančiosios institucijos valstybėje narėje atsirastų neproporcingai didelių sąnaudų. Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog prašančioji institucija gali pridėti kitus prašančiosios institucijos valstybėje narėje išduotus su reikalavimu susijusius dokumentus, o gavusi svarbios informacijos apie dalyką, dėl kurio pateiktas prašymas vykdyti išieškojimą, nedelsdama šią informaciją perduoda Lietuvos Respublikos institucijai. Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog Suvienodintas dokumentas, kurį pateikia prašančioji institucija, negali būti kokiu nors būdu pildomas, keičiamas ar pripažįstamas Lietuvos Respublikos institucijoje.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog VMI Sprendime nėra nurodomos jokios konkrečios aplinkybės, kurios patvirtintų užsienio valstybės prašymo gavimą. Nei su VMI Sprendimu, nei su Raštu, nebuvo pateikti jokie dokumentai, leidžiantys išieškojimo vykdymą.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) institucijos 2018 m. kovo 9 d. Prašyme vykdyti reikalavimą buvo nurodyta, kad dėl reikalavimo yra išduotas dokumentas, leidžiantis vykdymą prašančioje valstybėje ir kad reikalavimas nėra užginčytas. Pagal Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, suvienodintas dokumentas yra pakankamas pagrindas vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje. Šių dokumentų gavimas laikytinas pakankamu pagrindu vykdyti išieškojimą iš pareiškėjo, todėl VMI pradėjo išieškojimo veiksmus iš pareiškėjo pagrįstai.

VMI pateiktame Prašyme vykdyti reikalavimą (b. l. 31–44) ir Suvienodintame dokumente (b. l. 45–54) nurodytas reikalavimo pobūdis (pajamų ir kapitalo mokestis), jo apimtis (189 525,53 Eur), įstaiga, atsakinga už mokestinio reikalavimo apskaičiavimą (Byndeszentralamt fur Steuern), prašymą teikianti institucija ir jos kontaktiniai duomenys ((duomenys neskelbtini), tel. Nr. +(duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini)), bylos nuoroda ((duomenys neskelbtini)), pateiktų dokumentų apskundimo tvarka, delspinigių skaičiavimo tvarka, terminas, per kurį turi būti įvykdyta mokestinė prievolė.

Teismas sutinka su atsakovės argumentais, jog VMI Sprendime yra aiškiai nurodytas Sprendimo teisinis pagrindas bei dokumentas, kurio pagrindu VMI pareiškėjo atžvilgiu pradėjo išieškojimo veiksmus. VMI pareiškėjui yra pateikusi bei išaiškinusi visą informaciją, susijusią su prievolės įvykdymu, t. y. apskundimo tvarką, delspinigių skaičiavimo tvarką, terminą, per kurį turi būti įvykdyta mokestinė prievolė. Įvertinus tai, pareiškėjo argumentai, jog jam nebuvo pateikti jokie dokumentai, kuriuose būtų nurodytos aplinkybės, leidžiančios išieškojimo vykdymą, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjo teigimu, Komisija turėjo duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dirbančią advokatų kontorą dėl paaiškėjusios mokesčių nepriemokos užginčijimo, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, su tikslu išsiaiškinti tikrąsias bylos aplinkybes, neįpareigojo VMI užklausti informacijos iš atitinkamų (duomenys neskelbtini) institucijų ir įsitikinti, kad minėtas sprendimas dėl skolos išieškojimo vis dar vykdytinas.

Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 15 straipsnio 1 dalis nustato, kad ginčus dėl prašančiosios institucijos reikalavimo, dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą prašančiojoje valstybėje narėje, suvienodinto dokumento, pagalbos prašymo nagrinėja prašančiosios institucijos valstybės narės įstaigos.

Pareiškėjo byloje pateiktas 2018 m. liepos 12 d. susirašinėjimas tarp (duomenys neskelbtini) teisininko/advokato (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prokuratūros (b. l. 20), kuriuo prašoma galimybės susipažinti su konfiskuotais dokumentais, iš pažįstamo sužinojus, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas rašto viršuje nurodyto asmens atžvilgiu. Pareiškėjas nuo 2018 m. kovo 22 d., gavęs VMI 2018 m. kovo 19 d. raštą Nr. (23.1-08-3-5) RNA-7878, turėjo galimybę įgyvendinti savo teisę skųsti Prašyme vykdyti reikalavimą ir Suvienodintame dokumente nurodytų sumų išieškojimą, pateikdamas skundą kompetentingai (duomenys neskelbtini) įstaigai, tačiau ja nepasinaudojo. Įvertinus tai, minėti pareiškėjo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjo argumentai, jog (duomenys neskelbtini) veikusios įmonės darbuotojai galimai darė nusikalstamas veikas, pareiškėjui buvo perskaičiuota sumokėti tikrovės neatitinkanti mokėtinų mokesčių suma, nėra patvirtinti jokiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis. Pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai, jog dėl buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės veiksmų, (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas, to nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, laikytini abstrakčiais, todėl atmestini.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, atsakovė neturėjo teisės vertinti nei dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą prašančioje valstybėje narėje, nei Suvienodintame dokumente nurodytų duomenų teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo vertinimu, Komisija neturėjo pareigos atlikti išsamaus (duomenys neskelbtini) kompetentingos institucijos pateikto Suvienodinto dokumento vertinimo, todėl negalima sutikti su pareiškėjo argumentu, kad šiuo aspektu Komisija nesilaikė teisės aktuose įtvirtintų pareigų.

Pareiškėjo teigimu, Sprendimas neatitinta individualiam administraciniam aktui nustatytų reikalavimų, nes yra nemotyvuotas. Jame nėra pateikiama užtektinai informacijos apie mokestinės nepriemokos susidarymo aplinkybes ir pagrindus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (lot. šiam tikslui; tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato (mokesčių mokėtojo) požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d.) nutartis byloje Nr. A556-336/2011).

Nagrinėjamu atveju, skundžiamame Sprendime yra nurodytas jo faktinis pagrindas – (duomenys neskelbtini) kompetentingos institucijos Prašymas bei Suvienodintas dokumentas, kuriame pateikti pagrindiniai duomenys apie mokestinę prievolę. Minėtas dokumentas buvo pridėtas prie VMI Sprendimo. Sprendimas yra pasirašytas įgalioto asmens. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad VMI ir Komisijos priimti Sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimus.

Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes minėtų teisės aktų kontekste, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus ir panaikinti VMI ir Komisijos priimtus Sprendimus. Byloje nenustatyta, kad atsakovė ir Komisija būtų veikusios pažeisdamos teisės aktų reikalavimus. Skundžiami Sprendimai pakankamai pagrįsti faktiniais duomenimis ir teisės aktų normomis bei iš skundžiamų aktų turinio galima suvokti, remiantis kokiu faktiniu bei teisiniu pagrindu yra priimtas mokesčių administratoriaus sprendimas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo D. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.