Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-223-356/2024, pagal ieškovės Aktiva Finance Group OÜ ieškinį atsakovui A. N. Č. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys atmetamas.

Ieškovė nurodė, kad reikalavimo teises į atsakovo 64,03 Eur dydžio skolą įgijo reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu, prie ieškinio pridėjo tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.

Šioje byloje neginčijama, kad pradinė kreditorė – UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra privatusis pelno siekiantis juridinis asmuo, t. y. savo pavadinimą turinti įmonė (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.33 straipsnio 1dalis, 2.34 straipsnio 1dalis, 3 dalis), teikiantis, be kitų, ir televizijos paslaugas. CK 6.161 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad viešąja sutartimi laikoma sutartis, kurią sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi. Viešosios sutartys sudaromos klientui prisijungiant (CK 6.160 straipsnio 2 dalis) ir priimant sutarties sąlygas, kurias vienašališkai nustato kita šalis (CK 6.184, 6.185 straipsniai).

Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas užsakė televizijos paslaugas, jomis naudojosi HOME3 sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą minimalų 24 mėnesių laikotarpį ir už tą laikotarpį nėra skolingas. Ieškovės teigimu, skola susidarė atsakovui neapmokėjus už paslaugas pagal laikotarpiu nuo 2022-08-04 iki 2022-10-06 išrašytas sąskaitas, iš viso 35,07 Eur skola už paslaugas ir už negrąžintą kortelę – 28,96 Eur. Atsakovas teigia, kad laikotarpiu nuo 2022-05-27, t. y. po 24 mėn., nesinaudojo paslaugomis, vertina, kad yra tinkamai pranešęs HOME3 atstovui apie tai, kad neketina toliau naudotis paslaugomis.

Taigi tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar sutartis galiojo laikotarpiu nuo 2022-05-27, ar atsakovas naudojosi paslaugomis ir už jas nesumokėjo, ar grąžino kortelę.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnio nuostatas, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pradinė kreditorė yra paslaugas siūlantis bei teikiantis asmuo, įrodinėjimo našta šiuo klausimu tenka ieškovei, perėmusiai reikalavimo teises iš pradinės kreditorės.

Ieškovė pateikė rašytinį įrodymą, kad atsakovas savo parašu 2020-05-27 patvirtino, jog sutinka su HOME3 sutarties specialiosiomis sąlygomis, tačiau nepasirašė sutarties tipinių sąlygų, nors buvo nurodyta, kad klientas turi pasirašyti ir kitoje šios sutarties pusėje po tipinėmis sąlygomis.

Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad atsakovas sutartį sudarė su verslininku prisijungimo būdu su savo profesija ar verslu nesusijusiu tikslu, t. y. atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 20, 25 dalys). Dėl to ši sutartis yra vartojimo sutartis. Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą, o vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas. Aiškinant vartojimo sutartis, yra taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193-6.195 straipsniai), bet ir speciali CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė, kad, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos yra aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.

Sutartimi pradinė kreditorė įsipareigojo teikti atsakovui televizijos paslaugas už užmokestį, o atsakovas įsipareigojo naudotis teikiamomis paslaugomis bei už jas sumokėti, todėl aiškinant šią šalių sutartį, nustatytina, kad ji priklauso specialiai sutarčių rūšiai, turinčiai specifinį teisinį reguliavimą - ši sutartis yra atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, nes pagal tokią sutartį viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnis).

Nustačius, kad ginčo sutartis yra priskirtina atskirai sutarčių rūšiai – atlygintinų paslaugų teikimo sutarčiai, bendrosios prievolių bei sutarčių teisės nuostatos gali būti taikomos tik tiek, kiek tai neprieštarauja teisės normoms, numatančios šios rūšies sutarčių ypatumus. Kaip žinoma, atlygintinų paslaugų teikimo sutartis turi būti vykdoma laikantis kliento prioriteto interesų principo ( CK 6.718 straipsnis), įpareigojančio paslaugų teikėją veikti sąžiningai ir protingai. Be to, CK 6.721 straipsnio pirmojoje dalyje numatyta kliento teisė bet kada nutraukti atlygintinų paslaugų sutartį, tai yra klientas neprivalo įrodinėti sutarties pažeidimo fakto, o pats gali nuspręsti, kada jam atsisakyti teikiamų paslaugų ir nutraukti sutartį.

Pažymėtina, kad sutarties sąlygos dėl pareigos grąžinti kortelę ar sumokėti jos kainą, jeigu kortelė negrąžinama, ją grąžinti per 15 dienų nuo sutarties nutraukimo, dėl sutarties nutraukimo sąlygų ir terminų, dėl delspinigių mokėjimo yra išdėstytos tipinėse sąlygose (4, 8, 10 punktai), kurių atsakovas nepasirašė, atsakovo nurodyta aplinkybė, kad sutarties egzempliorius jam nebuvo įteiktas, kad jis su sutarties tipinėmis sąlygomis HOME3 atstovo nebuvo supažindintas, ieškovės nepaneigta.

CK 1.76 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog sandorį turi pasirašyti jį sudaręs asmuo. Parašas tarsi galutinai patvirtina sandorį sudarančio asmens valią ir reiškia asmens įsipareigojimą vykdyti sandorį. Asmens parašas atlieka šias funkcijas: 1) patvirtina pasirašiusio asmens tapatybę; 2) patvirtina asmens valios išraišką; 3) susieja pasirašiusį asmenį su dokumento turiniu. Tačiau teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad dėl kokių nors priežasčių sutarties nepatvirtinus abiejų šalių parašais, ši aplinkybė savaime nelemia tokio sandorio negaliojimo, šalių valią sudaryti sutartį galima įrodinėti faktais ir duomenimis, iš kurių galima spręsti apie susitarimo buvimą. Vienas tokių faktų yra sutarties vykdymas, leidžiantis padaryti išvadą, kad šalys sutiko su tokios sutarties sąlygomis.

Kaip matyti iš sutarties specialiųjų sąlygų, atsakovas galėjo suprasti, kad paslaugų teikimo minimalus laikotarpis yra 24 mėn. ir kad šiuo laikotarpiu taikoma lengvata abonementiniam mokesčiui, o pasibaigus šiam terminui bus taikomos standartinės HOME3 kainos, kad pasibaigus sutarčiai reikia grąžinti kortelę, nes priešingu atveju bus taikomas 28,96 Eur mokestis.

Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas buvo supažindintas su sutarties tipinėmis sąlygomis, sutarties specialiosiose sąlygose, kurias atsakovas pasirašė, yra nurodyta tik tai, kad kortelė grąžinama pasibaigus sutarčiai (ne nutraukus sutartį). Teismas vertina, kad atsakovas, vadovaudamasis savo turimomis žiniomis apie terminuotas ir neterminuotas sutartis, jų galiojimą, kaip nurodyta atsiliepime į ieškinį, galėjo laikyti esant pakankama tik informuoti paslaugų teikėją apie tai, kad jis po 24 mėn. naudojimosi paslaugomis naujam laikotarpiui neužsako naudotis paslaugomis. Pažymėtina, kad atsakovas, norėdamas būti tikras, kad už 24 mėn., t. y. laikotarpį, kai naudojosi paslaugomis, nėra skolingas, užsakė ir 2022-06-27 gavo patvirtinimą, kad jo visos sąskaitos yra apmokėtos.

Teismas vertina, kad ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina atsakovą užsakius naudotis paslaugomis kitam laikotarpiui, juo labiau, kad užsakant paslaugas, šalys turėjo derėtis dėl naujos kainos, kaip nurodyta sutarties specialiosiose sąlygose. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) HOME3 sąskaitų už laikotarpį nuo 2022-08-04 iki 2022-10-06 buvo skaičiuojama apmokėti po 12,99 Eur, taigi mokėti tokią pat sumą, kaip nurodyta sutarties specialiosiose sąlygose, o tai patvirtina, kad šalys nesiderėjo dėl tolimesnio naudojimosi paslaugomis ir naujos kainos.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad kortelę galėjo grąžinti, tačiau tarp atsakovo ir paslaugų teikėjo yra susiklostę ir kiti santykiai, kurių neapima ieškinio dalykas: paslaugų teikėjo konsultantas pasiūlė, o atsakovas sutiko sumontuoti kitokią įrangą, už ką sumokėjo 50 Eur ir buvo patikintas, kad šį įranga veiks, tačiau įsitikino, kad be kortelės įranga neveiktų, jaučiasi apgautas.

Nors atsakovas nėra ieškovei grąžinęs kortelės, kurios vertė – 28,96 Eur, tačiau vien kortelės buvimo pas atsakovą faktas neįrodo ieškovės nurodytų aplinkybių, kad atsakovas paslaugomis ginčo laikotarpiu naudojosi. Sutarties specialiosiose sąlygose yra nurodyta, kad gali būti apribojama priėmimo teisė, jeigu klientas neapmoka sąskaitų. Taigi, paslaugų teikėjas po to, kai atsakovas pranešė neketinantis naudotis paslaugomis po 24 mėn. termino, tačiau kortelės negrąžino, turėjo galimybę apriboti priėmimo teisę, o to nepadarius, turi priimti riziką sau.

Ieškovė nepateikė įrodymų, kad pradinė kreditorė reikalavo kortelę grąžinti ir nurodė terminą iki kurio ji turėtų būti grąžinta, kad atsakovas atsisakė ją grąžinti.

Paslaugų teikėjas yra verslininkas ir veikia savo rizika, jis negali savo veiklos rizikos perkelti paslaugų gavėjui, reikalaudamas iš kliento atlyginti už nesuteiktas paslaugas. Remiantis kliento interesų prioriteto principu, įpareigojančio paslaugų teikėją elgtis sąžiningai ir protingai, paslaugų sutartyje negali būti nustatytų sąlygų, ribojančių įstatyme įtvirtintas paslaugų gavėjo teises, taip pat ir jo teisę vienašališkai nutraukti sutartį, ar apsunkinančių šių teisių įgyvendinimą.

Įvertinus įrodymus, gautus iš keleto įrodinėjimo priemonių, skyrium ir jų visetą, šioje byloje laikytina nustatyta, kad ieškovė neįrodė faktinių aplinkybių, kuriomis grindė ieškinio dalyką, neįrodė, kad atsakovas turi ieškovei neįvykdytą piniginę prievolę, t. y. kad laikotarpiu nuo 2022-05-27 naudojosi paslaugomis ir atsisako grąžinti kortelę. Ieškinys, kuriuo ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 64,03 Eur skolą, 5,76 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas atmestinas visa apimtimi, nes neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Byloje susidarė 18,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad turėjo kokių nors bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį atmetus, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 88, 93, 96 straipsniai). Iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 18,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 235 straipsnio 6 dalimi, 259 straipsniu, 263 straipsniu, 441 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Aktiva Finance Group OÜ, juridinio asmens kodas 10746479, valstybei 18,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos mokesčio kodas - 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.