- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-24
- Bylos Nr.
- I-283-561/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00996-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- A. N.
- Atsakovas
- Žurnalistų
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos ryto“
- Advokatai
- Aušra Ižičkienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Puzinskaitės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui (trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos ryto“ televizija) dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. N. su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir atsakovas, Inspektorius) 2016-02-18 sprendimą Nr. (SK-111)SPR-18 „Dėl publikacijoje „Naujasis seimūnas kaltinamas kompiuterio ir duomenų vagyste“ (tv.lrytas.lt, 2015-04-26) ir televizijos programoje „Žinios“ („Lietuvos ryto TV“, 2015-04-26)“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą pareiškėjo skundą išnagrinėti iš naujo.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad nepaisant to, jog jis yra viešas asmuo, nagrinėjamu atveju, žurnalistų saviraiškos laisvė pasireiškė tam tikru perdėjimu bei provokacija, kas leidžia teigti, jog buvo peržengtos teisingumo ir etikos ribos. Pareiškėjo teigimu, žiūrovai (skaitytojai) galėjo susidaryti įspūdį, jog jis yra vagis ar kriminalinis nusikaltėlis.
Pažymėjo, kad įvertinus informacijos pateikimo kontekstą, pateikimo būdą, galima spręsti, jog informacija buvo pateikta šališkai, siekiant suformuoti neigiamą visuomenės požiūrį į pareiškėją.
Teismo posėdyje nei pareiškėjas, nei jo atstovė nedalyvavo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjas teismui nenurodė jokių konkrečių ir logiškų argumentų, kodėl priimtas Sprendimas yra neteisėtas.
Sprendžiant dėl informacijos turinio ir pobūdžio, turi būti analizuojamas visas publikacijos/programos kontekstas, o ne atskiros (ginčijamos) pastraipos, sakiniai ar jų dalys. Atsakovo teigimu, teisiniam kvalifikavimui svarbi tekstinė konstrukcija, duomenų sisteminimo ir dėstymo būdai, loginiai sąsajumo aspektai, aktuali problema, teiginių patikimumo, įrodomumo kriterijai ir jų pateikimo aplinkybės, forma ir būdas.
Pažymėjo, kad išanalizavus visą ginčo teiginių paskelbimo kontekstą, sakinių konstrukcijas, jų loginius sąryšius, teiginių reiškimo būdą, formą ir subjektą, pareiškėjo nurodytą informaciją, viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) pateiktus paaiškinimus bei kitas reikšmingas aplinkybes, buvo nustatyta, kad ginčo teiginiais paskelbtas viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) apibendrinimas (išvada) apie tai, kad advokatė kaltina pareiškėją jos kompiuterio ir jame buvusių duomenų vagyste, ir spėjimas (vertinamoji informacija) apie pareiškėjo veiksmo (kompiuterio su jame buvusias duomenimis paėmimo) priežastį – galimą pareiškėjo ir advokatės susipykimą.
Nustatyta ir tai, kad iš visos paskelbtos informacijos kiekvienam žiūrovui/skaitytojui yra akivaizdu, kad žodis „kaltinimai“ vartojamas ne baudžiamosios teisės prasme, o tėra advokatės išsakytos pozicijos apie prieš metus įvykusį incidentą apibendrinimas, publikacijoje/programoje nagrinėtas incidentas įvyko prieš metus, pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir neapskųstas. Atkreipė dėmesį, kad publikacijoje ir programoje pateikta pareiškėjo pozicija apie tai, kad tai buvo įmonės kompiuteris, kurį jis pernešė iš vieno kambario į kitą, ir prokuroro informacija apie tai, kad pareiškėjas nežinojo, jog kompiuteris nebepriklausė UAB „Juodoji magija“. Darė išvadą, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) nepaskleidė konstatuojamosios ir žeminančio pobūdžio informacijos (žinios) apie tai, kad pareiškėjas yra nusikaltimą padaręs asmuo (vagis).
Pareiškėjo ir advokatės tarpusavio santykį (ir jo pobūdį), viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) nagrinėtos situacijos faktines aplinkybes pagrindė 2014-11-26 prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kurio metu buvo nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) pateikė savo poziciją dėl įvykusio incidento – teigė, kad kompiuteris priklausė ne advokatei, o UAB „Juodoji magija“, ir jis buvo perneštas iš jo darbo kambario į kitą. Pareiškėjas pateikė informaciją apie tai, kad apskritai jokios vagystės nebuvo, nes kompiuteris buvo ne advokatės, todėl argumentus, jog nebuvo apklaustas viešosios informacijos rengėjo, laikė nepagrįstais. Atsakovo teigimu, pats pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, nes paaiškino, kad kompiuteris incidento dieną (2014-05-30) priklausė UAB „Juodoji magija“. Tokią informaciją nurodė tiek skunde žurnalistų etikos inspektoriui, tiek susitikimo su žurnalistų etikos inspektoriumi metu. Tą pačią tikrovės neatitinkančią informaciją jis nurodė ir viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui).
Pabrėžė, kad nors publikacijos pavadinimas ir anotacija (publikacijos atveju)/anonsas (programos atveju) nebuvo visiškai tikslūs ir detaliai paaiškinantys viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) nagrinėtą situaciją, tačiau atsižvelgus į visą paskelbtą informaciją, surinktus duomenis, pareiškėjo statusą, jo teiktą informaciją ir duomenis bei teismų praktiką, nebuvo galima daryti išvados, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) peržengė informacijos (saviraiškos) laisvės ribas ir pažeidė pareiškėjo garbę ar orumą.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundo netenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo skunde teismui praktiškai tėra pakartoti skundo, kuris buvo adresuotas Inspektoriui, teiginiai ir argumentai. Pareiškėjas nenurodo, kodėl nesutinka su konkrečiais Sprendimo argumentais. Pažymėjo, kad iš esmės trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Lietuvos ryto“ televizija dėl kiekvienos pareiškėjo pretenzijos yra pateikęs savo paaiškinimus ir argumentaciją, į kurią buvo atsižvelgta priimant skundžiamą sprendimą.
Skundžiamame sprendime teisingai konstatuota, kad būtent advokatė (nepanorusi atskleisti savo tapatybės, tačiau pareiškėjo atpažinta), o ne reportažo autoriai kaltina pareiškėją kompiuterio vagyste. Reportažo kūrėjai nurodo ir galimą pareiškėjo veiksmų (svetimo kompiuterio paėmimą) priežastį – konfliktą (susipykimą) su advokate. Pirmajame skunde atsakovui lyg ir teigęs, kad būtent advokatės pasakyti teiginiai neatitinka tikrovės ir žeidžia pareiškėjo garbę ir orumą, vėlesniuose skunduose jau nurodė, kad „UAB „Lietuvos ryto“ televizija „sieks išvengti atsakomybės, perkeldama melagingos, klaidinančios ir orumą bei garbę žeminančios informacijos paskleidimo atsakomybės naštą advokatei“. Pareiškėjo pozicija „staiga“ pasikeitė, kuomet UAB „Lietuvos ryto“ televizija pateikė argumentuotus paaiškinimus atsakovui. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kodėl gi jis nesutinka su atsakovo konstatavimu, jog buvo nustatyta, kad televizija paviešino advokatės interviu, kad advokatė iš tiesų reiškė pretenzijas dėl pasisavinto kompiuterio, kad dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir t.t. Tvirtino, kad skundžiamame sprendime padaryta išvada, jog tiesos kriterijus paskleidžiant žinią apie viešą asmenį – Seimo narį A. N. – pažeistas nebuvo.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovė palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Inspektorius Sprendimu pripažino pareiškėjo skundą dėl publikacijoje „Naujasis seimūnas kaltinamas kompiuterio ir duomenų vagyste“ (tv.lrytas.lt, 2015-04-26) ir televizijos programoje „Žinios“ („Lietuvos ryto TV“, 2015-04-26)“ paskelbtos informacijos nepagrįstu (b. l. 14A–17).
Ginčijamame Sprendime nurodyta, kad publikacijos ir pavadinimas, ir anotacija (publikacijos atveju)/anonsas (programos atveju) nebuvo visiškai tikslūs ir detaliai paaiškinantys viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) nagrinėtą situaciją, tačiau, atsižvelgiant į kitas pareiškėjo skundo tyrimo metu nustatytas aplinkybes (visą paskelbtą informaciją, surinktus duomenis, pareiškėjo statusą, jo teiktą informaciją ir duomenis bei teismų praktiką), nebuvo galima daryti išvados, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) peržengė informacijos (saviraiškos) laisvės ribas ir pažeidė pareiškėjo garbę ar orumą.
Byloje ginčas kilęs dėl Inspektoriaus 2016-02-18 sprendimo Nr. (SK-111)SPR-18 „Dėl publikacijoje „Naujasis seimūnas kaltinamas kompiuterio ir duomenų vagyste“ (tv.lrytas.lt, 2015-04-26) ir televizijos programoje „Žinios“ („Lietuvos ryto TV“, 2015-04-26)“ teisėtumo bei pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos viešojo informavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Pagal Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 1 punktą, viešosios informacijos rengėjai, skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams, viešoji informacija yra nesuderinama su žurnalistinėmis kampanijomis, rengiamomis pagal išankstinius nusistatymus ar tenkinant grupinius, politinius interesus.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į saviraiškos laisvę, kuri apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Ši teisė yra vienas iš esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir viena iš svarbiausių jos progreso bei kiekvieno individo raidos sąlygų. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas teisės skleisti informaciją turinį (Konvencijos 10 straipsnis), yra nurodęs, kad teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informaciją, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį. Taigi, Konvencija gina ne tik asmenį, paskleidusį absoliučiai teisingą informaciją, bet ir asmenį, kuris paskleidė ne visiškai tikslią informaciją, tačiau tą darė sąžiningai, nepiktnaudžiaudamas teise skleisti informaciją, t. y. neperžengdamas Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje nustatytų šios teisės ribų. Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog žurnalistų teisė reikšti savo nuomonę apima ir tam tikro laipsnio faktų perdėjimą (hiperbolizavimą), tačiau pabrėžė, kad spauda negali peržengti jai nustatytų ribojimų, kurių reikia kitų asmenų garbei ir orumui garantuoti (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai: Handyside prieš Jungtinę Karalystę, 1976 m.; Obsertver ir Guardian prieš Jungtinę Karalystę, 1991 m.; De Haes ir Gijsels prieš Belgiją, 1997 m.; Lingens prieš Ausriją, 1986 m., bylose).
Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojama praktika patvirtina, kad, sprendžiant konfliktą, kilusį tarp teisės skleisti informaciją ir teisės į garbės ir orumo gynimą, būtina vadovautis šių teisių pusiausvyros ir tarpusavio derinimo principais.
Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2014-11-26 nutarimo „Nutraukti ikiteisminį tyrimą“ matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje – nuo 2014-05-30 17.00 val. iki 2014-05-31 09.40 val. iš advokatės kontoros buvo pavogtas stacionarus kompiuteris ir spausdintuvas; advokatės teigimu, pareiškėjas neteisėtai pateko į jos (advokato) kontorą: nuo 2014-05-05 jai įregistravus kontorą nurodytu adresu, pareiškėjas neturėjo teisės patekti į jos kabinetą, ji reikalavo iš pareiškėjo grąžinti raktus, bet pastarasis išsisukinėjo ir raktų neatidavė; 2014-06-03 pareiškėjui įteiktas įtarimas dėl vagystės įsibraunant į patalpas; apklaustas pareiškėjas nurodė, kad tuo laikotarpiu buvo reorganizuojama įmonių veikla, prieš incidentą buvo padaryta akistata tarp trijų asmenų (tarp jų, ir advokatės) dėl išmokėtų sumų, kompiuteris priklausė UAB „Juodoji magija“, pareiškėjas apie 20.30 val. savo turimais raktais atrakino kabinetą, paėmė kompiuterį ir jį pernešė į kitą vietą, paėmęs advokatės kompiuterį, visus jos dokumentus persiuntė į advokatės asmenį kompiuterį, nes pirmąjį kompiuterį nešė inventorizacijai, 2014-06-04 UAB „Juodoji magija“ direktorius jam patvirtino, kad kompiuteris buvo parduotas advokatei, kad įvyko nesusipratimas, nes jis tą dieną (2014-05-30) nežinojo, kad kompiuteris jau buvo parduotas advokatei ir nežinojo, kad advokatė patalpas buvo oficialiai įregistravusi kaip advokato kontorą; prokuroras konstatavo, kad nusikalstamą veiką asmenys padaro tik tiesiogine tyčia, konkrečiu atveju įvyko klaida dėl kompiuterio priklausomumo, pagrobti svetimą turtą tyčios nebuvo, todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktas; prokuroras įpareigojo tyrėją apie priimtą nutarimą pranešti suinteresuotiems asmenims (b. l. 75–78).
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, žiūrovai/skaitytojai, kurie galimai įsiminė tik anotaciją/anonsą, galėjo susidaryti įspūdį, jog pareiškėjas yra vagis ir kriminalinis nusikaltėlis, kas leidžia daryti išvadą, kad buvo peržengtos teisingumo, etikos ribos.
Teismas su šiais pareiškėjo argumentais sutikti negali. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl informacijos turinio turi būti analizuojamas visas publikacijos/programos kontekstas, o ne atskiros (ginčijamos) pastraipos, sakiniai ar jų dalys, be to, teisiniam kvalifikavimui svarbi tekstinė konstrukcija, duomenų sisteminimo ir dėstymo būdai, loginiai sąsajumo aspektai, aktuali problema, teiginių patikimumo, įrodomumo kriterijai ir jų pateikimo aplinkybės, forma ir būdas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartys administracinėse bylose Nr. A-525-2002/2013, Nr. A-556-1314/2012).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs ginčo teiginius (b. l. 43, vaizdinę medžiagą (priedas prie bylos)), daro išvadą, kad minėtais teiginiais paskelbtas viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) apibendrinimas apie tai, kad advokatė kaltina pareiškėją jos kompiuterio ir jame buvusių duomenų vagyste, ir spėjimas apie to galimą priežastį – pareiškėjo ir advokatės konfliktą. Teismas konstatuoja, kad iš visos publikacijos akivaizdu, jog žodis „kaltinimai“ tėra advokatės išsakytos pozicijos apie prieš metus įvykusį incidentą apibendrinimas, kad publikacijoje nagrinėtas incidentas įvyko prieš metus, kad pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir neapskųstas. Atkreiptinas dėmesys, kad publikacijoje buvo pateikta ir pareiškėjo pozicija apie tai, kad tai buvo įmonės kompiuteris, kurį jis pernešė iš vieno kambario į kitą bei prokuroro informacija, kad pareiškėjas nežinojo, jog kompiuteris nebepriklausė UAB „Juodoji magija“. Nustatyta ir tai, kad panašaus pobūdžio teiginiai buvo paskelbti televizijos programoje „Žinios“, jos pradžioje ir prieš parodant reportažą – „Ne kartą bėdų su kompiuteriu humoristinėse laidose turėjusį A. N. jos atsivijo ir iki Seimo. Naująjį parlamentarą buvusi kolegė kaltina kompiuterio vagyste“. Iš esmės tiek publikacijoje, tiek televizijos programoje ginčo teiginiais buvo paskelbtas viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) apibendrinimas apie tai, kad advokatė kaltina pareiškėją jos kompiuterio ir jame buvusių duomenų vagyste. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) nepaskelbė konstatuojamosios ir žeminančio pobūdžio informacijos (žinios) apie tai, kad pareiškėjas yra vagis ar nusikaltėlis.
Asmens garbė ir orumas, reputacija gali būti pažeisti tiek paskleidus tikrovės neatitinkančius duomenis (žinias), tiek subjektyviais saviraiškos būdais (išsakant nuomonę, komentarą ar vertinimą, sukuriant ir pateikiant kūrybos aktus ar kt.), kai jie yra nesąžiningi, neturi objektyvaus faktinio pagrindo. Tačiau nuomonei, kaip saviraiškos būdui, asmens dalykinės reputacijos pažeidimo požiūriu taikomi mažesni apribojimai negu žinių skleidimui. EŽTT požiūriu, siekiant tam tikrus teiginius priskirti konkrečiai kategorijai (faktų konstatavimui (žiniai) ar vertinamiesiems teiginiams (nuomonei), būtina atsižvelgti į visą bylos aplinkybių kontekstą: teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, formą ir būdą, ar pateiktas realios situacijos vertinimas, ar nuomonės pareiškimas be jokio faktinio pagrindo, ar vyko gyva diskusija, visuomeninė akcija, kurioms neabejotinai būdingas didesnis emocionalumo ir „perdėjimo“ laipsnis, ar informacija pateikta, pvz., mokslinio pobūdžio straipsnyje ir kt. Skirtingai negu faktiniai teiginiai, vertinamieji (nuomonės) negali būti įrodomi, tačiau jiems taip pat neturi trūkti faktinio pagrindo. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar egzistuoja pakankama faktinė bazė ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis jokio faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (EŽTT 2007-07-12 sprendimas byloje Diena et Ozoliņš prieš Latviją, Nr. 16657/03).
Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2014-11-26 nutarimas „Nutraukti ikiteisminį tyrimą“ patvirtina, to neneigia ir pats pareiškėjas, kad toks incidentas, kuris buvo paskelbtas (kompiuterio dingimas) viešumoje, buvo. Taigi, publikacijoje ir reportaže minimas teiginys „Ne kartą bėdų su kompiuteriu humoristinėse laidose turėjusį A. N. jos atsivijo ir iki Seimo. Naująjį parlamentarą buvusi kolegė kaltina kompiuterio vagyste“; „Naujasis seimūnas kaltinamas kompiuterio ir duomenų vagyste“ vertintini ne kaip darymas išvados, kad pareiškėjas kaltas padaręs nusikalstamas veikas, o būtent nurodoma, dėl ko pateko į teisėsaugos institucijų dėmesį. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pareiškėjas pagal tuo metu užimtas pareigas buvo laikomas viešuoju asmeniu, o viešieji asmenys nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatūs asmenys. Tai reiškia, kad bet kuris viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti net ir tokį apie jį skelbiamą netikslumą ar kritišką nuomonę, kuri privataus asmens atžvilgiu galėtų būti vertinama kaip jo garbės ir orumo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2015).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgusi į tai, jog skundžiamuose teiginiuose nurodyta informacija nebuvo visiškai tiksli ir detaliai paaiškinta informacijos rengėjo (skleidėjo), tačiau atsižvelgus į visą programoje bei publikacijoje paskelbtą informaciją, surinktus duomenis, pareiškėjo statusą, jo paties pateiktą informaciją, daro išvadą, jog esminių netikslumų nebuvo pateikta, todėl laikoma, jog viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) informacijos (saviraiškos) laisvės ribų neperžengė. Taip pat pripažintina, kad atsakovas skundžiamame sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, minėtas sprendimas pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skundo reikalavimas jį panaikinti atmestinas.
Skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Inspektoriaus Sprendimą. Teismui konstatavus, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atmestinas ir išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo prašė teismo priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų apie turėtas išlaidas nepateikė. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas
nusprendė:
Pareiškėjo A. N. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.