Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-11-03 · Administracinė byla Nr. I1-4761-983/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-03
Bylos Nr.
I1-4761-983/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01405-2019-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Asta Adamonytė-Šipkauskienė (pirm.)
Pareiškėjas
J. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus pataisos namų, Alytaus pataisos namų
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-4761-983/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01405-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius2020 m. lapkričio 3 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus pataisos namų ir Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. J. kreipėsi į teismą su skundu ir jo patikslinimais, prašydamas jam iš atsakovo Lietuvos valstybės atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas), priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K, nuo 2019 m. balandžio 1 d. – Vilniaus pataisos namai (toliau – Vilniaus PN)), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN), už netinkamas kalinimo sąlygas, buvusias nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. balandžio 4 d. Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti Kalėjimų departamentą jį perkelti bausmę atlikti į Vilniaus PN.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi pareiškėjo J. J. apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjo reikalavimų priteisti neturtinę žalą, kurią jis kildino iš netinkamų kalinimo Alytaus pataisos namuose sąlygų, atlyginimo panaikino ir šią administracinės bylos dalį grąžino Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

LVAT minėtoje nutartyje konstatavo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 4 d. sprendime neanalizavo pareiškėjo patikslintų skundų (kurie buvo priimti), dėl netinkamų kalinimo sąlygų, susijusių su netinkama Alytaus PN kamerų tipo patalpa Nr. 38 būkle, pareiškėjo laikymu negyvenamajame pastate esančiose patalpose, netinkama pasivaikščiojimo kiemelių būkle, pareiškėjo negalėjimu tęsti ir baigti mokslų, lankyti kompiuterių bei anglų kalbos kursų, negalėjimu žaisti krepšinio aikštelėje ir žaisti stalo teniso, teisės naudotis ribota interneto prieiga bei pasivaikščiojimo trukmės ribojimo. Konstatavo, kad nepagrįstai nepateikė jokių motyvų dėl pareiškėjo nurodyto netinkamo ant langų buvusių grotų akučių dydžio, netinkamo mankštos ir poilsio kambario įrengimo, siūlymo pareiškėjui atlikti nemokamus darbus.

Taigi, Vilniaus apygardos administraciniame teisme iš naujo nagrinėjamas pareiškėjo J. J. skundo reikalavimas priteisti neturtinės žalos, kurią jis kildina iš netinkamų kalinimo Alytaus pataisos namuose sąlygų, atlyginimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde (2 tomo b. l. 9-10) nurodo, kad Alytaus PN buvo laikomas kankinamomis sąlygomis. Patikslintame skunde (2 tomo b. l. 14-15) teigia, kad atvykęs į Alytaus PN su skundais ir prašymais kreipėsi į Alytaus PN administraciją dėl mokslų, kuriuos pradėjo Lukiškių TI-K, tęsimo, taip pat anglų kalbos bei kompiuterių kursų, tačiau mokslai ir kursai nevyko. Nurodo ir tai, kad Alytaus PN jam yra ribojama interneto prieiga, jis negali susipažinti su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimais, LVAT praktika ir prisijungti prie kitų svetainių. Teigia, kad ribojamo interneto problema neišsprendžiama ilgą laiką, darbuotojams internetas taip pat veikia apribotai. Paaiškina, kad 24 valandas per parą kalinamas kamerų tipo patalpoje Nr. 38 su kitais nuteistaisiais, kurie laikomi kalėjimo režimu. Mano, kad sąlygos Alytaus PN yra prastesnės nei buvo Lukiškių TI-K.

Skundo papildyme (2 tomo b. l. 16-18) pareiškėjas nurodo, kad pasivaikščiojimų kiemeliuose nėra įrengtų suoliukų, o pasivaikščiojimas trunka pusantros valandos. Teigia, kad nėra suteikiama galimybė žaisti krepšinį. Netęsiami Lukiškių TI-K pradėti 12 klasės mokslai, nėra galimybės lankyti anglų kalbos bei kompiuterių kursų, dėl to pareiškėjas administracijai teikia skundus. Pažymi, kad kameroje Nr. 38 grotų akutė yra 4x4 cm, langas 80x40 cm, kurie neatitinka reikalavimų, nes nurodyta, jog turi būti ne mažesnis nei 80x80 cm. Pažymi ir tai, kad uždaroje zonoje įrengta relaksacijos ir mankštos patalpa, tačiau joje įrengtas vienintelis treniruoklis daryti prisitraukimams, laiptai, kurie skirti laipioti vaikams ir stalo teniso stalas. Nurodo, kad jis neturi su kuo žaisti stalo teniso, nes Alytaus PN bausmę atlieka kalėjimo režimo sąlygomis ir toks yra vienas.

Atsiliepimas

Pareiškėjas pateikė ir atsikirtimą į Alytaus PN 2019 m. balandžio 29 d. atsiliepimą (2 tomo b. l. 58-60), kuriame nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. gegužės 23 d. yra laikomas kamerų tipo patalpoje (toliau – KTP) Nr. 38 ir vienintelis Alytaus PN atlieka bausmę kalėjimo režimu. Teigia, kad 2019 m. kovo 1 d. buvo sudarytas individualus planas – socialinė reabilitacijos programa, tačiau ji vykdoma nebuvo. Mano, jog KTP Nr. 38 yra pažeidžiama Higienos norma HN 134:2015 ir iki 2019 m. gegužės 23 d. kalinimo sąlygos nebuvo pagerintos. Nurodo ir tai, kad pastatas, kuriame yra kamera, nėra priskirtas prie gyvenamųjų patalpų ir neatitinka jų sąlygų. Teigia, kad dėl išvardintų pažeidimų jis patyrė neturtinę žalą, kurios neprivalo įrodyti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia ir tai, kad vienintelis jam pasiūlytas užsiėmimas buvo kiaušinių marginimas per Velykų šventę. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 134 straipsnį jam buvo pasiūlyta su kastuvu kasti smėlį bei jį nešioti. Mano, kad tai yra fizinis darbas, už kurį kitiems nuteistiesiems yra mokama.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad (1 tomo b. l. 64-69, 2 tomo b. l. 76-77) 2019 m. vasario 18 d. pareiškėjui buvo sudarytas individualus nuteistojo socialinės reabilitacijos planas Nr. 5.10/187, kuriuo vadovaujantis jo atžvilgiu įstaigoje ir yra vykdoma socialinė reabilitacija, o su individualiu nuteistojo socialinės reabilitacijos planu pareiškėjas buvo susipažinęs pasirašytinai. Individualus nuteistojo socialinės reabilitacijos planas yra tęstinis dokumentas, nuolatos peržiūrimas ir koreguojamas atsižvelgiant į jame numatytų prevencinių ir/ar intervencinių socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimo rezultatus. Artimiausiu metu Resocializacijos skyriaus darbuotojai atliks pareiškėjo nusikalstamos rizikos vertinimą, atlikus jį bus galima nustatyti kokias pataisos programas galima taikyti jo atžvilgiu. Pažymi, kad kamerų tipo patalpose veikia biblioteka, relaksacijos ir mankštos kambarys. Teigia, kad teisės aktai nedraudžia pareiškėjui kreiptis į mokymosi įstaigas, t. y. Alytaus suaugusiųjų ir jaunimo ar Profesinio rengimo centro filialo mokyklas dėl mokymosi. Pažymi, kad pareiškėjas kreipęsis su prašymu į Resocializacijos skyriaus specialistus turi galimybę gauti stalo žaidimų. Nurodo, kad nuteistieji dalyvauja programose ar pozityvaus užimtumo priemonėse savanoriškumo principu, savo sutikimą ar atsisakymą dalyvauti šioje programoje nuteistasis patvirtina raštišku pareiškimu, kuris įdedamas į jo asmens bylą, o individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje daromi atitinkamo turinio įrašai (knygelės kopija pridedama).

Alytaus PN nurodo, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. balandžio 4 d. pareiškėjas buvo paskirtas į KTP Nr. 38, kurios plotas yra 11,87 kv. m. Kameroje yra įrengtos 3 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,95 kv. m. Sanitarinio mazgo esančio patalpoje plotas yra 1,63 kv. m. Nurodo, kad 2009 – 2010 m. Alytaus PN KTP atliktas kapitalinis remontas, kurio metu buvo pakeisti langai (plastikiniais), durys, naujai įrengti sanitariniai mazgai su ištraukiamąja ventiliacija, įrengti unitazai, naujai įrengta elektros instaliacija ir apšvietimas, prižiūrėtojo iškvietimo sistema, kameros aprūpintos naujais baldais ir inventoriumi. Teigia, kad KTP buvo įrengtos pagal remonto atlikimo metu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Atkreipia dėmesį, jog 2018 m. gruodžio 21 d. Alytaus visuomenės sveikatos centras pateikė tikrinimo aktą (1 tomo b. l. 91-93), kuris apėmė visas Alytaus PN patalpas ir minėtame akte pateikė išvada, jog pažeidimų KTP nėra, o pats pareiškėjas aktualiu ginčo laikotarpiu su skundais ar prašymais dėl netinkamų laikymo sąlygų į Alytaus visuomenės sveikatos centrą nesikreipė, todėl tuo metu KTP tikrinamos nebuvo. Pažymi, kad tvarką KTP užtikrina patys nuteistieji.

Atsakovės atstovas nurodo, kad pastato, kuriame įrengta KTP Nr. 38, pagrindinė paskirtis yra specialioji. Pažymi, kad specialiosios paskirties pastatai – skirti specialiesiems tikslams (karinių vienetų pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos ir t.t.). Atsakovės atstovas byloje pateikia ir pastato paskirtį patvirtinančius dokumentus (1 tomo b. l. 94-95).

Atsiliepime į patikslintą pareiškėjo skundą Alytaus PN nurodo, kad pareiškėjas kiekvieną dieną šviesiu paros metu buvo išvedamas pasivaikščioti į pasivaikščiojimo kiemelį. Teigia, kad kiemelių būklė gera – atitinkanti higienos normų reikalavimus. Kiemeliuose nuolat palaikoma švara (valo nuteistieji įdarbinti tvarkinių pareigose), dėl gamtinių veiksnių (kritulių, temperatūrų skirtumų) sezoniškai atliekamas sienų dažymas. Pažymi, jos pasivaikščiojimo kiemelių sienos nėra apsilupę, grindys betonuotos ir lygios, pateikia ir pasivaikščiojimo kiemelių fotografijas (2 tomo b. l. 102-108).

Pažymi, kad pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenurodo ir tai, kuo grindžia neturtinės žalos dydį. Atsakovės atstovas mano, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos – pasipelnyti iš valstybės.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2020 m. spalio 13 d. pateikė teismui prašymą, iš kurio turinio galima suprasti, jog jis tikslina skundo reikalavimą ir prašo atlyginti neturinę žalą, kurią kildina dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN, laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. spalio 30 d., t. y. tikslina neteisėtų veiksmų atlikimo laikotarpį, kurį savo skunduose buvo nurodęs nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. balandžio 4 d.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimas sprendžiamas mutatis mutandis taikant šio įstatymo 33 straipsnio nuostatas. Teismas atsisako priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą), išskyrus atvejus, kai atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo arba jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) iškilo vėliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti. Teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) atskiruoju skundu neskundžiama.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgus į tai, kad ABTĮ 50 straipsnio 3 dalies norma suteikia pareiškėjui teisę tikslinti skundo pagrindą ar dalyką, tik laikantis tam tikrų terminų, t. y. per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos, o pareiškėjas reikšmingai praleido terminą skundui tikslinti, be to, atsakovės atstovai Alytaus pataisos namai ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prieštarauja tokio patikslinto skundo reikalavimo priėmimui, teismas atsisako priimti pareiškėjo patikslintą skundo reikalavimą.

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Byloje kilo ginčas dėl 5 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, atsiradusių dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN, laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. balandžio 4 d., atlyginimo.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta. Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A146-244/2008, Nr. A822-87/2009, A822-619/2009).

Pareiškėjas teigia, kad 24 valandas per parą buvo kalinamas KTP Nr. 38 su kitais asmenimis, teigia, kad sąlygos Alytaus PN prastesnės nei buvo Lukiškių TI-K, kameros neatitinka higienos normos HN 134:2015 reikalavimų.

Atsakovės atstovas Alytaus PN nurodė, kad KTP Nr. 38 minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas yra 3,95 kv. m, KTP 2009 – 2010 m. buvo atliktas kapitalinis remontas. Taip pat teigia, kad 2018 m. gruodžio 21 d. Alytaus visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimą, kurio metu surašė aktą, kuriame pažeidimų Alytaus KTP nenustatė.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, matyti, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 4 d. kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC), dėl galimai netinkamų laikymo sąlygų Alytaus PN. Skundą buvo pavesta nagrinėti NVSC Alytaus departamentui. Patikrinimo metu buvo aptikti keli smulkūs pažeidimai, kurie neatitiko Higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimų – techniškai netvarkingas langas ir techniškai netvarkingas unitazo bakelis (be uždengimo). Alytaus PN administracijai buvo pavesta pašalinti nustatytus pažeidimus.

Žemesnės instancijos teismas

Skunde pareiškėjas pateikia faktą dėl kameros neatitikimo higienos normos reikalavimams, tačiau jo nedetalizuoja, nepateikia informacijos, kas konkrečiai neatitiko higienos normos reikalavimų. Teismas atkreipia dėmesį, kad patikrinimo metu nustatyti pažeidimai buvo mažareikšmiai, todėl negalėjo turėti įtakos pareiškėjo dvasiniams išgyvenimams, sukelti kančias. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjas daugiau neteikė skundų, prašymų NVSC dėl Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų, todėl darytina išvada, kad minėti smulkūs Higienos normos pažeidimai buvo pašalinti. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjo gyvenamoji kamera atitiko higienos normų reikalavimus, todėl pareiškėjo teiginys, kad Lukiškių TI-K kamerose sąlygos buvo geresnės nei Alytaus PN kameroje yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Pareiškėjas savo skunde teigia, kad KTP Nr. 38 grotų akutė yra 4 x 4 cm, langas 80 x 40 cm, o tai neatitinka reikalavimų, nes pagal juos langas turi būti ne mažesnis nei 80 x 80 cm.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. V-25 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – PĮĮET) pakeitimo 16.9 papunktis nurodo, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas patalpas, kamerose turi būti langai ne mažesni kaip 80 x 80 cm, o grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm (minimalus akutės dydis nereglamentuojamas). Alytaus PN rašte Nr. 363-437 „Dėl skundo“ (1 tomo b. l. 38) teigiama, kad KTP įrengtos pagal įrengimo metu galiojusius norminių aktų reikalavimus. KTP kamerose langai yra mažesni nei 80 x 80 cm, tačiau padidinti langus KTP, atliekant pastato rekonstrukciją ar kapitalinį remontą, artimiausiu metu nėra galimybės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atsižvelgia į tai, kad PĮĮET 16.9 papunktis nustato langų bei akutės dydį tik tuo atveju, kai įrengiamos naujos patalpos, patalpos rekonstruojamos arba kapitaliai remontuojamos. Svarbu paminėti, kad langų bei akutės dydis buvo parinktas atsižvelgiant į įrengimo, rekonstrukcijos ar kapitalinio patalpų remonto metu galiojusį teisinį reglamentavimą. Pasikeitus reglamentavimui patalpos nebuvo nei įrengiamos nei rekonstruojamos nei joms atliekamas kapitalinis remontas. Todėl atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų šiuo aspektu nenustatyta.

Pareiškėjas nurodo, jog pastatas Alytaus PN, kuriame jis ir yra laikomas nėra gyvenamas ir neatitinka sąlygų. Atsakovės atstovas, nurodo, kad pastato, kuriame yra įrengta KTP Nr. 38 pagrindinė paskirtis yra specialioji.

Statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 statinių klasifikavimas numato pastatus skirstyti pagal jų naudojimo paskirtį. Pastatai skirstomi į pogrupius gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties pastatus. Uždaros zonos pastatas priskiriamas negyvenamosios specialiosios paskirties pastatams. Specialiosios paskirties pastatai – skirti specialiesiems tikslams (karinių vienetų pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, priešgaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai, slėptuvės, pasienio kontrolės punktai ir kiti pastatai). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – Nekilnojamojo turto registro centrinio banko išrašo ir Alytaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus inžinieriaus D. G. 2019 m. vasario 20 d. pranešimo Nr. 4-854 „Dėl uždaros zonos pastato paskirties“ (1 tomo b. l. 94-95) matyti, kad pastato paskirtis yra specialioji. Teismas atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus konstatuoja, kad pastatas, kuriame yra įrengta KTP Nr. 38, yra priskirtas specialiosios paskirties pastatams, todėl atitinka teisės aktus ir yra priskirtinas prie tinkamų naudoti. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pareiškėjo teiginiai dėl netinkamų pastato sąlygų atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad atvykęs į Alytaus PN negalėjo tęsti mokslų, kuriuos pradėjo Lukiškių TI-K. Taip pat neįvyko anglų kalbos bei kompiuterių kursai. Nurodo, jog teikė skundus ir prašymus Alytaus PN. Atsakovės atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad teisės aktai nedraudžia pareiškėjui kreiptis į mokymosi įstaigas, t. y. Alytaus suaugusiųjų ir jaunimo ar Profesinio rengimo centro filialo mokyklas dėl mokymosi.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 147 str. reglamentuoja nuteistųjų bendrąjį ugdymą. BVK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vyresnių negu šešiolikos metų nuteistųjų bendrasis ugdymas organizuojamas rašytiniu jų pageidavimu, o 3 dalyje numatyta, kad nuteistųjų bendrojo ugdymo pataisos įstaigose tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nuteistųjų bendrąjį ugdymą organizuoja savivaldybės, kurių teritorijoje yra pataisos įstaigos.

Nuteistųjų ir suimtųjų bendrasis ugdymas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 30 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo organizavimo“, patvirtintu Nuteistųjų ir suimtųjų bendrojo ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, kuris reguliuoja suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose ir areštinėse, mokymo organizavimą pagal formaliojo švietimo programas bendrojo ugdymo mokyklose, įsteigtose laisvės atėmimo vietose, veiklą. Tvarkos aprašo 2 skyriaus 7 punkte nurodyta, kad vyresni negu 16 metų įkalinti asmenys norintys mokytis mokykloje, pateikia mokyklos vadovui rašytinį prašymą. Tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, kad įkalintų asmenų priėmimą į mokyklą organizuoja laisvės atėmimo vietos administracija ir joje veikianti mokykla ar jos struktūriniai padaliniai pagal savivaldybės, kurios teritorijoje yra laisvės atėmimo vieta, tarybos nustatytą priėmimo tvarką, parengtą vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais bendraisiais priėmimo kriterijais ir suderintą su Kalėjimų departamentu. Tvarkos aprašo 9 punkte reglamentuota, jog įkalintų asmenų priėmimas į mokyklą įforminamas mokyklos vadovo įsakymu, suderinus su laisvės atėmimo vietos direktoriumi. Tvarkos aprašo 5 skyriaus 22.2 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos administracija privalo informuoti mokyklos vadovą arba jo įgaliotą asmenį apie naujai atvykusius į laisvės atėmimo vietas ir iš jų paleidžiamus įkalintus asmenis. Ši informacija mokyklos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui pateikiama raštu ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo įkalintų asmenų iki 16 metų atvykimo į nepilnamečių laisvės atėmimo vietą ir įkalintų asmenų, kurie mokėsi mokykloje, išvykimo iš laisvės atėmimo vietos arba per 5 darbo dienas nuo vyresnių negu 16 metų asmenų, pageidaujančių mokytis, atvykimo į laisvės atėmimo vietą.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, matyti, kad Alytaus PN išnagrinėjo pareiškėjo 2019 m. balandžio 18 d. skundą ir pateikė atsakymą Nr. 363-719 „Dėl mokymosi ir kompiuterinio raštingumo“ (2 tomo b. l. 11), kuriame nurodė, kad nuteistųjų bendro ugdymo ir profesinio mokymo pataisos įstaigos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Alytaus pataisos namuose nuteistųjų bendrąjį ugdymą organizuoja Alytaus centro filialas, todėl pareiškėjui dėl mokslų tęstinumo ir kompiuterinio raštingumo buvo pasiūlyta kreiptis į minėtų mokyklų vadovus. Atsakyme Nr. 363-632 „Dėl anglų kalbos kursų ir išvedimo į krepšinio aikštelę“ (2 tomo b. l. 25) taip pat buvo nurodyta, jog Alytaus PN anglų kalbos kursai neorganizuojami ir nevedami, todėl pareiškėjui buvo pasiūlyta kreiptis į Alytaus jaunimo ir suaugusiųjų mokyklos filialo direktorių.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo draudžiama su prašymu kreiptis į Alytaus centro filialą ar mokyklos vadovus. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į atitinkamas įstaigas ir išreiškęs norą tęsti mokslus, anglų kalbos ar kompiuterių kursus. Teismas pagal pareiškėjo skundo argumentus bei atsakovės atstovo pateiktus duomenis konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti, jog pareiškėjui buvo sudaryta galimybė tęsti mokslus, lankyti anglu kalbos ar kompiuterių kursus, tačiau jis ja nepasinaudojo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Alytaus PN jam yra ribojama interneto prieiga, todėl jis negali susipažinti su aktualia teismų praktika, prisijungti prie kitų svetainių.

Alytaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. balandžio 5 d. įsakyme Nr. 1-91 „Dėl naudojimosi riboto interneto prieiga tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2 tomo b. l. 78-80) buvo patvirtintas naudojimosi riboto interneto prieiga aprašas. Kartu su aprašu yra pridėtas ir nuteistiesiems prieinamų (leidžiamų) lankytis interneto svetainių sąrašas, viso – 43 svetainės. Alytaus PN direktoriaus 2019 m. balandžio 8 d. rašte Nr. 363-535 taip pat nurodoma, kad kilus nesklandumams prisijungti prie sąraše nurodytų svetainių reikia kreiptis į bibliotekininką.

Alytaus PN 2019 m. gegužės 14 d. rašte Nr. 363-739 „Dėl sporto salės, neapmokamo darbo ir riboto interneto prieigos naudojimo uždaroje zonoje“ (2 tomo b. l. 74-75) nurodė, kad pareiškėjas negalėjo prisijungti prie riboto interneto prieigoje esančio tinklalapio dėl kilusių techninių nesklandumų, kurie buvo pašalinti.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistieji naudodamiesi riboto interneto prieiga turi laikytis aukščiau minėto įsakymo, o lankytinos interneto svetainės yra apribotos iki 43, kurių sąrašas taip pat pateiktas minėtame Įsakyme. Pareiškėjas nurodė, jog negali susipažinti su teismų sprendimais, tačiau iš pateikto sąrašo matyti, kad pareiškėjas galėjo naudotis „Infolex“, „e-tar“ ir kitomis svetainėmis, kuriose galėjo rasti atsakymus į jam rūpimus teisinius klausimus. Teismas atkreipia dėmesį į Alytaus PN atsakymą, kuriame nurodoma, jog pareiškėjas tikrai tam tikrą laiką negalėjo prisijungti prie vienos iš internetinių svetainių. Tačiau konstatuoja, jog atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas buvo laikino pobūdžio ir šiuo metu yra pašalintas, nelaiko šio pažeidimo kaip reikšmingo.

Pareiškėjas nurodo, kad relaksacijos ir mankštos patalpoje nėra pakankamai įrangos. Teigia, kad neturi su kuo žaisti stalo teniso, nes Alytaus PN bausmę atlieka kalėjimo režimo sąlygomis ir toks yra vienas.

Iš rašytinės byloje esančios informacijos matyti, kad Alytaus PN direktoriaus atsakyme į pareiškėjo 2019 m. vasario 28 d. prašymą Nr. 6-433 (1 tomo b. l. 119-120) atsakyta, jog vadovaujantis Agresijos ir savęs žalojimo kamerų tipo patalpose prevencijos taikant fizinio užimtumo bei iškrovos metodiką tvarkos aprašu, patvirtintu Alytaus PN direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 1-235, uždaroje zonoje yra įrengta relaksacijos ar mankštos patalpa. Tokiu būdu sudaryta galimybė relaksuotis ar mankštintis fizinių pratimų dėka.

Alytaus PN 2019 m. gegužės 7 d. atsakyme Nr. 363-711 nurodyta ir tai, kad uždarojoje zonoje pareiškėjas vienintelis atlieka laisvės atėmimo bausmę kalėjimo režimo sąlygomis, todėl su kitais nuteistaisiais pareiškėjas relaksacijos ar mankštos patalpoje sportuoti negali pagal BVK 83 straipsnio nuostatas. Alytaus PN 2019 m. gegužės 15 d. atsakyme Nr. 363-739 nurodyta ir tai, kad 2019 m. balandžio 18 d. su pareiškėju sporto klausimais kalbėjo pareigūnė komandose, pareiškėjui buvo rekomenduota parašyti prašymą ir nurodyti su kuriuo nuteistuoju, esančiu uždarojoje zonoje norėtų žaisti stalo tenisą ar stalo žaidimus. Nurodo, kad prašymo pareiškėjas nepateikė, todėl įstaigos administracija negalėjo spręsti klausimo dėl suteikimo pareiškėjui galimybės žaisti stalo tenisą ar kitus žaidimus ne vienam.

Atkreiptinas dėmesys, jog jokie teisės aktai nenustato reikalavimų dėl relaksacijos ir mankštos patalpos sporto patalpų, įrenginių, jų kiekio įrengimo. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė relaksuotis ar mankštintis fizinių pratimų dėka, todėl jo teisės šiuo aspektu pažeidžiamos nebuvo. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjui buvo siūlyta išsirinkti kolegą, su kuriuo galėtų ir norėtų žaisti stalo tenisą, tačiau pareiškėjas siūlymo nepriėmė – prašymo nepateikė, todėl tokiais konkliudentiniais veiksmais atsisakė minėto siūlymo. Teismas atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, konstatuoja jog pareiškėjo teisės minėtais aspektais pažeistos nebuvo.

Žemesnės instancijos teismas

Toliau pareiškėjas skunde nurodo, kad pasivaikščiojimo kiemelyje nebuvo suoliukų, o pats pasivaikščiojimas trukdavo tik 1 val. 30 min.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 15 d. buvo priskirtas paprastajai grupei nuteistųjų. BVK 85 straipsnis reglamentuoja paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygas. BVK 85 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti pusantros valandos, o ligoniai (pagal gydytojų išvadą) – dvi valandas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui pagal gydytojų išvadą būtų buvęs nustatytas dviejų valandų kasdieninis pasivaikščiojimas, todėl pareiškėjui skirtas pasivaikščiojimo laikas yra pusantros valandos, būtent šio fakto neginčija ir pats pareiškėjas, todėl neteisėti atsakovės atstovo veiksmai nenustatyti.

Pasivaikščiojimo kiemų įrengimo reikalavimus nustato PĮĮET 18-21 punktai, numatantys tai, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Ant žemės įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis nuteistiesiems lydėti. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu tinklu. Esant rizikai, kad nuteistieji gali pabėgti, gali būti įrengiamos grotos. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal šių taisyklių 14 punkte nustatytus reikalavimus. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema. Pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus pataisos įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei. Pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios.

Kaip matyti iš teisinio reglamentavimo, teisės aktai nenumato, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose turi būti suoliukai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas dėl suoliukų nebuvimo pasivaikščiojimo kiemeliuose atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas nurodo ir tai, kad pagal BVK 134 straipsnį jam buvo pasiūlyta kastuvu kasti smėlį bei jį nešioti. Teigia, kad tai yra fizinis darbas už kurį kitiems nuteistiesiems yra mokamas atlygis.

BVK 134 straipsnis reglamentuoja nuteistųjų įtraukimą į nemokamus darbus. Šio straipsnio pirma dalis nustato, jog nemokant už darbą, nuteistieji gali būti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus. Antra dalis įtvirtina taisyklę, jog pirmoje dalyje nurodytus darbus nuteistieji atlieka paeiliui ne darbo metu ir tokie darbai neturi trukti ilgiau kaip dvi valandas per dieną.

Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad Alytaus PN administracija siūlė pareiškėjui įvairias užimtumo priemones, susijusias su nemokamu darbu, kad pareiškėjas galėtų praleisti ilgiau nei pusantros valandos laiko gryname ore, ilgiau pabūti ne kameroje, tačiau pareiškėjas tai daryti atsisakydavo. Taip pat Alytaus PN 2019 m. balandžio 16 d. rašte Nr. 363-584 „Dėl užimtumo ir perkėlimo į Alytaus pataisos namus“ (1 tomo b. l. 144-146) nurodoma, kad vadovaujantis BVK 134 straipsniu, pareiškėjui buvo pasiūlyta prisidėti prie sporto aikštelės, skirtos būtent nuteistiesiems nuteistų laisvės atėmimu iki gyvos galvos ir bausmę atliekančių kalėjimo režimo sąlygomis įrengimo procedūros, tačiau 2019 m. balandžio 11 d. pareiškėjas tai daryti atsisakė, o visą tai patvirtina resocializacijos skyriaus specialisto padarytas įrašas individualioje darbo su nuteistuoju knygelėje. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjui buvo siūloma dirbti nemokamus darbus, tačiau šis atsisakydavo, todėl šiuo aspektu neteisėtų Alytaus PN veiksmų taip pat nenustatyta.

Įvertinus teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad nors patikrinimo metu buvo aptikti keli smulkūs Alytaus PN pažeidimai, kurie neatitiko Higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimų – techniškai netvarkingas langas ir techniškai netvarkingas unitazo bakelis, tačiau laikytina, kad šie pažeidimai buvo pašalinti, nes pareiškėjas šiuo aspektu daugiau skundu neteikė. Taip pat nustatyta, kad buvo trumpalaikis apribojimas patekti į vieną iš leidžiamų internetinių svetainių, tačiau problema tęsėsi trumpą laiko tarpą ir buvo išspręsta. Teismas konstatuoja, kad tokio pobūdžio pažeidimai yra mažareikšmiai, todėl neturtinės žalos pareiškėjui sukelti negalėjo.

Teismas įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, pareiškėjo skundą atmeta kaip nepagrįstą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo J. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė