- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-27
- Bylos Nr.
- I-2974-331/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01561-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- Ž. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas Ž. P. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 690 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas teigia patyręs fizinę ir moralinę žalą dėl Lukiškių TI-K vidaus taisyklių netobulumo. Lukiškių TI-K kamerose naktį buvo paliekama įjungta šviesa, trukdžiusi pareiškėjui miegoti, kamerose neveikė ventiliacija, jos buvo vėdinamos tik per atidaromus langus, ant kurių buvo įrengtos grotos, papildomai apsunkinančios oro cirkuliavimą. Dėl blogos ventiliacijos kamerose nuolat buvo drėgna, jose puvo čiužiniai, rūdijo metalinės lovos, veisėsi parazitai. Dalį laiko pareiškėjas teigia praleidęs kamerose, kuriose neturėjo galimybės pasinaudoti prižiūrėtojo iškvietimo sistema, o iškviesti darbuotojai į kamerą ateidavo maždaug po 30 min. ir reikšdavo nepasitenkinimą dėl jų sutrukdymo. Kamerose nebuvo veidrodžio, todėl pareiškėjas negalėjo adekvačiai pasirūpinti savo asmenine higiena. Lukiškių TI-K pareiškėjui buvo suteikiama galimybė turėti ribotą asmeninių daiktų kiekį, drabužius buvo leidžiama išsiskalbti tik vieną kartą per savaitę, todėl pareiškėjas, siekdamas tinkamai rūpintis asmenine higiena, buvo priverstas skalbtis drabužius kameroje, kurioje nebuvo tiekiamas šiltas vanduo ir nebuvo vietos drabužių džiovinimui.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepimu į skundą (b. l. 8–12) su pareiškėjo reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti.
4. Atsakovės atstovas teigia, kad visose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengti veidrodžiai, taip pat prižiūrėtojų iškvietimo sistema (aliarmo mygtukai), tačiau kamerose laikomi nuteistieji neretai piktybiškai niokoja įstaigos turtą ir Lukiškių TI-K darbuotojai turi nuolat atlikti sugedusių aliarmo mygtukų bei kitų kamerose esančių baldų ar įrangos remonto darbus. Lukiškių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) apatiniai, viršutiniai drabužiai ir patalynė skalbiami centralizuotai. Įstaigos išduota patalynė, asmeninė patalynė ir asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne račiau kaip kartą per savaitę. Suimtieji ir nuteistieji gali pasinaudoti asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslauga tuo atveju, jeigu jų sąskaitose turimas pinigų likutis yra pakankamas skalbimo paslaugų apmokėjimui. Suimtieji ir nuteistieji, neturintys asmeninėse sąskaitose pinigų, gali išsiskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių nemokamai, bet ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį, o švarkus, striukes ar paltus – vieną kartą per sezoną. Lukiškių TI-K gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliai per langus, kamerose yra įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, kuris atitinka dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Atsakovės atstovas pažymi, kad pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nėra konkretūs, todėl, atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą vertintinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovės Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, netinkamomis sąlygomis vykdant pareiškėjo kalinimą Lukiškių TI-K.
6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
7. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Valstybė turi užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04).
8. Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K kamerose nakties poilsio metu degė šviesa, kuri trukdė jam miegoti. Anot pareiškėjo, tokiu būdu buvo daroma žala jo sveikatai, nes netinkamas miegas sukelia fizinę negalią ir psichologines problemas.
8.1. Kalėjimų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus reglamentuoja Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – Taisyklės). Vadovaujantis Taisyklių 16.7 punktu, kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Elektros instaliacija montuojama paslėptu būdu kameros sienose ir lubose. Koridoriuje prie kameros sumontuojami elektros jungikliai, atliekantys ir saugiklių funkciją, kuriais būtų galima valdyti naktinį apšvietimą ir elektros energijos tiekimą į kamerą (Taisyklių 16.8 punktas). Tardymo izoliatorių, pataisos namų ir kitų laisvės atėmimo vietų bei policijos areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma), kurios 14 punkte reglamentuota, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (Higienos normos 15 punktas).
8.2. Vadinasi, vadovaujantis minėtomis teisės aktų nuostatomis, pataisos įstaigos kamerose turi būti įrengiamas, be kita ko, naktinis apšvietimas, atitinkantis Higienos normoje nustatytas dirbtinio apšvietimo normas, o elektros jungikliai, kuriais galima valdyti naktinį apšvietimą ir elektros energijos tiekimą į kamerą, įrengiami ne kamerose, o koridoriuose, kur nuteistieji negali jų pasiekti. Vadovaujantis Lukiškių TI-K ūkio skyriaus pranešimu (b. l. 15–16) ir Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus pažyma (b. l. 17) nustatyta, kad Lukiškių TI-K kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Lukiškių TI-K kamerose įrengtas dirbtinis naktinis elektros apšvietimas yra įrengtas netinkamai ar neatitinka Higienos normos reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų apšvietimas atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus.
8.3. Atmestinas pareiškėjo teiginys, kad dėl netinkamo naktinio apšvietimo įrengimo buvo padaryta neigiamos įtakos jo sveikatai, kadangi nekokybiškas naktinis miegas sukelia ilgalaikius sveikatos sutrikimus, dėl kurių iš įkalinimo įstaigos išėjusiam asmeniui bus reikalinga ilgalaikė reabilitacija. Pažymėtina, kad pareiškėjas, išdėstydamas šiuos teiginius, neįvardino konkrečių sveikatos sutrikimų, kuriuos jis patyrė dėl nekokybiško nakties poilsio, taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad dėl jų atsiradimo kreipėsi į gydytojus, todėl šis pareiškėjo argumentas laikytinas abstrakčiu ir nesusietu su pareiškėjo asmeniui – pareiškėjas nepagrindė, kokiu būdu asmeniškai jam pasireiškė deklaruojama žala. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2018 m. kovo 23 d. iki 2018 m. balandžio 4 d. (b. l. 13–14), todėl, teismas laiko, kad per tokį trumpą laiką pareiškėjo sveikatai negalėjo kilti ilgalaikė ir sunkiai atitaisoma žala.
8.4. Kartu teismas pažymi, kad reikalavimas pataisos įstaigų gyvenamosiose kamerose įrengti naktinį apšvietimą nėra savitikslis. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą teigia, kad naktinis kamerų apšvietimas – tai viena iš priemonių, skirta pataisos įstaigose laikomų asmenų saugumui, savižudybių prevencijai bei nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti. Savo ruožtu Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime pabrėžiama, kad išjungus naktinį apšvietimą, pareigūnai negalėtų stebėti kamerose esančių asmenų ir užkirsti kelią galimų drausmės pažeidimų arba savęs žalojimo atvejų atsiradimui. Taigi, naktinis apšvietimas kamerose įrengiamas siekiant teisėtų tikslų, t. y. siekiant užtikrinti jose laikomų asmenų saugumą.
9. Pareiškėjo teigimu Lukiškių TI-K kameros nebuvo tinkamai vėdinamos, jose buvo drėgna, veisėsi parazitai, rūdijo lovos, puvo čiužiniai. Be to, ant kamerose esančių langų buvo įrengtos grotos, kurios dar labiau apsunkino oro patekimą į patalpas.
9.1. Vadovaujantis Taisyklių 16.10 punktu, kameros turi būti šildomos ir vėdinamos. Kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Higienos normos 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Higienos normos 17 punkte reglamentuota, kad laisvės atėmimo vietose turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
9.2. Iš Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešimo (b. l. 15–16) matyti, kad visose Lukiškių TI-K gyvenamosiose patalpose yra skaidraus stiklo langai, minimalus langų plotas – 0,824 kv. m. Gyvenamųjų kamerų langų angose įrengtos grotos. Minėtame pranešime taip pat pažymėta, kad Lukiškių TI-K neturi finansinių galimybių gyvenamosiose kamerose įrengti atskirą vėdinimo sistemą, todėl gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliai, per langus, kurie yra pritaikyti patalpoms vėdinti. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2018 m. balandžio 10 d. patikrinimo akte (b. l. 19–26) nustatyta, kad patikrinimo metu Lukiškių TI-K kameroje Nr. 224 lango rėmas nebuvo sulūžęs, langas užsidarė sandariai, oro judėjimo greitis kameroje siekė 0,05 m/s, ir tai atitiko Higienos normos reikalavimus.
9.3. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Lukiškių TI-K kameros gali būti tinkamai vėdinamos ir jose yra užtikrinamas teisės aktų reikalavimus atitinkantis drėgmės lygis. Savo ruožtu pareiškėjas, teigdamas, kad Lukiškių TI-K kameros nėra tinkamai vėdinamos, nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių argumentų, be kita ko, neįvardino nei kamerų, kurios negali būti vėdinamos, nei tikslių laikotarpių, kai pareiškėjas buvo laikomas šiose kamerose, nei asmenų, kurie buvo laikomi kartu su pareiškėju. Be to, pareiškėjas dėl netinkamo kamerų vėdinimo ir drėgmės lygio jose nesikreipė su skundais ar prašymais į Lukiškių TI-K administraciją (b. l. 18). Todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamo Lukiškių TI-K kamerų vedinio atmestini kaip neįrodyti.
9.4. Vertinant pareiškėjo teiginius, kad jis negalėjo tinkamai išvėdinti kameros dėl langų angose įrengtų grotų, pažymėtina, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.1 punkte reglamentuota, kad kamerose esančio lango angoje įstatomos metalinės grotos, stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Vadinasi, teisės aktai numato galimybę įrengti langų angose metalines grotas ir tai nėra vertinama kaip kamerose esančių asmenų teisių pažeidimas, todėl šie pareiškėjo argumentai taip pat atmetami.
10. Pareiškėjas pažymi, kad Lukiškių TI-K jam nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti prižiūrėtojo iškvietimo mygtuku, todėl tuo atveju, kai reikėdavo iškviesti prižiūrėtoją, jis turėjo belsti į kameros duris, o prižiūrėtojai ateidavo tik po 30 minučių.
10.1. Taisyklių 16.11 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengiama prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Teisės aktuose nėra numatyta išimtinių atvejų, kai prižiūrėtojų iškvietimo sistema kamerose gali būti neįrengiama, todėl darytina išvada, kad visose Lukiškių TI-K kamerose turi būti įrengta ir turi funkcionuoti prižiūrėtojų iškvietimo sistema.
10.2. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą teigia, kad Lukiškių TI-K kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją, tačiau suimtieji ir nuteistieji piktavališkai gadina iškvietimo mygtukus ir Lukiškių TI-K darbuotojai turi nuolat vykdyti šios sistemos remonto darbus. Atsakovės atstovas taip pat pažymi, kad visi asmenys, ginčui aktualiu laikotarpiu laikyti Lukiškių TI-K kamerose, turėjo galimybę išsikviesti nuolat priežiūros poste budintį prižiūrėtoją, kadangi, vadovaujantis teisės aktais, priežiūros postai prie kamerų ir karcerių organizuojami taip, kad budinčios pamainos priežiūros pareigūnai viename poste savo tarnybines pareigas atliktų prie 15–25 kamerų, kurios būtų išdėstytos viena šalia kitos arba viena priešais kitą, ir kuriose būtų laikoma ne daugiau kaip 100 asmenų, bei atkreipia dėmesį į tai, kad aliarmas – tai pavojų skelbiantis signalas, kuriuo verta naudotis tik tais atvejais, kai iškyla realus pavojus gyvybei, sveikatai arba turtui. Tuo tarpu pareiškėjas skunde neįvardino nei kamerų, kuriose nebuvo įrengti / neveikė prižiūrėtojų iškvietimo mygtukai, nei laikotarpių, kai jis susidurdavo su šia problema. Pareiškėjo skunde taip pat neišdėstė ir argumentų, pagrindžiančių, kad jis realiai turėjo poreikį pasinaudoti prižiūrėtojų iškvietimo sistema, ir dėl šios sistemos trūkumų (dėl to, kad sistema kameroje nebuvo įrengta arba neveikė) jis negalėjo iškviesti pagalbą, neįvardino konkrečių atvejų, kai jam dėl tokio trūkumo buvo kilę problemų, nepagrindė, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą. Kitaip tariant, pareiškėjas apsiribojo tik deklaratyvių teiginių išdėstymų, nesusiedamas jų su savo faktine padėtimi, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teisės šiuo aspektu nebuvo pažeidžiamos.
10.3. Kartu teismas laiko neįrodytais ir pareiškėjo argumentus, kad Lukiškių TI-K pareigūnai ateidavo į kamerą tik praėjus 30 minučių po iškvietimo ir reikšdavo nepasitenkinimą dėl jų sutrukdymo, kadangi pareiškėjas taip pat visiškai nedetalizavo ir šių argumentų (pareiškėjas nepaaiškino, kada ir dėl kokių priežasčių kvietė pareigūnus, neįvardino, kokie konkretūs pareigūnai atėjo pavėlavę, buvo nemandagūs, savo elgesiu demonstravo nepasitenkinimą dėl jų iškvietimo), be to, pareiškėjas dėl netinkamo Lukiškių TI-K pareigūnų darbo nesikreipė į Lukiškių TI-K administraciją (b. l. 18).
11. Pareiškėjo teigimu Lukiškių TI-K kameros nebuvo tinkamai aprūpintos baldais ir reikiamu inventoriumi – jose nebuvo veidrodžių.
11.1. Pataisos įstaigos yra aprūpinamos baldais vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – Aprūpinimo normos). Aprūpinimo normų 9 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turi būti sanitarinis mazgas, metalinė lova, spintelė, stalas, suolas, kėdė arba taburetė, maisto produktų spintelė arba lentyna, viršutinių drabužių pakaba, šiukšlių dėžė, valymo inventorius, veidrodis, elektros virdulys. Vadinasi, Aprūpinimo normose reglamentuota, kad visose kalėjimų kamerose turi būti įrengiami veidrodžiai.
11.2. Vadovaujantis Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešimu (b. l. 15–16) nustatyta, kad visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengti veidrodžiai, kurie, kaip ir kiti baldai bei inventorius, dėl kamerose laikomų suimtųjų ir nuteistųjų piktavališkų veiksmų neretai būna niokojami. Sugadinta ir neveikianti įranga ir baldai yra tvarkomi ir keičiami. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą pažymėjo, kad gyvenamosiose kamerose esantys veidrodžiai yra įklijuojami tarp glazūruotų plytelių jiems skirtose vietose. Taigi, iš pateiktų duomenų matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose yra įrengti veidrodžiai, o pareiškėjas, teigdamas, kad kameroje, kurioje jis buvo laikomas, nebuvo veidrodžio, neišdėstė jokių aplinkybių, pagrindžiančių šį teiginį. Pareiškėjas taip pat nesikreipė į Lukiškių TI-K administraciją dėl šio kameros trūkumo (b. l. 18). Esant tokioms aplinkybėms, teismas atmeta kaip neįrodytus pareiškėjo argumentus dėl veidrodžio Lukiškių TI-K kamerose nebuvimo.
12. Pareiškėjo vertinimu, atsakovė pažeidė jo teises, neužtikrindama jam galimybės tinkamai skalbti drabužius – drabužiai Lukiškių TI-K skalbykloje yra skalbiami tik vieną kartą per savaitę, o kamerose nėra šilto vandens ir drabužių džiovinimui skirtos vietos.
12.1. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 107 punktu, ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą paaiškino, kad įstaigos suteikta patalynė, asmeninė patalynė ir asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartą per savaitę. Asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslauga nuteistieji gali pasinaudoti tuo atveju, jeigu jų asmeninėse sąskaitose yra pakankamas pinigų likutis sumokėti už suteiktą paslaugą. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1-151, suimtieji ir nuteistieji, neturintys asmeninėje sąskaitoje pinigų, gali išskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių nemokamai ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį, o švarkus, striukes ar paltus – vieną kartą per sezoną. Taigi, pareiškėjui buvo sudarytos galimybės nemokamai išskalbti patalynę ir apatinius drabužius, taip pat vieną kartą per mėnesį ir viršutinius drabužius, be to, pareiškėjas galėjo išskalbti viršutinius drabužius dažniau, sumokėdamas už šias paslaugas, o pareiškėjo sąskaitoje ginčui aktualiu laikotarpiu buvo pinigų (b. l. 28), todėl darytina išvada, kad pareiškėjo teisės šiuo aspektu nebuvo pažeidžiamos.
12.2. Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad jo teisės buvo pažeidžiamos dėl to, kad kameroje jis galėjo skalbtis drabužius tik šaltu vandeniu ir neturėjo kur juos išsidžiovinti. Vadovaujantis Higienos normos 18 punktu, karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas. Vadinasi, teisės aktuose nėra nustatytas reikalavimas įrengti karšto vandens tiekimą į kameras. Savo ruožtu pirmiau minėtų Aprūpinimo normų, nustatančių kalėjimų kamerų aprūpinimo baldais reikalavimus, nuostatose nėra numatyta, kad kamerose turi būti įrengiamos drabužių džiovyklos. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad Lukiškių TI-K, neužtikrindama karšto vandens tiekimo į kameras ir neįrengdama jose drabužių džiovinimui skirtų vietų, nepažeidė teisės aktų nuostatų.
13. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo skundo bei atsakovės atstovo atsiliepimo į skundą argumentus, daro išvadą, kad byloje nėra nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai pareiškėjo atžvilgiu. Nenustačius CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, kilimo sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo Ž. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.