- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-26
- Bylos Nr.
- 2A-49-516/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė (pran.), Neringa Švedienė, Petras Jaržemskis
- Ieškovas
- L. Š.
- Atsakovas
- J. M.
- Kategorijos
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovei L. Š.
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 17 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovei J. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė L. Š. 2009-01-16 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės J. M. 10000 Lt skolos, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo pareikalavimo grąžinti skolą įteikimo (2008-12-17) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė paaiškino, kad 2008-01-03 su atsakove J. M. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią paskolino jai 10000 litų, pervesdama minėtas pinigines lėšas į jos asmeninę sąskaitą, esančią AB banke „Hansabankas“. Atsakovė įsipareigojo paskolintą sumą grąžinti iki 2008-09-01, tačiau paskolintos sumos negrąžino, į žodinius bei rašytinius įspėjimus geruoju apmokėti skolą nereagavo. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovė, gavusi ieškovės 2008-11-14 pranešimą dėl paskolos grąžinimo, privalėjo iki 2008-12-15 grąžinti 10000 Lt sumą, tačiau jų negrąžino.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 17 sprendimu ieškovės ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovės J. M. ieškovei L. Š. 10000 litų skolos, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2008-12-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 982,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas taip pat panaikino Vilniaus rajono apylinkės 2008-12-18 teismo įsakymą dėl 10000 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų ir 425 Lt bylinėjimosi išlaidų iš skolininkės J. M. priteisimo kreditorei L. Š. , 6,65 Lt pašto išlaidų valstybei.
Teismas konstatavo, kad byloje esantis rašytinis įrodymas patvirtina, jog ieškovė įrodė pinigų perdavimo atsakovei faktą. Atsakovė neginčija, jog tai buvusi paskola, tačiau nurodė, kad pinigai skolinti ne jos, o jos sugyventinio V. B. poreikiams tenkinti.
Įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, kad skolinami pinigai buvo perduoti atsakovei, šalių paaiškinimus, liudytojos J. B. parodymus apie atsakovės elgesį po sandorio sudarymo, V. B. parodymus, atliekant ikiteisminį tyrimą, teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė, jog paskolos sutartis buvo sudaryta su atsakove J. M. . Kadangi atsakovė 10000 Lt paskolos sumos ieškovei nurodytu terminu negrąžino, teismas pripažino, kad prievolės pagal 2008-01-03 paskolos sutartį, atsakovė J. M. neįvykdė, todėl ieškinys turi būti tenkintinas ir iš atsakovės ieškovei priteistina 10000 Lt negrąžintos paskolos.
Apeliaciniu skundu atsakovė J. M. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 17 d. sprendimą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės ieškinį atmesti.
pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad paskolos santykiai, paskolos sutartis buvo sudaryta ieškovės ir atsakovės. Apeliantės teigimu, jokios paskolos sutarties, jokio skolos raštelio ar kito dokumento, kurio pagrindu ieškovė gali teigti, kad paskolino atsakovei 10 000 Lt atsakovė nepasirašė. Be to, apie šios sumos grąžinimą, kitas sąlygas apeliantė nesitarė su ieškove. Apeliantė taip pat pažymi, kad mokėjimo nurodyme Nr. 353 mokėjimo paskirtis nurodyta „Pervedimas“, o ne „Paskola“, tai tik patvirtina, kad pinigai į atsakovės sąskaitą buvo perversti ne atsakovei asmeniškai, o V. B. ;teigia, kad dėl pinigų perdavimo, sumos, pinigų perdavimo sąlygų ieškovė tarėsi su atsakovės sugyventiniu V. B. . Apeliantė pabrėžia, kad atsakovė ir V. B. nėra sudarę santuokos. Atsakovės banko sąskaita buvo panaudota tik tam, kad įvyktų pinigų perdavimas ioš ieškovės V. B. ;pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovės parodymų ikiteisminio tyrimo metu. Teigia, kad Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros 2008-08-14 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, 2008-06-11 liudytojo apklausos protokole yra duomenys, kad apklausta liudytoja L. Š. nurodė, kad 10 000 Lt sumą paskolino sugyventinio draugui V. B. . apie tai, kad pinigus paskolino būtent V. B. byloja jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, teismo posėdyje;nurodo, kad 2008-11-14 ieškovė išsiuntė atsakovei ir V. B. įspėjimą, nustatydama šiems asmenims terminą iki 2008-12-15 pervesti jai 10 000 Lt paskolos sumą. Apeliantės teigimu, šis ieškovės veiksmas byloja apie tai, kad pinigus ji paskolino ir V. B. , kuris teismo procese dalyvavo tik kaip liudytojas, o ne atsakovas ar bendraatsakovis.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą gauta nebuvo.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Kadangi apeliacinės instancijos teismas turi pareigą patikrinti, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes dėl paskolos sutarties sudarymo bei byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad V. B. , kuris, apeliantės tvirtinimu, buvo paskolos teisinių santykių subjektu, turėjo būti įtrauktas dalyvaujančiu byloje asmeniu, o jo neįtraukimas dalyvauti byloje, sudaro pagrindą konstatuoti esant absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, numatytą Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 d. 2 p..
Į bylą yra pateiktas ieškovės L. Š. raštas, kuriuo ji ragina grąžinti 10 000 Lt skolą ne tik atsakovę J. M. , bet ir V. B. , kuris pagal bylos duomenis, pinigų perdavimo atsakovei metu buvo atsakovės sugyventinis ir taip pat dalyvavo derybose dėl paskolos suteikimo. V. B. buvo apklaustas teismo posėdžio metu kaip liudytojas ir tvirtino, kad ginčo dalyką byloje sudarančią pinigų sumą skolinosi iš ieškovės jis asmeniškai (b.l. 55, antra pusė).
Civilinio proceso kodekso 13 straipsnyje yra įtvirtintas dispozityvumo principas, reiškiantis, kad šalys ir kiti proceso dalyviai turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, todėl būtent ieškovas, reikšdamas ieškinį, pasirenka subjektą, kuriam jis adresuoja savo materialinius teisnius reikalavimus, šiuo atveju- dėl skolos grąžinimo. Ieškovė tokiu subjektu pasirinko atsakovę J. M. ir teismas šį ieškovės pasirinkimą gali įtakoti tik procesinių priemonių, numatytų Civilinio proceso kodekso 45 str., pagalba, t.y. teismas pats negali pakeisti byloje nei ieškovo, nei atsakovo, o gali tik pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu ir tik tuo atveju, jeigu ieškovas sutinka. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ši procedūra taikytina tuo atveju, kai teismas bylos nagrinėjimo metu nustato, kad reikalavimai pareikšti ne tam asmeniui, t.y. tokiu atveju turi būti akivaizdu, kad atsakovas yra netinkamas. Nagrinėjamoje byloje pagal joje nustatytas aplinkybes negalima kategoriškai spręsti dėl atsakovės netinkamumo, nes byloje yra akivaizdūs rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina, kad ieškovė 10 000 Lt sumą pervedė į atsakovės sąskaitą, todėl ji turi teisinį pagrindą reikšti reikalavimą, kad būtent atsakovė, gavusi iš jos pinigus, juos ir grąžintų.
Civilinio proceso kodekso 266 str. yra įtvirtintas imperatyvus draudimas teismui spręsti klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, todėl toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų, pripažįstamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Nagrinėjamoje byloje teismas sprendime nors ir netiesiogiai, bet pasisakė dėl V. B. teisių ir pareigų ieškovės bei atsakovės atžvilgiu. Būtent, teismas šį asmenį apklausė liudytoju, siekdamas nustatyti faktines bylos aplinkybes, taip pat, sprendime buvo aptarti jo parodymai teisme bei duoti atliekant ikiteisminį tyrimą pagal ieškovės pareiškimą, ir nurodyta, kad labiau atitinka tiesą jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, o ne teisme, taip pat, kad tam tikri atsakovės argumentai dėl V. B. vaidmens gaunant pinigus neturi reikšmės šalių teisinių santykių kvalifikavimui. Taigi, teismas iš esmės sprendime pasisakė, kad V. B. dalyvavo pinigų gavimo santykyje, tačiau jo dalyvavimo pobūdis buvo įvertintas kaip nereikšmingas kvalifikuojant ieškovės ir atsakovė teisinį santykį, vadinasi, dėl šio asmens teisių ir pareigų teismo sprendime buvo pasisakyta ir tai prieštarauja Civilinio proceso kodekso 266 str. įtvirtintam draudimui. Civilinio proceso kodekso 47 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, kurio teisėms arba pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, gali būti įtrauktas dalyvauti byloje ir teismo iniciatyva, todėl netgi toje situacijoje, kai ieškovas nereiškia reikalavimo šiam asmeniui ir nei viena iš šalių neprašo įtraukti jį dalyvauti byloje, teismas, bylos nagrinėjimo eigoje matydamas, kad sprendime neišvengiamai turės pasisakyti dėl nedalyvaujančio byloje asmens teisių ar pareigų bet kurios iš ginčo šalių atžvilgiu, turi tokį asmenį įtraukti į bylą savo iniciatyva.
Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklostę paskolos teisniai santykiai, nes paskolos sutartis, skolos raštelis ar kitas dokumentas šalių nebuvo surašytas, atsakovės nebuvo pasirašytas, apie šios sumos grąžinimą, kitas sąlygas atsakovė su ieškove nesitarė. Apeliantės manymu, aplinkybę, kad pinigai į atsakovės sąskaitą buvo perversti ne atsakovei asmeniškai, o V. B. , patvirtina ir mokėjimo nurodyme suformuluota mokėjimo paskirtis: ji nurodyta „Pervedimas“, o ne „Paskola“. Taigi, atsakovė siekia įrodyti, kad jos banko sąskaita buvo panaudota tik tam, kad įvyktų pinigų perdavimas iš ieškovės V. B. bankinio pavedimo būdu, o ne grynaisiais pinigais. Kitaip tariant, atsakovė, nors ir neįvardija teisinių santykių, susiklosčiusių tarp jos ir ieškovės, pobūdžio, įrodinėja, kad šie santykiai iš esmės tebuvo tarpininkavimas perduodant ieškovės skolinamus pinigus per atsakovės sąskaitą apeliantės nurodomam asmeniui V. B. . Vertinant šių atsakovės nurodomų aplinkybių tikrumą, jų įtaką teisinių santykių tarp ieškovės ir atsakovės kvalifikavimui, neišvengiamai turi būti svarstomas bei vertinamas V. B. vaidmuo pinigų gavimo procese, todėl sprendimo priėmimas, šiam asmeniu nesant byloje dalyvaujančiu asmeniu, pažeidžia paminėtus Civilinio proceso kodekso 47, 266 str. reikalavimus ir dėl šios priežasties teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 d. 2 p., 327 str. 1 d. 1 p., 326 str. 1 d. 4 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.