- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-24
- Bylos Nr.
- I-4067-257/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01011-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- Sauliui Velečkai, S. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
- Kategorijos
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. V. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu, kuriuo prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas S. V. skunde (b. l. 38 – 45) nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje sutuoktiniams S. V. ir jo žmonai M. B.-V. buvo suteiktas 2017 m. gruodžio 29–30 d. leidimas ilgalaikiam pasimatymui. Nurodė, kad pareiškėjo sutuoktinė 2017 m. gruodžio 15 d. telefonu registravosi dėl ilgalaikio pasimatymo su vyru S. V. Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2017 m. gruodžio 29 – 30 d. Atvykusi iš Vilniaus 2017 m. gruodžio 29 d. pateikė raštišką prašymą dėl ilgalaikio pasimatymo ir buvo įleista į Šiaulių tardymo izoliatorių 9.00 val. su savo vyru suimtuoju S. V. į ilgalaikio pasimatymo kambarį Nr. 1. Nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija jokių pretenzijų ir perspėjimų iki sutuoktinių susitikimo dėl ilgalaikio pasimatymo ir jo tvarkos pažeidimo nepareiškė. Ilgalaikio pasimatymo metu apie 15.00 val. pareigūnas pranešė, kad pasimatymas nutraukiamas. Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija nutraukė ilgalaikį pasimatymą dėl pareiškėjui S. V. 2017 m. lapkričio 24 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje direktoriaus nutarimu Nr. NB-550 skirtos nuobaudos dėl neteisėtai turėtų tabako gaminių, kurie buvo aptikti kratos metu, atvykus iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus dėl sunkios sveikatos būklės. Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsakingi už pasimatymus pareigūnai nustatė, kad suimtasis S. V. turi galiojančią nuobaudą, tuo metu, kai ilgalaikis pasimatymas jau vyko ir beveik buvo įpusėjęs jo laikas. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija nustato, kad šeima yra visuomenės pagrindas (38 straipsnio 1 dalis) ir ją gina, saugo bei globoja (38 straipsnio 2 dalis). Taigi prioritetas turi būti skiriamas šeimos išsaugojimui. Suteikta teisė susitikti sutuoktiniams ir jiems susitikus, pilna apimtimi, jei nebuvo pažeidinėjama tuo metu nustatyta pasimatymų tvarka, turėjo būti įvykdyta. Pareiškėjas pabrėžia, kad pasimatymas suteiktas ir vyko su Šiaulių tardymo izoliatoriaus personalo ir direktoriaus žinia pasirašytinai, todėl jo nutraukimas vertinamas kaip kompetencijos viršijimas, nežmoniškas elgesys ir orumo bei garbės pažeminimas, ko pasėkoje abu sutuoktiniai patyrė psichologines ir fizines traumas ir kas atsiliepė naujagimiui, nes motina M. B.-V buvo maitinanti motina, o nuo minėto incidento patirto streso prarado pieną. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 6 ir 7 dalis, kuriose aptariamos aplinkybės, kam gali būti suteikiama teisė į pasimatymą. Iš konteksto ir vadovaujantis logiškumo principu išplaukia, kad tiems suimtiesiems, kurie neturi galiojančių nuobaudų, paskirtų už padarytus pasimatymų tvarkos pažeidimus, suteikiama teisė į pasimatymą. Todėl pareiškėjas pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnis apskritai apibrėžia suimtųjų teises pasimatyti su savo artimaisiais, todėl visas kontekstas ir nuostatuose nurodomos aplinkybės yra sietinos išskirtinai tik su reglamentuota pasimatymu tvarka. Iš to seka, kad suimtajam baustam už kitus pažeidimus, kurie nesusiję su pasimatymų tvarkos pažeidimais, negali būti atimama teisė matytis su savo artimaisiais. Minėtą sąlygą patvirtina ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 36 straipsnio 2 dalis, kuri numato, kad skiriant nuobaudas atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į suimtojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Iš to seka, kad paskirtos nuobaudos sunkumas turi atitikti suimtojo padarytą pažeidimą. Šiuo konkrečiu atveju, pažeidimas dėl tabako turėjimo vietoje, kurioje draudžiamas jo vartojimas, tačiau nėra uždrausta tabako prekyba, pasiaiškinime suimtasis nurodė, kad suprato padaręs pažeidimą ir gailėjosi, negali pagal savo pobūdį daryti įtakos suimtojo pasimatymams su savo artimaisiais, nes šeimos teises gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, todėl pagal sunkumą ir pobūdį nėra tapatūs. Pareiškėjas nurodo, kad tą pačią dieną, t. y. 2017 m. gruodžio 29 d. pasimatymų kambaryje Nr. 2 kitas suimtasis D. T., kuriam tai pat buvo paskirta nuobauda laisvai išbuvo iki galo jam suteiktame ilgalaikiame pasimatyme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, kuri reglamentuoja asmenų teisinės padėties nuostatas ir nustato laisvių bei teisių apribojimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, kurio 6 straipsnis draudžia bet kokio pobūdžio diskriminaciją ir privilegijų teikimą. Todėl pareiškėjas mano, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus personalas skirtingai taiko įstatymo nuostatas ir vienus suimtuosius, šiuo atveju suimtąjį S. V. išskyrė iš kitų suimtųjų, taip pabloginant jo suėmimo sąlygas, trukdant matytis su savo artimiausiais šeimos nariais. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nuteistiesiems, kurie yra pripažinti teisės pažeidėjais yra sudaromos geresnės sąlygos matytis su savo artimaisiais, negu suimtiesiems, kurie nėra pripažinti įvykdę nusikalstamą veiką. Suimtasis dar nenuteistas, o suvaržymai, atžvilgiu teisės matytis su savo artimaisiais, yra sunkesni. Suimtajam, kuris turi galiojančią nuobaudą už bet kokį pažeidimą yra ribojama teisė matytis su savo artimaisiais, o nuteistajam tokia teisė ribojama tik už pažeidimus padarytus pasimatymo nustatytai tvarkai, t. y. nuteistasis turi teisę matytis su savo artimaisiais, net turint galiojančias nuobaudas už kitus pažeidimus nesusijusius su pasimatymo tvarka. Pareiškėjas skunde atkreipė dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimą Varnas prieš Lietuvą, kuriame nurodyta, kad tokie apribojimai kaip pasimatymų su šeimos nariais skaičiaus ribojimas, stebėjimas šių pasimatymu metu ir, jei tai pateisinama dėl nusikaltimo pobūdžio, specialaus kalinimo režimo taikymas suimtiesiems arba speciali pasimatymų tvarkia reiškia įsikišimą į 8 straipsniu saugomas teises, tačiau savaime nereiškia šios nuostatos pažeidimo. Kaip šiuo pareiškėjo atveju, tabako turėjimas neleistinoje vietoje, atėmė konstitucinę teisę matytis pareiškėjui su savo šeimos artimiausiu nariu. Be to, abu šeimos nariai buvo pažeminti, su jais pasielgta nežmoniškai dėl ko abu sutuoktiniai patyrė stresą, sutuoktinė būdama maitinanti motina prarado pieną, taigi, šeimai padaryta nepataisoma žala dėl ko nukentėjo ir šeimos vaikas (kūdikis). Pareiškėjas nurodo, kad nustačius nacionalinės teisės ir tarptautinės teisės normų pažeidimus, atsižvelgiant į tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu buvo ribojama pareiškėjo (sutuoktinių) teisė prieš jo paties valią ir pažeidžiant įstatymus, palaikyti ryšius su sutuoktine, nėra jokių abejonių, kad pareiškėjas patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus ir pažeminimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų užtikrinta jo teisė į ilgalaikį pasimatymą su sutuoktine buvusį Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Pareiškėjas nurodo neturtinės žalos atsiradimo faktą, patirdamas psichologinius ir moralinius sukrėtimus, dėl šių atsakovo veiksmų patyrė didelius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, nervinę įtampą ir stresą, nesutarimus su mylimu žmogumi, svarbiausiai nukentėjo pareiškėjo vaikas, nes prarado galimybę būti maitinamas natūraliu motinos pienu, atsirado nepilnavertiškumo kompleksas, apatiškas požiūris į aplinką, to pasėkoje patyrė didžiulę negrįžtamąją moralinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į skundą (b. l. 64–66) nurodė, kad su pareiškėjo pateiktu skundu nesutinka ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 6 dalį pasimatymą tardymo izoliatoriaus direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas gali suteikti galiojančių nuobaudų neturinčiam suimtajam. Nurodo, kad aktualios redakcijos Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 63 punkte įtvirtinta, kad asmuo, atvykęs pasimatyti su suimtuoju, tardymo izoliatoriaus siuntinių, perdavimų ir smulkiųjų paketų priėmimo biure pateikia rašytini prašymą, dėl pasimatymo suteikimo. Tardymo izoliatoriaus darbuotojas, įsitikinę, kad pateikti dokumentai yra pagrindas suteikti pasimatymą, apie tai informuoja tardymo izoliatoriaus direktorių arba jo įgaliotą pareigūną. Rašytinis prašymas su rezoliucija dėl pasimatymo suteikimo perduodamas tardymo izoliatoriaus darbuotojui, atsakingam už pasimatymo vykdymą. Atsakovės atstovas nurodo, kad pareiškėjo sutuoktinei M. B.-V. registruojantis ilgalaikiam pasimatymui su Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomu suimtuoju S. V., buvo tikrinti suimtiesiems (nuteistiesiems) skirtų nuobaudų registre esantys duomenys, o neaptikus duomenų apie S. V. turimas galiojančias nuobaudas, M. B.-V. buvo užregistruota 2017 m. gruodžio 29 d. pasimatymui. 2017m. gruodžio 29 d. 9.00 val. pareiškėjo sutuoktinei atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių, įstaiga informacijos apie Laisvės atėmimo vietų ligoninėje paskirtą nuobaudą Š. V. neturėjo (nuobauda nebuvo įtraukta į elektroninį nuobaudų registrą). Kadangi kitą dieną pasimatymams buvo užsiregistravę kiti asmenys, o palatų skirtų ilgalaikiams pasimatymams nėra daug, siekiant taupyti M. B.-V. ir S. V. pasimatymo laiką, sutuoktiniai buvo įleisti į ilgalaikio pasimatymo patalpas, o M. B.-V. prašymas leisti pasimatyti buvo perduotas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui rezoliucijos užrašymui. Apie 14.00 val. prašymas leisti pasimatyti buvo grąžintas pasimatymus vykdantiems pareigūnams su rezoliucija „leisti pasimatyti iki 1 paros, jei neturi galiojančių nuobaudų“, o pasimatymus vykdantys pareigūnai papildomai buvo informuoti, kad S. V. turi galiojančią nuobaudą. Patikrinus šią informaciją ir papildomai peržiūrėjus S. V. asmens bylą buvo nustatyta, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2017 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. NB-550, S. V. skirta nuobauda. Atsižvelgiant į tai, M. B.-V. ir S. V. apie 14.00 val. buvo žodžiu informuoti, kad leidimas pasimatyti iki 1 paros jiems suteiktas nebus. Papildomai pažymėjo, kad į pasimatymą įleidžiami asmenys yra supažindinami su pasimatymų tvarka kiekvieną kartą prieš prasidedant pasimatymui. Šiuo atveju atsakovas daro prielaidą, kad suimtasis S. V. žinodamas apie jam paskirtą nuobaudą piktnaudžiavo susidariusia situacija bei nutylėjo apie turimą nuobaudą, taip tikėjosi pasinaudoti jam nepriklausančia teise į ilgalaikius pasimatymus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo S. V. skundas atmestinas.
Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti 1 000 eurų neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl 2017 m. gruodžio 29 d. vykusio ilgalaikio pasimatymo tarp suimtojo S. V. ir sutuoktinės M. B.-V. neteisėto nutraukimo.
Ginčo teisinius santykius, susijusius su ilgalaikių pasimatymų skyrimu suimtiesiems reglamentuoja Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 „Dėl tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklės.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems yra taikomi skirtingi įstatymai. Suimtiesiems – Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo kodeksas, nuteistiesiems – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnis reglamentuoja nuteistajam pasimatymo teisę su artimaisiais, kuriame aiškiai yra apibrėžta, kad pasimatymų draudimas yra galimas tik tuomet, kai yra pažeidžiamos pasimatymo tvarkos nustatytos taisyklės. Suimtajam, kuris turi galiojančią nuobaudą už bet kokį pažeidimą yra ribojama teisė matytis su savo artimaisiais, o nuteistajam – tokia teisė ribojama, tik už pažeidimus padarytus pasimatymo nustatytai tvarka. Dėl to teigia, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija netinkamai aiškindama Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymą suimtųjų teisę matytis su savo artimaisiais, sukelia diskriminaciją tarp asmenų, turinčių suimtųjų ir nuteistųjų statusus.
Šiuo konkrečiu atveju, teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes ir kilusio ginčo pobūdį, nekyla abejonių dėl Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme reglamentuotos pasimatymų tvarkos. Atsižvelgiant į tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas S. V. turėjo suimtojo statusą, ginčui išspręsti aktualus Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatorius skirtingai taiko įstatymo nuostatas ir vienus suimtuosius, šiuo atveju suimtąjį S. V. išskyrė iš kitų suimtųjų, taip pabloginant jo suėmimo sąlygas, trukdant matytis su savo artimiausiais šeimos nariais. Tai pagrįsti pateikė suimtajam D. T. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 25/04-1480 skirtą nuobaudą bei 2018 m. vasario 2 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus raštą Nr. 17/01-160 „Dėl prašymo nagrinėjimo“, kuriame nurodyta, kad suimtajam 2017 m. gruodžio 29 d. buvo suteiktas ilgalaikis pasimatymas. Teismas nurodo, kad pareiškėjas S. V. skunde nekelia reikalavimo pripažinti, kad jo suėmimo sąlygos būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo pablogintos, o taip pat neprašo pripažinti, kad suimtasis S. V. Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo diskriminuojamas, todėl teismas nevertina aukščiau minėtų pareiškėjo pateiktų dokumentų, nes jie yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui S. V. 2017 m. lapkričio 24 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus nutarimu Nr. NB-550 „Dėl suimtojo nubaudimo“ paskirta teisės apsipirkti parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimo 2 savaitėms nuobauda (b. l. 120). 2017 m. gruodžio 4 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninė raštu Nr. S-5749 „Dėl dokumentų persiuntimo“ persiuntė Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus nutarimą dėl nuobaudos skyrimo (b. l. 77). Rašte prašoma nuteistąjį (suimtąjį) supažindinti su nutarimu, dokumentinę medžiagą pridėti prie nuteistojo (suimtojo) asmens bylos, duomenis apie nuobaudą suvesti į PRISONIS informacinę sistemą bei užtikrinti nuobaudos vykdymą teisė aktų nustatyta tvarka. Minėtas raštas Šiaulių tardymo izoliatoriuje gautas ir užregistruotas 2017 m. gruodžio 7 d. (Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017 m. gruodžio 7 d. gavimo žyma Nr. 11/01-22302) (b. l. 77). 2018 m. sausio 17 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus pažymoje Nr. 61/04-116 „Dėl S. V.“ nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 11 d., pirmadienį, suimtasis buvo supažindintas su Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus skirta nuobauda ir tą pačia dieną, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 34 straipsnio 5 dalies nuostatų, pradėtas vykdyti Šiaulių tardymo izoliatoriuje (b. l. 78). Pareiškėjo S. V. žmona M. B.-V. 2017 m. gruodžio 29 d. pateikė prašymą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui pasimatyti su suimtuoju S. V.. Prašymas vizuotas, nurodant „Jei neturi galiojančių nuobaudų“. Prašymo apačioje nurodyta, kad pareiškėjas turi galiojančią drausminę nuobaudą. Suimtojo pasimatymų, gautų pašto, perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų apskaitos kortelės 147 eilutėje nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 29 d. įvyko pasimatymas su žmona M. B.-V. Skiltyje „Pasimatymo rūšis“ nurodyta „ilg.“, o skiltyje „Pasimatymo trukmė (paros, valandos, minutės)“ iki 23 val. (b. l. 98). Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. balandžio 13 d. raštu Nr. 1S-1328 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad išnagrinėjo 2018 m. kovo 1 d. skundą dėl S. V. ir M. B.-V. suteikto, o vėliau nutraukto ilgalaikio pasimatymo. Nurodė, kad dėl tarnybinėje dokumentacijoje įsivėlusios klaidos, galiojančią nuobaudą turinčiam S. V. buvo suteiktas jam nepriklausantis ilgalaikis pasimatymas. Minėtu raštu Šiaulių tardymo izoliatorius buvo prašytas imtis atitinkamų priemonių, kad ateityje būtų užtikrinta tinkama pasimatymų suteikimo kontrolė ir išvengta panašių incidentų (b. l. 74).
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 „Dėl tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) XI skyrius reglamentuoja suimtųjų pasimatymus su giminaičiais ir kitais asmenimis. Taisyklių 62 punkte numatyta, kad asmenys, norintys pasimatyti su suimtuoju, registruojami tardymo izoliatoriaus direktoriaus nustatyta tvarka. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1-01-310 „Dėl asmenų, norinčių pasimatyti su Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomais suimtaisiais ir nuteistaisiais registracijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Asmenų, norinčių pasimatyti su Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomais suimtaisiais ir nuteistaisiais registracijos tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašo) 8 punkte numatyta, kad biuro darbuotojas, gavęs lankytojo prašymą dėl pasimatymo suteikimo su suimtuoju (nuteistuoju) nustato, ar suimtasis (nuteistasis) turi teisę gauti prašomos rūšies pasimatymą, patikrina prašyme nurodytą informaciją ir įvertina ar prašomas pasimatymas galės įvykti prašyme nurodytą dieną ir laiku, bei informuoja lankytoją (turint lankytojo kontaktus) arba suimtąjį (nuteistąjį) turintį galimybę pranešti jį aplankyti norinčiam lankytojui apie priimtą sprendimą suteikti (nesuteikti) pasimatymą.
Aprašo 11 punkte numatyta, kad be kitų numatytų registrų lankytojus į ilgalaikius pasimatymus su fiziniu kontaktu registruoja Ilgalaikių pasimatymų su fiziniu kontaktu registracijose žurnale. Iš suimtojo pasimatymų, gautų pašto, perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų apskaitos kortelės matyti, kad pareiškėjo sutuoktinei 2017 m. gruodžio 29 d. buvo suteiktas ilgalaikis iki 23 valandų trunkantis pasimatymas.
Atsižvelgiant į tai, kad tiek pareiškėjo S. V. skunde, tiek atsakovės atstovo atsiliepime nurodytos aplinkybės sutampa, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo S. V. sutuoktinė M. B.-V. į Šiaulių tardymo izoliatorių atvyko 2017 m. gruodžio 29 d. 9.00 val., sutuoktiniai buvo įleisti į ilgalaikio pasimatymo patalpas, o pareiškėjo sutuoktinės M. B.-V. prašymas leisti pasimatyti buvo perduotas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui rezoliucijos užrašymui. Apie 14.00 val. prašymas leisti pasimatyti buvo grąžintas pasimatymus vykdantiems pareigūnams su viza „jei neturi galiojančių nuobaudų“. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 22 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad pasimatymą tardymo izoliatoriaus direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas gali suteikti galiojančių nuobaudų neturinčiam suimtajam. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pasimatymus vykdantys pareigūnai, nesilaikydami SVĮ, Taisyklių nuostatų ilgalaikį pasimatymą sutuoktiniams suteikė anksčiau nei įstaigos direktorius vizavo minėtą prašymą.
SVĮ 22 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad pasimatymas, kurio metu pažeidžiama pasimatymų tvarka, nedelsiant nutraukiamas, o pasimatymų tvarka yra nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse (8 dalis). Taisyklių 66 punkte numatyta, kad asmenis, atvykusius į pasimatymą, pasimatymų biuro darbuotojas pasirašytinai rašytiniame prašyme suteikti pasimatymą informuoja apie atvejus, kada gali būti nutraukiamas pasimatymas.
Atmetamas atsakovės atstovo argumentas kaip nepagrįstas, kuriame nurodyta, kad į pasimatymą įleidžiami asmenys yra supažindinami su pasimatymų tvarka kiekvieną kartą prieš prasidedant pasimatymui, todėl daro prielaidą, kad suimtasis S. V. žinodamas apie jam paskirtą nuobaudą piktnaudžiavo susidariusia situacija bei nutylėjo apie turimą nuobaudą, taip tikėjosi pasinaudoti jam nepriklausančia teise į ilgalaikius pasimatymus. Atsakovės atstovas nepateikė duomenų, kad pareiškėjas S. V. 2017 m. gruodžio 29 d. prieš įvykstant pasimatymui buvo supažindintas su pasimatymų tvarka, todėl nėra pagrindo šį atsakovės atstovo argumentą laikyti pagrįstu. Į bylą pateiktame prašyme leisti pasimatyti su sutuoktiniu numatytomis pareigomis supažindinta tik pareiškėjo sutuoktinė M. B.-V.
Atsakovės atstovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus, pateiktame 2017 m. gruodžio 29 d. pareiškėjo sutuoktinės M. B.-V. prašyme matyti, kad pasimatymų metu asmenys privalo laikytis Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) – pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis patalpų eksploatavimo tvarkos apraše nustatytų reikalavimų, draudimų, t. y.: 1) rūkyti pasimatymų patalpose; 2) triukšmauti šiukšlinti, vartoti žargoną, necenzūrinius žodžius; 3) vartoti narkotines, psichotropines ir kitas psichiką veikiančias medžiagas, be gydytojo leidimo turėti ir vartoti medikamentus; 4) gadinti, laužyti, savavališkai keisti ar išnešti iš pasimatymų patalpos bet kokį inventorių; 5) savavališkai keisti suteiktą pasimatymo patalpą; 6) naudoti fizinį ir psichinį smurtą prieš kitus asmenis; 7) demonstruoti nepadorų elgesį, įžeidinėti ir žeminti įstaigos administracijos darbuotojų ar kitų pasimatyme dalyvaujančių lankytojų garbę ir orumą; 8) pasimatymo metu asmenims atvykusiems į pasimatymą ir suimtiesiems (nuteistiesiems) draudžiama perduoti vieni kitiems bet kokius daiktus. Aprašo 77 punkte numatyta, kad jeigu pasimatymo metu asmenys pažeidžia vidaus tvarką, pareigūnas juos įspėja. Tačiau jei pažeidimas pasikartoja ar padaromas naujas, pareigūnas turi teisę nutraukti pasimatymą. Pareigūnas nutraukęs pasimatymą, surašo motyvuotą tarnybinį pranešimą tardymo izoliatoriaus direktoriui. Iš byloje pateiktų duomenų, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas S. V. ir jo sutuoktinė M. B.-V. pasimatymo metu pasimatymų tvarkos nepažeidė, kurios pagrindu Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai būtų galėję nutraukti vykstantį ilgalaikį pasimatymą.
Atmetamas kaip nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad sprendimas nutraukti jau vykstantį ilgalaikį pasimatymą buvo neteisėtas ir nepagrįstas, nes teisės aktai nedraudžia turėti suimtajam ilgalaikį pasimatymą su savo sutuoktine, jei suimtasis nepažeidžia nustatytų pasimatymų su artimaisiais tvarkos. SVĮ 22 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad suimtojo pasimatymas su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo suimtasis turi bendrą vaiką, jei ne suimtasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras suimtojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas, gali vykti be tardymo izoliatoriaus atstovo. Šį pasimatymą tardymo izoliatoriaus direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas gali suteikti galiojančių nuobaudų neturinčiam suimtajam ne anksčiau kaip po dviejų savaičių nuo suimtojo uždarymo į tardymo izoliatorių dienos, vėliau toks pasimatymas gali būti suteikiamas ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį. Šioje dalyje nurodyti pasimatymai vyksta specialiai įrengtose uždarose patalpose ne ilgiau kaip vieną parą. Į ilgalaikius pasimatymus atvykusiems asmenims sudaromos sąlygos įsigyti maisto produktų tardymo izoliatoriaus parduotuvėse arba, kai yra galimybių, jiems nemokamai teikiamas šio įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje nurodytas maistas. Į ilgalaikius pasimatymus atvykusių asmenų apsipirkimo pataisos įstaigų parduotuvėse ir maitinimo tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui S. V. 2017 m. lapkričio 24 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus nutarimu Nr. NB-550 „Dėl suimtojo nubaudimo“ paskyrė nuobaudą – teisės apsipirkti parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimą 2 savaitėms. Lydraštis su pareiškėjui skirta nuobauda 2017 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. S-5749 „Dėl dokumentų persiuntimo“ Šiaulių tardymo izoliatoriuje gautas 2017 m. gruodžio 7 d. Pareiškėjas jam paskirtą nuobaudą pradėjo vykdyti 2017 m. gruodžio 11 d. (b. l. 78), todėl įvykdė iki 2017 m. gruodžio 25 d. SVĮ 36 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad jeigu per šešis mėnesius, o nepilnamečiui – per tris mėnesius po nuobaudos atlikimo dienos (jeigu nuobauda nebuvo vykdoma – nuo jos paskyrimo dienos) nepaskiriama nauja nuobauda, laikoma, kad asmuo neturi nuobaudų. Atsižvelgiant į išdėstyta, pareiškėjas 2017 m. gruodžio 29 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnams nepagrįstai paskiriant ilgalaikį pasimatymą turėjo galiojančią nuobaudą, kurios galiojimas baigėsi tik 2018 m. birželio 24 d., todėl pareiškėjas neįgijo teisės į ilgalaikį pasimatymą iki 2018 m. birželio 25 d.
Aprašo 18 punkte numatyta, kad pareigūnai ir darbuotojai, pažeidę šio Tvarkos aprašo nuostatas, atsako teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl teismas konstatuoja, kad nepagrįstai suteiktas ilgalaikis pasimatymas galimai užtraukia pareigūno, tinkamai neatlikusio savo pareigas, tarnybinę atsakomybę, tačiau pareiškėjas dėl šios priežasties negali ir neįgyja teisės į ilgalaikį pasimatymą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010), valstybė ir savivaldybės turi pareigą atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad neturtinė žala jam kilo dėl to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai neteisėtai ir nepagrįstai nutraukė pareiškėjo ilgalaikį pasimatymą su sutuoktine. Vadovaujantis SVĮ 22 straipsnio 6 dalimi pareiškėjas neturėjo teisės į ilgalaikį pasimatymą, todėl asmuo, kuris nepagrįstai ir neteisėtai įgijo teisę, negali turėti pagrįstų ir teisėtų lūkesčių, kad jo įgyta teisė bus ginama ir saugoma. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas neįgijo teisės į žalos atlyginimą, nes negalėjo įgyti teisės į ilgalaikį pasimatymą, kurio neteisėtas nutraukimas galimai sudarytų sąlygas neturtinei žalai atsirasti.
Atsižvelgdamas į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas dėl 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl 2017 m. gruodžio 29 d. įvykusio ilgalaikio pasimatymo tarp suimtojo S. V. ir sutuoktinės M. B.-V. neteisėto nutraukimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
Pareiškėjo S. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusius Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.