Telšių apylinkės teismo sprendimas

(2.3.5; 2.5.1.3.6.; 2.5.1.4.; 2.5.10.5.1.; 2.5.11.1.; 2.5.28.; 3.2.6.1.)

2015 m. gruodžio 16 d.

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Kristina Sušinskaitė, sekretoriaujant Astai Kryžiūtei, dalyvaujant ieškovo IĮ G. S. firmos atstovui advokatui R. Ž., atsakovui A. J. bei jo atstovui advokato padėjėjui A. P., trečiajam asmeniui P. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo IĮ G. S. firmos patikslintą ieškinį atsakovams A. J. ir D. B., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir P. K., dėl skolos už automobilio saugojimo paslaugas priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas R. Ž. ieškinį ir patikslintą ieškinį palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais ir prašė tenkinti. Pabrėžė, kad pats ieškovas prašomą sumą yra sumažinęs. Suma paskaičiuota iki 2015-02-05 ir toliau skaičiavimas nebuvo tęsiamas. Aplinkybė, kad buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis nėra svarbi, nes tai galioja tik sandorio šalims (CK 1.75 str. 2 d.). Tam, kad ši sutartis galiotų tretiesiems asmenims, ji turėjo būti įregistruota viešame registre. Kad tokie sandoriai turi būti registruojami yra įtvirtinta CK 4.254 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Kas yra transporto priemonės savininkas ir valdytojas numato Saugaus eismo keliais įstatymas. Kadangi P. K. jokiomis teisėtomis priemonėmis transporto priemonės nevaldė ir nesinaudojo, tai jis negali būti pripažįstamas automobilio (duomenys neskelbtini) valdytoju. Šio automobilio savininku yra laikomas A. J., o valdytoju D. B.. Transporto priemonės registravimas įteisina tarp šalių sudarytus sandorius. Patikslino, kad iki ieškinio ir po ieškinio pateikimo niekas dėl automobilio pasiėmimo nesikreipė. Pasipelnyti ieškovas iš šios situacijos nenori, jam situacijos, kai automobiliai aikštelėje stovi ilgai, nenaudingos, nes aikštelė perpildyta.

Teismo posėdžio metu atsakovas A. J. prašė ieškinį ir patikslintą ieškinį jo atžvilgiu atmesti, nurodė, kad susidariusi situacija jam, kaip jaunam verslininkui, nesuprantama. Jis užsiimta automobilių prekyba. Automobilį jis parduoda pasirašęs pirkimo-pardavimo sutartį, ši veikla vykdoma teisėtai, yra išrašyta net sąskaita faktūra, tai paliudija ir buhalteriniai duomenys. Po trijų metų jis gauna laišką, tačiau adresas ant voko nurodytas ne jo. Laiškas jam buvo įteiktas, todėl, kad jis kaime yra žinomas asmuo ir paštininkas tą laišką, pamatęs jo vardą ir pavardę, atnešė jam. Reaguodamas į gautą informaciją, jis žmonos paprašė, kad ji IĮ G. S. firmai nuvežtų automobilio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau vis tiek gavo ieškinį. Po ieškinio gavimo jis buvo nuvykęs į VĮ „Regitra“ Telšių filialą pasiaiškinti susiklosčiusią situaciją. Jis nusivežė dvi to paties automobilio pirkimo–pardavimo sutartis sudarytas su S. C. ir D. B.. Jam paaiškino, kad pirkimo–pardavimo sutarties su (duomenys neskelbtini) jie negali registruoti, pats (duomenys neskelbtini) turi atvykti ir įregistruoti šią sutartį.

Teismo posėdžio metu atsakovo A. J. atstovas advokato padėjėjas A. P. teismo prašė atmesti visus ieškovo reikalavimus, pareikštus A. J., ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo atstovo nurodyta CK 4.254 straipsnio 1 dalies 1 punkto norma yra taikoma, kai yra numatoma privaloma, įstatymo numatyta registracija. Ieškovo atstovas nenurodė konkrečios įstatymo normos, kuria atsakovas būtų įpareigotas įregistruoti automobilio pirkimo–pardavimo sutartį. Sandoris galioja ne tik sandorio šalims, bet ir kitiems asmenims. Ieškovas klaidingai laiko A. J. transporto priemonės savininku. Šalis tokio tipo sutartis pasirašo savo valia ir tokioms sutartims nėra nurodyta jokio sandorio formai keliamo imperatyvaus reikalavimo, kurio nesilaikymas naikintų susitarimą. Tik nuo 2015-11-01 yra numatyta, kad toks sandoris turi būti sudaromas raštu.

Atsakovas D. B. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo teismui nepateikė. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, CPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka.

Trečiasis asmuo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas į teismo posėdį taip pat neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, atsiliepimo į ieškinį ir patikslintą ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš šalių, jų atstovų, trečiojo asmens paaiškinimų, byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini), nuo 2012-05-17 iki šiol saugomas ieškovo IĮ G. S. firmos automobilių saugojimo aikštelėje. Automobilis į saugojimo aikštelę nuvežtas, P. K. 2012-05-17 padarius administracinį teisės pažeidimą: Telšių mieste, Pramonės g., jis vairavo automobilį A(duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, be to, jis nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobilio techninio apžiūros talono bei transporto priemonės draudimo. Kadangi P. K. buvo nepilnametis, pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas P. K. tėvas A. K., nes tinkamai nepanaudojo savo kaip tėvo vadžios (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-617-671/2012, b.l. 13). Šis faktas užfiksuotas ir transporto priemonės 2012-05-17 priverstinio nuvežimo akte Nr. 99, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), apie 13.45 val. iš Pramonės g. 15, Telšiai, transporto priemone - vilkiku Iveco 002 nuvežtas į ieškovo automobilių saugojimo aikštelę, adresu Karaliaus Mindaugo g. 1, Telšiai (b.l. 4). Tai patvirtina ir priverstinio transporto priemonių nuvežimo aktų registracijos žurnalas (b.l. 23-25).

Ginčas tarp šalių yra kilęs dėl automobilio (duomenys neskelbtini), saugojimo išlaidų apmokėjimo.

Ieškovas automobilį saugojo ne savo iniciatyva, o vykdydamas sutartis, sudarytas su Telšių apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo, kurios sudarytos siekiant užtikrinti tiek atsakovų, tiek viešuosius (saugų eismą) interesus. Davėjo ir saugotojo sudaryta transporto priemonių pasaugos sutartis yra atlygintinė. Saugotojas, pasinaudodamas daikto sulaikymo teise, užsitikrina davėjo prievolės – už daikto saugojimą gauti pasaugos sutartyje sulygtą atlyginimą – įvykdymą (CK 6.840 str.). Bendrosios pasaugos taisyklės yra taikomos ir pasaugos prievolėms, kurios atsiranda pagal įstatymą, jeigu įstatymai nenumato ko kita (CK 6.850 str.). Įvykio metu galiojusio Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnyje nustatytos transporto priemonių vairuotojų pareigos įpareigojo vairuotoją žinoti ir vykdyti eismo dalyvių pareigas, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis, vykdyti policijos, kitų pareigūnų ir už kelių priežiūrą atsakingų institucijų įgaliotų pareigūnų, reguliuotojų nurodymus dėl eismo tvarkos, laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, kt., t.y. transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui. Šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia Kelių eismo taisykles ar kitų teisės aktų reikalavimus. IĮ G. S. firma yra verslo subjektas siekiantis pelno ir užsiimantis policijos pareigūnų sulaikytų ir perduotų transporto priemonių saugojimu. Vykdydamas savo veiklą ieškovas su Telšių apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu 2010-08-20 pasirašė „Bešeimininkio turto, sugadintų bei sulaikytų transporto priemonių ir kitų būtinam saugojimui perduodamų daiktų nuvežimo, pervežimo ir saugojimo būtinosios pasaugos sutartį“ Nr. 86-IL-4120 su priedais Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 (b.l. 15-22). 2013-08-29 IĮ G. S. firma ir Telšių apskrities VPK pasirašė „Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo pasaugos sutartį“ Nr. 86-IL-3369 su priedais Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 (b.l. 5-14). Sutarčių objektas – atlygintinis priverstinis transporto priemonių, kurios po padaryto teisės pažeidimo kelia grėsmę asmenų, eismo, turto saugumui bei viešajai tvarkai, nuvežimas ir pervežimas, priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimas. Šių sutarčių pagrindu 2015-02-05 IĮ G. S. firma A. J. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad mokėtinos sumos be PVM yra už: transportavimo paslaugos Telšių mieste, autovežiu IVECO FORD, Nr. EHT 002, - 13,32 Eur, pasikrovimą – 2,90 Eur, nusikrovimą – 2,90 Eur, transporto priemonės saugojimą nuo 2012-05-17 iki 2013-08-28 – 561,60 Eur, transporto priemonės saugojimą nuo 2013-08-29 iki 2015-02-05 – 2514,75 Eur (b.l. 3A). Automobilių saugojimo paslaugų teikimas neatsiejamas nuo tikslo gauti pajamų, todėl ieškovas turi teisę reikalauti atlyginimo už suteiktą paslaugą. Ginčo dėl 3745,52 Eur mokėtinos sumos paskaičiavimo nėra. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės. Taigi, šioje įstatymo normoje nustatyti du subjektai – transporto priemonės savininkas ir valdytojas, kurie privalo solidariai atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Teismas turi pareigą nustatyti asmenis, kurie privalo atlyginti nurodytas išlaidas.

Iš VĮ „Regitra“ Telšių filialo pateiktos informacijos matyti, kad 2012-05-18 yra pranešta apie automobilio (duomenys neskelbtini) pardavimą. Prie pranešimo nurodytas asmuo - A. J., gyv. K(duomenys neskelbtini). Iki tol automobilio savininkas buvo S. A. C., gyvenantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 26-28). CK 4.262 straipsnis numato, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymo nustatyta tvarka. Iš pateiktos transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad A. J. iš S. A. C. šį automobilį pirko 2012-04-30 (b.l. 28, 54). Atsakovas A. J. teigia, kad automobilį, pirktą iš S. A. C., jis po kelių dienų 2012-05-11 pardavė atsakovui D. B., kuris yra priverstinai nuvežto automobilio savininkas. Ieškovas su tuo nesutinka bei nurodė, kad ši sudaryta sutartis galioja tik sutarties šalims ir negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis, o toks sandoris turi būti registruojamas VĮ „Regitra“.

Pagal CK 1.75 straipsnio 1 dalį įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. CK 4.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruojami daiktai – nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-11-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2010 išaiškino, jog Vidaus reikalų ministro 2001-05-25 įsakymu Nr. 260 patvirtintų Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių reikalavimai pakeisti duomenis VĮ „Regitra“ duomenų bazėje, jeigu pasikeičia transporto priemonės savininkas, ir pateikti nuosavybės teisės į transporto priemonę perdavimą naujam transporto priemonės valdytojui patvirtinantį dokumentą, negalima sutapatinti su CK 1.75 straipsnio 1 dalyje nustatytu reglamentavimu, iš kurio išplaukia, jog įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją, nes taisyklės yra poįstatyminis aktas ir juo negali būti pakeistas įstatymo nustatytas reglamentavimas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad transporto priemonės įregistravimas, kaip tai nustatyta Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, netapatus registravimo duomenų keitimui; pasikeitus transporto priemonės valdytojui, transporto priemonė nėra iš naujo registruojama, bet tik pakeičiami registracijos duomenys, vietoje senojo valdytojo (savininko) įrašomas naujasis. Registravimo duomenų keitimas nėra tapatus automobilio savininkų pasikeitimui; savininkai pasikeičia jų tarpusavio sudarytos sutarties, bet ne registracijos pagrindu. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 str. 1 p., 6.305 str. 1 d.), o automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Dėl to netaikytina CK 1.75 straipsnio 2 dalies nuostata, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis, remdamosi kitais įrodymais. Vieši registro duomenys atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Nuosavybės teisės nustatymas atliekamas CK IV knygos nustatyta tvarka. Vertinant viešojo registro informaciją trečiųjų asmenų požiūriu svarbus ir kitas aspektas – trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų lūkesčių apsauga. Būtent tokia yra esminė viešojo registro funkcija, nes tretieji asmenys, esant teisiniams santykiams su transporto priemonių savininkais, be registro duomenų, dažniausiai neturi daugiau informacijos apie tai, kam nuosavybės teise priklauso saugoma transporto priemonė. Vis dėlto registro duomenys leidžia tik identifikuoti galimą atsakovą, bet nesukuria nepaneigiamos nuosavybės teisės prezumpcijos. Kad automobilio pirkimo–pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, o automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas pasisakyta ir kitose Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2011, 2011-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2011, 2010-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2010 ir kt.).

Transporto priemonės savininkas yra asmuo, kuriam transporto priemonė priklauso nuosavybės teise (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 68 p.). Pirkimo – pardavimo sutartis, kaip sandoris, yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 str. 1 d.). Šia sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – daiktą priimti ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 str. 1 d.). Vadovaujantis CK 4.49 straipsnio 1 dalimi, daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktą įgyja nuo jo perdavimo momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Įstatymuose neįtvirtinta atskirų nuostatų dėl transporto priemonės perleidimo. Perduoti daiktą pagal pirkimo–pardavimo sutartį yra viena iš pardavėjo pareigų (CK 6.317 str.). Tinkamai įvykdžius šią prievolę, pirkėjui pereina nuosavybės teisė į pirkimo – pardavimo sutarties objektą.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2012-05-11, 16.00 val. A. J. ir D. B. sudarė automobilio (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį. D. B. už 400 Lt iš A. J. nusipirko minėtą automobilį (b.l. 55). Tai patvirtina ir 2012-05-11 Sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) (b.l. 56) bei A. J. vykdomos individualios veiklos buhalteriniai dokumentai (duomenys apie išlaidas ir gautas pajamas) (b.l. 59-60). Iš nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. 397403 matyti, kad A. J., identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini) nuo 2010-09-23 vykdo individualią veiklą. Viena iš veiklos sričių - kitų transporto priemonių pardavimas (kodas 451900) (b.l. 57). Kad D. B. žinioje buvo ginčo automobilis, patvirtina ir trečiasis asmuo P. K., kuris teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilį (duomenys neskelbtini) vairuoti davė iš matymo pažystami asmenys D. B. ir O. M..

Teismo nustatytų aplinkybių visetas byloje yra pakankamas pripažinti, jog atsakovas A. J. 2015-05-11 pardavė automobilį (duomenys neskelbtini), atsakovui D. B.. Atsakovas D. B. nusipirkęs automobilį iš A. J. įgijo nuosavybės teisę į jį. D. B. buvo žinoma apie automobilio sulaikymą. Kaip teismo posėdžio metu nurodė trečiasis asmuo P. K. D. B. siūlė jam vairuoti automobilį bei buvo kartu, kai policijos pareigūnai užfiksavo administracinius teisės pažeidimus. Pagrindas automobilio savininko atsakomybei kilti yra daikto savininko pareigų nevykdymas – kai automobilio savininkas, žinodamas, kad jam priklausantis automobilis yra sulaikytas, neatsiima jo, tuo padidindamas automobilio saugojimo išlaidas (automobilio saugojimo nuostolius). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies: reikalavimas dėl skolos priteisimo iš atsakovo D. B. yra pagrįstas ir tenkintinas, o ieškovo reikalavimas atsakovo A. J. atžvilgiu atmestinas.

Kadangi atsakovas D. B. laiku ir tinkamai nevykdė piniginės prievolės, privalo mokėti ieškovui 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Patenkinus patikslintą ieškinį atsakovo D. B. atžvilgiu, iš jo ieškovui priteistinos visos turėtos bylinėjimosi išlaidos: 112 Eur žyminio mokesčio ir 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.). Atmetus patikslinto ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo iš A. J., iš ieškovo IĮ G. S. firmos priteistinos atsakovo A. J. turėtos 200 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos Telšių rajono apylinkės teismo 2015-06-08 nutartimi šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo A. J. kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, o jo nesant ar esant nepakankamai, piniginių lėšų, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis areštas 3745,52 Eur sumai (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendė:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. B. 3745,52 Eur skolą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 3745,52 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-06-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 612 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui IĮ G. S. firmai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo IĮ G. S. firmos 200 Eur bylinėjimo išlaidų atsakovui A. J..

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2015-06-08 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, o jo nesant ar esant nepakankamai, piniginių lėšų, priklausančių atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštą 3745,52 Eur sumai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.