- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-10
- Bylos Nr.
- 2S-655-275/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00340-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- D. J.
- Atsakovas
- UAB „Būsto paskolų draudimas“
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2013 m. birželio 10 d. ,
Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės D. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovei UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl 954,08 Lt draudimo įmokos grąžinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ginčas byloje kilo dėl ieškinio trūkumų pašalinimo.
Šalies argumentai
Ieškovė D. J. pateikė ieškinį dėl 954,08 Lt draudimo įmokos grąžinimo ir suformulavo reikalavimą - įpareigoti atsakovę UAB „Būsto paskolų draudimas“ grąžinti ieškovei 954,08 Lt draudimo išmoką. Nurodė, jog nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista pagal Civilinio proceso kodekso 83 str. 1 dalies 1 punktą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 17 d. nutartimi nustatė terminą ieškovei iki 2013 m. sausio 30 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti - ieškinio reikalavimams patikslinti ir įrodymams apie 72,00 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą pateikti. Teismas konstatavo, kad ieškovė neatleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes ieškinio reikalavimai kyla ne iš vartojimo teisinių santykių, bet ir kreditavimo ir kredito draudimo santykių, todėl Civilinio proceso kodekso 83 str. 1 dalies 1 punkto nuostatos netaikomos, taip pat nurodė, kad neaiškiai ir nekonkrečiai suformuluotas ieškinio dalykas, nes nenurodyta, ar prašoma priteisti 954,08 Lt sumą iš atsakovės UAB „Būsto paskolų draudimas“.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad ieškovė ieškinyje suformulavo prašymą priteisti iš atsakovo draudimo įmoką, todėl nėra trūkumo dėl ieškinio dalyko. Teismas negali versti nurodyti tik vienintelį teisių gynimo būdą, alternatyvių ieškinio reikalavimų nurodymas ieškinyje nelaikomas ieškinio trūkumu. Teismas nepagrįstai teigia, kad ieškinio reikalavimai kyla iš kreditavimo ir kredito draudimo teisinių santykių. Reikalaujama grąžinti draudimo įmoka susijusi su 2002-06-26 tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta būsto kredito draudimo sutartimi, kuri gali būti vartojimo sutartis (atitinka CK 1.39 str. 1 d. požymius), todėl ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio pagal įstatymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Atskirajame skunde keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad neaiškiai ir nekonkrečiai suformuluotas ieškinio dalykas, nes nenurodyta, ar prašoma priteisti 954,08 Lt sumą iš atsakovės UAB „Būsto paskolų draudimas“. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia teismo išvada. Kaip matyti iš pareikšto ieškinio, ieškovo reikalavimas suformuluotas aiškiai ir tiksliai, dėl ko nėra pagrindo manyti, jog pareikštas ieškinys yra su trūkumais. Iš pareikšto ieškinio turinio visiškai aiškus yra ieškovės reikalavimas atsakovui UAB „Būsto paskolų draudimui“.
Žyminis mokestis yra įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią turi sumokėti asmuo, kreipdamasis į teismą (CPK 80 str.). Žyminio mokesčio dydis, mokesčio mokėjimo atidėjimo, atleidimo nuo dalies mokesčio sąlygos yra imperatyviai įtvirtintos įstatyme. CPK 83 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio atleidžiami darbuotojai ir vartotojai - bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo ir vartojimo teisinių santykių. LR CPK 83 str. 1 d. skirta palengvinti teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą asmenims, ginantiems svarbiausias asmens teises, asmens, kurių materialinė padėtis yra sunki, bei su viešuoju interesu susijusiais atvejais.
Nagrinėjamu atveju apeliantės reikalavimas kildinamas iš 2002 m. birželio 26 d. Būsto kredito draudimo sutarties (Draudimo liudijimas Nr. BPD 003985). Sutartis buvo sudaryta tarp draudiko UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir draudėjos D. D.. Draudimo objektas – draudėjo prievolė grąžinti būsto kreditą jį išdavusiam bankui kredito sutartyje numatytais terminais, dydžiais ir tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė pagrįstai nurodo, kad sudaryta būsto kredito draudimo sutartis yra vartojimo sutartis. Vartojimo sutarties kvalifikavimui svarbios dvi aplinkybės: sandorio šalys ir sandorio sudarymo tikslai. Viena iš sandorio šalių turi būti tik fizinis asmuo, o kita – verslo subjektas. Fizinis asmuo sudaro sandorį, siekdamas tenkinti asmeninius, šeimos ar namų ūkio poreikius, bet ne profesiniais ar panašaus pobūdžio tikslais (Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Būsto kredito draudimo sutartis laikytina vartojimo sutartimi, nes ji tenkina abi aukščiau nurodytas sąlygas, todėl apeliantei reiškiant materialinius reikalavimus šios sutarties pagrindu, taikytina LR CPK 83 str. 1 d. 1 p. nuostata.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė apeliantei procesinį terminą pašalinti pareiškimo trūkumus – sumokėti 72 Lt dydžio žyminį mokestį, todėl apeliacinės instancijos teismas panaikina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartį ir perduoda apeliantės ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartį panaikinti ir ieškovės D. J. ieškinio dėl draudimo įmokos grąžinimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.