- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-02
- Bylos Nr.
- Iv-1101-402/2013
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- V. V.
- Atsakovas
- Kauno apskrities priešgaisrinės
- Advokatai
- Dalius Vaičiulis
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjui V. V. jo atstovui advokato padėjėjui Daliui Vaičiuliui, atsakovo Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovėms Ingridai Žekonienei, Julijai Portnovai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovams Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybai, Lietuvos valstybei atstovaujamai Kauno apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo, tarnybinio atlyginimo už kiekvieną dieną priverstinės pravaikštos priteisimo ir žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pateikė skundą, kuriuo prašo:
- panaikinti Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko vidaus tarnybos 2013-04-11 įsakymą Nr. 2TE-63, kuriuo vidaus tarnybos pulkininkas leitenantas V. V. buvo atleistas iš Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 5-osios komandos viršininko pareigų;
- priteisti pareiškėjui vidutinį tarnybinį atlyginimą po 201,59 Lt už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, termino pradžią skaičiuojant nuo 2013-07-02;
- priteisti pareiškėjui neturtinę 10 000 Lt žalą už neteisėtą atleidimą iš tarnybos.
Šalies argumentai
Skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas nurodė, jog pareiškėjas nesutinka su atleidimu iš pareigų ir tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytomis aplinkybėmis. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau - atsakovas) viršininko 2013-04-11 įsakymu Nr. 2TE-63 pareiškėjas buvo atleistas iš Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 5-osios komandos viršininko pareigų.
Įsakymas motyvuojamas Vidaus tarnybos statuto 53 str. ld. 7p. ir 2013-04-10 Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 8-4.
2013-04-04 atsakovas pateikė pareiškėjui 2013-04-02 pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, kuriuo motyvuojama, kad pareiškėjas galimai pažeidė Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus prie VRM 2012-03-29 įsakymu Nr. 1-101 6.1.6 p. (savo elgesiu ugdyti visuomenės pasitikėjimą pareigūnais), 7.12 p. (tarnybos ir ne tarnybos metu elgtis tinkamai, savo elgesiu nežeminti vidaus tarnybos bei valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos autoriteto visuomenės akyse), 9.1 p. (elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme ir kultūra būti pavyzdžiu kitiems asmenims) nustatytus reikalavimus. Pareiškėjas atsakovui tą pačią dieną pateikė paaiškinimą, kuriuo nurodė, kad yra sulaikytas dėl įtarimų dėl išžaginimo ir seksualinio tvirkinimo mažametės.
Šalies argumentai
Pareiškėjo nuomone, nors atsakovas teigia, kad tarnybinio patikrinimo objektas nėra nusikalstama veika, pagal kurią pareikšti pareiškėjui įtarimai, tačiau tarnybinis patikrinimas yra vienareikšmiškai siejamas su pareiškėjui pareikštais įtarimais dėl galimai nusikalstamų veikų padarymo, todėl atsakovo teiginys, kad tyrimo objektas nėra šios veikos yra nepagrįstas.
Nesvarbu kokia atsakomybės forma asmeniui yra taikoma (tarnybinė, civilinė, administracinė ar baudžiamoji), visais atvejais turi būti aišku ir žinoma, kokios teisinės nuostatos jas lemia. Tarnybinio patikrinimo metu buvo suformuluotas tikrinimo objektas, kuris tiesiogiai sietinas su galutinėmis išvadomis baudžiamojoje byloje, kadangi tik jos gali pagrįsti pareikštų įtarimų pagrįstumą ir tuo pačiu neteisėtų veiksmų buvimą ar nebuvimą. Jeigu šie duomenys tikrinimo metu nevertinami, pareiškėjui turi būti žinoma kokie faktai yra vertinami ir jam atitinkamai turi būti suteikta galimybė juos žinoti bei jų atžvilgiu pateikti savo paaiškinimus, kadangi jų pagrindu priimami sprendimai, tiesiogiai turintys įtakos ir pareiškėjo teisėms bei interesams. To nepadarius yra pažeidžiama ir pati tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra bei asmens teisė į išsamų ir nepriklausomą situacijos vertinimą bei tyrimą.
LR Vidaus reikalų ministras 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau - Tvarka) 16.3 p. nustato, kad pareiškėjas tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros metu turi teisę turėti advokatą ar kitą įgaliotą atstovą. Apie tai, kad pareiškėjas nori naudotis advokato pagalba atsakovas buvo informuotas, bet nepagrįstai ši jo teisė buvo ignoruota.
Tarnybos vidaus reikalų sistemoje statuto 26 str. 7d. nustato, kad jeigu paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos požymių, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra sustabdoma ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama tirti kompetentingai institucijai.
Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos 10 p. ir 11 p. nustato, kad gavus informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ir nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinėjimo procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinis patikrinimas pradedamas ir sustabdomas.
2012-12-07 Kauno APGV viršininko įsakymu Nr. 2TE-216 „Dėl tarnybinio patikrinimo sustabdymo" buvo sustabdytas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo galimai įvykdyto tarnybinio nusižengimo. Nors su minėto įsakymo nuorašu pareiškėjas nebuvo supažindintas, bet toks jo faktinis veiksmas atitiko aukščiau minėtas teisės aktų nuostatas.
2013-04-02 Kauno APGV viršininkas įsakymu Nr. 2TE-58 atnaujino sustabdytą tarnybinį patikrinimą.
Sprendžiant pareiškėjo tarnybinės atsakomybės klausimą, patikrinimas buvo atliktas pažeidžiant nustatytą tvarką, nes atsakovas vadovavosi ne Vidaus reikalų ministro patvirtinta Tvarka, bet Vyriausybės nutarimu Nr. 977, kuris negalėjo būti taikomas.
Be to buvo pažeista ir Tvarkos 31 p. nuostata, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra atnaujinama ir tęsiama, jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną arba asmuo patraukiamas (nepatraukiamas) baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn ir procesas yra pasibaigęs. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu nebaigtas, apie tai buvo žinoma ir pačiam atsakovui, tačiau nepaisant to jis be pagrindo atnaujino tarnybinį patikrinimą, apie atnaujinimo motyvus pareiškėjo neinformavo ir pats atnaujinimas buvo atliktas tam nesant teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
Atsakovas tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nagrinėjami klausimai, turintys reikšmės baudžiamosios bylos tyrimui tarnybinio patikrinimo metu nenagrinėtini. Tačiau akivaizdu, kad išvada ir siūlymas nutraukti tarnybos santykius su pareiškėju buvo grindžiamas būtent baudžiamosios bylos ir ikiteisminio tyrimo duomenų pagrindu. Pareiškėjo atžvilgiu šiai dienai nėra neginčijimai konstatuotos aplinkybės, kurių pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas bei tuo pačiu pradėtas tarnybinis patikrinimas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad dėl neteisėto atleidimo iš užimamų pareigų už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį iki teismo sprendimo įvykdymo dienos turi būti taikomos Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto 59 str. ld. Teismui grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas, atlyginama už visą priverstinės pravaikštos laiką. Analogišką nuostatą numato ir LR DK 300 str. 3 d. nuostatos, t.y. pareiškėjui turi būti priteistas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
LR DK 250 str. nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pareiškėjo tarnybinės veiklos turinys yra itin jautrus menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam pareigūnui neturtinės žalos, ypač jei darbdavio neteisėti veiksmai susiję su tarnybinio atlyginimo ir kitų su tarnybos santykiais susijusių išmokų mokėjimu, kurie yra žmogaus pragyvenimo šaltinis. Neteisėtas atleidimas iš tarnybos pareiškėjui sukėlė didelę psichologinę įtampą, nestabilumo tarnybos santykiuose jausmą, dvasinius išgyvenimus. Tokie atsakovo šiurkštūs pareiškėjo teisių pažeidimai menkino jo orumą, sukėlė dvasinį diskomfortą. Atsakovo padaryti šiurkštūs pažeidimai yra objektyvūs faktoriai, jau patys savaime
bylojantys apie padarytą didelę neturtinę žalą. Vertinant visas šias aplinkybes pareiškėja teigia, kad 10.000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo priteisimas būtų teisinga piniginė kompensacija už patirtus išgyvenimus.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu visiškai palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir paaiškino, kad nuo 2012 m. lapkričio 1 d., įsigaliojus Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimams (Žin., 2012, Nr. 69-2523), 4 str. 2 d. nustatyta, kad statutiniams valstybės tarnautojams be išlygų taikomas Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. ir tarnybinių patikrinimų atlikimo terminus ir tvarką nustato Vyriausybė. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą, tarnybinis patikrinimas dėl V. V. padaryto tarnybinio nusižengimo buvo atliktas vadovaujantis Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 patvirtintomis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėmis (Žin., 2010, Nr. 87-4586). Šių taisyklių 13 p. nustatyta, kas turi būti nurodoma motyvuotoje išvadoje. Rengiant 2013-04-10 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 8-4 buvo laikomasi visų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių nurodytų reikalavimų. Tarnybinio patikrinimo išvadoje išnagrinėta kaltės forma, pažeidimo sudėtis, nagrinėtas žalos bei neigiamų pasekmių klausimas, pateikta charakteristika, nusižengimas kvalifikuotas, nurodyta jo padarymo diena bei su pažeidimu susijusios aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, V. V. skunde nurodyti Vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintų Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos pažeidimai nėra pagrįsti, nes vadovaujantis aukščiau minėtais teisės aktų reikalavimais, šios tvarkos nuostatos atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo taikomos. Pareiškėjo teiginys, kad jis nebuvo supažindintas su 2013-04-02 Kauno APGV viršininko įsakymu Nr. 2TE-58, kuriuo sustabdytas tarnybinis patikrinimas buvo atnaujintas, nėra pagrįstas. Apie šį sprendimą bei sudarytą komisiją tarnybiniam patikrinimui atlikti pareiškėjas buvo informuotas jam pateiktu pranešimu apie tarnybinį nusižengimą (2013-04-02 Nr. 8-2), kuriame nurodyta minėta informacija bei detaliai pateikti galimi veiksmai, kuriais pareiškėjas pažemino pareigūno vardą. Paaiškinimas dėl pateiktų įtarimų apie galimą tarnybinį nusižengimą V. V. paprašytas pateikti iki 2013-04-05. Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 8 p. nustato, kad valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo gali pateikti paaiškinimą. Tarnybinio patikrinimo išvada dėl V. V. veiksmų patvirtinta 2013-04-10. Nuo pranešimo įteikimo V. V. iki tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimo dienos V. V. advokatas dėl klausimų, susijusių su tarnybinio patikrinimo atlikimu, į tarnybinį patikrinimą atliekančią darbo grupę bei tiesioginį V. V. vadovą nesikreipė. Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 10 p. nustato, kad valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, gali turėti atstovą (advokatą). Tačiau minėtų taisyklių nuostatos neįpareigoja valstybės tarnautojo, ar darbo grupės, atliekančios tarnybinį patikrinimą, šio atstovo (advokato) ieškoti ar teikti jam klausimus, susijusius su byla. Atkreiptinas dėmesys, kad V,.V. pateiktame paaiškinime nenurodė, kad jo interesus atstovaus advokatas, paaiškinime tik pateikiama, kad susisiekęs su advokatu jis pateiks paaiškinimą bei dėl iškilusių klausimų apie bylą kreiptis į jo advokatą. Kadangi tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas dėl pareigūno vardo pažeminimo bei nesiejamas su baudžiamosios bylos medžiaga, tokio poreikio kreiptis į V. V. advokatą dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo, tarnybinio patikrinimo metu komisijai nekilo būtinybės.
V. V. iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje atleistas ne vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 26 str. (atleidimas kaip tarnybinė nuobauda), bet už Vidaus tarnybos stato 2 str. 7 p. nustatytą pareigūno vardo pažeminimą, t.y. tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybiniu pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų [staiga arba ją kompromituojantis, todėl ikiteisminio tyrimo išvados šiuo atveju nebūtų turėję jokios įtakos. Tarnybinio patikrinimo išvadoje išsamiai išnagrinėta, kokiais veiksmais V. V. pažemino pareigūno vardą. Šie veiksmai tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra siejami su ikiteisminio tyrimo atlikimu bei galimu sprendimu baudžiamojoje byloje, t.y. priimtas sprendimas baudžiamojoje byloje neįtakos V. V. veiksmų, kuriais jis kaip vidaus tarnybos pareigūnas, kuriems Vidaus tarnybos statutas nustato aukštesnius darbo drausmės, moralės, garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė, akivaizdžiai pažemino pareigūno vardą. Pažymėtina, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra konstatuota, kad pareiškėjas yra padaręs atitinkamą nusikalstamą veiką, išvadoje yra įvertinti pareiškėjo veiksmai sudarantys pagrindą pripažinti pareigūno vardo pažeminimą, todėl atleidimo faktas (įsakymo priėmimas) nėra siejamas su baudžiamosios atsakomybės taikymo pareiškėjui faktu, o su pareiškėjo veiksmais, kurie tarnybinio patikrinimo atlikimo metu įvertinti kaip žeminantys pareigūno vardą. V. V. veika, plačiai publikuota spaudoje, sukėlė platų atgarsį visuomenėje, sulaukė itin didelio skaičiaus neigiamų visuomenės komentarų bei atsiliepimų. Dienraščiuose pateikta informacija formuoja neigiamą požiūrį į valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, sudarė neigiamą nuomonę apie šioje tarnyboje dirbančius pareigūnus. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytos pareiškėjo veiksmų pasekmės, kurios baudžiamosios bei tarnybinės atsakomybės taikymui yra skirtingos.
Atsiliepimas
Už priverstinės pravaikštos laikotarpį atlyginama, kai nustatoma, jog atleidimas iš tarnybos yra neteisėtas. Atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu nustatytas ir įrodytas faktines aplinkybes, taip pat į atsiliepime išdėstytus motyvus, teigtina, jog pareiškėjas iš užimamų pareigų vidaus tarnyboje buvo atleistas pagrįstai, todėl V. V. prašymas dėl kompensacijos už priverstinę pravaikštą yra nepagrįstas.
Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas. Jokių konkrečių įrodymų apie psichologinę įtampą, nestabilumo tarnybos santykiuose jausmą, dvasinius išgyvenimus pareiškėjas nepateikė, nenurodė, kokiu būdu buvo menkinamas jo orumas. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog psichologinę įtampą, nestabilumo tarnybos santykiuose jausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį diskomfortą sukėlė įsakymas dėl atleidimo iš tarnybos, o ne jo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas, visuomenės ir žiniasklaidos reakcija į pareiškėjui pareikštus įtarimus ir galimai jo įvykdytą veiką, viešumon iškilusios pareiškėjo biografijos detalės ir pan.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
- panaikinti Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko vidaus tarnybos 2013-04-11 įsakymą Nr. 2TE-63, kuriuo vidaus tarnybos pulkininkas leitenantas V. V. buvo atleistas iš Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 5-osios komandos viršininko pareigų;
- priteisti pareiškėjui vidutinį tarnybinį atlyginimą po 201,59 Lt už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, termino pradžią skaičiuojant nuo 2013-07-02;
- priteisti pareiškėjui neturtinę 10 000 Lt žalą už neteisėtą atleidimą iš tarnybos.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-12-06 Kauno apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje (toliau - Kauno APGV) gautas Kauno APGV viršininko pavaduotojo tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2012-12-05 22 val. paskambinęs Plungės PK KPS tyrėjas pranešė, kad Plungės PK KPS darbuotojai vyksta į Kauno APGV 5-osios komandos viršininko vidaus tarnybos pulkininko leitenanto V. V. tarnybinį kabinetą atlikti kratos (b.l. 26). Atvykęs pareigūnas pranešė, kad V. V. padarė nusikalstamą veiką ir yra sulaikytas dviems paroms. 2012-12-06 nuo 7.30 val. vidaus tarnybos pulkininkas leitenantas V. V. , Kauno APGV 5-osios komandos viršininkas, neatvyko į tarnybą.
2012-12-06 Kauno APGV viršininko pavedimu dėl šio fakto pradėtas tarnybinis patikrinimas.
2012-12-07 Kauno APGV gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus raštas Nr. 30-78-S-9296, kuriame nurodoma, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariate yra atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 78-1-0000768-12 dėl mažametės išžaginimo. Įtariamajam V. V. 2012-12-06 pareikštas įtarimas pagal LR BK 149 str. 4 d. ir 150 str. 4 d. Byloje tyrimas tęsiamas, byla perduota į Plungės rajono apylinkės teismą dėl kardomosios priemonės suėmimo skyrimo V. V. (b.l. 29).
2012-12-07 Kauno APGV viršininko įsakymu Nr. 2TE-216, tarnybinis patikrinimas dėl vidaus tarnybos pulkininko leitenanto V. V. , Kauno APGV 5-osios komandos viršininko, veikos sustabdytas (b.l. 31).
2012-12-07 Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi V. V. skirtas - suėmimas 1 (vienam) mėnesiui. Nutartyje nurodoma, kad V. V. įtariamas, jog žagino ir tvirkino mažametę, pasinaudodamas bejėgiška jos būkle ir jos mažametyste 2012 m. spalio - lapkričio mėnesiais ją išžagino, 2012 m. spalio ir lapkričio mėnesio gale seksualiai ją tvirkino oraliniu būdu. Šiais savo veiksmais padarė nusikaltimus numatyutus LR BK 149 str. 4 d., 150 str. 4 d. (b.l. 32-33).
2012-12-31 Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi V. V. kardomoji priemonė suėmimas pratęsta 3 mėnesiams. Nutartyje nurodoma, kad V. V. įtariamas labai sunkių nusikaltimų padarymu. Nusikalstamos veikos, kurių padarymu jis įtariamas, padarytos prieš mažametį asmenį, per trumpą laiko tarpą, yra kartotinio pobūdžio (b.l. 35-36).
2013-03-28 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente gautas Klaipėdos apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės, kuriame nurodoma, kad 2012-11-28 Plungės r. PK KPS pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 78-1-00768-12 pagal LR BK 149 str. 4 d. dėl mažametės išžaginimo. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys liudija, kad V. V. laikotarpyje nuo 2012 metų spalio - lapkričio mėnesiais išžagino ir seksualiai tvirkino mažametę. 2012 m. gruodžio 6 d. V. V. pranešta apie įtarimus padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 149 str. 4 d., 150 str. 4 d. 2012 m. gruodžio 6 d. Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi įtariamajam V. V. paskirta kardomoji priemonė suėmimas 3 mėnesiams. 2013-02-25 Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi kardomoji priemonė suėmimas pratęsta 2 mėnesiams (b.l. 37).
2013-04-02 Kauno APGV viršininko įsakymu Nr. 2TE-58, vadovaujantis LR Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 5 punktu bei atsižvelgiant į departamento 2013-03-29 įsakymą Nr. TE-97 atnaujintas Kauno APGV viršininko 2012-12-07 įsakymu Nr. 2TE-216 „Dėl tarnybinio patikrinimo sustabdymo" sustabdytas tarnybinis patikrinimas dėl vidaus tarnybos pulkininko leitenanto V. V. , Kauno APGV 5-osios komandos viršininko galimai įvykdyto tarnybinio nusižengimo bei sudaryta komisija tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti (b.l. 38).
Atlikus tarnybinį patikrinimą nustatyta, kad V. V. savo veiksmais pažeidė Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus prie VRM 2012-03-29 įsakymu Nr. 1-101, 6.1.6. p. (savo elgesiu ugdyti visuomenės pasitikėjimą pareigūnais), 7.12 p. (tarnybos ir ne tarnybos metu elgtis tinkamai, savo elgesiu nežeminti vidaus tarnybos bei valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos autoriteto visuomenės akyse), 9.1 p. (elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme ir kultūra būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį gali būti sprendžiama apie visą valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą) nustatytus reikalavimus bei savo veiksmais akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromitavo, kuo pažemino pareigūno vardą (Vidaus tarnybos statuto 2 str. 7 p.). Ir pasiūlyta už pareigūno vardo pažeminimą (Vidaus tarnybos statuto 2 str. 7. p.) vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 p. Kauno APGV 5-osios komandos viršininką vidaus tarnybos pulkininką leitenantą V. V. atleisti iš vidaus tarnybos (b.l. 16-23).
Pareiškėjas skundžia atleidimą iš užimamų pareigų pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, todėl, sprendžiant šį administracinį ginčą, yra būtina išsiaiškinti nurodytos materialinės teisės normos taikymo klausimą.
Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas statute nurodytas tarp kitų atleidimo iš tarnybos pagrindų kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas.
Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Nurodyto punkto turinį atskleidžia Statuto 2 straipsnio 7 dalis, kurioje yra pateiktas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas“ išaiškinimas. Pagal šią materialinės teisės normą, pareigūno vardo pažeminimas - tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Iš nurodytos teisės normos matyti, kad esminis elementas, suponuojantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymą, yra visuomenės požiūris į tam tikrą pareigūno veikimą ar neveikimą tuo aspektu, kiek tai tiesiogiai paliečia vidaus tarnybos sistemos autoritetą ir kiek tai siejama su visuomenės lūkesčiais bei pasitikėjimu vidaus tarnybos sistema. Kalbant apie tokį (Statuto 53 str. 1 d. 7 p. taikymo prasme reikšmingą) visuomenės požiūrį, pažymėtina, kad jis gali būti teismo konstatuotas, kai tam tikri kalti pareigūno veiksmai akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis ir teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Iš šio apibrėžimo matyti, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Tačiau kartu pažymėtina, jog aptariamam (neigiamam) visuomenės požiūriui konstatuoti nėra būtina jį sieti su pareigūno kaltų veiksmų viešu atskleidimu ir tokio atskleidimo mastu. Tai reiškia, kad pareigūno kaltų veiksmų paviešinimas nėra būtina sąlyga pripažinti tam tikrus pareigūno kaltus veiksmus žeminančiais pareigūno vardą.
Apibendrinant, darytina išvada, kad pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Todėl nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tokiu būdu, nekiekvienas kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą, yra vertinamojo pobūdžio bei sietinos su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų.
Ginčijamas Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2013-04-11 įsakymas Nr. 2TE-63 (b.l. 58) priimtas remiantis Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2013 -04-10 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 8-4 (b. l. 50-57). Ši išvada yra patvirtinta Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko, todėl laikytina pareiškėjo skundžiamo įsakymo sudedamoji dalis, kurioje pateiktos faktinės aplinkybės ir nuorodos į taikytinas materialinės teisės normas.
Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus prie VRM 2012-03-29 įsakymu Nr. 1-101, 6.1.6. p. nustato, kad pareigūnas privalo savo elgesiu ugdyti visuomenės pasitikėjimą pareigūnais, 7.12 p. nustato, kad pareigūnas tarnybos ir ne tarnybos metu privalo elgtis tinkamai, savo elgesiu nežeminti vidaus tarnybos bei valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos autoriteto visuomenės akyse, to paties kodekso 9.1 p. nustato, kad pareigūnas privalo elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme ir kultūra būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį gali būti sprendžiama apie visą valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą.
Vidaus tarnybos statuto 2 str. 7 p. nustato, kad pareigūno vardo pažeminimas - tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, račiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis.
Vidaus tarnyba yra grindžiama statutiniais pagrindais, kurių pobūdis lemia ypatingą tarnybinės drausmės ir tarnybinės atsakomybės reikšmę vidaus tarnybos sistemoje. Aukščiausių vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybė, palyginus su eiliniais, negali būti mažesnė, nes aukščiausiems pareigūnams yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam pareigūnui (Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnis). Administracinėje byloje Nr. A662-3536/2011 teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad pareigūnams Statutas nustato aukštesnius darbo drausmės, moralės, garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė.
Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, pareiškėjo sulaikymas bei pareikšti įtarimai dėl dvylikametės išžaginimo ir seksualinio prievartavimo plačiai aprašyti žiniasklaidoje. 2012-12-11 Kauno dienoje paskelbta publikacija „Šilainių ugniagesių viršininkas įtariamas pedofilija", Lietuvos ryto dienraštyje - „Kauno ugniagesių vadui - įtarimai pedofilija", 2012-12-12 Lietuvos ryto dienraščio publikacija - „Pedofilija įtariamas Kauno ugniagesių komandos viršininkas šventes sutiks areštinėje", dienraštyje Respublika -„Viršininkui mesti sunkūs nusikaltimai, 2012-12-13 publikacija Kauno dienoje –„Ugniagesiai: pedofilija įtariamas viršininkas abejonių nekėlė", Lietuvos ryte - „Prokurorė apie pedofilija įtariamą ugniagesį: jo pozicija, sakyčiau, yra įdomi, 2012-12-15 publikacija Kauno dienoje - „Ugniagesio svaiginamą karjerą gniuždo įtarimai pedofilija" (b.l. 59-77). Visuose minėtuose spaudoje pasirodžiusiuose straipsniuose aprašomas V. V. sulaikymas bei jam pareikšti įtarimai dėl mažametės žaginimo ir prievartavimo. Spaudoje publikuotuose straipsniuose nurodoma, kad valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pulkininkas leitenantas V. V. užima vadovaujančias pareigas, eina Kauno APGV 5-osios komandos viršininko pareigas, jo vadovaujama komanda dalyvauja daugelyje renginių, visuomeninėje veikloje, nurodoma, kad pareigūnas yra įtrauktas į tarptautinį ugniagesių gelbėtojų būrį, ne kartą išvykęs į kitas šalis teikti pagalbos potvynių, žemės drebėjimų, kitokių stichinių nelaimių nusiaubtų vietovių gyventojams. Dienraščiuose paskelbtos publikacijos sukėlė platų atgarsį visuomenėje, sulaukė itin didelio skaičiaus neigiamų visuomenės komentarų bei atsiliepimų. Dienraščiuose pateikta informacija formuoja neigiamą požiūrį į valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, sudarė neigiamą nuomonę apie šioje tarnyboje dirbančius pareigūnus.
2013-04-02 V. V. parengtas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą reg. Nr. 8-2 (b.l. 40), kuris pareiškėjui įteiktas 2013-04-04 (b.l. 43). V. V. prašomas pateikti paaiškinimą iki 2013-04-05.
Tarnybinio patikrinimo metu, atsižvelgiant į tai, kad V. V. paskirta kardomoji priemonė suėmimas, 2013-04-02 raštu Nr. 13-888 „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo" buvo kreiptasi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių (b.l. 39).
Šiaulių tardymo izoliatoriuje V. V. pranešimas apie tarnybinį nusižengimą įteiktas pasirašytinai, vienas egzempliorius paliktas V. V. , antras paštu grąžintas Kauno APGV.
2013-04-04 V. V. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad „Šiuo metu esu sulaikytas bei man pareikšti kaltinimai dėl išžaginimo ir seksualinio tvirkinimo mažametės A.K., pasinaudojant jos būkle dėl jos mažametystės, seksualinio mažametės tvirkinimo oraliniu būdu bei savo veiksmais padarydamas nusikaltimus LR BK 149 str. 4 d., 150 str. 4 d. Noriu paaiškinti, kad šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas bei dar nebuvau iškviestas duoti parodymų, todėl informacijos pateikti negaliu. Jūsų tarnybinį pranešimą man įteikė 2013-04-04, todėl per tokį trumpą laikotarpį neturėjau galimybių susisiekti su savo advokatu bei pateikti išsamaus paaiškinimo. Artimiausiu metu susisieksiu su savo advokatu ir pateiksiu Jums paaiškinimą. Dėl iškilusių klausimų apie mano bylą prašau kreiptis į mano advokatą T. R. ." (b.l. 45).
Iš pateikto pareiškėjo paaiškinimo matyti, kad dėl jam pranešime nurodomų pažeidimų bei pareigūno vardo pažeminimo paaiškinimo jis nepateikė, tarnybinio patikrinimo tyrimo objektas nėra V. V. nusikalstama veika, pagal kurią jam pareikšti kaltinimai bei atliekamas ikiteisminis tyrimas.
Byloje apklaustas liudytojas V. K. paaiškino, jog tarnyboje, sužinojus apie pareiškėjo veiką pasklido sumaištis, pareigūnai sunkiai priėmė šią informaciją, išgyveno, nenorėjo eiti į tarnybą ir prireikė net psichologų pagalbos siekiant normalizuoti tarnybos darbą. Paaiškino, jog pareiškėjas siekia likti tarnyboje, tačiau jis neįsivaizduoja, kaip tai būtų galima padaryti, neaišku, kokia situacija susidarytų tarnyboje ir kokia bus kitų pareigūnų reakcija.
Atsižvelgent į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo veika – įtarus jog jis žagino ir tvirkino mažametę, pasinaudodamas bejėgiška jos būkle ir jos mažametyste, 2012 m. spalio - lapkričio mėnesiais ją išžagino, 2012 m. spalio ir lapkričio mėnesio gale seksualiai ją tvirkino oraliniu būdu, šiais veiksmais padarė nusikaltimus numatytus LR BK 149 str. 4 d., 150 str. 4 d., be to, kitų veiksmų seka, tai pareiškėjo sulaikymas, kardomosios priemonės – suėmimo skyrimas, kratų atlikimas, spaudoje ir visuomenėje žinių pasklidimas - rodo nepagarbą visuomenei, žemina pareigūno vardą, diskredituoja vidaus reikalų instituciją ir yra nesuderinami su pareiškėjo einamomis pareigomis. V. V. padarytų veiksmų pasekmės yra akivaizdžios, kadangi nedera su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. V. V. , būdamas pareigūnas ir vadovaudamasis bendraisiais pareigūno pareigų vykdymo principais, turėdamas pareigą užkirsti kelią daromiems nusikaltimams ar teisės pažeidimams, kaip pareigūnas, to ne tik nepadarė, bet pats leido atsirasti įtarimų pagrindui, kas neabejotinai pažeidžia tiek visuomenės lūkesčius, susietus su pareigūnais, tiek bendras moralės nuostatas. Taip pat pažymėtina ir ta aplinkybė, jog pareiškėjas atliekant tarnybinį patikrinimą taip ir nedavė išsamaus paaiškinimo dėl savo elgesio, t.y. savo veiksmais nepadėjo tyrimui ir nesiekė nustatyti objektyvią tiesą, tai taip pat nesuderinama su pareigūno įsipareigojimais visuomenei. Pažymėtina jog tarnybinė atsakomybė šiuo atveju taikoma, neatsižvelgiant į baudžiamosios atsakomybės taikymą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos faktas siejamas ne su baudžiamosios atsakomybės taikymo pareiškėjui faktu, o su pareiškėjo veiksmais, kurie vertintini kaip žeminantys pareigūno vardą. Taigi ir pareiškėjo atliktų veiksmų pasekmės, kurios svarbios baudžiamosios bei tarnybinės atsakomybės taikymui, yra skirtingos. Aukščiau aprašytas pareiškėjo poelgis sudaro savarankišką Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytą pagrindą atleisti jį iš vidaus tarnybos. Aplinkybė, kad paminėtas tarnybinis patikrinimas pradžioje buvo sustabdytas dėl nurodyto ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o vėliau - nepasibaigus šiam tyrimui - buvo atnaujintas ta apimtimi, kuri yra reikšminga spręsti klausimą dėl galbūt padaryto pareigūno vardo pažeminimo, nelaikytina pažeidimu. Netgi ir tuo atveju, jeigu pareiškėjo veiksmai nesukeltų pasekmės, lemiančios baudžiamosios atsakomybės atsiradimą, savaime nereiškia, kad dėl jo veiksmų nekonstatuotinos pasekmės, kurios lemia pareigūno vardo pažeminimą. Darytina išvada, kad aukščiau paminėtų veikų visuma akivaizdžiai menkina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna visuomenės pasitikėjimą tarnyba, o toks pareiškėjo elgesys akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūno.
Atsižvelgent į aukščiau nurodytus teisės normų aiškinimo argumentus bei į nurodytas faktines bylos aplinkybes darytina išvada, jog nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo pripažinti skundžiamą įsakymą dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos neteisėtu. Nenustačius pagrindų lemiančių įsakymo neteisėtumą, nėra pagrindo tenkinti ir kitus pareiškėjo reikalavimus, t.y. priteisti pareiškėjui vidutinį tarnybinį atlyginimą už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir priteisti pareiškėjui neturtinę žalą už neteisėtą atleidimą iš tarnybos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1d.1 p., teismas
nusprendė:
Pareiškėjo V. V. skundą atmesti kaip nepagristą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.