Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4–ojo skyriaus prokuroro Pauliaus Paukščio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas 2014 m. Nyderlanduose už išžaginimą 30 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K. 2022 m. spalio 23 d., apie 1.00 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu su sugyventine K. G., tyčia koja spyrė jai į dešiniąją sprando pusę ir dešiniąją žandikaulio pusę, po to užsuko jos dešinę ranką už nugaros ir kėlė ją aukštyn, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai gleivinės nubrozdinimą dešiniame žande, poodines kraujosruvas žaste ir blauzdose, tai pagal specialisto išvadą Nr. G 3391/2022(01) vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Iš 2022 m. spalio 23 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad K. G., gimusi (duomenys neskelbtini), (nustatytas 1,06 prom. girtumo laipsnis), paaiškino, jog neblaivus sugyventinis D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), su kuriuo kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini) metus, prieš ją dažnai smurtauja, šiandien 2 kartus spyrė į galvą, ranka stipriai buvo sugriebęs už dešinės rankos ir ją užsuko. Ant moters veido dešinėje pusėje matomas patinimas, ant dešinės rankos – mėlynės. Moteris teigė, kad po sumušimų spjaudėsi krauju. O praėjuią dieną D. K. prieš ją taip pat smurtavo, t. y. kojomis spardė į kojas, ant moters kojų matomos mėlynės. K. G. teigia, kad sugyventinis smurtauja dažnai, tačiau nekviečia policijos. 8.00 val. D. K. buvo sulaikytas.

Iš 2022 m. spalio 23 d. alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 9.19 val. D. K. nustatytas 1,07 prom. girtumo laipsnis.

Nukentėjusioji K. G. 2022 m. spalio 23 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji ir D. K. kartu gyvena beveik (duomenys neskelbtini) metus. Prieš (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra, tačiau ji turi dar du vaikus: A. G. (A. G.), gimusį (duomenys neskelbtini), ir E. S., gimusią (duomenys neskelbtini). 2022 m. spalio 22 d., apie 21 val., ji ir D. išgėrė vieną 0,7 l talpos butelį trauktinės. Kuomet ji ir D. vartojo alkoholį, tarp jų nevyko jokio konflikto. Baigus gerti, D. pirmas atsigulė miegoti. Apie 1 val. pamaitino dukrą ir pati ketino gultis miegoti. D. buvo užėmęs visą lovą, ji jam pasakė, kad jis pasitrauktų. D. pradėjo elgtis agresyviai, t. y. vartodamas keiksmažodžius pakeltu tonu jai ėmė sakyti, kad ji eitų kitur miegoti. Ji atsikirsdama D. pasakė, kad jis pats greitai turės išeiti. Tuo metu ji sėdėjo ant sofos krašto, ant kurios ir gulėjo D. D. supyko, kad ji jam pasakė, jog jis pats turės išeiti. D. staigiai atsikėlė nuo sofos ir koja spyrė į jai į sprandą, t. y. dešiniąją sprando pusę. Tuo pačiu spyriu jai buvo įspirta ne tik į sprandą, tačiau ir dešiniąją žandikaulio pusę. Ji iš karto burnoje pajuto kraujo skonį. Po to, kai D. jai įspyrė, jis vėl greitai atsigulė ant sofos. Apimta pykčio spjovė krauju, t. y. vieną kartą krauju apspjovė sieną, už sofos. Antrą kartą krauju spjovė į D. O trečią kartą spjovė sau į delną ir ranką nusivalė į jį – D. D. vėl greitai pasikėlė nuo sofos ir užsuko jos dešiniąją ranką už nugaros ir ją kėlė aukštyn. Dėl to, kad D. užsuko jai ranką, jai skaudėjo, t. y. jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Ji pradėjo šaukti. Norėdama išsilaisvinti, savo kūnu stumtelėjo D., jis nugriuvo ant sofos. Tuo metu į jų kambarį atėjo jos mama I. G. Jos mama norėjo kviesti policiją, tačiau ji mamos paprašė to nedaryti, po to, mama ėmė sakyti D., kad jis rinktųsi daiktus ir dingtų iš čia. Tarp jos mamos ir D. prasidėjo žodinis konfliktas, jie vienas ant kito šaukė. Mama netyčia nutraukė D. grandinėlę, dėl to jis dar labiau supyko. D. ėmė reikšti priekaištus dėl nutrauktos grandinėlės, sakydamas, kad dėl to jis patyrė 16 Eur žalą. Norėdama nutraukti mamos ir D. konfliktą, mamos paprašė išeiti iš kambario. Po to D. atsigulė ant sofos ir toliau jai reiškė priekaištus dėl nutrauktos grandinėlės. Mama paskambino jos broliui D. G. (D. G.) ir paprašė jo atvykti. Brolis atvyko apie 7 val. Mamos prašymu brolis pareikalavo, kad D. išeitų iš buto. Tarp jos brolio ir D. prasidėjo žodinis konfliktas. D. apsirengė ir dar būdamas bute paskambino į policiją, sakydamas, kad jį nori išvaryti. Atvykę policininkai D. sulaikė. Be to, nori papildyti, kad D. prieš ją smurtavo 2022 m. spalio 21 d., apie 23 val., jis buvo neblaivus, ji buvo blaivi. Tą kartą tarp jos ir D. konfliktas buvo įvykęs vėl dėl vietos ant sofos, t. y. jis nenorėjo leisti jai atsigulti ant sofos. Ji tuo metu stovėjo šalia sofos, D. atsikėlęs nuo sofos jai įspyrė į abiejų kojų blauzdas ne daugiau kaip penkis kartus. Dėl to, kad D. jai įspyrė į blauzdas, jai skaudėjo, t. y. jai buvo sukeltas fizinis skausmas, be to, dar ir dabar ant blauzdų yra matomos mėlynės. D. jai įspyrus, ji ant jo susikeikė ir už tai D. telefonu jai vieną kartą sudavė į kaktą, jai skaudėjo, t. y. jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Dar dabar jai skauda kaktą, kuri buvo sumušta. Ligoninėje, kuomet buvo atliekama jos apžiūra, ji nieko nesakė apie skausmą kaktoje. Patyrus fizinį skausmą žala jai padaryta nebuvo, civilinio ieškinio nereikš. Prašo įpareigoti D. gyventi skyrium. Ji neprieštarautų, jeigu būtų nuspręsta ikiteisminį tyrimą nutraukti susitaikius. Prie apklausos protokolo pateikia ambulatorinio apsilankymo aprašymą.

Iš Specialisto išvados Nr. G 3391/2022(01) matyti, kad K. G. padarytas gleivinės nubrozdinimas dešiniame žande, poodinės kraujosruvos žastuose, blauzdose. Sužalojimai padaryti kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), prieš 1–3 paras iki apžiūros. Sužalojimai nėra būdingi vienkartiniam griuvimui. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip devyniais trauminiais poveikiais. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Įtariamasis D. K. 2022 m. spalio 23 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato, dėl nusikalstamos veikos prisipažįsta visiškai. Šiuo metu yra dirbantis, turi vieną nepilnametį sūnų. Gyvena su sugyventine K. G. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dalis buto priklauso K. mamai. Su jais gyvena K. mama I. G., K. vaikai A. G. ((duomenys neskelbtini) metų), L. G. ((duomenys neskelbtini) metų) ir jų dukra M., gimusi (duomenys neskelbtini). Su K. gyvena kartu šiek tiek daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų, su ja sutaria gerai, tačiau šiuo metu juos kiršina K. mama. 2022 m. spalio 23 d., apie 1.00 val., tarp jo ir K. buvo kilęs konfliktas, bet nieko papasakoti negali, nes nieko neprisimena. Ryte, apie 8.00 val., jis iškvietė policiją, kadangi iš buto jį bandė išvaryti K. brolis D. G. Anksčiau policijos niekada nekviesdavo, dėl smurto artimojoje aplinkoje ikiteisminių tyrimų nebuvo. Dėl įvykio gailisi. Konfliktas, mano, kilo dėl K. mamos. Įtariamasis papildomos apklausos metu 2022 m. spalio 24 d. parodė, kad lieka prie anksčiau duotų parodymų, tačiau papildomai parodė, kad apklausos metu tyrėja pasiteiravo ar jis turi butą, kuriame galėtų apsistoti jeigu bus skiriama kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo. Išgirdęs šį klausimą jis galvojo, kad tyrėja teiraujasi ar jis turi jam nuosavybės teise priklausantį butą, kadangi jis visuomet nuomojosi butus, todėl tyrėjai ir nurodė, kad neturi. Tačiau parodė, kad (duomenys neskelbtini) gyvena jo tėvai ir artimieji, ikiteisminio tyrimo metu gali apsistoti pas močiutę Z. K. adresu (duomenys neskelbtini). Įtariamasis papildomai apklausiamas 2022 m. lapkričio 21 d. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, suprantamas. Savo kaltę pripažįsta visiškai. 2022 m. spalio 22 d. jie su K. pradėjo dviese vartoti alkoholį namuose. Išgėrė dviese butelį trauktinės ir 2 butelius po 1 l talpos sidro. Apie 1 val. nakties tarp jų su sugyventine kilo žodinis konfliktas, tačiau dėl ko – neprisimena dėl išgerto alkoholio kiekio. Jam greičiausiai nepatiko, ką ji jam sakė konflikto metu, todėl spyrė vieną kartą greičiausiai iš kairės kojos K. į galvos dešinę pusę, gali būti, kad pataikė į dešinės pusės sprando pusę ir į žandikaulį ir, jei neklysta, dar spyrė jai vieną kartą į koją, bet tiksliai pasakyti negali. Po spyrių užlaužė jai ranką už nugaros. Šiuos visus veiksmus panaudojo dėl to, nes norėjo, kad ji apsiramintų ir nebetęstų jų žodinio konflikto. Detalesnių įvykio aplinkybių nurodyti negali, nes dėl išgerto alkoholio kiekio nebeprisimena. Tačiau labai gailisi dėl tokio savo poelgio, K. atsiprašė, ji jam atleido. Toks atvejis tarp jų per (duomenys neskelbtini) bendro gyvenimo metų pirmas ir pasižada, kad paskutinis. Nori papildyti, kad šiuo metu išsinuomojo butą, adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nebegyvena. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį apmokėti sutinka, tačiau ne greičiau nei po 2 savaičių, kadangi tik neseniai užsiregistravo darbo biržoje, šiuo metu pajamų jokių neturi, pasiskolinti neturi iš ko.

Iš nukentėjusiosios K. G. 2022 m. lapkričio 30 d. pareiškimo dėl susitaikymo matyti, kad D. K. 2022 m. spalio 23 d., apie 1.00 val., bute (duomenys neskelbtini), jiems žodiškai konfliktuojant, tyčia koja spyrė jai į dešiniąją sprando pusę ir dešiniąją žandikaulio pusę, o po šių savo veiksmų užsuko jos dešinę ranką už nugaros ir kėlė ją aukštyn, tokiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. D. K. jos atsiprašė, labai gailisi dėl šių savo veiksmų. Ji sutinka su juo taikytis, jokių pretenzijų dėl jai sukelto fizinio skausmo neturi ir ateityje neturės, jokia žala jai nėra padaryta. Prašo ikiteisminį tyrimą medžiagoje prieš D. K. nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystės), sutuoktinio tėvai. D. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė prieš sugyventinę – K. G., su kuria jis pagal bylos duomenis gyveno.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. K. 2022 m. spalio 23 d., apie 1.00 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu su sugyventine K. G., tyčia koja spyrė jai į dešiniąją sprando pusę ir dešiniąją žandikaulio pusę, po to užsuko jos dešinę ranką už nugaros ir kėlė ją aukštyn, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai gleivinės nubrozdinimą dešiniame žande, poodines kraujosruvas žaste ir blauzdose, tai pagal specialisto išvadą Nr. G 3391/2022(01) vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Ši išvada grindžiama ne tik paties kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais minėtais įrodymais.

Taigi, visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad D. K. savo tyčiniais veiksmais sukėlė savo sugyventinei – K. G. – nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardintų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal BK 38 straipsnio 2 dalį šiais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Teismas pažymi, kad nukentėjusioji K. G. ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. lapkričio 30 d. pateikė pareiškimą dėl susitaikymo, kuriame nurodė, jog kaltinamasis ir nukentėjusioji susitaikė, pretenzijų dėl jai sukelto fizinio skausmo ji neturi ir ateityje neturės, jai nėra padaryta jokia žala. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. K. 2022 m. lapkričio 28 d. atlygino padarytą žalą, pervesdamas į Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsiskaitomąją sąskaitą 95,09 Eur. Teismas sutinka, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, susitaikė su nukentėjusiąja ir atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai. Tačiau teismas, įvertinęs K. G. prašyme išdėstytas aplinkybes, atliekamo ikiteisminio tyrimo duomenis, t. y. įvykdytus galimus įtariamojo nusikalstamus veiksmus, taip pat įvertinęs kaltinamojo charakteristiką, daro išvadą, kad kaltinamojo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nėra galimybių, nes nenustatytos visos būtinos BK 38 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos. Įvertinus visa tai teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra galimybės taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad D. K. prieš K. G. smurtauja ne pirmą kartą. Nors ikiteisminiai tyrimai dėl tokių D. K. veiksmų anksčiau nebuvo pradėti, tačiau šios aplinkybės D. K. charakterizuoja neigiamai ir neleidžia teismui padaryti išvados, kad D. K. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. K. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. K. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). D. K. savo veiksmais sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo sugyventinei, su kuria jis gyvena.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir susitaikė su nukentėjusiąja (BK 59 straipsnio 2 dalis). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis yra teistas, administracine tvarka nebaustas, yra nedirbantis. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamąjam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jos trukmę nustatant artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytam šios bausmės vidurkiui, t. y. D. K. skirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant kaltinamąjam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, t. y. nustatant sąlygą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto ir įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 40 valandų per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Taip pat uždrausti visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

D. K. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis D. K. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. spalio 23 d. 8.00 val. iki 2022 m. spalio 24 d. 13.04 val. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, D. K. laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

D. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuo 2022 m. lapkričio 11 d. papildomai įpareigojant jį nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), nesilankyti (duomenys neskelbtini), nebendrauti bei neieškoti ryšių su K. G. – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo dėl nukentėjusiosios gydymo iš D. K. priteisti padarytą 95,09 Eur turtinę žalą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. K. 2022 m. lapkričio 28 d. atlygino padarytą žalą, pervesdamas į Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsiskaitomąją sąskaitą 95,09 Eur, mokėjimo paskirtis – „žala PSDF už K. G. gydymą“, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, t. y. nustatant sąlygą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto ir įpareigojant D. K. per 4 (keturis) mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Taip pat uždrausti visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti D. K. 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, t. y. nustatant sąlygą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto ir įpareigojant D. K. per 4 (keturis) mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Taip pat uždrausti visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, D. K. į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2022 m. spalio 23 d. 8.00 val. iki 2022 m. spalio 24 d. 13.04 val. (dvi dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

D. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), įpareigojimą nesilankyti (duomenys neskelbtini), nebendrauti bei neieškoti ryšių su K. G. – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46–48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu (jeigu paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

2. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.