- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-07
- Bylos Nr.
- 2A-158-467/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00270-2009-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Neringa Švedienė, Andžej Maciejevski
- Atsakovas
- A. T.
- Ieškovas
- K. P.
- Trečiasis asmuo
- Varėnos rajono savivaldybė, Valstybinė
- Kategorijos
- 30.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės A. T. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. P. ieškinį atsakovei A. T. dėl atsisakymo duoti sutikimą priestatui statyti pripažinimo nepagrįstu ir pripažinimo teisės statyti priestatą be atsakovės sutikimo, tretieji asmenys - Varėnos rajono savivaldybė ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Alytaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja).
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė K. P. 2009 m. balandžio 2 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė pripažinti nepagrįstu atsakovės A. T. atsisakymą duoti sutikimą ieškovei K. P. statyti priestatą, kurio dydis 5,90 x 3,20 m, vieno aukšto, pagal P. K. parengtą projektą prie jos buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklausančiame namų valdos žemės sklype, unikalus (duomenys neskelbtini); pripažinti K. P. teisę statyti šį priestatą be A. T. (bendraturtės) sutikimo. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teisėmis priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šis butas yra mediniame vieno aukšto dviejų butų name. Kitas šiame name esantis butas Nr.2 nuosavybės teisėmis priklauso atsakovei A. T.. Ieškovės bute nėra jokių komunalinių patogumų – vandens, kanalizacijos, šildymo. Dėl šių patogumų įrengimo turi būti pastatytas priestatas. Siekdama pagerinti savo gerbūvį, ieškovė kreipėsi į Varėnos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyrių, kad suderinti priestato projektą, parengtą specialisto P. K.. Čia buvo nurodyta, kad reikia pateikti kaimyninio buto savininkės, namų valdos žemės sklypo bendros naudotojos, atsakovės A. T. sutikimą priestato statybai. Tačiau atsakovė tokį sutikimą duoti atsisakė. Atsakovės atsisakymas duoti sutikimą yra nepagrįstas, pažeidžiantis ieškovės teisę disponuoti nuosavybe. Priestatą numatoma statyti prie ieškovės buto iš kiemo pusės, vieno aukšto, 5,90 x 3,20 m dydžio, ieškovės naudojamame ir jai nuosavybės teise priklausančiame namų valdos žemės sklype. Numatomas priestatas atsakovės buto konstrukcijoms neturės jokios įtakos. Kadangi atsakovės atsisakymas yra nemotyvuotas, jis pripažintinas nepagrįstu, taip pat pripažintina ieškovės teisė statyti priestatą prie jai nuosavybės teise priklausančio buto be atsakovės sutikimo.
Atsakovė A. T. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ji atsisakė duoti sutikimą ieškovei statyti priestatą, nes nėra baigtas sklypų padalijimo procesas, nėra aiškios ieškovės ir atsakovės sklypų ribos. Ieškovei, pastačius priestatą, ženkliai susiaurėtų ieškovės privažiavimas ir patekimas į savąją tolimesnio sklypo dalį už namo, dėl to pati ieškovė negalėtų tinkamai eksploatuoti savo žemės sklypo dalies, negalėtų privažiuoti prie ūkinių pastatų ir kitų priklausinių.
Atsiliepimas
Atsakovas Varėnos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovė nori didinti priestatą, įrengti sanmazgą, didinti tamsų kambariuką bei keisti stogo nuolydį. Tokiu atveju yra būtinas atsakovės sutikimas, kaip namo bendro naudojimo objektų bendrasavininkės. Atsakovė nedavė sutikimo dėl priestato statybos ir nenurodė jokių priežasčių, kodėl nesutinka su namo rekonstrukcija. Numatoma gyvenamojo namo rekonstrukcija, projektiniai sprendimai atitinka teisės aktų reikalavimus ir jiems neprieštarauja. Atsakovė nenurodė, kaip namo rekonstrukcija galėtų pažeisti jos teises į bendro naudojimo objektus ir ar tai neigiamai paveiktų jos gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos.
Atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija, kurio teises pagal įstatymą perėmė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atsiliepime į ieškinį nurodė, jog atsakovė, nepareikšdama motyvuotų argumentų, neduoda sutikimo ieškovei dėl priestato statybos. Duomenų, jog ieškovės statomas priestatas pažeistų atsakovės teises ar teisėtus jos interesus, nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį patenkino - pripažino nepagrįstu atsakovės A. T. atsisakymą duoti sutikimą statyti K. P. priestatą, kurio dydis 5,90 x 3,20 m vieno aukšto, pagal P. K. parengtą projektą prie jos nuosavo buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklausančiame namų valdos žemės sklype, unikalus (duomenys neskelbtini); pripažino ieškovės K. P. teisę statyti šį priestatą be A. T. (bendraturtės) sutikimo. Teismas nustatė, kad numatoma gyvenamojo namo rekonstrukcija, projektiniai sprendimai atitinka teisės aktų reikalavimus, priestatą numatoma statyti prie ieškovės buto iš kiemo pusės, vieno aukšto, 5,90x3,20 m dydžio. Nei atsakovė, nei jos atstovai nenurodė pagrįstų priežasčių, dėl kurių namo rekonstrukcija galėtų pažeisti atsakovės teises ar neigiamai paveiktų jos gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalį statinio projektavimo sąlygų sąvadas yra vienas iš privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų. Atsakovei nedavus sutikimo ir nenurodžius tokio sutikimo nedavimo priežasčių, yra ribojamos ieškovės galimybės įgyvendinti statybos teisę. Byloje surinktais įrodymais nustatęs, kad atsakovė nepagrįstai neduoda sutikimo ieškovei statyti priestatą pagal architekto P. K. paruoštą projektą, teismas ieškinį patenkino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė A. T. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad ji (atsakovė) savo atsisakymą duoti sutikimą namo priestatui statyti motyvavo tuo, jog yra užginčyta 1995 m. spalio 3 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, kuria ieškovei buvo parduotas 0,0641 ha žemės sklypas; vyksta ginčas dėl bendrai namų valdai priskirto žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo; pastačius priestatą projektuojamoje vietoje, ieškovė negalės transportu privažiuoti prie jos naudojamos žemės sklypo dalies per savo naudojamą žemės sklypo dalį ir aptarnauti ten jai priklausančių ūkinės paskirties objektų (vežti malkas į ūkinį pastatą, ištuštinti lauko tualetą, suarti sklypą ir pan.), ten galima bus patekti tik per atsakovės naudojamo žemės sklypo dalį; kadangi atsakovė yra pateikusi dokumentus žemės išsipirkimui, tai pažeidžia jos, kaip pretendentės (būsimos žemės savininkės) interesus, nes neišvengiamai suvaržys jos teises (servitutas). Sprendimas pažeidžia ne tik atsakovės teises, bet ir viešąjį interesą. Teismas neteisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio nuostatas dėl teisės būti statytoju ir šios teisės įgyvendinimo. Ieškovės nuosavybės teisė į valdomą žemės sklypo dalį yra atsakovės ginčijama kitoje civilinėje byloje – nuo joje priimto sprendimo priklausys ieškovės, kaip teisėtos statytojos, statusas. Teismas nenustatė reikšmingų bylai aplinkybių, nesiaiškino, ar, pastačius priestatą pagal pateiktą projektą, nebus įmanoma per ieškovės valdomą žemės sklypą patekti prie ieškovės ūkinių pastatų ir lauko tualeto, ar bus įmanoma šiuos objektus eksploatuoti per ieškovės valdomą žemės sklypo dalį. Byla nebuvo ištirta pilnai ir visapusiškai, nebuvo tinkamai išaiškintos ir pritaikytos ginčo santykį reguliuojančios teisės normos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė K. P. prašo skundą atmesti. Nurodo, jog, nors atsakovė ginčija ieškovei parduotos žemės sutartį, tačiau tai įtakos priestato statybai neturi, nes atsakovė nepretenduoja į tą sklypo dalį, kurią naudoja ieškovė. Priestatas nepanaikins įvažiavimo galimybių, kokios yra dabar, nes jis neišsikiša už esamų šoninių namo ribų, išsidėsto kiemo pusėje, todėl privažiavimui įtakos neturi. Atsakovė dėl savo teiginių nepateikė jokių įrodymų ir negali jų pateikti, nes jie yra išgalvoti. Ginčo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nėra nei faktiškai, nei teisme. Priestatas netrukdys ieškovei privažiuoti prie ūkinio pastato, atsivežant malkas ar valant lauko tualetą. Daržo ieškovė niekada nearė. Įsirengus kanalizaciją priestate, nereikės lauko tualeto. Jokio viešo intereso dėl numatomo priestato statybos šioje byloje nėra, nes, rengiant projektą, Statybos įstatymo nuostatos nepažeistos. Be to atsakovė nėra jos naudojamo žemės sklypo savininkė, nes jį nuomoja iš valstybės, todėl ginčyti priestato statybos, kaip sklypo nuomininkė, ji neturi teisinio pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovės atstovas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, ieškovės atstovė – prašė skundą atmesti. Teismo posėdyje CPK 314 straipsnio tvarka buvo priimtas ir ištirtas naujas įrodymas – ištrauka iš gyvenamojo namo rekonstrukcijos, sklypo planas su patikslintu atstumu iki tvoros.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovės A. T. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui panaikinti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra.
Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovei K. P. priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat jai priklauso ½ dalis ūkinių pastatų (b.l. 10-13), o kita ½ dalis ūkinių pastatų ir butas (duomenys neskelbtini) priklauso atsakovei A. T.. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas rodo, kad K. P. taip pat nuosavybės teise priklauso 0,0641 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 14-15). Ieškovė, siekdama pagerinti savo gerbūvį, kreipėsi į Varėnos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyrių, prašydama suderinti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), buto Nr.1 rekonstrukcijos projektą, parengtą specialisto P. K., t.y. išduoti gyvenamojo namo priestato statybai prie buto Nr.1 (duomenys neskelbtini) projektavimo sąlygų sąvadą. Tam ji turėjo pateikti žemės sklypo ir gyvenamojo namo bendrasavininkės A. T. sutikimą, tačiau tokio sutikimo nepateikė (b.l. 16), nes atsakovė atsisakė jį duoti. Dėl to ieškovė kreipėsi į teismą ir pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, jog atsakovė A. T. sutikimo leisti K. P. statyti priestatą pagal architekto P. K. paruoštą projektą nedavė nepagrįstai, nenurodydama jokių tokio sutikimo nedavimo priežasčių ir taip nepagrįstai apribodama ieškovės K. P. galimybes įgyvendinti statybos teisę. Atsakovė su tokia teismo išvada nesutinka apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, tačiau jie nepaneigia teismo padarytos išvados pagrįstumo.
Vienu iš apeliacinio skundo argumentų atsakovė nurodo, kad ji savo atsisakymą duoti sutikimą namo priestatui statyti motyvavo tuo, jog yra užginčyta 1995 m. spalio 3 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, kuria ieškovei buvo parduotas 0,0641 ha žemės sklypas, ir vyksta ginčas dėl bendrai namų valdai priskirto žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Tačiau tokie apeliantės argumentai negali būti pakankamu pagrindu pripažinti atsakovės atsisakymą duoti sutikimą priestato statybai pagrįstu, kadangi, kaip jau minėta, iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad K. P. nuosavybės teise priklauso 0,0641 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 14-15). Kol šie duomenys nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, jie laikomi teisėtais ir pagrįstais. Tai, kad šiuo metu yra užginčyta 1995 m. spalio 3 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, kuri buvo pagrindu įregistruoti ieškovės nuosavybės teises į 0,0641 ha žemės sklypą, nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, kadangi žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastriniame plane nėra pažymėta, kuri sklypo dalis konkrečiai priklauso ieškovei, kuri atsakovei. Duomenų, kad šiuo metu tarp šalių vyktų ginčas dėl bendrai namų valdai priskirto žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, byloje nėra. Be to planuojamas statyti priestatas yra prie ieškovės nuosavybės teise valdomo buto ir žemės sklypo dalyje, kurią naudoja ieškovė. Apeliantė nenurodo, kad ji pretenduotų į tą sklypo dalį, kuri yra ieškovės naudojama ir prie jos buto, todėl, nors atsakovė ir ginčija ieškovei parduotos žemės sutartį, tačiau ši aplinkybė tiesiogiai neįtakoja klausimo dėl priestato statybos.
Kitas atsakovės nesutikimo dėl priestato statybos motyvas, kurį atsakovė nurodė tik nagrinėjant bylą teisme, yra tai, jog atsakovė yra įsitikinusi, kad, pastačius priestatą projektuojamoje vietoje, ieškovė negalės transportu privažiuoti prie jos naudojamos žemės sklypo dalies per savo naudojamą žemės sklypo dalį ir aptarnauti ten jai priklausančių ūkinės paskirties objektų, ten galima bus patekti tik per atsakovės naudojamo žemės sklypo dalį, o, kadangi atsakovė yra pateikusi dokumentus žemės išsipirkimui, tai pažeidžia jos, kaip pretendentės (būsimos žemės savininkės) interesus. Apeliantės tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas nenustatė reikšmingų bylai aplinkybių, nesiaiškino, ar, pastačius priestatą pagal pateiktą projektą, nebus įmanoma per ieškovės valdomą žemės sklypą patekti prie ieškovės ūkinių pastatų ir lauko tualeto, ar bus įmanoma šiuos objektus eksploatuoti per ieškovės valdomą žemės sklypo dalį. Tačiau sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo.
Iš architekto P. K. gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto matyti (b.l. 30-44), kad namo rekonstravimas pasireiškia tuo, jog didinamas pirmojo buto priestatas ir pirmojo buto plotas kinta nežymiai. Nurodyti visi projektiniai sprendiniai: sklypo plano sprendimas, planiniai – tūriniai sprendiniai, priešgaisriniai reikalavimai, aplinkos apsauga, konstrukcijos (pamatai, sienos, perdenginys, stogas), inžinieriniai tinklai, šildymas-vėdinimas, vandentiekis-kanalizacija, triukšmas, pastatų energetinis naudingumas, pastatų techniniai – ekonominiai rodikliai. Pagal šį projektą priestatą numatoma statyti prie ieškovės buto iš kiemo pusės, vieno aukšto, 5,90 x 3,20 dydžio. Be to pagal projektą statytinas priestatas nepanaikins esamų įvažiavimo (privažiavimo) galimybių, nes jis neišsikiša už esamų šoninių namo sienų (ribų), todėl pravažiavimui jokios įtakos neturės. Projektas parengtas atitinkamos kvalifikacijos architekto, kuris priestatą suprojektavo taip, kad jis neįtakoja ir nepablogina naudojimosi sklypu galimybių. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateiktas ir ištirtas naujas įrodymas - ištrauka iš gyvenamojo namo rekonstrukcijos, sklypo planas su patikslintu atstumu iki tvoros dar kartą patvirtina, jog atstumas nuo suprojektuoto priestato iki tvoros yra 3,90 m. Toks atstumas akivaizdžiai yra pakankamas bet kokiam pravažiavimui. Be to atsakovė, kaip tvirtina bylos duomenys, turi įvažiavimą savo buto pusėje, todėl numatoma priestato statyba atsakovės teisių, naudojantis įvažiavimu, negali pažeisti, nes atsakovei nėra jokios būtinybės naudotis ieškovės pusėje esančiu įvažiavimu. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovė A. T. nenurodė pagrįstų priežasčių, dėl kurių namo rekonstrukcija galėtų pažeisti atsakovės teises ar neigiamai paveiktų jos gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, taip pat nepateikė tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 str.).
Apeliantė taip pat nepagrįstai tvirtina, kad ieškovės numatoma gyvenamojo namo rekonstrukcija, pažeis ne tik atsakovės teises, bet ir viešąjį interesą. Jau minėta, kad atsakovės teisių ar teisėtų interesų pažeidimas nėra įrodymas ir todėl nekonstatuotas. Viešo intereso dėl numatomos priestato statybos nėra, nes, rengiant projektą, buvo laikytasi Statybos įstatymo nuostatų, projektiniai sprendimai atitinka teisės aktų reikalavimus. Pagal LR statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalį statinio projektavimo sąlygų sąvadas yra vienas iš privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų. Atsakovei A. T. nedavus sutikimo ir nenurodžius tokio sutikimo nedavimo pagrįstų priežasčių yra ribojamos ieškovės K. P. galimybės įgyvendinti statybos teisę. Atsakovės sutikimo nedavimas ar atsisakymas duoti sutikimą turi būti tinkamai motyvuotas ir argumentuotas, o, to neesant, pirmosios instancijos teismas teisingai tokio sutikimo nedavimą pripažino nepagrįstu.
Apeliantės skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio nuostatas dėl teisės būti statytoju ir šios teisės įgyvendinimo, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi ieškovei K. P. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinių pastatų ir 0,0641 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame ir planuojama statyti suprojektuotą priestatą.
Kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, atmesdamas ieškinį, nuo šios praktikos nukrypo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą pagrįstą ir teisingą sprendimą, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti iš esmės nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.