Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-08-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-430-486/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-08-10
Bylos Nr.
1-430-486/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jeugenijuš Jaglinski
Kaltinamasis
S. P.
Nuorašas Byla Nr. 1-430-486/2021
Proceso Nr. 1-01-1-27342-2020-8Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.4.6.2.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Sabaitei, kaltinamajam S. P., vertėjai Helenai Žemaitel, viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, lenkas, pagrindinio išsilavinimo, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba pagal verslo liudijimą, teistas:

1. 2018-07-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 284 straipsnį, 6 mėnesiams laisvės apribojimo;

2. 2019-09-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį (3 nusikalstamos veikos), 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, 1 metams ir 8 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 2 metams,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. P. 2020 m. liepos 11 d., apie 10.55 val., name, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, kairės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį broliui E. P. gim. (duomenys neskelbtini), į veido sritį taip praskeldamas jam lūpą, iš kurios pradėjo bėgti kraujas ir sukeldamas fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais S. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. P. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad įvykio dieną konfliktas tarp jo ir brolio įvyko dėl negrąžintų jam pinigų, 5 eurų, o brolis jį užpuolė dėl elektroninės cigaretės. Dėl šių priežasčių kaltinamasis sudavė broliui kumščiu į veidą. Brolis jam trenkė į pilvą, bet jis niekur nesikreipė. Dėl įvykdyto kaltinamasis gailisi, savo elgesį vertina blogai.

Taigi kaltinamasis S. P. visiškai prisipažino kaltu įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir po kaltinamojo akto paskelbimo pageidavo duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl baudžiamoji byla nagrinėtina iš esmės sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. P. kaltę, be jo visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas nukentėjusysis E. P. parodė, kad jam yra 15 metų. Pažada sakyti tik tiesą. Susimušė su broliu. Brolis pasakė, kad prapuolė 5 eurai, brolis visada jį kaltina, kad jis paėmė. Jis pasakė broliui pora necenzūrinių žodžių ir išėjo iš namų. Broliui nepatiko, kaip jis jį pavadino, jis pastūmė brolį, o brolis pradėjo muštis. Muštynės vyko lauke, po to užėjo į namą. Jam iš burnos bėgo kraujas, jis broliui suplėšė maikę. Brolis jam sudavė į veidą. Sudavė vieną kartą, pataikė į dešinę veido pusę, prie lūpos. Trenkė su kumščiu. Ta vieta buvo šiek tiek patinusi, tekėjo kraujas porą minučių. Truputį skaudėjo. Sesė žinojo, kad vyko muštynės. Nesutinka taikytis su broliu. Nori, kad jis išeitų iš namų. Jaučiasi šiek tiek nukentėjęs. Kai brolis jam praskėlė lūpą, sėdėjo, verkė, jautė kraujo skonį (b. l. 46-50).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. P. parodė, kad 2020-07-11, apie 10.20 val., (duomenys neskelbtini), jos brolis S. P., gim. (duomenys neskelbtini), kambaryje nuo spintelės pasiėmė savo pinigus, juos perskaičiavo. Perskaičiavęs pinigus jis pasigedo 5 eurų. Nesuradęs savo 5 eurų, jis apkaltino kitą brolį E. P., gim. (duomenys neskelbtini). Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Tuo viskas baigėsi. S. P. išėjo iš namų į lauką. Vėliau, apie 10.55 val., brolis sugrįžo namo ir vėl pradėjo kaltinti brolį E. P. dėl neva pavogtų 5 eurų. Konflikto metu E. P., kažką tai pasakė S. P. Ką pasakė, ji negirdėjo. Po minėtų žodžių S. P. suspaudęs kumščius priėjo prie E. P. ir kažką tai jam sakė. Ką sakė ji neišgirdo, bet pamatė, kad E. P. su dviem savo rankomis nuo savęs atstūmė S. P. Po minėto veiksmo jie abu susimušė. Viskas įvyko lauke prie namų. Kiek smūgių vienas kitam broliai sudavė, pasakyti negali. Bet matė, kai S. P. dešinės kojos keliu smūgiavo E. P. į pilvo sritį. Ji pradėjo rėkti, šaukti, kad paskambins į policiją. Jiems neapsiraminus, ji paskambino į policiją. Po skambučio broliai liovėsi muštis ir tuo viskas baigėsi. Pasibaigus muštynėms, E. P. būdamas laukė stovėjo ir verkė. Pas brolį matėsi sumuštas veidas, tai yra patinusi lūpa ir iš jos tekėjo kraujas. Vėliau atvykus policijos pareigūnams jos brolis E. P. jai pasakė, kad pas jį yra praskelta, nubrozdinta viršutinė lūpa ir jai ją parodė. Savo veiksmais jos brolis S. P. sukėlė fizinį skausmą kitam jos broliui E. P. Tai įvyko ne pirmą kartą, kai broliai tarpusavyje susimušė, dėl ko buvo ne vieną kartą kviečiama policija. Brolis S. P., buvo sumušęs ir ją ir sulaužęs jai nosį, dėl ko ji buvo iškvietusi policiją ir parašiusi pareiškimą. Po minėto konflikto, vėliau kambaryje ant grindų buvo surasti 5 eurai, dėl kurių jie susimušė. Visą konfliktą tai pat matė ir jų mama D. P. Atvykus policijos pareigūnams, mama rašyti pareiškimą atsisakė (b. l. 15).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. J. parodė, kad jis dirba Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje, eina vyr. specialisto pareigas. 2020-07-11, apie 11.40 val., iš tarnybos koordinatoriaus buvo gautas policijos iškvietimas, kad nepilnamečio atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas. Apie 12.00 val., atvykus į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), jau ten buvo policijos ekipažas. Nukentėjęs nepilnametis E. P. buvo lauke, namo kieme. Pasiteiravus pas jį kas įvyko, jis nurodė, kad vyresnysis brolis S. P. apkaltino jį 5 eurų vagyste. Dėl ko įvyko konfliktas, kurio metu kumščiu vieną kartą brolis sudavė jam į dešinę veido pusę prie lūpos. Jis nurodė, kad jam iš vidaus yra praskelta lūpa ir bėgo kraujas. Vaikas kategoriškai atsisakė medicininės pagalbos ir pažymėjo, kad jai pablogės sveikata, tai su motina kreipsis į medicinos įstaigą (b. l. 30).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. K. parodė, kad 2020-07-11 dirbo kartu su vyr. patruliniu. Apie 10.57 val. gavo pranešimą iš OVS budėtojo, kad adresu (duomenys neskelbtini), susimušė du broliai dėl pinigų. Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko pranešėja, tai buvo A. P. gim. (duomenys neskelbtini), kuri jiems paaiškino, kad iškvietė policiją, nes jos broliai S. P. ir E. P. susimušė dėl pinigų. A. matė visą tą įvykį. Dar paaiškino, kad name buvo motina, jie su ja pabendravo, tai ji jiems trumpai paaiškino, kad dažnai broliai mušasi tarpusavyje, o jų sesuo kviečia policiją. Motina atsisakė rašyti pareiškimą, nes tai buvo eilinė situacija. Pats E. P. sakė, kad jo brolis S. jį užpuolė dėl to, kad jis paėmė iš jo 5 eurus ir jam nepasakė, tada kilo žodinis konfliktas, kurio metu S. trenkė vieną kartą iš savo dešinės rankos per lūpą E. Į klausimą ar matėt kokių nors sužalojimų ant E. veido, atsakė, taip, lūpa buvo patinusi. Jis nuo GMP atsisakė. Pats įtariamasis S. P. jiems paaiškino, kad tik paklausė savo brolio E. kur jo pinigai dingo, 5 eurai, E. atsakė kad nežino, tada stvėrė jam už kaklo, nuo to ir prasidėjo visas konfliktas. S. buvo ramus, spec. priemonės nebuvo panaudotos, jis buvo sulaikytas ir buvo pristatytas į OVS. Buvo surašytas tarnybinis pranešimas (b. l. 33).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis 2020-07-11, 10.59 val., užfiksuota, kad pranešėja A. P. nurodė, kad namuose mušasi 16 ir 19 metų amžiaus broliai S. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jos broliui E. P. brolis S. praskėlė lūpą ir sukėlė fizinį skausmą. Konfliktas įvyko dėl pinigų (b. l. 5-6).

2020-07-11 protokole-pareiškime A. P. nurodė, kad 2020-07-11, apie 10.55 val., (duomenys neskelbtini), jos brolis S. P., gim. (duomenys neskelbtini), konflikto metu sumušė kitą brolį E. P., gim. (duomenys neskelbtini). Dėl ko broliui E. P. praskėlė viršutinę lupą iš vidaus ir jam sukėlė fizinį skausmą. Konfliktas įvyko dėl to, kad S. P. nesurado savo 5 eurų. Vėliau pinigai buvo surasti kambaryje ant grindų. Visą konfliktą ji matė pati. Tam, kad broliai nesimuštų, ji iškvietė policiją (b. l. 7).

2020-07-11 Įvykio vietos, vietovės ir patalpų apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, kiemas, namas, esantys (duomenys neskelbtini). Pridėtos fotonuotraukos (b. l. 61-65).

2020-07-27 Kitų objektų apžiūros protokole aprašyti 2 vaizdo įrašai. Abu vaizdo įrašai 5 minučių trukmės. Įvykio vietoje filmuota, paimti sesers ir mamos paaiškinimai apie įvykį. Pridėtas vertimas iš rusų kalbos į lietuvių kalbą (b. l. 68-71).

2020-07-27 Kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad A. P. prisistačiusi pranešėja kviečia policiją nurodydama, kad mušasi broliai. Vienam broliui beveik 16 metų, kitam 19 metų. Adresas (duomenys neskelbtini) (b. l. 72)

Alkotesterio kvite nurodyta, kad 2020-07-11, 13.29 val., S. P. nustatytas 0,17 promilių girtumas (b. l. 74).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiu ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajam S. P. pareikštą kaltinimą. Kaltinamojo parodymai yra nuoseklūs, sutampa su kita bylos medžiaga, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat yra pagrįsti byloje surinktais įrodymais. S. P. kaltę įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo visiško prisipažinimo, patvirtina nuoseklūs nukentėjusiojo E. P. parodymai, kuriuos papildo kita surinkta rašytinė medžiaga, o būtent: liudytojų parodymai, apžiūros protokolai, protokolas - pareiškimas kita bylos rašytinė medžiaga. Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad kaltinamojo S. P. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje įrodyta visiškai, kadangi jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui - broliui E. P. S. P. veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės skyrimo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir panašiai.

Kaltinamojo S. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažįsta įvykdęs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei kad nusikalstamą veiką padarę būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam S. P., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas prieš šeimos narį, veika baigta. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam S. P. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę bei jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis S. P. iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas 2 kartus (b. l. 105-107), tarp jų yra ir analogiškos (smurtinės) veikos, šią veiką padarė neišnykus teistumui už panašaus pobūdžio nusikaltimą. BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra laikomas recidyvistu. S. P. šiuo metu niekur nedirba, tačiau žada dirbti, baustas administracine tvarka (b. l. 108-11).

Teismo vertinimu, S. P. elgesys tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir po jos padarymo nebuvo nepriekaištingas, jis linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms. Visa tai rodo, kad S. P. priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, jis linkęs nusikalsti, linkęs smurtauti, jo antivisuomeninės nuostatos jau yra susiformavusios. Kaltinamajam paskirtos bausmės už ankstesnes nusikalstamas veikas pakankamos įtakos jo elgesiui nepadarė, jis savo elgesio nepakeitė. Visos pirmiau paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti tik pagal BK 140 straipsnio 2 dalį S. P. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, šios bausmės dydį nustatant mažesnį už bausmės vidurkį. Teismo vertinimu, pagal S. P. asmenybę ir jo padarytą nusikaltimą apibūdinančias aplinkybes, būtent tokia bausmė ir tik tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Tačiau teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamojo jauną amžių, jis pažadą pradėti dirbti, tikslinga jam leisti dar pasitaisyti bausmės vykdymą atidedant vadovaujantis BK 75 straipsniu bei nustatant baudžiamojo poveikio priemones, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 8 punktais.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Taigi pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis S. P. visiškai prisipažino esąs kaltas, o byloje procesas vyko BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikintina.

Realios laisvės atėmimo bausmės atveju į bausmės laiką turi būti įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2020-07-11, 12.30 val., iki 2020-07-12, 10.38 val. (b. l. 78, 87).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 308 straipsniu

nusprendžia:

S. P., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 9 (devyniems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti S. P. galutinę bausmę - 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bendrinat bausmes dalinio sudėjimo būdu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę iš dalies pridėti prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir paskirti S. P. galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus ir 11(vienuolika) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 8 punktais, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu S. P. skirti įpareigojimus:

1) pradėti dirbti, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose;

3) neišvykti iš savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

4) per 6 mėnesių laikotarpį sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

5) neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, darbus atliekant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės pradžią S. P. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realios laisvės atėmimo bausmės atveju S. P. į bausmės laiką turi būti įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2020-07-11, 12.30 val., iki 2020-07-12, 10.38 val., 1 (viena) diena bei pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-18 nuosprendį įskaityti laikotarpiai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti S. P. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikrasTeisėjas Jeugenijuš Jaglinski