- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-21
- Bylos Nr.
- 2S-758-569/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Pareiškėjas
- UAB „Mokilizingas“
- Skolininkas
- N. K.
- Suinteresuotas asmuo
- D. K.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio A. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4480-291/2015 pagal pareiškėjos UAB „Mokilizingas“ prašymą dėl skolininkui N. K. priklausančios turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje D. K., antstolis A. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja UAB „Mokilizingas“ kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad skolininkui N. K. priklauso ½ pajamų, kurias jo sutuoktinė D. K. gauna UAB „MAXIMA LT“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą atmetė. Teismas nurodė, kad teismui nėra pateikta įrodymų, jog skolininko sutuoktinės pajamoms būtų pritaikyti atitinkami ribojimai, t.y. antstolis A. B. nesiėmė veiksmų areštuoti jos gaunamas pinigines lėšas – byloje nėra duomenų, kad antstolis būtų priėmęs patvarkymą dėl piniginių lėšų, esančių skolininko sutuoktinės banko sąskaitose, arešto. Byloje taip pat nėra duomenų, kad antstolis būtų nustatęs skolininko sutuoktinės turimas banko sąskaitas, lėšas jose, sąskaitą, į kurią pervedamas jos darbo užmokestis ar kitos pajamos, ir priėmęs patvarkymą minėtas lėšas areštuoti. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra procesinės sąlygos spręsti klausimo dėl skolininko turto dalies nustatymo iš sutuoktinės D. K. gaunamo darbo užmokesčio.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį, apeliantas antstolis A. B. teismo minėtą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – UAB „Mokilizingas“ prašymą tenkinti ir nustatyti, kad skolininkui N. K. priklauso ½ jo sutuoktinės D. K. gaunamo darbo užmokesčio. Pažymi, kad areštuota dalis D. K. gaunamo darbo užmokesčio ir ji palikta saugoti UAB „MAXIMA LT“ kol išieškotojai, skolininkas ar jo sutuoktinė kreipsis į teismą dėl skolininko dalies nustatymo. Nurodo, nors įstatymas formaliai numato teisę antstoliui areštuoti skolininko sutuoktinio turtą, bet kuriuo atveju antstolis, prieš atlikdamas tam tikrus veiksmus, privalo įvertinti tokių veiksmų įtaką visų proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Kadangi išieškotojams buvo siūloma kreiptis į teismą su prašymu nustatyti, kad skolininkui N. K. priklauso jo sutuoktinės½ gaunamo darbo užmokesčio dalis, nustatyti visas sutuoktinei priklausančias banko sąskaitas ir areštuoti jose esančias lėšas nebuvo jokio pagrindo, nes toks veiksmas negali būti vertinamas pagrįstu ir atitinkančiu vykdymo proceso tikslus bei bendruosius teisės principus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas UAB „Mokilizingas“ prašo apelianto atskirąjį skundą tenkinti; išspręsti klausimą iš esmės – nustatyti, kad skolininkui N. K. priklauso ½ pajamų, kurias jo sutuoktinė D. K. gauna UAB „MAXIMA LT“. Pažymi, kad pareiškėjas sutinka su apelianto atskirajame skunde išdėstytais motyvais ir argumentais ir šį skundą palaiko pilna apimtimi.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, pagrįstumo ir teisėtumo.
Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolio A. B. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2014-1-21 Šiaulių apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 121,54 Eur skolos išieškojimo iš skolininko N. K. išieškotojo UAB „Mokilizingas“ naudai. 2015-01-23 antstolis A. B., patikrinęs AIS antstolių informacinės sistemos duomenis nustatė, kad skolininko N. K. sutuoktinė yra D. K.. 2015-04-09 patikrinęs LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis, antstolis A. B. nustatė, kad D. K. dirba UAB „MAXIMA LT“ ir gauna nuolatines pajamas – darbo užmokestį. 2015-04-10 antstolis priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo ir piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo Nr. BLO015292 ir 2015-04-10 pateikė išieškotojui pasiūlymą dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo.
Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad į kito sutuoktinio, kuris neprisiėmė prievolės, turtą ar jo dalį bendrojoje nuosavybėje negali būti nukreipiamas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. A. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-132/2013). Vykdymo proceso normos numato galimybę išieškojimą iš fizinių asmenų nukreipti į asmeninį turtą, dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnis reglamentuoja skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo tvarką.
Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad CPK 667 straipsnio 1 dalis numato tam tikrą antstolio veiksmų eiliškumą.Tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi, tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą, pavyzdžiui, skolininko sutuoktinio darbo užmokestį (išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas), ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje.Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. CPK 688 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko turto arba, kad kiti asmenys privalo išmokėti skolininkui priklausančias sumas ar duoti kitą turtą, antstolis jį aprašo ar surašo to turto arešto aktą.Tačiau nesutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog teismui nėra pateikta įrodymų, kad skolininko sutuoktinės pajamoms būtų pritaikyti atitinkami ribojimai (antstolis A. B. nesiėmė veiksmų areštuoti jos gaunamas pinigines lėšas, byloje nėra duomenų, kad antstolis būtų priėmęs patvarkymą dėl piniginių lėšų, esančių skolininko sutuoktinės banko sąskaitose, arešto). Su šiais pirmosios instancijos motyvais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. CPK 613 straipsnyje nustatyta, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. 2015-04-10 antstolis priėmė patvarkymą Nr. BLO015292 dėl informacijos pateikimo ir piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo, kuriame nurodė, kad vadovaujantis CPK 667 straipsnio 1 dalimi, 284,54 Eur ribose areštuoja 70 procentų nuo D. K. iš UAB „MAXIMA LT“ pervedamo darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančio MMA. Apeliacinės instancijos vertinimu, toks patvarkymas prilyginamas turto arešto aktui, todėl vertintina, kad antstolis A. B. areštavo skolininko N. K. sutuoktinės D. K. dalį darbo užmokesčio ir įpareigojo sustabdyti dalies lėšų išmokėjimą iki atskiro antstolio patvarkymo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išcadą, kad antstolis A. B. įvykdė visas sąlygas, kad būtų galima pareiškėjai kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Pažymėtina, kad sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė nėra pasibaigusi.
CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Šia prezumpcija teismas privalo vadovautis, jeigu nenustato CK 3.123 straipsnyje nurodytų pagrindų, kurie leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo. Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta pagrindų, kurie teismui leistu nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo.
Remiantis išdėstytu, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pareiškėjos UAB „Mokilizingas“ prašymas tenkintinas, nustatant kad skolininkui N. K. priklauso ½ jo sutuoktinės D. K. gaunamo darbo užmokesčio UAB „MAXIMA LT“.
Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos UAB „Mokilizingas“ prašymą tenkinti ir nustatyti, kad skolininkui N. K. priklauso ½ jo sutuoktinės D. K. gaunamo darbo užmokesčio UAB „MAXIMA LT“.