- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-09-13
- Bylos Nr.
- A8.-2307-486/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01789-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- A. J.
- Kategorijos
jos atstovui advokatui D. S.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. J., gim. Vilniuje, dirbanti VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. J., būdama VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos Mažos vertės pirkimų komisijos (toliau – ir Komisija) nare, 2018 m. vasario 1 d. vykusio Komisijos posėdžio dėl „Robotizuotų kamerų vežimėlių priežiūros ir tvarkymo paslaugos“, pirkimo Nr. 364756, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbto 2018 m. vasario 2 d. (toliau – ir Pirkimas), metu balsuodama už sprendimą pritarti Pirkimo sąlygoms, kuriose nenurodyta, kokių konkrečių prekių priežiūros ir tvarkymo paslaugos yra įsigyjamos (t. y. nenurodytas gamintojas, modelis, turimų prekių kiekis), pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą bei VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 35 straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą siekti, kad pirkimo objektui įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai, t. y. racionalumo principą. Tokiu būdu A. J. balsuodama už neteisėto sprendimo priėmimą padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 184 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu Viešųjų pirkimų tarnybos atstovė E. K., paaiškino, kad tarnyba nustatė, kad A. J., būdama komisijos nare, ir turėdama pareigą patvirtinti, kad dokumentai atitinka ir neprieštarauja teisės aktams, komisijos posėdžio metu, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies skaidrumo principą, ir neužtikrino, kad būtų pasiektas viešųjų pirkimų tikslo siekimas – racionalus lėšų naudojimas. Pirkimo dokumentuose nebuvo nurodyta kokios konkrečiai įrangos priežiūros paslaugos yra perkamos, nebuvo nurodomas modelis, kiekis, jokie techniniai parametrai, o tai yra esminiai parametrai, kad tiekėjai galėtų apsispręsti ar jie gali dalyvauti pirkime ar ne. Perkančioji organizacija turi teisę nustatyti konkrečius reikalavimus pirkimo objektui, tačiau negali pažeisti imperatyvių VP įstatymų nuostatų. Tarnybos vertinimu, perkant įrangos priežiūros ir tvarkymo darbus, ir pirkimo dokumentuose, nenurodant jokių techninių parametrų – nukrypta nuo viešųjų pirkimų imperatyvo, pagal kurį viešųjų pirkimų dokumentai turi būti tikslūs ir aiškus, kad tiekėjai galėtų veiksmingai konkuruoti tarpusavyje, tą yra pažymėjo ir kasacinis teismas. Tai šiuo atveju, galėjo pateikti pasiūlymus tik tokie tiekėjai, kurie anksčiau dalyvavo, o kiti tiekėjai absoliučiai negalėjo dalyvauti konkurse, todėl tai lėmė šių procedūrų neskaidrumą. Kalbant apie pateiktus paaiškinimus iš A. J., kad ši informacija buvo viešai skelbiama, tai negali paneigti to, kad reikia tiksliai ir aiškiai nustatyti pirkimo dokumentuose. Nustatyta kainodara neužtikrina viešųjų pirkimų tikslo, kadangi užperkamos paslaugos, kurių dalis užperkama tik atsiradus poreikiui. Kainodaros taisyklės nors ir privalomai nėra taikomos mažuose viešuose pirkimuose, tačiau perkančioji organizacija turi ir privalo mokėti už tas paslaugas, kurias gauna. Atstovė mano, kad pažeidimas įrodytas, protokolas surašytas pagrįstai, prašo skirti A. J. įstatymo sankcijoje numatytą nuobaudą.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas D. S. paaiškino, kad jo atstovaujamas asmuo A. J. savo kaltės neprisipažįsta. Įrodinėjimo rodiklis turėtų būti aiškus šioje byloje, kaip ir baudžiamojoje. Veika turi būti numatyta Viešųjų pirkimų ( toliau – VP įstatymas) įstatyme, turi būti pareiga asmeniui ir tiesiogiai turi būti nurodytas pažeidimas. Ši byla skiriasi nuo kitų ANK bylų, kad tie inkriminuojami pažeidimai, nėra taip apibrėžti imperatyvu, kaip sako Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT), ir atitinkamai nėra galimybių įrodyti, kad veika buvo padaryta. Ir kai komisijos nuomonė nesutapo su VPT, pradėjo inkriminuoti pažeidimą. Perkančioji organizacija turi diskreciją ir suformuoja sąlygas, kad pvz., nebūtų apribota konkurencija, nebūtų išvaistytos lėšos. Šiuo metu nėra įrodymų apie tai, kad lėšos išvaistytos, nėra jokių pretenzijų, reikalavimų teigti, kad buvo kažkas pažeista. Byloje yra nuotrauka Nr. 3, buvo du pirkimai, kurių metu buvo nupirkta įranga – robotizuoti kamerų vežimėliai, taip pat infrastruktūra – bėgiai, jie anksčiau buvo pirkti. Anksčiau buvo nupirkta programinė įranga (kompiuteris - nuotraukoje matyti), taip pat yra nuotrauka, kad yra ir serveris nupirktas. Tai nebuvo tik vežimėliai ir bėgeliai – tai buvo vienas pirkimas. R. V. pirkimų įstatymo 37 str. 5 d. negalima, t. y. draudžiama nurodyti konkretaus šaltinio, konkretaus proceso, kuris būtų būdingas konkrečiam pirkėjui – įstatymas tiesiai draudžia nurodyti bet kokį modelį, nes įstatymas lems lygiateisiškumo ir diskriminavimo principą, nes tu nurodai, kad pirkimas skirtas būtent jam. Taigi, šiuo atveju, komisijos narė siekia tą imperatyvą naudoti, kad visi asmenys, nepaisant kurį gamintoją atstovauja, suklustų ir sudalyvautų pirkime. Todėl mano, kad buvo įgyvendinti 17 straipsnio imperatyvo principai ir padarė paslaugą – rinktis. VPT administracinėje byloje pateiktas A. J. paaiškinimus (priedas Nr. 2) ir ten yra viena įmonė UAB „Hampro“, kurios buvo paklausta, kodėl nedalyvauja pirkime ir ar matė tas sąlygas. Įmonė atsakė, kad nematė prasmės dalyvauti, tas parodė, kad jie žinojo apie konkursą ir nusprendė dalyvauti kitame projekte. Tai čia yra tiesioginis valios išreiškimas, kodėl nedalyvavo. Kaip teigia VPT, jos pamatinis teiginys, kad rinkos dalyviai negalėjo suprasti, nes nebuvo nurodytas modelis. Tai jie nori atkreipti dėmesį, kad kiekvienas buvęs pirkimas yra skelbiamas, t. y. čia yra momentinė nuotrauka, ir ten yra matoma informacija, kad buvo pirkimas ir ten atsidarys prekių pirkimų-pardavimo sutartis aktyvi nuoroda. Teismui atsivertus šiuos lapus, tikrai nekils abejonių dėl šio pirkimo, o tai įrodo, kad ši informacija yra vieša, ir visi rinkos dalyviai galėjo suprasti, kokia įranga įgyta, t. y. pas darbdavį R. P. įranga, dėl ko vyksta ginčas, buvo nurodyta viešai. Ir kyla klausimas, jeigu visi vadovaujasi registrais, laikoma kad ji yra sąžininga ir įgijėjui žinoma. Viešųjų pirkimų konkursų sklaida yra didelė taip pat. Todėl jie kategoriškai tvirtina, kad pažeidimo nebuvo, negalima laikyti, kad konkurso sąlygos buvo pažeidžiamos vien dėl to, kad dalyvaujantys asmenys pirkime, nebūtų supratę, ko iš jų reikalauja. Todėl teismas turėtų tai palaikyti, nes jie grindžia tai įrodymais. Pirmiausia teismas turėtų pasižiūrėti kainodaros 1 punktą, kad mažos vertės pirkimo atveju, o taip šiuo atveju ir buvo, ginčo dėl to nėra, ji yra diskrecinio taikymo ir gali vadovautis, bet neprivalo. Dėl kainodaros aprašymo, tai VPT nesutapo pirkimo esmė. Pirkimo esmė buvo – nupirkti aptarnavimo paslaugą ir tuo pačiu „draudimą“. LRT per metus moka fiksuotą sumą pinigų, o kita šalis aptarnauja ir prisiima riziką, jeigu įranga ges daugiau, tai turi prisiimti riziką, o tai reiškia, kad abi šalys pasiskaičiavo, kad gali būti gedimų maždaug apie 16 tūkst. gedimų ir abu susitiko ties rizikos viduriu. Todėl buvo susitarta dėl fiksuotos sumos, būtent LRT ir norėjo tokios paslaugos. Jeigu LRT būtų reikėję paslaugos, pirkti pvz., vežimėlio ratelį, tai taip ir būtų prašiusi. Kaip jau minėta, neįmanoma išdėlioti viską ant popieriaus, ką reikėjo nurodyti: bėgiai ir infrastruktūra, o jeigu yra kažkur laidas, tai jau papildomai mokėti, ar šalia esančio vežimėlio spyruoklė – čia jau kita infrastruktūra. O jeigu pakibs programa, užstrigs kompiuteris, tai ką, ar turėjo rašyti perinstaliavimas. Bet to, imperatyviai sutartį keisti draudžiama. Tuomet, jeigu kažkas nebus įtraukta į tą „meniu“, tai reiks daryti naują pirkimą, tas suprantama. Ir jeigu darys naują pirkimą, užtruks, tai kaip ta studija bus naudojama – nežinoma. Kaip tada bus pasiektas rezultatas. Teismas turėtų lengvai suprasti, kad tokio pobūdžio pirkimas atitiko 17 str. 2 d. nurodytus reikalavimus. VPT turi funkciją įpareigoti nutraukti sutartį, tai kodėl šitas klausimas nekeltas, kodėl sutartis dar galiojanti, vadinasi VPT pripažįsta. Todėl manoma, kad nėra pažeidimo, pirmiausia veikos, objektyvios ir subjektyviosios pusės. A. J. tikrai negalvojo pažeisti šitą normą. ANK analogiškoje byloje, gerbiama VPT atstovė pripažino ir pripažįsta, kad tas pažeidimas, jeigu ir būtų, padarytas dėl neatsargumo. Mano, kad neatsargumu pažeisti negali. Jeigu teismas taip konstatuos, kad tai yra veiksmas, kuris negali užtraukti atsakomybės, nes nėra kaltės. Todėl nėra nei pažeidimo, nei veikos, teisė neleidžia traktuoti taip veiksmų, faktai prieštarauja teiginiams, kurie išsakyti P. J. teismas laikytų, kad pažeidimas konstatuotas, mano, kad teismas turėtų neskirti nuobaudos, t.y. LR ANK 32 st. 2 d., kuri nustato, kad teismas vertindamas aplinkybes, vertintų proporcingumo principu, t. y. neįrašyta aiškiai taisyklė, ir jeigu teismas teigtų, kad pažeidimas pagal VPT visgi yra, prašytina vadovaujantis proporcingumo principu netaikyti nuobaudos, arba bent jau neskirti griežtesnės nuobaudos kaip įspėjimas. Įvertinus tai, kad visos abejonės yra sprendžiamos kaltinamojo naudai, todėl prašo administracinę teiseną nutraukti.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. J. savo kaltės dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo nepripažino, palaikė savo atstovo poziciją. Prašė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nes nepadarė administracinio nusižengimo.
Teismo posėdžio metu liudytojas D. G. parodė, kad robotizuotas kameros vežimėlis (Nuotrauka Nr. 3), tai labai didelė kompleksinė sistema, ir tai kas nuotraukoje, tai maža dalis matyti. Šie robotai, tai tik keli metai pasaulyje yra, LRT Pabaltyje pirmi įsigiję. Liudytojas pats yra televizijos technikos skyriaus vadovas. Šie robotai turi problemų ir kad spręsti problemas pirko palaikymą. Tai buvo „Šotok“ firmos modelis pirktas. Pati rinka labai siaura ir specializuota. Tik 3 Lietuvoje yra tiekėjai, kurie užsiima televizine rinka ir visi trys jie dalyvavo ir visi trys jie žino, kas tai yra. Pasaulyje tokie robotai tik dabar pradedami diegti, jų yra labai nedaug. Rinka maža, ir nei Estijoje, nei Latvijoje tokių robotų nėra. Panaudojus pavadinimą „Šotok“ arba jo nepanaudojus pirkime, neapriboja galimybės dalyvauti konkurse, nes visos trys įmonės dalyvavo ir žinojo. O užsieniečiai neateitų į Lietuvą, nes jie neturi inžinierių, kad gedimo atveju, staigiai, jis turi būti vietoje, todėl turėtų turėti ko gero inžinieriaus darbo vietą Lietuvoje. Ir tas reakcijos laikas per kiek sutvarkyti, tai gali būti ir 30 dienų. Jeigu šiandien sugedo ryte, tai vakare turi jau veikti, nes vėl bus rodoma „Panorama“, mes matome programą per šiuos robotus. Dvi įmonės pasiūlė „Šotok“ firmą pirkimuose, o dar vienos pavadinimo liudytojas neprisimena. Šios bendrovės seka LRT konkursus, ateina netgi pasižiūrėti, paskaičiuoti kaštų. Netgi visos trys šios firmos yra dirbusios, t.y. laimėjusios konkursą, kas kameras statė, kas dar kažką. Kodėl nebuvo perkama konkrečių objektų pavienės kainos, tai visos įrangos gedimus išrašyti nerealu. Jeigu nusipirkai tik gaminį, ir daugiau nieko nepirksi, tai garantija tik metams, o su aptarnavimu, tada gauni nemokamai naujus programinius išleidimus, tikslius atidavimus duomenų, mažiau vibracijų, tikslesnis vaizdas. Vėliau gal ištobulės, atsiras dirbtinis intelektas. Liudytojo vertinimu, pirkimas pavienių išrašymo paslaugų (objektų) nebūtų tiek naudingas, kiek pirkimas su aptarnavimu. D. G. neįsivaizduoju, kaip galima išrašyti tuos gedimus. O jeigu nepirkti tos paslaugos, tai eterio metu, staiga gali dingti vaizdas žiūrovams, tai čia jau nuostoliai.
Susipažinęs su teismui pateikta medžiaga, išklausęs Viešųjų pirkimų tarnybos atstovės paaiškinimus, administracinėn atsakomybėn trauktino asmens A. J. bei jos atstovo paaiškinimus, liudytojo parodymus, teismas konstatuoja, kad A. J. pagrįstai traukiama administracinėn atsakomybėn pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį. Susipažinus su byloje esančiais įrodymais teismui nekyla abejonių dėl teisės pažeidimo padarymo fakto ir veikos kvalifikavimo.
Motyvuojamoji dalis
VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Iš VPĮ 3 straipsnio formuluotės matyti, kad VPĮ principų laikymosi garantas ir jų galimo pažeidimo subjektas yra perkančioji organizacija.
Lietuvos A. T. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. AC-39-1 (toliau ir – apžvalga) yra akcentuojama, kad būtent viešųjų pirkimų principai – tos imperatyviosios teisės nuostatos, dėl kurių perkančiajai organizacijai kyla pareiga elgtis tam tikru būdu arba nuo tam tikrų veiksmų susilaikyti (kai jos elgesio modelis VPĮ neįtvirtintas), taip pat iš kurių aiškėja tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų teisių ir pareigų, įtvirtintų VPĮ, turinys konkrečioje jų tarpusavio santykių situacijoje. Kasacinio teismo konstatuota, kad viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. Viešųjų pirkimų principų taikymas, kaip viešųjų pirkimų teisėtumo kontrolės pagrindas, išryškėja teisminės viešųjų pirkimų teisėtumo kontrolės stadijoje, kur teisės aiškinimo pagrindu atskleidžiami tam tikri taikomo principo turinio elementai ir jų esmė. Apžvalgoje akcentuojama, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan., ir kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu. Tinkamas pirkimo dokumentų sąlygų kvalifikavimas lems tinkamą VPĮ nuostatų, taikomų skirtingoms pirkimo procedūroms, taikymą, taigi ir tinkamą ginčo sprendimą. Tinkamas pirkimo sąlygų turinio nustatymas – būtina sąlyga, siekiant įvertinti, ar perkančiosios organizacijos veiksmai taikant šias sąlygas yra teisėti (pirmiau nurodyta A. T. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirkimo sąlygų analizė – ne fakto klausimas, taigi galimas spręsti kasaciniame procese (žr., pvz., A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtą sujungtose civilinėse bylose AB „Panevėžio statybos trestas“ v. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, UAB „Pireka“, bylos Nr. 3K-3-436/2011).
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad neribota diskrecijos laisvė perkančiosios organizacijos veiksmuose draudžiama, todėl ji negali savo nuožiūra lanksčiai aiškinti ir vertinti konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų: vienu atveju plačiau, kitu - siauriau. Toks ribojimas išplaukia iš dalyvių lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, viešumo ir objektyvumo reikalavimų (Lietuvos A. T. 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2011). Tikslų pasiūlymų vertinimą užtikrina tik tokių dokumentų priėmimas ir vertinimas, kuriais objektyviai ir patikimai įrodoma pasiūlymo atitiktis pirkimo sąlygoms. Priešingu atveju kyla neteisėto, pernelyg laisvo pirkimo sąlygų interpretavimo grėsmė (Lietuvos A. T. 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012).
Iš bylos medžiagos matyti, kad Pirkimų vertinimo 2018-06-27 išvadoje Nr. 4S-862 VPT nurodė nustatytus pažeidimus: VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 2016-08-29 atliko Robotizuotų kamerų vežimėlių su bėgiais (toliau ir – vežimėliai) pirkimą (toliau ir – pirkimas Nr. 1). VPT nustatė, kad perkančioji organizacija 2016-10-20 sudarydama pirkimo sutartį, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo (redakcija iki 2017-07-01) 24 straipsnio 9 dalies nuostatas ir 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, taip pat 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą ir 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus (b.l. 13-16).
2018-02-02 Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovė A. N. patvirtino Skelbiamos apklausos sąlygas Robotizuotų kamerų vežimėlių priežiūros ir tvarkymo paslaugų pirkimui. Pagal šias sąlygas pirkimo dokumentai skelbiami CVP IS pirkimo objektas apibūdintas ir reikalavimai jam nustatyti techninėje specifikacijoje. Tuo tarpu techninėje specifikacijoje pateikti reikalavimai, susiję išskirtinai su nustatytų gedimų registravimu, reagavimo laiku, naujų dalių pristatymu ir, galimai, remonto paslaugų teikimu Robotizuotų kamerų vežimėlių buvimo vietoje (b.l. 18-25).
LRT generalinio direktoriaus 2017 m. liepos 14 d. įsakymu patvirtintas Mažos vertės pirkimų komisijos darbo reglamentas, kurio I dalies 5 punkte nurodyta, kad komisija veikia LRT vardu pagal jai suteiktus įgaliojimus. Tarp kitų komisijos funkcijų reglamento 8.7. punkte nustatyta, kad komisija „peržiūri parengtus LRT Viešųjų pirkimų tarnybos mažos vertės pirkimo dokumentus, kad jų turinys atitiktų viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus“ (b.l. 55-59).
Analizuojant teismui pateiktus duomenis, Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – Tarnyba) pirkimų vertinimo išvadoje konstatuota, kad Pirkimo sąlygos buvo pritaikytos tik vienam tiekėjui, taip pažeidžiant VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą bei 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą pareigą siekti, kad pirkimo objektui įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai. Vertinimo metu nustatyta, kad Pirkimo techninėje specifikacijoje nebuvo nurodyti nei perkamų paslaugų kiekiai, nei konkrečios Perkančiosios organizacijos turimos prekės, kurių priežiūros paslaugas buvo siekiama įsigyti, todėl tinkamą pasiūlymą be papildomų pirkimo dokumentų paaiškinimų galėjo pateikti tik UAB „Televizijos ir ryšio sistemos“, t. y. tiekėjas, kuris pardavė robotizuotų kamerų vežimėlius (Pirkimas Nr. 1), kurių priežiūros paslaugoms pirkti organizuotas 2018 m. vasario 2 d. pirkimas (Pirkimas Nr. 2). Perkančioji organizacija tiekėjams nustatė kvalifikacijos reikalavimą, kuris užtikrintų, kad pasiūlymą teikiantis tiekėjas būtų kompetentingas teikti techninėje specifikacijoje nurodytos įrangos priežiūros paslaugas. Vis dėl to, Perkančiajai organizacijai techninėje specifikacijoje nenurodžius turimos įrangos techninių parametrų (gamintojo, modelio ir kt.), tiekėjai objektyviai negalėjo pateikti kvalifikacijos reikalavimo atitikimą įrodančius dokumentus. Be to, Tarnyba nustatė, kad atlikusi Pirkimą Nr. 2, Perkančioji organizacija priežiūros (garantines) paslaugas įsigijo už beveik tris kartus didesnę kainą, nei Pirkime Nr. 1, todėl turimas pirkimui skirtas lėšas panaudojo neracionaliai. Išvadoje taip pat konstatuota, kad Pirkimo sąlygose nebuvo nustatyta jokių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima įvertinti tiekėjo siūlomų paslaugų dalies vertę, pavyzdžiui, sąrašo prekių, kurių keitimas galimas paslaugos teikimo laikotarpiu ir įkainių, pagal kuriuos būtų galima įvertinti tiekėjų siūlomos paslaugos kainos pagrįstumą, racionalumą. Dėl šios priežasties tiekėjas negalėtų apskaičiuoti suteiktų paslaugų dalies vertės, o Perkančioji organizacija paslaugų kainos pagrįstumą patikrinti. Nustatydama neaiškias, dviprasmiškas pirkimo dokumentų sąlygas, reglamentuojančias apmokėjimą už suteiktas paslaugas, bei nesivadovaudama Kainodaros taisyklių nuostatomis, Perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 35 straipsnio 4 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, bei neįgyvendino VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos pareigos siekti, kad pirkimo objektui įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai (b.l. 13-16).
Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų valdymo ir atlikimo tvarką, viešųjų pirkimų subjektų teisės, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja Viešųjų pirkimų įstatymas. Šiame įstatyme nustatytos imperatyviosios nuostatos, viešųjų pirkimų principai, reikalaujantys besąlygiško jų laikymosi siekiant VPĮ tikslo – užtikrinti efektyvių ir skaidrių viešųjų pirkimų ir projekto konkursų atlikimą (VPĮ 1 straipsnio 1 dalis). Pagrindiniai viešųjų pirkimų principai įtvirtinti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje – perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Tik įgyvendinus išvardintus principus yra garantuojama, kad bus pasiekti atliekamo viešo konkurso tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešo konkurso procedūroje. VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams.
Pagal VPĮ 19 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija mažos vertės pirkimų procedūroms atlikti gali sudaryti viešojo pirkimo komisiją. Komisija dirba pagal ją sudariusios perkančiosios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga ir vykdo tik rašytines jos užduotis ir įpareigojimus. VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos generalinio direktoriaus 2017 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 1 RA-125 patvirtintame Mažos vertės komisijos darbo reglamente (toliau – ir Darbo reglamentas, b. l. 55-59) yra nustatyta komisijos sudėtis ir jos nariams keliami reikalavimai, jų atskaitomybė, funkcijos, pareigos ir darbo organizavimo tvarka. Reglamento 11.1 punkte įtvirtinta, kad savo veikloje Komisija vadovaujasi VPĮ, Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašu, kitais teisės aktais ir šiuo reglamentu. Iš čia darytina išvada, kad rengiant pirkimo dokumentus komisijos nariui keliami analogiški teisės aktų reikalavimai kaip ir pačiai perkančiajai organizacijai. P. D. reglamento 8.6, 8.7 punktus, esant poreikiui, Komisija, be kita ko, rengia mažos vertės pirkimo dokumentus, peržiūri juos, kad turinys atitiktų viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus. Už neteisėto sprendimo priėmimą balsavę Komisijos nariai atsako pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį.
VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija (atitinkamai ir viešojo pirkimo komisijos nariai) pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi VPĮ nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Nurodytas reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo įgyvendinimu. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad skaidrumo principas reiškia perkančiosios organizacijos pareigą užtikrinti: konkurso sąlygų aiškų ir suprantamą išdėstymą, jų paskelbimą ir taikymą; konkurso sąlygų keitimą įstatymo ar konkurso sąlygų nustatyta tvarka; vienodą požiūrį į konkurso dalyvius.
Iš bylos duomenų matyti, kad Perkančioji organizacija 2018 m. vasario 2 d. paskelbė atvirą konkursą pirkti paslaugą „Robotizuotų kamerų vežimėlių priežiūros ir tvarkymo paslaugos“. A. J. yra LRT viešųjų pirkimų komisijos narė, dalyvavusi Pirkimo sąlygų rengime ir tvirtinime, todėl privalo pagal įstatymą atsakyti už savo sprendimus, priimtus atliekant komisijos nario funkcijas. Komisijos narių patvirtintų pirkimo sąlygų 2.1 punkte nurodyta, kad „VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija atlieka pirkimą ir numato įsigyti Robotizuotų kamerų vežimėlių priežiūros ir tvarkymo paslaugas“; 2.3 punkte nurodyta, kad „pirkimo objektas apibūdintas ir reikalavimai jam nustatyti techninėje specifikacijoje“. Tiekėjo kvalifikaciniuose reikalavimuose nurodyta, kad tiekėjas, jei nėra gamintojas, turi būti oficialus Techninėje specifikacijoje nurodytos įrangos gamintojo atstovas, įgaliotas parduoti, diegti, prižiūrėti įrangą. Atitiktį šiam reikalavimui turi patvirtinti Techninėje specifikacijoje nurodytos įrangos gamintojo išduoto įgaliojimo, sutarties su gamintojo autorizuotu techninio aptarnavimo centru arba kito lygiaverčio dokumento kopija (jeigu tiekėjas yra įrangos gamintojo partneris/oficialus atstovas), patvirtinanti, kad tiekėjas yra gamintojo partneris/oficialus atstovas ar įgaliotas asmuo, turintis teisę teikti paslaugas. Sąlygų 2 priede esančioje Techninėje specifikacijoje nurodyta, kad perkančioji organizacija siekia įsigyti žinių studijoje esančią Robotizuotų kamerų vežimėlių priežiūros tvarkymo paslaugą. Paslauga turi būti teikiama ne mažiau kaip dviem lygiais – pirmas lygis – tiekėjas, priimantis ir registruojantis pranešimus apie gedimus, o taip pat atsakingas už visą aptarnavimo proceso vykdymą ir valdymą; antras lygis – įrangos gamintojas, suteikiantis įrangos palaikymo, neveikiančių detalių pakeitimo naujomis paslaugą. Techninėje specifikacijoje taip pat nurodyti paslaugos teikimo, garantinių dalių išsiuntimo bei reagavimo laiko reikalavimai.
Taigi, įvertinus komisijos patvirtino pirkimo dokumentų turinį, matyti, jog nei viename iš jų nėra nurodyta, kokių konkrečiai prekių priežiūros ir tvarkymo paslaugos yra įgyjamos, t. y. nenurodytas gamintojas ar aptarnaujamų prekių modelis, su kuo tiesiogiai yra siejamos pirkimo sąlygos, kvalifikacinis reikalavimas ar techninė specifikacija. Be abejo, VPĮ 20 straipsnio 2 dalies 14 punktas leidžia konkurso dalyviui kreiptis į konkurso organizatorių ir prašyti paaiškinti tam tikras, jo manymu, neaiškias konkurso sąlygas, tačiau šiuo atveju viena esminių pirkimo sąlygų iš viso nebuvo nurodyta. Be to, teismo vertinimu, net ir tiekėjo teisė reikalauti išaiškinti neaiškią konkurso sąlygą, nepašalina perkančiosios organizacijos pareigos tiksliai ir aiškiai parengti pirkimo dokumentus. Juo labiau, kad šiuo atveju informacija apie prekės gamintoją yra esminė. Neturėdamas duomenų apie prekės gamintoją, eilinis, normaliai rūpestingas konkurso dalyvis tiesiog neturi galimybių parengti pirkimo sąlygas atitinkantį pasiūlymą ar įvertinti savo galimybes dalyvauti konkurse. Tokiu būdu yra varžoma tiekėjų konkurencija, kadangi vienintelis tiekėjas, turintis galimybę be papildomų pastangų parengti pirkimo sąlygas atitinkantį pasiūlymą, buvo UAB „Televizijos ir ryšio sistemos“, t. y. ankstesnio pirkimo (Pirkimas Nr. 1), kuriame ir buvo įsigyti „Shotoku broadcast systems“ gamintojo Robotizuotų kamerų vežimėliai, laimėtojas. Dalyvaudama naujai paskelbtame konkurse UAB „Televizijos ir ryšio sistemos“ kvalifikacijos atitikimą grindė Shotoku UK Ltd raštu, patvirtinančiu, kad tiekėjas turi teisę parduoti „Shotoku broadcast Systems“ produkciją Lietuvoje bei teikti šių prekių palaikymo, serviso paslaugas pagal „Shotoku“ standartines garantinio ir pogarantinio aptarnavimo sąlygas. Kitiems galimiems tiekėjams tokių dokumentų pateikimas be papildomų pastangų pagal pirkimo sąlygose išdėstytą informaciją buvo neįmanomas.
Aukščiau išdėstyti duomenys patvirtina, kad viešojo pirkimo konkurso sąlygos nebuvo pakankamai informatyvios. Nenurodydama įrangos, kurios priežiūrai skelbiamas viešasis pirkimas, gamintojo, Pirkimo sąlygas formulavusi Komisija sudarė išskirtines sąlygas ankstesnį pirkimą laimėjusiam tiekėjui ir taip pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą. Atitinkamai, už skaidrumo principui prieštaraujančias konkurso sąlygas balsavęs viešojo pirkimo komisijos narė A. J. laikytina pažeidusi viešųjų pirkimų įstatymo imperatyvią nuostatą.
Teismas pritaria Pirkimų vertinimo išvadai, kurioje konstatuota, kad nesilaikat VPĮ reikalavimų, techninėje specifikacijoje nepagrįstai nenurodyti turimos įrangos techniniai parametrai (gamintojas, modelis), kas rodo pirkimo dokumentų neišsamumą, o tuo savaime pažeidžiamas skaidrumo principas. Perkančioji organizacija turi teisę nustatyti konkrečius reikalavimus pirkimo objektui, tačiau negali pažeisti imperatyvių VP įstatymų nuostatų. Teismas pritaria VPT atstovės nuomonei, kad, perkant įrangos priežiūros ir tvarkymo darbus, ir pirkimo dokumentuose, nenurodant jokių techninių parametrų – nukrypta nuo viešųjų pirkimų imperatyvo, pagal kurį viešųjų pirkimų dokumentai turi būti tikslūs ir aiškus, kad tiekėjai galėtų veiksmingai konkuruoti tarpusavyje.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2018-02-01 A. J. balsavo už sprendimą pirkti aukščiau aptartų vežimėlių priežiūros ir tvarkymo paslaugas (pirkimas Nr. 2). Tačiau nei skelbime apie pirkimą, nei pirkimo sąlygose, nei techninėje specifikacijoje nėra nurodyta, kokių konkrečių prekių (prekės) priežiūros ir tvarkymo paslaugos yra įgyjamos. Iš bylos dokumentų akivaizdu, kad tik tiekėjas UAB „Televizijos ir ryšio sistemos“, kuris teikė pasiūlymą ir galiausiai sudarė sutartį pateikti prekes (pirkimas Nr. 1), galėjo žinoti, kokių prekių priežiūros ir tvarkymo paslaugas perkančioji organizacija ketina įsigyti atlikdama pirkimą Nr. 2.
Nesutiktina su administracinėn atsakomybėn trauktinu asmeniu, bei jos atstovu argumentu, jog administracinio nusižengimo byla turėtų būti nutraukta, nes paslaugų įsigijimas ir jų vertė nesukėlė jokios žalos. Iš LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad, siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti, kad jis padarė šiame straipsnyje nurodytų teisės aktų pažeidimus. Šiuo atveju akivaizdžiai konstatuota, kad komisija, kurios narė buvo A. J., pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalių, 35 straipsnio 4 dalies nuostatas. Vien šio fakto pakanka asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, jokie padariniai nėra būtini.
Taipogi, nesutiktina ir su administracinėn atsakomybėn trauktino asmens argumentais, jog mažos vertės pirkimui Kainodaros taisyklių nustatymo metodika (toliau ir – metodika), patvirtinta 2017-06-28 VPT direktoriaus įsakymu Nr. 1S-95, nėra privalomai taikomas teisės aktas. Vėlgi teismas pabrėžia, jog, metodikos 1 punkte nurodyta, jog mažos vertės pirkimuose pirkimo komisijos nariai metodika gali, bet neprivalo vadovautis, kas pagrindžia, kad metodika yra rekomendacinio pobūdžio dokumentas. Tačiau pabrėžtina, jog Viešųjų pirkimų tarnyba A. J. veiksmus kaip administracinį nusižengimą kvalifikavo dėl to, kad pirkimo sąlygose nebuvo nustatyti jokie kriterijai, leidžiantys įvertinti tiekėjo siūlomų paslaugų dalies vertę, dėl ko neįvykdė pareigos siekti, kad pirkimo objektui įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai, o ne dėl metodikos naudojimo/nenaudojimo.
Vėlgi, paneigtini ir administracinėn atsakomybėn trauktino asmens argumentai, jog vien tai, kad pirkimo informacija buvo viešai skelbiama negali paneigti to, kad reikia viską tiksliai ir aiškiai nustatyti pirkimo dokumentuose. Analizuojant Lietuvos A. T. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgą Nr. AC-39-1 matyti, jog nurodoma, kad Perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygose turėtų vengti abstrakčių, dviprasmiškai suprantamų ar deklaratyvių formuluočių, nes šios sunkina tiekėjų dalyvavimą pirkime, dėl to gali kilti tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčų. Pavyzdžiui, kasacinio teismo dėl finansinio pajėgumo sąlygos (tiekėjo veikla per pastaruosius trejus metus turi būti nenuostolinga) spręsta, kad pirkimo procedūros metu tiekėjas ir perkančioji organizacija skirtingai suprato ir vertino šią pirkimo sąlygą (tiekėjas veiklos nuostolingumo skaičiavimą suprato vertinant visus metus kartu, o perkančioji organizacija – pamečiui), kurios teisėtumo teismas ir nevertino, tačiau kartu išaiškino, jog ekonominės ir finansinės būklę patvirtinančių dokumentų sąrašas nėra baigtinis (A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje IDT B. G. v. Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba).
LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad už šio administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 250 EUR iki 3 000 EUR.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į tai, kad A. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ji yra dirbanti, už analogiško nusižengimo padarymą anksčiau nebausta, duomenų apie baustumus administracine tvarka nėra. Dėl aukščiau išdėstyto, darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai, konkrečiu atveju, bus pasiekti A. J. paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą nuobaudą – įspėjimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
A. J. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai administracinę nuobaudą - įspėjimą.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.