Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-09-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1792-1108/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-09-17
Bylos Nr.
1-1792-1108/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47991-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaiva Nevardauskienė
Kaltinamasis
G. B.
Nukentėjusysis
P. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1792-1108/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47991-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.3; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 17 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė,sekretoriaujant Laimai Mickevičiūtei,dalyvaujant prokurorėms Astai Chraminai, Jolantai Laurinavičiūtei,dalyvaujant kaltinamajai G. B.,nukentėjusiajam P. B.,specialistui Gregoire A. C.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, našlė, dirba valytoja, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. B. Kauno r., Samylų sen., (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 10 d. apie 16.40 val. savo namuose konflikto metu tyčia rankomis ir karšta skarda suduodama savo šeimos nariui sūnui P. B. į įvairias kūno vietas nežymiai jį sužalojo: padarė kraujosruvą akies vokuose, nubrozdinimą kairiojo skruosto srityje, odos pažeidimus kairės plaštakos II, III, IV pirštų srityje, kraujosruvą kairiame dilbyje, sukėlusius nežymų jo sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji G. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio metu sūnus grįžo apsvaigęs, ji darė valgyti. Tuo metu ir ji, ir sūnus gyveno kartu jos mamos bute. Sūnus ją tempė, norėjo pasikalbėti. Ji (kaltinamoji) sūnų stūmė, galėjo ir apdraskyti. Konfliktą matė mama, atsistojusi tarp jų su sūnum bandė juos išskirti. Konflikto metu ji sužalojo sūnų, o sūnus ją. Sūnui taip pat buvo iškelta baudžiamoji bylą, kuri buvo nutraukta jiems susitaikius. Konfliktų tarp jos ir sūnaus yra buvę ir anksčiau, tačiau jie būdavo žodiniai – muštynės kilo pirmą kartą. Nors duodama parodymus kaltinamoji dalį kaltinime nurodomų aplinkybių neigė bei teisinosi gynyba, tačiau byloje atlikus išsamų įrodymų tyrimą savo kaltę pripažino pilnai ir gailėjosi dėl padarytos veikos.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis P. B. parodė, kad serga depresija, gydosi ir kaltinamajai, jo mamai, tai yra žinoma. Įvykio metu buvo išgėręs alaus. Konfliktas tarp jo ir mamos kilo, kai jis atėjo į virtuvę pas mamą atsiprašyti, kadangi buvo su ja susipykęs dieną prieš įvykį. Atėjęs į virtuvę paėmė mamai už rankos, o ji „pasiuntė ant trijų raidžių“ ir pasakė, kad kalbėsis, kai jis išsiblaivys. Pradžioje jie tik apsižodžiavo, vėliau susistumdė. Mama draskė jo veidą, smaugė, tačiau kadangi jis buvo su golfu, ant kaklo smaugimo žymių neliko. Nukentėjusysis parodė, kad įvykio metu jam prasidėjo panikos priepuolis, todėl visų įvykio detalių neprisimena, negali pasakyti, ar mama naudojo karštą skardą, pamatęs savo pirštus nesuprato, kodėl jie nudeginti. Atvykę gydytojai suleido vaistų. Įvykį be jo ir mamos dar matė močiutė. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad nenori reikšti ieškinio mamai, atsisako nuo pareikšto ieškinio, su mama susitaikė, nes nenori, kad ji būtų patraukta baudžiamojon atsakomybėn.

Liudytoja E. I. G. atsisakė duoti parodymus prieš savo dukrą G. B. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 82 straipsnio 2 dalis).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja I. A. parodė, kad kaltinamoji ir nukentėjusysis yra jos kaimynai. Įvykio vakarą išgirdo, kad loja šuo, G., kuri stovėjo su kita kaimyne, parodė, kad jai (G.) buvo įkąsta. G. atrodė išsigandusi, sakė, kad kilo konfliktas su P.. Po įvykio P. matė maždaug po dviejų dienų, ant jo veido matėsi įdrėskimai. Atskirai bendraujant, tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusysis yra ramūs, normalūs žmonės.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja R. R. parodė, kad vakare iš kaltinamosios gavo žinutę su prašymu kviesti policiją. Gavusi tokią žinutę, ji nustebo, net nesuprato, kad tai ji (liudytoja) turi kvieti policiją, todėl išėjo į kiemą pažiūrėti. Išėjusi į kiemą pamatė kaltinamąją. Apie konfliktą jai papasakojo kaltinamoji, t. y. kad su nukentėjusiuoju susistumdė ar kažkas panašaus. G. buvo įkąsta į piršta, sužalota prie akies. P. po įvykio nematė.

Specialistas G. A. C. teisiamojo posėdžio metu dėl specialisto išvados Nr. G3030/2019(02) (1 t., b. l. 79) paaiškino, kad iš sužalojimų fotonuotraukų galima daryti išvadą, jog nukentėjusiojo pirštai sužaloti karštu daiktu, pirštų ir karšto daikto kontaktas turėjo būti ne momentinis, o trunkantis kurį laiką. Tuo karštu daiktu galėjo būti ir skarda. Negalima nei patvirtinti, nei paneigti, kad sužalojimai nukentėjusiajam padaryti kaltinamajai ginantis. Nei vienas iš nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų nėra toks, kurio jis nebūtų galėjęs pasidaryti pats, t. y. kuriam atsirasti būtų reikėję kito asmens įsikišimo. Tačiau tai nepaneigia, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir kito asmens nukentėjusiojo nurodytu būdu.

Be kaltinamosios, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų bei specialisto paaiškinimų, nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių nustatymui reikšmingi ir kiti byloje esantys įrodymai, ištirti teisiamojo posėdžio metu BPK nustatyta tvarka.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3030/2019(02), tyrimas pradėtas ir baigtas 2019 m. lapkričio 13 d., (1 t., b. l. 79) nurodoma, kad P. B. buvo nustatyta: kraujosruva kairės akies vokuose, nubrozdinimas kairio skruosto srityje, odos pažeidimai kairės plaštakos II, III, IV pirštų srityje, kraujosruva kairiame dilbyje. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti patirti dėl ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių: vienas, padarant kraujosruvą kairės akies vokuose, nubrozdinimą kairio skruosto srityje; vienas, padarant odos pažeidimus kairės plaštakos II, III, IV pirštų srityje; vienas padarant kraujosruvą kairiame dilbyje. Kairės plaštakos odos pažeidimų vaizdas, pobūdis, lokalizacija rodo, kad jie galėjo būti padaryti tiriamojo nurodytu būdu, t. y. karštu daiktu. Kiti sužalojimai padaryti buku daiktu ar daiktais. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui ar daiktams judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu ar daiktais.

2019 m. lapkričio 10 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (smurtą patyręs asmuo – P. B.) (1 t., b. l. 16-19) užfiksuota, kad gautas pranešimas, jog 2019 m. lapkričio 10 d. apie 16.40 val. adresu Kauno r., Samylų sen., (duomenys neskelbtini), namuose G. B. (moteris blaivi) panaudojo fizinį smurtą sūnaus P. B. (nustatytas 0,7 promilių girtumas) atžvilgiu, t. y. sužalojo suduodama smūgius į įvairias kūno vietas, dėl ko ant jos sūnaus kairiojo skruosto buvo matyti nubrozdinimai ir kraujosruva prie kairiosios akies, kairiosios rankos pirštai buvo apdraskyti.

Iš 2019 m. lapkričio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolo (1 t., b. l. 20-29) matyti, kad įvykio vieta yra Kauno r., Samylų sen., (duomenys neskelbtini), šiuo adresu yra gyvenamasis namas.

Kaltinamoji ir nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu susitaikė (susitaikymas užfiksuotas 2020 m. rugsėjo 10 d. teisiamojo posėdžio protokole). Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu prisipažino dėl nusikalstamos veikos, nukentėjusysis kaltinamajai atleido ir nurodė, kad atsisako civilinio ieškinio.

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

BK 140 straipsnyje numatyta atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, nes įstatymų leidėjas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip pavojingesnę.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais nukentėjusiajam turi būti sukeliamas fizinis skausmas arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, t. y. tik sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Byloje ištirtais įrodymais, t. y. kaltinamosios prisipažinimu, kurio teisingumas buvo patvirtintas teisiamojo posėdžio nukentėjusiojo ir liudytojų duotais parodymais, specialisto išvada Nr. G3030/2019(02) bei specialisto teisiamojo posėdžio metu pateiktais paaiškinimais, nustatytas kaltinamosios smurtavimo faktas. Specialisto išvada Nr. G3030/2019(02), kuria teismas neturi pagrindo abejoti, laikytina objektyviu įrodymu, patvirtinančiu dėl kaltinamosios nukentėjusiojo atžvilgiu naudoto smurto kilusias pasekmes, o taip pat ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių.

Kaltinamoji smurtinius veiksmus savo sūnaus atžvilgiu atliko veikdama tiesiogine tyčia, smūgiai buvo suduoti rankomis ir karšta skarda, suvokiant, kad sūnui bus sukeltas fizinis skausmas arba jis bus sužalotas ir kaltinamoji siekė bent vieno iš šių padarinių – kaltinamoji tokiu būdu išreiškė savo nepasitenkinimą dėl ją erzinančio sūnaus elgesio. Kaltinamoji veikė neapibrėžta tyčia, nes ją tenkino bet kokie kilsiantys padariniai, tiek fizinio skausmo sukėlimas, tiek nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl jos veika yra kvalifikuojama pagal faktiškai kilusius padarinius, t. y. kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis yra kaltinamosios sūnus, su kuriuo nusikalstamos veikos padarymo metu kartu gyveno kaltinamoji, t. y. nukentėjusysis yra kaltinamosios artimas giminaitis, o nusikalstamos veikos padarymo metu buvo ir jos šeimos narys (BK 248 straipsnis).

Teisiamojo posėdžio metu ištyręs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinimas G. B. pasitvirtino: kaltinamoji Kauno r., Samylų sen., (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 10 d. apie 16 val. 40 min., būdama savo namuose konflikto metu tyčia rankomis ir karšta skarda suduodama savo šeimos nariui sūnui P. B. į įvairias kūno vietas nežymiai jį sužalojo: padarė kraujosruvą akies vokuose, nubrozdinimą kairiojo skruosto srityje, odos pažeidimus kairės plaštakos II, III, IV pirštų srityje, kraujosruvą kairiame dilbyje, sukėlusius nežymų jo sveikatos sutrikdymą. Nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamosios G. B. padaryta pavojinga veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Dėl BK 38 straipsnio 1 dalies taikymo

BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji G. B. prašė baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti BK 38 straipsnio pagrindu. Nukentėjusysis neprieštaravo, kad byla būtų nutraukta jam su kaltinamąja susitaikius. Be to, turtinė žala nukentėjusiajam nebuvo padaryta, o civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos padarymo nukentėjusysis atsisakė teisiamojo posėdžio metu.

Išnagrinėti bylos duomenys patvirtina, kad G. B. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, o nukentėjusysis, kuris sutinka, kad baudžiamoji byla kaltinamosios atžvilgiu būtų nutraukta, jai atleido ir jie susitaikė. Pažymėtina, kad kaltinamoji neteista, dirba, tik vieną kartą bausta administracine tvarka, matyti, kad ji laikosi visuomenės normų, todėl jos padaryta nusikalstama veika vertintina kaip atsitiktinė ir yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Liudytojų parodymais nustatyta, kad būdami atskirai kaltinamoji ir nukentėjusysis yra ramūs žmonės, o konfliktai tarp jų kyla tik jiems būnant drauge. Šiuo metu kaltinamoji jau yra išsikrausčiusi iš savo motinos namų, kuriuose liko gyventi nukentėjusysis. Atitinkamai, faktas, kad kaltinamoji gyvena atskirai nuo nukentėjusiojo, dar labiau sustiprina teismo įsitikinimą, kad kaltinamoji naujų nusikalstamų veikų nedarys. Teismas sprendžia, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu yra nustatytos visos būtinosios kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius sąlygos ir yra pagrindas atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, bei nutraukti baudžiamąją bylą vadovaujantis BK 38 straipsniu. Pagrindų, kuriems esant negalima kaltinamosios atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiuoju, teismas nenustatė (BK 38 straipsnio 2 dalis).

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis P. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 58).

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis P. B. civilinio ieškinio atsisakė.

Nukentėjusiojo atsisakymas nuo ieškinio priimamas, kadangi nenustatytos aplinkybės, kad atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis).

Kadangi P. B. atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė, yra pagrindas bylą dalyje dėl civilinio ieškinio nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nukentėjusiajam P. B. ir kaltinamajai G. B. išaiškintinos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės, kad vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Kiti klausimai

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 9 tabletės bromazepamo, saugomas Lietuvos Policijos Kriminalistinių tyrimų centre (1 t., b. l. 181), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 302-305 straipsniais ir 307 straipsniu,

nusprendžia:

G. B., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu jai susitaikius su nukentėjusiuoju P. B. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti G. B., kad jei per vienerius metus ji padarys kitą baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti šį sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jos padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Bylą dalyje dėl P. B. civilinio ieškinio nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 9 tabletes bromazepamo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Vaiva Nevardauskienė