- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-11
- Bylos Nr.
- N-62-1681-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00639-2010-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Romanas Klišauskas, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 47.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. L. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 16 d. nutarimo D. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 16 d. nutarimu pripažino D. L. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 163² straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 13 000 litų baudą su cigarečių konfiskavimu. Nuobauda skirta už tai, kad D. L. pažeidė akcizais apmokestinamų prekių laikymo ir realizavimo tvarką, reglamentuojamą Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėmis, kurių 3.1 punktu draudžiama laikyti įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kai jų kiekis vienam asmeniui viršija 100 pakelių cigarečių, o būtent jis, ne anksčiau kaip 2009 m. gegužės mėn. viduryje nenustatytomis aplinkybėmis atgabeno ir A. V. priklausančiame sodo namelyje, Kurmaičių k., Mažeikių r., sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), iki 2009 m. birželio 19 d. neteisėtai laikė akcizais apmokestinamas prekes – 3 940 vnt. pakelių cigarečių „Saint George Lights“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių vertė viršija 50 MGL ir yra lygi 18 833 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu D. L. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimą. Nurodo, jog nei baudžiamojoje byloje Nr. 05-1-8016-08, nei kitose jo atžvilgiu iškeltose bylose, ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai jo neinformavo ir neapklausė dėl 2009 m. birželio 16 d. A. V. sodo namelio epizodo. Apie tai nebuvo užsiminta nei jam įteiktuose įtarimuose, nei teismo sprendimuose dėl suėmimo ar suėmimo pratęsimo. Tai rodo, jog tyrimas buvo vykdomas vienašališkai, paviršutiniškai. Apie šias aplinkybes jis sužinojo tik 2010 m. birželio – liepos mėnesiais, prieš pat administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą bei teismo posėdžio metu. Taip pat nurodo, jog pareigūnas S. B., surašęs 2009 m. birželio 19 d. tarnybinį pranešimą „Dėl gautos informacijos“, yra šališkas, kadangi jis dalyvavo 2006 m. spalio 19 d. prieš D. L. įvykdytame užpuolime ir ginkluotame apiplėšime, dėl kurio jis kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės prokuratūrą. Kerštaudami Valstybės sienos apsaugos pareigūnai beveik po metų įteikė įtarimus dėl 2006 m. spalio 19 d. įvykių. Be to, 2007 m. liepos 24 d. S. B. Mažeikių užkardos tarnybinėse patalpose sumušė ir išniekino apelianto žmoną A. L., dėl ko jam iškelta baudžiamoji byla, o jo žmona pripažinta nukentėjusiąja. Mano, kad šios bylos nagrinėjimo metu minėto pareigūno dalyvavimas buvo būtinas, kad jis būtų turėjęs galimybę užduoti jam klausimų. Taip pat, apelianto nuomone, krata buvo atlikta neteisėtai. Teigia, jog A. V. sodo namelyje rastas tuščias degtinės butelis ten atsirado vėliau, nei ten paskutinį kartą lankėsi D. L.. Jam nepriklausė ir namelyje rasti „Perlo“ terminalo sąskaitos „Ežys“ papildymo kvitai, kadangi jis nei „Perlo“ nei „Ežio“ ryšio paslaugomis nesinaudoja. Šie kvitai nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo ištirti, tačiau jie svarbūs įrodant, jog namelyje po paskutinio D. L. apsilankymo buvo kitų asmenų. Rastos kartoninės dėžės su užrašu „L.“ iki 2009 m. gegužės 15 d., t. y. kai apeliantas ten lankėsi paskutinį kartą, namelyje taip pat nebuvo. Kad dėžė ne jo, patvirtina ir rastas gniužulas kasos aparato čekių juostos su išspausdintais įrašais, kadangi jis niekada neturėjo įmonės ir neužsiiminėjo veikla, kurioje būtų naudojęs kasos aparato juostas. Nebuvo namelyje ir 6 porų darbinių pirštinių. Rastų languotų kelioninių rankinių su sudėtomis cigaretėmis jis nėra turėjęs ir matęs. Teismas neatkreipė dėmesio, jog sodo namelis buvo neužrakintas, nes buvo nulūžusi spyna. Nesiaiškinta ir aplinkybė, kad A. V. turi sūnus, kurie taip pat galėjo lankytis namelyje ir juo naudotis, tačiau jie nebuvo apklausti. Spręsdama dėl D. L. kaltės, teisėja neapklausė liudytojų, turėjo išankstinę nuomonę, kadangi jis anksčiau buvo teistas už alkoholinius gėrimus. Mano, kad jo kaltė grindžiama tik prielaidomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
D. L. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 163² straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad atgabeno ir neteisėtai laikė 3 940 vnt. pakelių cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių vertė viršija 50 MGL ir yra lygi 18 833 Lt. Atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia, motyvuodamas tuo, jog jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, byloje nesurinkta, be to, teismas netyrė kitų svarbių bylai aplinkybių, neapklausė liudytojų.
Pažymėtina, kad ATPK 257 straipsnis numato, jog įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta surinkus visus reikiamus įrodymus, išnagrinėjus reikšmingus faktus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, iškėlus ir ištyrus visas galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teismas privalo įvertinti tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnai), šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo išsiaiškinti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus tiek pažeidėją kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų. Tačiau nagrinėjamu atveju į teismo posėdį nebuvo kviesti ir apklausti liudytojai, kurių rašytiniais paaiškinimais vadovavosi teismas. Vien tik rašytiniai paaiškinimai (S. B. tarnybinis pranešimas, A. V. paaiškinimas ir kt.) negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. Be to, pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytojais šių asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009 ir kt.).
Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas (žr. nutartį byloje Nr. N1-1333/2007 ir kt.). Skundžiamame nutarime nurodyta, jog asmuo pažeidimo nepripažino ir savo kaltę neigė. Apeliaciniame skunde D. L. teigia jog apylinkės teismas bylą nagrinėjo nevisapusiškai, neapklausė liudytojų, taip pat nurodė, jog bylą tyręs pareigūnas yra suinteresuotas bylos baigtimi. Byloje nesant teismo posėdžio protokolo apeliacinės instancijos teismas negali patikrinti, kokius paaiškinimus ar prašymus pirmosios instancijos teisme teikė atsakomybėn traukiamas asmuo.
Todėl atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai visos reikšmingos bylai aplinkybės nebuvo išaiškintos bei įvertintos (ATPK 248 str., 257 str., 284 str.), todėl nutarimas naikintinas, o byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
D. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 16 d. nutarimą D. L. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.